Įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti „Lietuvos energijos gamyba“ skundė VKEKK sprendimą dėl nustatytos „Lietuvos energijos gamybos“ pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams, kurios dydis netenkino bendrovės, nes atitinkamai mažėjo 107 382 eurų lėšų išmokėjimas už VIAP teikimą.

VAAT pasisakė, kad nevertins VKEKK sprendimų ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik pasisakys, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Pirmos instancijos teismas atmetė „Lietuvos energijos gamybos“ skundą kaip nepagrįstą. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Lietuvos energijos gamyba” informavo, kad analizuoja ir vertina sprendime išdėstytus teismo argumentus ir nuspręs dėl galimo minėto teismo sprendimo skundimo apeliacine tvarka.

2019 metais du LEG valdomos Kruonio HAE agregatai perdavimo sistemos operatoriui teiks sisteminę paslaugą - antrinį avarinį galios rezervą. Likusieji du veiks komerciškai, jų pagaminta elektros energija bus prekiaujama biržoje.

Ankstesnis sprendimas, pasak „Lietuvos energijos gamybos“ pranešimo, atšauktas atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu paskelbė atnaujintą tvarką, kuria apibrėžiamos 2019 m. elektros energijos perdavimo paslaugų kainos ir jų taikymas.

Atnaujintoje tvarkoje numatoma, kad tais atvejais, kai elektros energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus, nereikia mokėti už persiųstą perdavimo tinklais elektros energijos kiekį.

Taigi, perdavimo paslaugos ir sisteminių paslaugų kainos už Kruonio HAE užkrovimui perduotą elektros energijos kiekį 2019 metais mokėti nereikės. Tai, anot pranešimo, padės išvengti reikšmingo gaminamos elektros energijos savikainos šuolio ir, prognozuojama, padidins Kruonio HAE agregatų galimybes pelningai veikti komercinėje rinkoje.

LEG planuoja ir toliau patikimai teikti sistemines paslaugas, pagal suderintą programą dalyvauti 2019 m. planuojamame atlikti Baltijos šalių elektros energetikos sistemų izoliuoto darbo bandyme ir efektyviai išnaudoti valdomus pajėgumus veikdama konkurencingoje elektros energijos gamybos rinkoje.

Pradėjus bandymą elektrinė buvo sustabdyta ir atjungta nuo visų tinklų: tiek 110 kV įtampos tinklo, iš kurio ji pati ima elektros energiją vadinamosioms savoms reikmėms, tiek 330 kV įtampos tinklo, į kurį elektrinė atiduoda savo pagamintą elektros energiją.

Atjungus nuo perdavimo tinklų, Kruonio HAE liko visiškai izoliuota nuo bet kokio išorinio elektros energijos šaltinio. Tas pats atsitiktų totalinės sistemos avarijos atveju, kai elektros energijos tiekimas visiškai nutrūktų ir sistema užgestų. Iškart po atjungimo Kruonio HAE darbuotojai ėmė vykdyti bandymą inicijavusio perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ parengtą sistemos atkūrimo po tokios avarijos programą.

Pirmiausia buvo paleistas dyzelinis generatorius, pagaminęs tiek elektros energijos, kad jos užtektų Kruonio HAE hidroagregatų paleidimui. Tuomet buvo sėkmingai paleisti du elektrinės hidroagregatai, pradėję gaminti pirmąsias kilovatvalandes ir užtikrinę stabilios įtampos palaikymą tinkle po imituotos sistemos griūties.

Ši Kruonio HAE pagaminta elektros energija per specialiai išskirtą 330 kV aukštos įtampos perdavimo tinklo liniją Kruonis–Elektrėnai elektros energija aprūpino Elektrėnuose esančio kombinuotojo ciklo bloko savąsias reikmes. Pradėjus bloko leidimą ir sėkmingai įjungus pagrindinius bloko leidimo procese dalyvaujančius įrenginius, bandymas baigėsi. Realiu atveju, bloko leidimas būtų tęsiamas ir elektros energija pamažu vėl pasiektų visus šalies vartotojus.

„Šiandien atliktas bandymas parodė, jog esame pasiruošę bet kuriuo metu greitai reaguoti, kad įvykus tikrai avarijai būtų užtikrintas sistemos saugumas, o elektra visus vartotojus pasiektų per patį trumpiausią laiką“, – sako „Lietuvos energijos gamybos“ Gamybos direktorius Darius Kucinas.

Sistemos atkūrimo po totalinės avarijos paslaugą perdavimo sistemos operatoriui teikia „Lietuvos energijos gamybos“ valdomos Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Elektrėnų komplekse esantis kombinuotojo ciklo blokas šiemet užtikrina tretinį rezervą (tai gamintojo palaikoma generuojančių šaltinių galia, aktyvuojama per 12 val. laikotarpį), 8-asis blokas – strateginį rezervą.

Panašūs elektros energetikos sistemos atkūrimo bandymai didesne ar mažesne apimtimi vykdomi kiekvienais metais.

„Žaliosios generacijos plėtra ir energetikos inovacijos - tai kryptys, kuriomis užtikrintai eina „Lietuvos energijos“ grupė, šių metų gegužę pristačiusi strategiją LE2030. Plaukiojanti saulės jėgainė Kruonio HAE - viena iš idėjų, galinčių padėti Lietuvą paversti tarptautine atsinaujinančios energetikos sprendimų lydere“, - pranešime cituojamas „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas.

„Ekspertų duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra apie 400 hidroakumuliacinių elektrinių, kurių baseinų plotai nėra niekaip papildomai išnaudojami. Nors plūduriuojančių saulės jėgainių rinka plečiasi, sprendimo užšąlančias hidroakumuliacines elektrines eksploatuojantiems operatoriams nėra“, - sako Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Eugenijus Valatka.

Plūduriuojanti saulės jėgainė Kruonio HAE, pasak „Lietuvos energijos gamybos“ pranešimo, būtų pirmoji tokia elektrinė šio regiono šalyse, išsiskirtų techniniais sprendimais. Jos įrengimui būtų galima išnaudoti daugiau nei 300 ha Kruonio HAE aukštutinio baseino plotą. Jėgainės konstrukcija prisitaikytų prie kintančio baseino vandens lygio, būtų atspari bangavimui ir ledui.

Jėgas suvienijusių „Lietuvos energijos“ grupės inžinierių ir projektų valdymo specialistų bei KTU mokslininkų išvystytas sprendimas kurtų pridėtinę vertę tokių elektrinių valdytojams ir atvertų galimybę teikti naujas paslaugas, didinti elektrinių veiklos lankstumą ir pajamingumą.

Susibūrusi komanda jau žengė pirmąjį žingsnį įgyvendinant šią idėją - parengė verslo planą ir pateikė paraišką daliniam projekto finansavimui iš Europos Sąjungos fondų pagal mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų skatinimo priemonę „Intelektas. Bendri mokslo - verslo projektai“. Projekto tikslas - patobulinti plūduriuojančios saulės elektrinės sistemą, pritaikyti ją veikimo hidroelektrinės baseine sąlygoms ir sukurti sistemos veikimo modelį, kuris leistų elektrinei teikti naujas paslaugas.

Šio projekto įgyvendinimo metu numatoma įrengti eksperimentinę mažos galios (apie 60 kW) jėgainę ir sukurti algoritmą, kuris, atsižvelgiant į nepertraukiamai registruojamus tinklo ir kitus fizikinius parametrus bei Kruonio HAE agregatų darbo režimus, savarankiškai valdytų saulės jėgainę ir elektros energijos kaupiklį. Tokia sistema elektrinei leistų, pavyzdžiui, teikti patikimą pirminio elektros energijos rezervo paslaugą. Šiuos darbus planuojama atlikti iki 2021 metų.

„Surinkus ir įvertinus eksperimentinės jėgainės veiklos duomenis, bus galima mąstyti apie galimybę plaukiojančia saulės modulių konstrukcija uždengti visą baseiną. Tokia jėgainė, jei projektas būtų įgyvendintas, padėtų išnaudoti dviejų atsinaujinančių energijos šaltinių - saulės šviesos ir vandens srovės - sinergiją, teikiant elektros energetikos sistemai būtinas paslaugas“, - sako „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Eglė Čiužaitė.

Kruonio HAE baseiną uždengiančios saulės jėgainės galia galėtų siekti apie 200-250 MW. Toks kiekis kone patrigubintų šiuo metu Lietuvoje įrengtų saulės elektrinių galią. Per metus šios jėgainės pagaminamos elektros energijos užtektų elektra visus metus aprūpinti daugiau nei 120 tūkst. namų ūkių.

"Konkurencija tik didėja, tad nuolat ieškome būdų, kaip mažinti elektros ir šilumos energijos savikainą bei paslaugų kainą. Sprendimas atsisakyti mazuto ir rezervinį kurą pakeisti į gamtines dujas padės mums sumažinti sąnaudas", - pranešime spaudai sakė LEG vadovė Eglė Čiužaitė.

LEG ketina sudaryti dujų tiekimo sutartį su konkurso laimėtoju, o rezervui skirtos dujos būtų saugomos Inčukalnio saugykloje Latvijoje.

Pasak E. Čiužaitės, mazuto Elektrėnuose turėtų nelikti jau iki šių metų žiemos. Dabar jo atsargos siekia 32 tūkst. tonų.

Šiuo metu mazutą naudoja tik strateginio rezervo paslaugą teikiantis 8-asis Lietuvos elektrinės blokas. 7-asis blokas nuo šių metų pradžios užkonservuotas, tretinį aktyviosios galios rezervą užtikrinantis 9-asis blokas naudoja tik dujas, o šilumos energiją elektrinė gamina, daugiausiai naudodama biokurą.

Pradėjus bandymą elektrinė buvo sustabdyta ir atjungta nuo visų tinklų – tiek 110 kV įtampos tinklo, iš kurio ji ima elektros energiją vadinamosioms savoms reikmėms, tiek 330 kV įtampos tinklo, į kurį elektrinė atiduoda pagamintą elektros energiją.

Atjungus nuo perdavimo tinklų, Kruonio HAE liko visiškai izoliuota nuo bet kokio išorinio elektros energijos šaltinio. Tas pats atsitiktų totalinės sistemos avarijos atveju.

Iškart po atjungimo tąryt dirbusios Kruonio HAE pamainos darbuotojai gavo komandą vykdyti sistemos atkūrimo po totalinės avarijos programą. Pirmiausia buvo paleistas dyzelinis generatorius, užtikrinantis savų reikmių maitinimą. Tuomet buvo sėkmingai paleistas pirmasis hidroelektrinės agregatas, pradėjęs gaminti pirmąsias kilovatvalandes po imituotos sistemos griūties.

Energetikos sistemos atkūrimo bandymą stebėję perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ specialistai suskaičiavo, kad visas procesas nuo elektrinės atjungimo iki agregato paleidimo truko 7,5 min. Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo centro vadovo Gintauto Monkevičiaus, tokia Kruonio HAE paleidimo trukmė yra pakankama, kad būtų galima konstatuoti, jog įvykus tikrai avarijai elektros perdavimo atkūrimas visiems vartotojams būtų užtikrinamas per patį trumpiausią laiką.

Šeštadienį vykusio bandymo metu paleista Kruonio HAE dirbo izoliuotame elektrinės tinkle, t. y. į sistemos atstatymo bandymą šįkart nebuvo įtrauktos jokios kitos šalies elektrinės. Tuo metu realiu totalios sistemos avarijos atveju po Kruonio HAE leistųsi Elektrėnų komplekse esantis kombinuoto ciklo blokas (KCB).

Toks bandymas buvo atliktas prieš trejus metus, 2014 m. rugpjūtį. Tuomet Kruonio HAE per specialiai išskirtą 330 kV perdavimo tinklo dalį elektros energija aprūpino KCB savąsias reikmes ir prasidėjo bloko leidimo procesas. Bandymo pabaigoje KCB buvo sėkmingai sinchronizuotas su Lietuvos elektros energetikos sistema.

„Lietuvos energijos gamybos“ Gamybos departamento direktorius Darius Kucinas sako, kad visos bendrovės valdomos elektrinės yra nuolat pasiruošusios teikti energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas paslaugas.

Sistemos atkūrimo po totalinės avarijos paslaugą perdavimo sistemos operatoriui „Lietuvos energijos gamyba“ teikia savo valdomomis Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrine ir Kruonio hidroakumuliacine elektrine. Elektrėnų komplekse esantys 7 ir 8 Rezervinės elektrinės blokai užtikrina tretinį rezervą (tai gamintojo palaikoma generuojančių šaltinių galia, aktyvuojama per 12 val. laikotarpį), o KCB – strateginį rezervą.

Tuo metu LEG teigia, kad vėlavimą lėmė neaiškūs įstatymai ir pakartotinis auditas, ir žada pateikti ataskaitas.

Komisijos sprendimu LEG turi per du mėnesius ištaisyti pažeidimą. Bendrovė duomenis turėjo pateikti dar 2015 metų gegužę, tačiau to nepadarė.

Tuo metu LEG teigia nesutinkanti su sankcija, nes savo argumentus pateikė Kainų komisijai.

„Pagrindinė audituotų ataskaitų pateikimo vėlavimo priežastis - ne visiškai aiški įstatyminė bazė ir pakartotiniai audito paslaugų pirkimai, kurie leido bendrovei sutaupyti daugiau nei 50 tūkst. eurų, kurie būtų buvę įtraukti į šios reguliuojamos veiklos sąnaudas ir taip padidinę šilumos kainą Elektrėnų gyventojams“, - rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Bendrovės teigimu, 2015 metų ataskaitos yra pateiktos, o 2016 metų ketinama pateikti artimiausiu metu.

Energetikos holdingui „Lietuvos energija“ priklausanti LEG pernai gavo 151,76 mln. eurų neaudituotų pajamų - 25,3 proc. mažiau nei 2015 metais, jos grynasis pelnas siekė 39,79 mln. eurų (2015 metais - 230 tūkst. eurų grynųjų nuostolių).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas antradienį atmetė LEG skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 metų lapkričio 17 dienos spendimą, pranešė įmonė per Vilniaus biržą.

LEG nurodo, kad teismo sprendimas neturės įtakos bendrovės veiklos rezultatams.

"Bendrovės nuomone, komisijos atlikti investicijų grąžos skaičiavimai yra netikslūs bei prieštaraujantys teisės aktams. Kadangi bendrovė veikloje taikė komisijos vienašališkai nustatytą kainą, šis LVAT sprendimas neturės papildomos neigiamos įtakos bendrovės finansiniams rezultatams", - teigiama pranešime.

2014 metų gruodį Kainų komisija vienašališkai nustatė LEG šilumos kainą - 4,63 cento už kilovatvalandę - 0,4 proc. mažiau nei prašė bendrovė.

Kalba apie elektros gamybos galios rezervą, dešimtimis milijonų eurų be konkurso maitinamą valstybės įmonę ir gamtinėmis dujomis ar kitu iškastiniu kuru kūrenamas elektrines Lietuvoje. Jos mūsų šaliai vis dar reikalingos kaip elektros gamybos rezervas, jeigu sutriktų elektros tiekimas iš kitų šalių, o atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių gamybos tuo metu neužtektų elektros poreikiams padengti. Tokių elektrinių Lietuvoje yra penkios - valstybinė ,,Lietuvos energijos gamybai“ priklausanti Lietuvos elektrinė, savivaldybėms priklausančios Vilniaus TE-3 ir Panevėžio TE, privačios Mažeikių (Orlen Lietuva) ir Kauno TE.  Dar yra mažesnių, bet jos rezervo užtikrinime formaliai nedalyvauja, nes elektros perdavimo tinklo operatoriui dabartinėmis technologijomis būtų per sudėtinga juos kritiniu atveju valdyti iš savo valdymo centro.

Tai - mūsų garantas, kad ekstremalioje situacijoje neliktume be elektros energijos. Visi energetikai sutaria, kad jos reikalingos, nes negalime būti visiškai priklausomi nuo ,,laidų“ iš kitų šalių. Nesutariama tik kiek tokių galių Lietuvai reikia, bet dauguma sutinka, kad visa tai turėtų elektros vartotojams kainuoti kiek galima mažiau.  Kodėl dauguma, o ne visi sutinka? Todėl, kad dirbantys valstybės įmonėse visomis galiomis stengiasi išlaikyti neefektyvius brangiai kainuojančius eksploatuoti senus jų įmonei priklausančius įrenginius, net jei tai reikštų kitų, jiems nepriklausančių, Lietuvos elektrinių uždarymą. Ignoruodami konkurenciją, mažiausią kainą ir naudą vartotojui.

Ką turiu omenyje? Ogi štai ką.

2015 metais A.Butkevičiaus vyriausybė be jokio konkurso, lyg vykdydama kažkokį ,,vidaus sandorį“ pamalonina vienintelę valstybinę ,,Lietuvos energijos gamybos“ Elektrėnų elektrinę išskirtine 77,3 milijonų eurų subsidija. Šie pinigai imami iš 2016 metų elektros vartotojų sąskaitų ir permokų, padarytų ankstesniais metais. Kitos rezervą užtikrinti galinčios elektrinės paliekamos be jokių pajamų už išlaikomą galią.

Visa rinka, energetikos ekspertai ir dalis politikų pakėlė triukšmą, kad palikus daugumą elektrinių be jokio finansavimo, mes artimiausioje perspektyvoje galime nebeturėti Lietuvoje adekvačių galių ir kad, jei neįmanoma išlaikyti visų turimų galių, tai tokias rezervo išlaikymo paslaugas bent jau reikėtų pirkti konkurso būdu, nes tai sumažintų vartotojų Lietuvoje mokamą kainą už elektrą arba už tą pačią kainą galima būtų išlaikyti didesnes galias. Tai daryti įpareigoja ir įstatymai. Elektros energetikos įstatyme aiškiai parašyta, kad galios ir elektros energijos rezervavimo funkcija atliekama, sudarant VIENODAS, NEDISKRIMINUOJANČIAS ir KONKURENCINES sąlygas VISIEMS rinkos dalyviams. Energetikos įstatyme žodis ,,konkurencija“ yra minimas kokius 30 kartų.

Bet kaip pas mus dažnai atsitinka, nors įstatymai iš principo yra geri, bet „šlubuojam“ su jų įgyvendinimu realiame gyvenime.

Natūralu, kad buvo paduoti skundai į Konkurencijos tarnybą. Tą pačią, kuri klausimus dėl Vilniaus šilumos ūkio aktualijų sprendimus priimdavo per kelias dienas. Deja, klausimą dėl milijonų, skirtų be konkurso, Konkurencijos tarnyba nagrinėja jau 10 mėnesių. Per tą laiką uždaroma Vilniaus TE-3 elektrinė. Kauno TE ir Panevėžio TE pabrėžia apie didžiulius nuostolius, kurie gali priversti stabdyti ir šias elektrines.

Tuo tarpu išskirtinį išlaikymą turinti ,,Lietuvos energijos gamyba“ pasigiria, kad šiemet per 9 mėn. ,,uždirbo“ 22 milijonus eurų grynojo pelno. Bendrovės atstovai išdidžiai aiškina padidėjusį iki 18 procentų grynąjį pelningumą „didėjančiu Bendrovės veiklos efektyvumu“. Taip taip, 77 milijonai subsidijų čia ne prie ko.

Galų gale buvęs energetikos ministras, matydamas situaciją, paskelbia, kad 2017 metams tikrai bus organizuotas aukcionas galios rezervams įsigyti. Tai suteikia vilties visoms termofikacinėms elektrinėms. Jos pristabdo darbuotojų atleidimus, susitaiko su nuostoliais, nes tikisi, kad aukcione galės pateikti geresnę kainą, nes yra efektyvesnės negu Lietuvos elektrinė. Iš dalies ministras savo pažadą įvykdo. Tiesa, prieš aukcioną 9-am Elektrėnų blokui skiriamas išskirtinis 35 milijonų eurų išlaikymas 2017-iems per VIAP.

Likusius 32 milijonus planuota padalinti tiems, kas ,,Litgrid“ rengiamame aukcione pasiūlys mažiausią kainą. ,,Litgrid“ gruodžio 13 d. skelbia aukcioną 484 MW galios tretinio rezervo paslaugai įsigyti. Jame dalyvauja 4 elektrinės - Kauno, Panevėžio, Mažeikių ir Lietuvos energijos gamybos. Ir čia prasimuša visa tikroji valstybės įmonės ,,socialinė atsakomybė“ ir „rūpestis mažiausiomis elektros vartotojų kainomis“.

,,Lietuvos energijos gamyba“, kaip dominuojantis rinkos dalyvis, negali kainos imti ,,iš oro“ - jai VKEKK  nustato siūlomos kainos ,,lubas“ - 10,04 euro MW/h. Pagal pačios bendrovės pateiktus duomenis. To užtektų „Lietuvos energijos gamybos“ Elektrėnų elektrinės veiklai, padengiant visus elektrinės kaštus, jų nemažinant ir uždirbti pakankamai solidų pelną, jai pateikiant visą 484 MW galios rezervą.

Tačiau čia reikia aiškiai suprasti, kad VKEKK nustatytos „lubos“ nereiškia, kad „Lietuvos energijos gamyba“, kaip ir visos kitos aukcione dalyvaujančios įmonės, norėdama laimėti aukcione, turi teikti kainą, kuri padengtų visas elektrinės sąnaudas, jų nemažinant.  VKEKK nustatytos „lubos“ yra tik saugiklis, eliminuojantis galimus „Lietuvos energijos gamybos“, kaip dominuojančio rinkos dalyvio, piktnaudžiavimus savo padėtimi. Ir viskas. Aukcionas yra rinkos mechanizmas. Rinka visai nebūtinai turi užtikrinti rinkos dalyvių kaštų padengimą, ypač, jei rinkos dalyvis net nebando jų mažinti.  

Jei „Lietuvos energijos gamyba“ būtų norėjusi aukcione dalyvauti kaip normali, civilizuota, konkuruojanti įmonė, ji galėjo padaryti sprendimą atsisakyti vieno perteklinio didžiausiais kaštais išlaikomo seno bloko eksploatacijos, susimažinti kiek galima pasiūlymo kainą ir dalyvauti aukcione.

Tačiau valstybės įmonė puikiai žino, kad be jos pajėgumų likusios konkurso dalyvės nesugebės užtikrinti viso galios rezervo. Tiesa, jeigu dirbtų Vilniaus TE-3, tai būtų įmanoma. Todėl valstybinės įmonės energetikai, suprasdami, kad konkurencinėje kovoje gali pralaimėti termofikacinėms elektrinėms, ir visai nenorėdami sukti galvos kaip čia susimažinti savo kaštus, pateikia kainą, gerokai viršijančią jiems nustatytas ,,lubas“. Nors to negali daryti pagal teisės aktus. Negali to daryti ir pagal dar papildomai prieš įvykusį aukcione parengtą VKEKK išaiškinimą „Lietuvos energijos gamybai“. Natūralu, kad valstybės įmonė, pažeidusi aukciono reglamentą, eliminuojama iš aukciono, o likę dalyviai, nors ir pasiūlę beveik trigubai mažesnę kainą, nei valstybės įmonė, nesudaro pakankamai didelio galios rezervo.

Aukcionas paskelbiamas neįvykusiu.

Tokio ,,fokuso“ niekaip negalima būtų suorganizuoti, jei du seni Elektrėnų blokai ir naujesnis 9-as blokas priklausytų trims atskiroms, tarpusavyje strategijos ir taktikos nederinančioms kompanijoms. Tada greičiausiai tiesiog aukcione iškristų vienas iš senųjų - pats brangiausias Elektrėnų blokas.

Bet dabar visi trys blokai valdomi tų pačių vadybininkų ir jie nusprendžia taip: ,,viskas arba nieko (greičiau - viskas)“

Kas bus toliau?

„Lietuvos energijos gamyba“ akivaizdžiai tikėjosi, kad, neįvykus aukcionui, visas rezervas bus perkamas, kaip ir praeitais metais, be konkurso iš jų vienų, apmokant jiems visus kaštus ir VKEKK paskaičiuotą normatyvinį pelną.

Tačiau panašu, kad „Lietuvos energijos gamybos“ elgesys perpildė perdavimo tinklo operatoriaus ,,Litgrid“, nepriklausančio „Lietuvos energijos“ grupei kantrybės taurę. Atrodo, 3-ias Energetikos paketas pirmą kartą suveikė praktikoje.

„Litgrid“, skirtingai, nei „Lietuvos energijos gamyba“ tikėjosi, nepaskelbė, kad galios praeitų metų tvarka, o pareiškė, kad šiuo atveju derins aprūpinimo rezervu kainą su elektrinių operatoriais, visų pirma su aukščiausią kainą aukcione pasiūliusia  „Lietuvos energija“, kad įtilptų į ,,Litgrid“ nustatytą 32 milijonų eurų per metus ribą. O jei to nepavyks padaryti, pagrasino  netgi pirkti galios rezervus užsienio šalyse, paliekant „Lietuvos energijos gamybą“ iš viso be jokių pajamų senų blokų išlaikymui.

Atrodo, kad šį kartą bus bandoma rimti pažaboti save išskirtiniu laikantį valstybinį gamintoją.  Bet pabaiga dar neaiški.

O apibendrinus – ką visa ši situacija ir „Lietuvos energijos gamybos“ elgesys  primena? Ar tik ne įmonę, kuri buvo pavadinta ,,valstybe valstybėje“.

Taip, šventa vieta tuščia nebūna.

Neteisėtas veiksmas?

Elektros perdavimo sistemos operatorius bendrovė "Litgrid" gruodžio 13 d. organizavo galios rezervo aukcioną 484 MW elektros gamybos galios rezervams įsigyti. Tam Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) suderino 32 mln. eurų išlaidas.

Tačiau aukcionas žlugo dėl vieno iš dalyvių – valstybės įmonės "Lietuvos energijos gamyba", valdančios Lietuvos elektrinę, pasiūlytos kainos. Ji viršija VKEKK "Lietuvos energijos gamybai" dar šių metų lapkričio pabaigoje nustatytą viršutinę kainų ribą – 10,04 Eur už MWh. Ši riba nustatyta pagal pačios bendrovės pateiktus duomenis. Kadangi kaina viršija viršutinę VKEKK nustatytą ribą, "Lietuvos energijos gamybos" pasiūlymas atmestas. Dėl to sužlugo ir aukcionas, nes aukcione dalyvavusios KTE, PE bei "Orlen Lietuva" valdoma elektrinė gali pagaminti tik 165 MW. Vilniaus TE3 elektrinė aukcione dalyvauti negalėjo, nes jos veikla šiais metais sustabdyta.

Termofikacinių elektrinių vadovų teigimu, valstybės įmonė "Lietuvos energijos gamyba" sąmoningai padarė neteisėtą veiksmą – peržengė VKEKK nustatytą kainą, kad sužlugdytų aukcioną. Nes jam žlugus tikisi, jog bendrovė "Litgrid" visą elektros galios rezervą pirks iš Lietuvos elektrinės. Tai ne tik įstatymų nepaisymas ir manipuliavimas dominuojančia padėtimi, bet ir papildomos išlaidos visiems mokesčių mokėtojams. Jeigu aukcionas būtų įvykęs pagal termofikacinių elektrinių pateiktas kainas, galios rezervui pirkti reiktų iki 12 mln. eurų mažiau.

Termofikacinių elektrinių vadovai planuoja kreiptis į Konkurencijos tarybą, VKEKK bei Energetikos ministeriją. Bus prašoma išsiaiškinti, ar tokie "Lietuvos energijos gamybos" veiksmai nepažeidžia įstatymų, veiksmingos konkurencijos principų bei vartotojų teisės gauti elektros energiją mažiausiomis sąnaudomis.

Pirko iš vieno tiekėjo

Praėjusių metų pabaigoje Algirdo Butkevičiaus vadovaujama vyriausybė panaikino Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotas termofikacinėms elektrinėms, tretinį galios rezervą be konkurso užsakė "Lietuvos energijos gamyba" padaliniui Lietuvos elektrinei. Vyriausybė galbūt elgėsi neteisėtai.

Tada Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius dėl to kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydamas išaiškinti, ar Vyriausybė, be konkurso užsakiusi rezervą, elgėsi teisėtai, nebuvo pažeistas Konkurencijos įstatymas. Tuometis energetikos viceministras Rokas Baliukovas spėjo politikams patikinti, kad 2017 m. aukcionas bus organizuotas. Kas gavosi iš žadėto ir organizuoto aukciono, puikiai matosi – "Lietuvos energijos gamyba" vėl pasiūlė Lietuvos elektrinės paslaugas, tik didesne, nei VKEKK leistina kaina.

Atsakymas pribloškė

"Kauno diena" paprašė Energetikos ministerijos oficialaus komentaro, ką naujieji jos vadovai mano apie sužlugdytą aukcioną ir kokių priemonių rengiasi imtis.

Ministerijos atstovo Andriaus Jovaišos atsakymas buvo daugiau negu gluminantis: "Apie kurį aukcioną eina kalba? Ir kas ką sužlugdė? Ar jūs žinote, kas sužlugdė? Ir kieno nuomonę norite sužinoti? Lietuvos elektrinė yra valdoma Finansų ministerijos."

Pašnekovo perklausus, ar teisingai buvo išgirsta, kad nuo šiol Lietuvos elektrinė priklauso Finansų ministerijos valdymo sferai, A.Jovaiša nė kiek nesuabejojo. "Taip. Tai yra Trečiojo energetikos paketo pasekmė. Buvo perskirstytas elektros perdavimas, gamyba ir paskirstymas", – teigė ministerijos atstovas.

Redakcijai komentuoti susidariusios situacijos nepanoro ir VKEKK atstovas Paulius Blažys. Pastarojo parašas gulė ant šios tarnybos pažymos, kurioje oficialiai buvo nustatyta tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinė riba – 10,04 Eur už MWh.