Ankstų rytą Karo laivų flotilėje vyko iškilminga Karinių jūrų pajėgų padalinių karių rikiuotė. Jos metu iškilmingai pakeltos Lietuvos trispalvė, taip pat Tvirtovės ir Karinių jūrų pajėgų vėliavos.

Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus susirinkusiesiems tarė sveikinimo žodį bei įteikė apdovanojimus ir paskatinimus tarnyboje nusipelniusiems kariams. Visi Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilėje esantys laivai buvo išpuošti signalinėmis vėliavomis.

Taip pat tradiciškai vienam karininkui, kaip garbės ir pasiruošimo kovinėms užduotims simbolis, buvo įteiktas karininko kardas. Pastarasis pašventintas Klaipėdos įgulos kapeliono komandoro leitenanto Remigijaus Monstvilo.

Kiek vėliau vyko Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos organizuojamas viešas Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginys Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

Renginio metu Klaipėdos įgulos kapelionas komandoras leitenantas R.Monstvilas aukojo Šv. mišias už Lietuvos kariuomenę ir karius. Šia proga karius sveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos įgulos viršininkas jūrų kapitonas Arūnas Mockus.

Tiesa, šiais metais, skirtingai nei pernai, LDK Butigeidžio dragūnų bataliono ir KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai iškilmingos rikiuotės atsisakė.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų viršininko pavaduotojas civilių ir karių bendradarbiavimui Antanas Brencius pasakojo, kad planus rengti bendras sausumos ir jūrų pajėgų rikiuotes teko nukelti kitiems metams.

„Dauguma Dragūnų bataliono ir Žemaitijos brigados karių, taip pat Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai išvyko į pratybas „Geležinis kardas“, todėl teko šio savo sumanymo atsisakyti. Tikimės, kad kitąmet pavyks įvykdyti tokį projektą. Juolab kad Lietuvos kariuomenės šimtmečio proga žadame pasirodyti Klaipėdoje su didele jėga ir pajėgomis“, – entuziastingai kalbėjo A. Brencius.

Lietuvos kariuomenės diena minima nuo 1918 metų lapkričio 23 dienos, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleido įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo ir buvo įkurtas Lietuvos kariuomenės generalinis štabas.

Pajūryje pradėta minėti Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena. Šeštadienį šventė vyko Gargžduose. Susirinkusieji galėjo net tik stebėti karių paradą miesto gatvėse, bet ir apžiūrėti karinę techniką.

Demonstravo karinę techniką

Lietuvos kariuomenės dienos renginys Gargžduose prasidėjo prieš vidurdienį. Susirinkusieji stebėjo karinį paradą. Kariai žygiavo Klaipėdos gatve.

Prie Gargždų kultūros centro jie stojo į iškilmingą rikiuotę. Vyko KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vado pasikeitimo ceremonija.

Po pastarosios buvo atidarytas karinis miestelis. Buvo demonstruojama karinė technika, ginkluotė. Būtent pastarosios sulaukė didelio susirinkusiųjų susidomėjimo.

Besižavintys karine tarnyba galėjo tapti stovyklos „Tapk kariu vienai valandai“ nariais ir patirti, kuo gyvena kariai. Visi buvo vaišinami kareiviška koše.

Pasibaigus renginiams lauke, visi buvo pakviesti į Gargždų kultūros centrą. Čia vyko vietos bendruomenės ansamblių ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro, kuriam vadovauja kapelmeisteris Pranciškus Memėnas, koncertas.

Vakare visi buvo kviečiami į Klaipėdos koncertų salę, kur vyko Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų ir Jungtinės karalystės sausumos pajėgų Karališkosios divizijos orkestrų koncertas.

Apdovanos nusipelniusius karius

Lietuvos kariuomenės atkūrimo dienai skirti renginiai vyks ir pirmadienį. 9 val. Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje vyks iškilminga Karinių jūrų pajėgų padalinių karių rikiuotė.

Jos metu iškilmingai bus pakeltos Lietuvos Respublikos, Lietuvos valstybės istorinė ir Karinių jūrų pajėgų vėliavos. Karius sveikins Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus bei įteiks apdovanojimus ir paskatinimus tarnyboje nusipelniusiems kariams.

Taip pat tęsiant Karinių jūrų pajėgų tradicijas trims karininkams, kaip kariškos garbės, pasiruošimo kovinėms užduotims ir Tėvynės gynybai simbolis, bus įteikti karininkų kardai, pašventinti Klaipėdos įgulos kapeliono. Pirmadienį visi Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilėje esantys laivai bus išpuošti signalinėmis vėliavomis.

Kviečia į ekskursiją

9.15 val. minėjimas vyks Klaipėdos universiteto miestelio aikštėje. Čia bus iškilminga Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono ir KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės karių rikiuotė.

10.30 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyks Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos organizuojamas bendras ir viešas Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginys.

Jo metu Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas kunigas Vilius Viktoravičius aukos Šventas Mišias už Lietuvos kariuomenę ir karius. Lietuvos kariuomenės dienos proga karius sveikins Klaipėdos įgulos viršininkas jūrų kapitonas Arūnas Mockus ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Nuo 17 iki 19 val. bus organizuojama ekskursija po Klaipėdos universitetą (Senąsias kareivines) „Su žibaline lempa po Klaipėdos senąsias kareivines“. Registruotis nėra būtina.

Lietuvos kariuomenės diena minima nuo 1918 metų lapkričio 23 dienos, kai buvo įkurtas Lietuvos kariuomenės generalinis štabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleido įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo.

Lapkričio 19-22 d. Klaipėdoje vyko Lietuvos kariuomenės atkūrimo dienos minėjimo renginiai.

Lapkričio 19 d. LDK Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai Klaipėdos universitete klausėsi Istorijos katedros vedėjo, profesoriaus dr. Vyganto Vareikio paskaitos apie Klaipėdos karinę ir kareivinių istoriją. 

Lapkričio 20 d. ir 21 d. Karinių jūrų pajėgų kariams paskaitas apie kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės, vykusias 1919-1920 metais, skaitė Karinių jūrų pajėgų civilių ir karių bendradarbiavimo vyresnysis specialistas seržantas Audrius Vitkauskas.

Lapkričio 21 d. LDK Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono rikiuotės aikštėje vyko iškilminga rikiuote. Iškilminga ceremonija prasidėjo atliekant valstybinį himną, vėliau dragūnų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Giedrius Anglickis sveikino karius linkėdamas visokeriopos sėkmės tiek tarnyboje, tiek asmeniniame gyvenime. Rikiuotės metu labiausiai nusipelniusiems bataliono kariams, civiliams darbuotojams buvo įteikti Lietuvos kariuomenės vado, Sausumos pajėgų vado, bataliono vado apdovanojimai.  Tylos minute pagerbtas ilgamečio dragūnų bataliono vado bei įkūrėjo pulkininko leitenanto Rimanto Baltušio atminimas.

Lapkričio 22 d. ryte Karo laivų flotilėje vyko iškilminga Karinių jūrų pajėgų padalinių karių rikiuotė skirta Kariuomenės atkūrimo dienai paminėti. Rikiuotės metu iškilmingai buvo pakeltos Lietuvos Respublikos, Tvirtovės ir Karinių jūrų pajėgų vėliavos, Karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas jūrų kapitonas Arūnas Mockus tarė sveikinimo žodį kariams, bei įteikė apdovanojimus ir paskatinimus tarnyboje nusipelniusiems kariams. Lapkričio 22 d. visi Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilėje esantys laivai bus išpuošti signalinėmis vėliavomis.

Vėliau Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyko Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos organizuojamas bendras ir viešas Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginys. Renginio metu Klaipėdos įgulos kapelionas komandoras leitenantas Remigijus Monstvilas aukojo Šventas Mišias už Lietuvos kariuomenę ir karius, Lietuvos kariuomenės dienos proga karius sveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos įgulos viršininko pareigas laikinai einantis jūrų kapitonas Arūnas Mockus.

Po iškilmingos dalies Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyko renginio muzikinė programa, kurioje nuostabiai įvairius muzikinius kūrinius atliko Klaipėdos jaunieji muzikos atlikėjai – įvairių Klaipėdos mokyklų ir kolektyvų atstovai. Daugelis besiklausiusių vaikų atliekamų kūrinių buvo sužavėti, tame tarpe ir Klaipėdoje viešinčio Italijos karo laivo „Caio Duilio“ įgulos nariai, kurie taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės atkūrimo dienos renginyje Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena minima nuo 1918 metų lapkričio 23 dienos, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleido įsakymą kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti Lietuvos kariuomenės pirmąjį pėstininkų pulką Alytuje. Besiformuojanti jauna Lietuvos kariuomenė iki 1920 m. atlaikė nelengvas kovas su tuo metu kraštą apgulusiais priešais – bolševikais, bermontininkais, lenkais, pasiekė reikšmingas pergales ir apginė  tik susikūrusios respublikos nepriklausomybę.