Trečiojoje kasmetinės stovyklos Raganėje pamainoje dalyvavo Lietuvos kiokušin karatė žvaigždės Inga Mikštaitė, Rūta Brazdžionytė, Brigita Svinkūnaitė, Edgardas Sečinskis, Eventas Gužauskas, Juras Sokolovas, Paulius Žimantas ir kiti, viešnios iš Vengrijos Edit Abraham (5 dano meistrė, viena iš pasaulio kiokušin karatė žvaigždžių) ir Berta Szalay (2022 m. Europos čempionė), švedė Alayarva Virpi (5 danas), latviai tėvas ir sūnus Vladimiras (5 danas) ir Marekas (4 danas) Lavrinovičiai.

Kasdienių treniruočių metu sportininkai pasirengė baigiamajam vasaros sezono akordui – egzaminams.

Po jų 3 dano meistrais tapo vienas kiokušin karatė pradininkų Lietuvoje Arnoldas Arbatavičius („Rifas“) ir dviejų klubų vadovai Magdalena Kasparė („Geležinis vilkas“) bei Kristupas Krivickas („Oyama“).

Taip pat Lietuvos kiokušin karatė šeima pasipildė šešiais 2 dano meistrais. Tokiu titulu nuo šiol didžiuojasi Ieva Krivickaitė („Shin“), Jelena Savickienė („Energija“), Tomas Lapienis („Osu“), Stasys Kazlauskas („Katana“), Šarūnas Sokolovas („Hokaidas“) ir Domas Sutkus („Rifas“).

Juodu diržu (1 danas) nuo šiol puošis net 45 nauji sportininkai: Agnė Lavrinovičiūtė („Budora“), Paulė Lavrinovičiūtė („Budora“), Tomas Laukaitis  („Budora“), Kamalitdinas Arifchanovas („Ippon“), Oskaras Daukševičius („Ippon“), Vilius Ogaras („Ippon“), Andrius Lukoševičius („Katana“), Nikita Mitiulinas (Jonavos „Kumite“), Rokas Utyra (Jonavos „Kumite“), Arturas Valauskas („Okinava“), Gediminas Dinda („Oriens“), Artūras Saženis („Oriens“), Giedrius Miškinas („Rifas“), Žydrūnas Žagelis („Rifas“), Eitautas Bartuškevičius („Saulės ženklas“), Vidas Bareikis („Saulės ženklas“), Marius Budreckis („Saulės ženklas“), Ramūnas Dešukas („Saulės ženklas“), Martynas Eimontas („Saulės ženklas“), Andrius Jaseliūnas („Saulės ženklas“), Tadas Nevaras („Saulės ženklas“), Vaidotas Petronis („Saulės ženklas“), Benas Sakalauskas („Saulės ženklas“), Narimantas Žigus („Saulės ženklas“), Remigijus Bridikis („Saulės ženklas“), Gintaras Kalinauskas („Shin“), Žygimantas Juškys („Shin“), Jelizaveta Aleksandrova („Shin“), Polina Terentjeva („Shin“), Ugnė Pėlikytė („Shodan“), Marija Sekunda („Shodan“), Urtė Urbonavičiūtė („Shodan“), Aistis Jocius („Shori“), Šarūnas Broga („Spartanika“), Danielius Dvareckas („Sprtanika“), Julija Mingaliova („Spartanika“), Saulius Drėgva („Stoikas“), Justas Galiūlinas („Stoikas“), Tomas Ponelis („Stoikas“), Martynas Rimas („Stoikas“), Donatas Rekus („Stoikas“), Jurgita Spaičienė („Stoikas“), Kastytis Jūronas („Stoikas“), Arnoldas Nargelavičius („Stoikas“), Miglė Misiulytė („Tori“) ir Marius Mekionis („Tornadas“).

Stovyklos instruktoriai-egzaminatoriai buvo Darius Gudauskas, Dmitrijus Aleksandrovas, Margarita Čiuplytė, Vytautas Kalvaitis, M. Lavrinovičius, V. Lavrinovičius, Andžejus Milevskis, Paulius Klapatauskas, Ričardas Poška, Diana Mačiūtė, Vladimiras Silvaško, Eugenijus Šilaika, Artūras Bobelis, Valius Rudys, o stovyklos trečiosios pamainos projekto vadovas – LKKF prezidentas Romas Vitkauskas.

Naują galimybę kelti savo kvalifikaciją Lietuvos kiokušin karatė meistrai turės rugsėjo pabaigoje, kai Pasaulio karatė organizacija (WKO), vadovaujama Kenji Midori, Kielcuose (Lenkija) surengs egzaminą ir pasaulinius juodųjų diržų egzaminus. Seminare kvalifikaciją kels V. Silvaško (6 danas), V. Rudys (5 danas), Gediminas Tankevičius (3 danas) ir Tomas Zienius (3 danas), o egzaminuose į naują lygmenį stengsis žengti 13 lietuvių: 5 dano sieks D. Mačiūtė, E. Šilaika, A. Milevskis, V. Kalvaitis, Remigijus Olšauskas, D. Aleksandrovas ir R. Poška, 4 dano – Jovita Laučiūtė, Andrius Miseckas, Andrius Čelkis ir Jonas Eimontas, o 3 dano – Andžejus Voiniušas ir Remigijus Kersnauskas.

Pagal LKKF patvirtintus nuostatus į metų geriausiojo titulą pretenduoja visi Lietuvos čempionai ir Europos čempionatuose prizininkais tapę sportininkai.

Tokiais laimėjimais 2021 metais galėjo pasigirti 10 moterų ir 9 vyrai, praneša LKKF.

Per metus – nė vieno pralaimėjimo

Tarp kiokušin karatė kovotojų tarp lietuvių pernai neprilygstamas buvo E. Gužauskas (Žemaitijos reg. „Shodan“, treneris – Lukas Kubilius / Naujosios Akmenės „Energija“; treneris – Vladimiras Silvaško), laimėjęs visus 3 turnyrus kuriuose dalyvavo – Lietuvos čempionatą, Europos čempionatą pagal svorio kategorijas ir Europos pilno kontakto absoliučios svorio kategorijos čempionatą.

„Praėjusieji metai buvo tikrai geri, nes nebuvo nė vienos pralaimėtos kovos, – sakė metų kovotojas. – Antras dalykas, kuris džiugino, buvo tai, kad, pavyzdžiui, Sakartvele pavyko laikytis taktikos, kuri man nėra būdinga, atlikti daugiau smūgių. Smagu, kad pavyko prisiversti tai daryti, nes kartais dirbi, dirbi, ruošiesi, o ant tatamio kovos įkarštyje vis tiek pradedi daryti ne tai, ką planavai, o tai, ką visą gyvenimą buvai įpratęs.“

Po tokių sėkmingų metų E. Gužauskas, be abejo, gali norėti tik tęsti pergalingą žygį.

„Šeštadienį Kėdainiuose laukia Lietuvos čempionatas, reikia ten laimėti, – sakė sportininkas. – Jei pavyks, važiuoti į Europos čempionatą, o vėliau lauks pasaulio čempionatas. Pastarasis turnyras ir bus tai, dėl ko visur dalyvauji ir kam ruošiesi. Tikiuosi, kad pavyks gerai pasirodyti ir Europos, ir pasaulio čempionatuose.“

Antrąją vietą tarp vyrų užėmė Paulius Žimantas („Energija“; treneris – V. Silvaško), absoliučios svorio kategorijos čempionate pasiekęs finalą, tačiau jame nusileidęs būtent E. Gužauskui.

Trečias buvo Edgardas Sečinskis (Vilniaus „Saulės ženklas“, treneris – Paulius Klapatauskas), nugalėjęs Lietuvos ir Europos čempionatuose pagal svorio kategorijas, bet neįveikęs absoliučios svorio kategorijos pusfinalio barjero.

Toliau išsirikiavo dar du „Saulės ženklo“ auklėtiniai – Lietuvos ir Europos vicečempionas Orestas Abazorius bei Lietuvos vicečempionas ir Europos čempionato trečiosios vietos laimėtojas Juras Sokolovas. Be jų, į metų geriausiojo titulą pretendavo Lietuvos čempionais tapę Domas Sutkus, Kęstutis Radvila, Romualdas Auga (visi – Kauno „Rifas“, treneris – Ričardas Poška) ir Matas Jonauskas („Shodan“, treneris – Aivaras Baltmiškis).

Pareigūnai linkėjo sėkmės

Tarp moterų nugalėtoja tapo Airijoje gyvenanti Aneta Meškauskienė (Anykščių „Takas“, treneris – Eugenijus Šilaika), vienintelė pelniusi įskaitinius taškus visuose turnyruose. Sportininkė tapo Lietuvos čempione, o abiejuose Europos čempionatuose – vicečempione.

„2021 buvo labai aktyvūs. Nepaisant to, kad visame pasaulyje buvo su pandemija susiję ribojimai, sporto renginiai vyko pagal planą. Tad nei renginių, nei sportinių kelionių praeitais metais netrūko, – sakė geriausia kovotoja. – Net policijos ekipažas, budintis prie Dublino oro uosto ir tikrinantis kelionių priežastis, mane jau atpažindavo. Tik paklausdavo, ar į stovyklą, ar į varžybas keliauju? Jei į varžybas, palinkėdavo sėkmės. LKKF mums suteikė visas galimybes tinkamai pasirengti čempionatams, dalyvauti stovyklose, šia galimybe aš ir pasinaudojau. Nors nebuvo lengva! Reikėjo daug dirbti savarankiškai, rasti motyvacijos, sportuojant vienai, tikrai daug sunkiau. Džiugina, kad turiu labai palaikančią aplinką: vyras įrengė nuosavą sporto salę namie, visa šeima ir draugai palaiko, džiaugiasi pergalėmis. Treniruočių partneriai dukart per savaitę atvyksta sportuoti kartu ir su treneriu Lietuvoje palaikome nuolatinį ryšį. Tikiuosi, kad ir 2022 metais viskas vyks sklandžiai ir be traumų. Jau šį savaitgalį vyks Lietuvos čempionatas, rugsėjį – pasaulio, dar teks nemažai paprakaituoti!“

Antra buvo Diana Mačiūtė (Klaipėdos „Okinava“, treneris – R. Poška), tapusi katos asmeninės rungties Lietuvos ir Europos čempione bei komandinės katos rungtyje laimėjusi Europos čempionato sidabrą.

Trečioji vieta atiteko Rūtai Brazdžionytei („Saulės ženklas“, treneris – P. Klapatauskas), kuri tvirtai nugalėjo Europos čempionate pagal svorio kategorijas, bet nedalyvavo kitose varžybose.

Už šios kovotojos nugaros liko Lietuvos čempione ir Europos vicečempione tapusi Brigita Svinkūnaitė („Rifas“, treneris – R. Poška), Lietuvos čempionė ir Europos čempionato trečiosios vietos laimėtoja Brigita Gustaitytė (Vilniaus „Budora“, treneris – Donatas Imbras). Toliau išsirikiavo katos rungtyje Lietuvos čempionėmis ir Europos vicečempionėmis tapusios Rima Lisinskaitė bei Rūta Vaicekauskaitė (abi – „Okinava“, trenerė – D. Mačiūtė), Lietuvos ir Europos katos vicečempionė Raminta Makackaitė (Marijampolės „Tornadas“, treneris – Valius Rudys) bei dvi Lietuvos čempionės – Evelina Bidžanova (Vilniaus „Atemi“, treneris – Andrius Šipaila) ir Vaiva Kairaitytė („Saulės ženklas“, treneris – P. Klapatauskas).

Atsidavimas lemia rezultatus

Metų treneriu pripažintas E. Gužausko ir P. Žimanto treneris V. Silvaško.

„Smagu, kad sportininkų nepaveikė pandemija, vyrai rimtai sportavo, į savo veiklą žiūri sąžiningai, – kalbėjo V. Silvaško. – Jie jau ragavę aukšto lygio varžybų, žino, kad norint laimėti, reikia rimtai ruoštis. Buvo atsidavę savo veiklai, todėl tokie ir rezultatai.“

Paklaustas apie 2022-ųjų planus, treneris tikėjosi, kad auklėtiniai ir toliau bus tokie pat susitelkę darbui.

„Lietuvoje tarp sunkiasvorių konkurencija yra tarp jų dviejų, įdomu, kaip viskas susiklostys Lietuvos čempionate, – kalbėjo V. Silvaško. – Šiemet laukia daug aukšto lygio varžybų, visi nusiteikę neblogai ir sąžiningai joms ruošiamės.“

Taip pat išskirti treneriai, parengę daugiausiai sportininkų Lietuvos rinktinei. Šioje kategorijoje geriausi buvo P. Klapatauskas (7 sportininkai) ir R. Poška (6).

Renginiai – ir arenose, ir virtualioje erdvėje

Pati LKKF 2021-uosius vertina kaip sėkmingus. Federacija gali pasidžiaugti ne tik aukščiau išvardintais puikiais sportininkų rezultatais, bet ir pratęsta tradicija organizuoti didelius renginius tiek arenose, tiek virtualioje erdvėje.

Pasak LKKF prezidento Romo Vitkausko, federacija itin didžiuojasi surengtomis pirmosiomis nuotolinėmis Pasaulio taurės klubų varžybomis. Jose dalyvavo per tūkstantį sportininkų iš 26 šalyse veikiančių 112 klubų.

„Tai yra geroji patirtis, kurią sukaupėme per pandemiją ir sėkmingai naudojome pastaraisiais metais bei naudosime ateityje, – sakė R. Vitkauskas. – 2021-aisiais kiti svarbiausi įvykiai federacijai buvo Lietuvos čempionatas, Europos čempionatas pagal svorio kategorijas Sakartvele, Europos jaunučių ir jaunimo čempionatas Rumunijoje, atrankos į Pasaulio čempionatą varžybos ir Europos pilno kontakto karatė absoliučios svorio kategorijos čempionatas Kėdainiuose.“

Karatė gerbėjams artimiausia proga pamatyti geriausius Lietuvos sportininkus bus jau šeštadienį, kai Kėdainių arenoje bus surengtas 2022 metų Lietuvos čempionatas. Jame čempionais tapę sportininkai pelnys teisę atstovauti Lietuvai Europos čempionate, kuris balandžio pradžioje vyks Lenkijoje.

Juose jėgas išbandė daugiau nei 800 sportininkų iš 64 klubų.

Lietuvos suaugusiųjų čempionate dar vasario viduryje dalyvavo 57 atletai. Gegužės viduryje surengti jaunimo (iki 20 metų) ir jaunių (iki 18 metų) čempionatai sutraukė 124 dalyvius, jaunučių (iki 16 metų) čempionate dalyvavo 138 sportininkai, o ciklą uždarė pastarąjį savaitgalį surengtas vaikų čempionatas (amžiaus grupės iki 10, 11, 12, 13 ir 14 metų), kuriame savo sugebėjimus demonstravo bet 487 jaunieji karatistai. Visos išvardintos varžybos surengtos tokių renginių sostine pasaraisiais metais tapusiuose Kėdainiuose.

Visose jaunųjų sportininkų varžybose (nuo U10 iki U20) geriausiai sekėsi Luko Kubiliaus vadovaujamo Žemaitijos regiono klubo „Shodan“ auklėtiniams. Tarp 5 daugiausiai apdovanojimų pelniusių klubų visose šiose amžiaus grupėse taip pat pateko Vilniaus „Ippon“ (vadovas – Jevgenijus Jurutas) ir Klaipėdos „Okinava“ (Diana Mačiūtė).

Vaikų čempionate į penketuką taip pat prasimušė Vilniaus „Energijos smūgis“ (Darius Petrikauskas) ir „Atemi“ (Valerijus Jarovojus), jaunučių varžybose – Vilniaus „Budora“ (Donatas Imbras) ir Kauno „Osu“ (Linas Jonika), o jaunių ir jaunimo – Kauno „Kariai“ (Gediminas Varkala) bei „Stoikas“ (Gediminas Tankevičius).

„Galime pasidžiaugti, kad mums po COVID-19 sukeltos sumaišties pavyko pilnai atkurti visą varžybų sistemą, o nuotoliniu būdu dirbę klubai sugebėjo išsaugoti aukšto meistriškumo sportininkus. Tą iliustruoja didelis varžybų dalyvių skaičius, – sakė LKKF prezidentas Romas Vitkauskas. – Dar praeitą vasarą per treniruočių stovyklas gerai padirbėjome su jaunučiais, pačius talentingiaugius kvietėme į suaugusiųjų rinktinės stovyklas. Dabar varžybose ryškiai matėsi, kurie sportininkai turėjo galimybę dalyvauti tokiose vertingose stažuotėse. Su suaugusiais sportavę jaunuoliai parodė puikius rezultatus, tačiau geriausiai jų lygį leis įvertinti rudenį vyksiantis Europos čempionatas. Geriausius sportininkus puikiai motyvavo nuotolinės varžybos, kurių metu Lietuvos klubai rodė lyderystę tiek Europoje, tiek pasaulyje.“

Pasak LKKF prezidento, jaunųjų sportininkų čempionatai leidžia kalbėti apie gerai vystomą kiokušin karatė piramidę.

„Matome, kad didžiausias masiškumas yra vaikų varžybose, tad ir ateityje turėsime dideles atrankos galimybes. Vyresnių sportininkų varžybose dalyvių jau šiek tiek mažėja, kol pasiekiame piramidės viršūnę – Lietuvos rinktinę. Joje turime jau tik 12 geriausių iš geriausių“, – sakė R.Vitkauskas.

Teigiamai jaunųjų sportininkų rezultatus apibendrino ir Lietuvos jaunių bei jaunučių rinktinių treneriai Andrius Macijauskas ir L.Kubilius.

„Po ilgo karantino sugrįžę sportininkai labai skyrėsi savo ištverme, fiziniu pasirengimu bei psichologiniu nusiteikimu. Tie, kas sugebėjo ir turėjo galimybes optimaliai sportuoti šiuo sudėtingu laikotarpiu, buvo visa galva aukštesni už savo varžovus. Karatė, kaip ir gyvenime, svarbiausia savybė yra sugebėti prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, – apie 18-mečių čempionatą kalbėjo A. Macijauskas. – Jaunių čempionate dalyvavo 12 buvusių jaunučių Europos čempionato prizininkų. Šių metų rinktinės pagrindą sudarys šiemetinio Lietuvos čempionato finalininkai, kuriuos parengė net 14 skirtingų Lietuvos klubų.“

Tuo metu 16-mečių varžybas komentavęs L.Kubilius tvirtino, kad šios amžiaus grupės Europos čempionate mūsų šalis vėl turės stiprią komandą.

„Jaunučių čempionatas parodė, kad nepaisant pandemijos ir sudėtingų sąlygų vykdyti treniruotes, kiokušin karatė kovotojai sugebėjo gerai pasirengti šalies čempionatui ir pademonstruoti tikrai aukštą meistriškumo bei technikos lygį, – sakė L.Kubilius. – Varžybose netrūko atkaklių kovų, ypač pusfinaliuose ir finaluose. Niekas nenorėjo lengvai atiduoti pergalių, tad buvo kovojama iš visų jėgų. Daugelis praeitų metų čempionų bei prizininkų sugebėjo apginti savo pozicijas, tai dar kartą parodo, kad pergalei reikalingas nuoseklus darbas ir visiškas atsidavimas. Turėsime labai pajėgią jaunučių rinktinę, kuri tikrai garbingai atstovaus Lietuvai Europos čempionate.“

Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) čempionato prizininkai

Merginos

-50kg

1. Vilgailė Mališkaitė („Shodan“)

2. Urtė Saunoriūtė („Shodan“)

3. Živilė Rašinskaitė („Stoikas“)

50-55kg

1. Dorota Širma („Ippon“)

2. Marija Malinina („Ippon“)

3. Ieva Krenciūtė („Shodan“), Gerda Venckutė („Shin“)

55-60kg

1. Erika Petrikaitė („Shodan“)

2. Giedrė Senikaitė („Osu“)

3. Rima Dulko („Atemi“), Viktorija Gulianova („Shodan“)

60-65kg

1. Kamilė Vrubliauskaitė („Budora“)

2. Emili Vrubliauskaitė („Budora“)

3. Rebeka Krylova („Shodan“)

+65kg

1. Gintarė Šarkauskaitė („Shodan“)

2. Ieva Čepulionytė („Ippon“)

3. Augustė Uleckaitė („Osu“)

Kata

1. Urtė Banytė („Shori“)

2. Živilė Bružaitė („Shodan“)

3. Rebeka Krylova („Shodan“), Augustė Uleckaitė („Osu“)

Vaikinai

-50kg

1. Artemijus Fominas („Sensei“)

2. Vakaris Balkus („Fudoshin“)

3. Nedas Mockus („Shodan“), Aridas Simaitis („Shodan“)

50-55kg

1. Martinas Kumpis („Shodan“)

2. Pijus Savanevičius („Budora“)

3. Rustis Preikštaitis („Shin“), Robertas Kovgeris („Ippon“)

55-60kg

1. Vakaris Kaveckas („Dao“)

2. Donatas Zeigis („Shodan“)

3. Danielius Sudeikis („Shodan“), Domantas Norkus („Budora“)

60-65kg

1. Danielis Gončarovas („Ippon“)

2. Nikas Kvasys („Okinava“)

3. Ernestas Lazurkevičius („Ippon“), Gustas Petrošius („Shodan“)

65-70kg

1. Gratas Tamošiūnas („Shodan“)

2. Aušvydas Špokauskas („Shodan“)

3. Danilas Grigorjevas („Shodan“), Dovydas Striūgas („Stoikas“)

70-75kg

1. Titas Špėgis („Shodan“)

2. Klaidas Andriukaitis („Shodan“)

3. Kasparas Kalpavičius („Osu“)

+75kg

1. Dovydas Bielinskas („Osu“)

2. Aronas Valašinas („Shodan“)

3. Martynas Jonelis („Shodan“), Dominykas Brazys („Energija“)

Kata

1. Nikas Kvasys („Okinava“)

2. Tautvydas Rutė („Okinava“)

3. Martinas Kumpis („Shodan“), Gustas Petrošius („Shodan“)

Lietuvos jaunių (iki 18 metų) čempionato prizininkai

Merginos

-50kg

1. Augustė Lankelytė („Ippon“)

2. Vėjūnė Balkutė („Fudoshin“)

3. Beatričė Šurpikaitė („Energijos smūgis“)

50-55kg

1. Polina Terentjeva („Shin“)

2. Paulina Kriauzaitė („Stoikas“)

3. Kornelija Česnakaitė („Shodan“), Sabina Barkauskaitė („Stoikas“)

55-60kg

1. Neila Danilevičiūtė („Kariai“)

2. Urtė Urbonavičiūtė („Shodan“)

3. Jelizaveta Aleksandrova („Shin“), Greta Intaitė („Shodan“)

60-65kg

1. Vakarė Bagdonaitė („Tornadas“)

2. Paulė Lavrinovičiūtė („Budora“)

3. Augustė Aleksandravičiūtė („Takas“)

+65kg

1. Marija Sekunda („Shodan“)

2. Kornelija Klastaitytė („Shodan“)

3. Agnė Lavrinovičiūtė („Budora“)

Kata

1. Greta Intaitė („Shodan“)

2. Neila Danilevičiūtė („Kariai“)

3. Marija Sekunda („Shodan“), Kornelija Klastaitytė („Shodan“)

Vaikinai

-60kg

1. Martynas Aliukonis („Energijos smūgis“)

2. Benas Sakalauskas („Saulės ženklas“)

3. Andrejus Bulbenkovas („Shodan“), Nojus Daubaras („Shori“)

60-65kg

1. Vilius Ogaras („Ippon“)

2. Ugnius Jundulas („Shodan“)

3. Giedrius Miškinas („Rifas“), Aivaras Brazys („Budora“)

65-70kg

1. Laurynas Noreika („Stoikas“)

2. Oskaras Daukševičius („Ippon“)

3. Dominykas Tvardauskas („Energijos smūgis“), Matas Krugliakovas („Rifas“)

70-75kg

1. Robertas Šlima („Shodan“)

2. Dovydas Galyginas („Shodan“)

3. Vytautas Fiodorovas („Seipai“)

75-80kg

1. Gabrielius Salyga („Kariai“)

2. Gvidas Rimkus („Dao“)

3. Gytis Petkus („Shodan“), Renaldas Romankevičius („Toshi“)

+80kg

1. Tomas Konovalovas („Shodan“)

2. Justas Galiūlinas („Stoikas“)

3. Lukas Neimantas („Dao“), Airidas Timinskas („Shodan“)

Kata

1. Enrikas Puceta („Okinava“)

2. Dominykas Riauba („Shodan“)

3. Gustas Razma („Okinava“)

Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) čempionato prizininkai

Merginos

55-60kg

1. Estela Marcinkevičiūtė („Ippon“)

2. Kornelija Jankantaitė („Okinava“)

60-65kg

1. Ugnė Pėlikytė („Shodan“)

2. Margarita Kapusta („Ippon“)

+65kg

1. Julija Balčiūtė („Shodan“)

2. Radvilė Bendžiūtė („Kumite“)

Vaikinai

65-70kg

1. Daugirdas Kaziūnas („Argus“)

2. Tautvydas Mickevičius („Fudoshin“)

70-75kg

1. Linas Šleinota („Saulės ženklas“)

2. Aidas Raulinavičius („Kariai“)

Geriausio metų kovotojo vardas atiteko Eventui Gužauskui iš Žemaitijos regione veikiančio klubo „Shodan“. Vladimiro Silvaško ir Luko Kubiliaus auklėtinis 2020-aisiais tapo vieninteliu lietuviu vyru, spėjusiu savo laimėjimų sąrašą papildyti Europos čempiono titulu – laimėjo Belgijoje vykusį pilno kontakto karatė klubų čempionatą.

„Įvertinimas – malonus, smagu, kad buvau pripažintas geriausiu metų kovotoju. Tik gaila, kad kovų ir pergalių pernai buvo labai mažai. Kita vertus, verta džiaugtis, kad iš viso spėjau kažkur jėgas išbandyti, – nusišypsojo E.Gužauskas. – Tikiuosi, kad 2021-ieji bus kitokie. Jau savaitgalį vyks Lietuvos čempionatas, vėliau, tikiu, įvyks Europos čempionatas, tikimės dalyvauti ir pasaulio čempionate Japonijoje, dėl kurio kol kas yra daug nežinios.“

E.Gažauskas per savo karjerą jau spėjo iškovoti ne vieną skambų titulą. Jis yra daugkartinis Europos ir Lietuvos čempionas.

Tarp moterų geriausia pripažinta Brigita Gustaitytė iš Vilniaus „Budoros“ (treneris – Donatas Imbras). Sostinės atstovė Belgijoje taip pat tapo nugalėtoja, o prie šio titulo dar pridėjo ir 2020-ųjų Lietuvos čempionės vardą.

„Tik pamačiusi visas nominuotas sportininkes ir perskaičiusi savo pristatymą, supratau, kad pernai laimėjau visas varžybas, kuriose dalyvavau! Džiaugiuosi, kad esu už tai įvertinta“, – sakė sportininkė.

B.Gustaitytė yra tapusi KWU organizacijos pasaulio čempione, ne kartą iškovojusi prizines vietas Europos čempionatuose.

Geriausio metų trenerio vardą šį kartą pelnė V.Silvaško (Akmėnes „Energija“), o produktyviausio – Paulius Klapatauskas (Vilniaus „Saulės ženklas“).

V.Silvaško 2020-aisiais, be E.Gužausko, galėjo didžiuotis ir kito savo auklėtinio, kylančios kiokušin karatė žvagždės Pauliaus Žimanto laimėjimais. Belgijoje jaunasis kovotojas tapo Europos vicečempionu, o metų pabaigoje visus nudžiugino pergale parodomajame turnyre Lenkijoje prieš vieną stipriausių pasaulio kovotojų Maciejų Mazurą.

„Toks įvertinimas parodo, kad ir treneris, ir sportininkai gerai atliko savo darbą, – sakė patyręs karatė meistras. – Tai yra abipusis nuopelnas. Visada malonu, kai tavo darbas yra pastebimas ir įvertinamas kitų.“

Treneris teigė, kad 2020-ieji kiokušin karatė kovotojams, kaip ir visai žmonijai, buvo sunkūs.

„Labai gerai, kad LKKF taryba visus užvedė nenuleisti rankų, skatino prisitaikyti prie padėties, perkelti veiklą į virtualią erdvę. Sąlygos buvo sunkios, bet rezultatai rodo, kad mums pavyko išlaikyti bendruomenę susitelkusią, o sportininkai išliko geros sportinės formos, – kalbėjo V.Silvaško. – Man pernai, be abejo, labiausiai įsiminė du turnyrai. Belgijoje finale tarpusavyje susitiko du mano auklėtiniai, o metų pabaigoje Lenkijoje P.Žimantas nugalėjo pasaulio vicečempioną M.Mazurą. Tai buvo tikrai ypatingos akimirkos.“

V.Silvaško per savo ilgametę karjerą yra išugdęs daug aukščiausio lygio kovotojų, tarp kurių, be E.Gužausko ir P.Žimanto, ypatingais laimėjimais išsiskiria Ona Jomantaitė, Donatas Imbras ir L.Kubilius.

Vieno geriausių visų laikų Lietuvos kovotojų P. Klapatausko auklėtiniai 2020-aisiais puikiais laimėjimais džiaugėsi 5 kartus. Rūta Brazdžionytė Belgijoje taip pat tapo čempione, Orestas Abazorius – 3 vietos laimėtoju, o Gerda Pekarskaitė, Juras Sokolovas ir Stasys Vincevičius – Lietuvos čempionais.

„Metai buvo labai dviprasmiški. Per daugybę nuoseklaus darbo metų pavyko išugdyti grupę aukšto meistriškumo sportininkų, kurie gali pasiekti tikrai daug. Deja, didžiosios dalies galimybių parodyti savo sugebėjimus pernai netekome. Labai apmaudu, kad sportininkai, galėję ne tik dalyvauti varžybose, bet ir siekti aukščiausių vietų tarptautinėje arenoje, negalėjo to padaryti. Kiek spėjome, tiek spėjome. Įvertinimas malonus, šį tą gero tikrai nuveikėme, bet galėjome daug daugiau“, – apie savo 2020-uosius pasakojo P.Klapatauskas.

Treneris tikisi, kad 2021-aisiais jo auklėtiniams pavyks atsiskleisti geriau.

„Visi žmonės nori sportuoti, bet darbas vyksta daugiausia „Zoom“ platformoje, – kalbėjo PKlapatauskas. – Gerai, kad aukšto meistriškumo sportininkai turi galimybė dalyvauti tikrose treniruotėse. Visi nori varžybų, tikimės, kad 2021-aisiais jų bus gerokai daugiau.“

2019 metų geriausiųjų titulus buvo pelnę pasaulio absoliučios svorio kategorijos vičempionė Inga Mikštaitė ir Europos čempionas Edgardas Sečinskis, metų geriausio trenerio – Gediminas Varkala, o produktyviausio – taip pat P.Klapatauskas.

Kiokušin karatė gerbėjai aukščiausio lygio šalies kovotojus galės išvysti jau vasario 13 d., kai Kėdainių arenoje bus surengtas 2021 m. Lietuvos čempionatas.

Lietuvės – tarp prizininkių

Europos čempionate jėgas išbandė 14 šalių rinktinės (Andoros, Belgijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos, Švedijos, Prancūzijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos).

Moterų varžybose geriausiai sekėsi ukrainietėms. Trečiąją poziciją pasidalijo Diana Mačiūtė (Klaipėdos "Okinava") ir Raminta Makackaitė (Marijampolės "Tornadas").

D.Mačiūtė aštuntfinalyje įveikė belgę Shanty Jacobs, ketvirtfinalyje – švedę Kią Pasanen, o pusfinalyje nusileido ukrainietei Natalijai Mutinai. R.Makackaitė nugalėjo danę Liv Toldbod Helgesen ir švedę Ellą Elvander, bet pralaimėjo Ukrainos sportininkei Irinai Korol.

"Dalyvauti nuotolinėse varžybose tikrai nėra lengviau nei tikrose, – įspūdžiais dalijosi R.Makackaitė. – Pastangų prireikė gal net daugiau nei visada. Įtampos irgi nestigo. Rezultatas gal ne toks, kokio tikėjausi. Oponentės buvo stiprios, būtent tai labiausiai ir priartina prie realių varžybų atmosferos, gaila tik, kad šios – be apdovanojimų ceremonijos."

M.Jonauskui – bronza

Tarp vyrų geriausiai sekėsi lenkui Konradui Kozubowskiui, sidabras atiteko vengrui Bence Pantelicsui, o bronza – Matui Jonauskui (Žemaitijos regiono "Shodan") ir ukrainiečiui Olegui Korolui.

M.Jonauskas aštuntfinalyje nugalėjo daną Eriką Jesseną, ketvirtfinalyje – švedą Andreasą Tampę, bet pusfinalyje neprilygo B.Pantelicsui.

"Sudėtingu metu nuotolinės varžybos – nebloga išeitis. Dalyvavau antrą kartą. Šįsyk buvo sunkiau, nes kokurentai – rinktinių nariai. Mano rezultatas – neblogas, nors klaidelių nepavyko išvengti", – kalbėjo M.Jonauskas.

Dalyvauti nuotolinėse varžybose tikrai nėra lengviau nei tikrose. Pastangų prireikė gal net daugiau.

Tomas Zienius (Kauno "Shori") pirmame etape nugalėjo vokietį Wladą Roginsky, antrajame – britą Arvidą Tagę, tačiau ketvirtfinalyje nusileido O.Korolui.

"Okinavos" sėkmė

Atvirame Europos klubų taurės turnyre jėgas išmėgino jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų kovotojų grupės. Varžėsi ir senjorai (per 40 metų).

Geriausiai vėl sekėsi ukrainiečiams – 9 aukso, 6 sidabro ir 15 bronzos medalių. Lietuvos sportininkai pelnė 4 aukso, 7 sidabro ir 11 bronzos apdovanojimų.

Čempionų titulais džiaugėsi Eglė Raščiauskaitė (Anykščių "Takas") ir Tautvydas Rutė, Enrikas Puceta ir Rūta Vaicekauskaitė (visi – Klaipėdos "Okinava"). Be to, "Okinavos" atstovai laimėjo penkis sidabro ir du bronzos medalius.

Prizines vietas taip pat užėmė Vilniaus "Saulės ženklo", Kauno "Shori", "Stoiko" ir "Karių", Kėdainių "Stoiko", Žemaitijos regiono "Shodan", Marijampolės "Tako", "Kumite Jonava" atstovai.

"Daug dėmesio skyrėme šioms varžyboms: išsinuomojome kelias sales, treniravomės savaitgaliais, apmokėme personalą, kad nekiltų sunkumų dėl ryšių technikos. Labai džiaugiamės rezultatais, juo labiau kad pranokome stiprius Ukrainos, Lenkijos, Rusijos klubus", – reziumavo "Okinavos" vadovė D.Mačiūtė.

Lietuvos kiokušin karatė federacija baigia pasirengimą 2019 metų Europos pilno kontakto karatė čempionatui, kuris vyks balandžio 13-14 dienomis Vilniaus „Siemens“ arenoje.

Į sostinę elitinės kovos sugrįžta po šešerių metų pertraukos, 2013 metais „Siemens“ arenoje taip pat balandžio 13-14 dienomis vyko pilno kontakto karatė pasaulio čempionatas.

Mūsų šalis, kaip Europos čempionato šeimininkė, šiemet visose kategorijose gali turėti po tris dalyvius.

Lietuvos rinktinė sudėtis paaiškėjo po šalies čempionato per keletą atrankos etapų, paskutinis iš kurių buvo treniruočių stovykla Druskininkuose. Po jos nuspręsta, kad moterų kumitė rungties varžybose Lietuvai atstovaus Ivona Koreckaja, Raminta Makackaitė, Erika Žeburtovič (visos - iki 50 kg), Emilija Korotkovaitė, Gerda Pekarskaitė, Simona Urbutytė (50-55 kg), Evelina Bidžanova, Inga Mikštaitė, Erika Rukšėniatė (55-60 kg), Magdalena Gustaitytė, Vaiva Kairaitytė, Aneta Meškauskienė (60-65 kg), Diana Balsytė, Brigita Gustaitytė ir Nora Vaznelytė (virš 65 kg).

Vyrų varžybose kovos Romualdas Auga, Mantas Chrapačas, Jonas Eimontas (iki 65 kg), Jevgenijus Jurutas, Justinas Kvietka, Domas Sutkus (65-75 kg), Vytautas Cėpla, Kęstutis Radvila, Juras Sokolovas (75-85 kg), Orestas Abazorius, Dominykas Juškevičius, Edgardas Sečinskis (85-95 kg), Eventas Gužauskas, Antanas Klibavičius ir Paulius Žimantas (virš 95 kg).

Be to, katos rungties varžybose dalyvaus R. Makackaitė, S. Urbutytė, Diana Mačiūtė, Justina Zykutė, Ugnė Daukšaitė, Rima Lisinskaitė, Monika Tydikaitė, Matas Jonauskas, Edvinas Kolmogorovas, Artūras Zavalnas, Artūras Samulis ir Tomas Zienius.

Sportininkus Europos čempionatui rengia treneriai Paulius Klapatauskas (Vilniaus „Saulės ženklas“), Ričardas Poška (Kauno „Rifas“), Gediminas Varkala (Kauno „Kariai“), Vladimiras Slivaško (Akmenės „Energija“), Lukas Kubilius (Klaipėdos „Shodan“), Valius Rudys (Marijampolės „Tornadas“), Linas Jonika (Kauno „Osu“), Donatas Imbras (Vilniaus „Budora“), Eugenijus Šilaika (Anykščių „Takas“), Remigijus Olšauskas (Panevėžio „Argus“), Alfredas Jakštas (Jonavos „Kumite“), Dmitrijus Aleksandrovas (Vilniaus „Shin“), D. Mačiūtė (Klaipėdos „Okinava“), Valerijus Jarovojus (Vilniaus „Atemi“) ir T. Zienius (Kauno „Shori“).

Balandžio 13 dieną vyks katos, moterų svorio kategorijų iki 50 kg, 50-55 kg ir 55-60 kg bei vyrų svorio kategorijų iki 65 kg ir 65-75 kg varžybos. Čempionato atidarymo ceremonija, parodomosios kovos, pusfinaliai bei finalai prasidės 16.30 val.

Balandžio 14 dieną rungsis moterų 60-65 kg ir virš 65 kg bei vyrų 75-85 kg, 85-95 kg ir virš 95 kg svorio kategorijų dalyviai. Čempionato atidarymo ceremonija, parodomosios kovos, pusfinaliai bei finalai prasidės 15 val.

Lietuvos kiokušin karatė rinktinės nariai 2017-aisiais išbandė jėgas trejuose dideliuose tarptautiniuose čempionatuose. Pirmasis Lietuvos rinktinės aukščiausio lygio startas buvo Roskildėje – Europos čempionate. Danijoje trečią kartą paeiliui Europos čempionu tapo Valdemaras Gudauskas, ant aukščiausios pakylos taip pat užkopė Daiva Kriščiūnienė ir Andrius Miseckas. Sidabrą šiame turnyre pelnė Rūta Brazdžionytė ir Monika Ryžkovaitė, bronzą – Erika Žeburtovič, Diana Mačiūtė (taip pat ir katos rungtyje), Rita Pivoriūnaitė, Diana Balstytė, Vytautas Cėpla ir Edgardas Sečinskis.

Komandų įskaitoje Lietuva Danijoje užėmė pirmąją vietą.

Vasarą geriausi Lietuvos kovotojai keliavo į Kazachstano sostinę Astaną, kurioje vyko kas ketverius metus rengiamas pasaulio čempionatas. Ten lietuvių laimikis buvo kuklesnis – Europos čempionate nedalyvavę I. Mikštaitė ir L. Kubilius iškovojo bronzos medalius, o Lietuva komandų įskaitoje užėmė šeštąją vietą.

Metus Lietuvos kiokušin karatė kovotojai užbaigė Rusijos mieste Jekaterinburge vykusiame Kiokušin pasaulio sąjugos (KWU) trečiajame planetos čempionate pagal olimpines svorio kategorijas. Prie Uralų kalnų mūsiškiai vėl turėjo ne vieną progą džiaugtis. Rusijoje I. Mikštaitė, D. Mačiūtė ir E. Sečinskis tapo čempionais, Gabija Gudeliauskaitė ir Kęstutis Radvila – vicečempionais, o D. Kriščiūnienė, D. Balsytė, Justinas Kvietka, V. Cėpla ir Eventas Gužauskas užėmė trečiąsias vietas.

Komandinėje įskaitoje Jekaterinburge lietuviai nusileido tik šeimininkės – Rusijos – rinktinei. Susumavus visus KWU rezultatus, paaiškėjo, kad šeimininkai pelnė 13 apdovanojimų (7 aukso, 2 sidabro ir 4 bronzos), lietuviai – 10 (3 aukso, 2 sidabro ir 5 bronzos), o trečiąją vietą užėmė bulgarai – 6 (1 aukso, 1 sidabro ir 4 bronzos). Toliau išsirikiavo Lenkijos, Ispanijos, Armėnijos, Graikijos, Kazachstano, Japonijos, Irano kovotojai, o iš viso medalius pelnė net 20 šalių sportininkai.

Gausus medalių kraitis lėmė, kad kova dėl geriausių 2017 metų kovotojų titulų vyko atkakliai. Joje dalyvavo ir visuomenė, balsavusi rinkimuose internete. Susumavus visuomenės, LKKF prezidiumo ir trenerių tarybos balsus, paaiškėjo, kad geriausiųjų titulų pernai labiausiai nusipelnė I. Mikštaitė ir L. Kubilius.

„Noriu padėkoti žmonėms, be kurių visų laimėjimų nebūtų: savo nuostabiai žmonai, tėvams ir, žinoma, savo mokytojui Vladimirui Slivaško, kurio dėka esu čia daug metų ir vis siekiu tos svajonės tapti pasaulio čempionu. Kelias eina pabaigos link, bet dar liko keletas galimybių“, – atsiėmęs prizą kalbėjo L. Kubilius.

„Labiausiai turiu padėkoti savo treneriui Gediminui Varkalai, kuris daug metų eina kartu, tikėjo svajone, kuri buvo įgyvendinta. Taip pat dėkoju visiems, kurie esate šalia, palaikote, motyvuojate, suteikiate vilties“, – dėkojo už dar vieną įvertinimą I. Mikštaitė.

Iškilmingo vakaro metu šį kartą nebuvo paskelbtas vienas geriausias metų treneris. Šį apdovanojimą pasidalino Lietuvos rinktinės trenerių štabo nariai Romas Vitkauskas, Vladimiras Silvaško, Ričardas Poška, G. Varkala, Paulius Klapatauskas ir Aivaras Dadura.

Metų debiuto kategorijoje nugalėtoja tapo Monika Ryžkovaitė. Iš jaunių amžiaus grupės atėjusi 19-metė klaipėdietė į suaugusiųjų pasaulį įsiveržė lyg viesulas – iš karto tapo 2017 metų Lietuvos čempione, Europos vicečempione ir išbandė jėgas dvejuose pasaulio čempionatuose.

Vakaro metu taip pat buvo pagerbti 2017-aisiais aukšto lygio meistrų egzaminus išlaikę Valius Rudys (5 danas), Dmitrijus Aleksandrovas (4 danas), Aivaras Dadura, Andrius Miseckas ir Jonas Eimontas (visi – 3 danas) bei geriausi jaunimo amžiaus sportininkai – Europos jaunimo (iki 22 metų) čempionėmis tapusios Raminta Makackaitė, Skaistė Venckutė ir Magdalena Gustaitytė.

Lietuvos kiokušin karatė federacija (LKKF) oficialiai užbaigė 2014 metų sezoną. Per sezono uždarymo vakarą Kaune buvo paskelbti geriausi 2014 metų Lietuvos kiokušin karatė treneris ir sportininkai.

Geriausiu 2014-ųjų treneriu išrinktas Gediminas Varkala. Kauno "Karių" klubo vadovo auklėtiniai šių metų suaugusių ir jaunimo Europos čempionatuose Lietuvai iškovojo net 3 aukso medalius.

Vyrų kategorijoje į visas prizines vietas pateko po du sportininkus. Geriausiais 2014-ųjų karatistais išrinkti Vytautas Cėpla ir Kaune vykusio Europos absoliučios svorio kategorijos čempionato antrosios vietos laimėtojas Andrius Draugelis, antrąją vietą pasidalino Raimundas Paškauskas ir Valdemaras Gudauskas, o trečiąją - Edgardas Sečinskis ir Jonas Eimontas.

Tarp moterų pirmąją vietą pelnė Inga Mikštaitė, Europos absoliučios svorio kategorijos čempionate taip pat užėmusi antrąją vietą, o birželio mėnesį Azerbaidžano sostinėje Baku tapusi svorio kategorijos iki 65 kg Europos čempione. Už jos išsirikiavo Gabija Gudeliauskaitė, Diana Mačiūtė, Rita Pivoriūnaitė ir Diana Balsytė.

"2014-ieji Lietuvos kiokušin karatė pasaulio atstovams buvo labai sėkmingi. Mūsų patyrusių trenerių ugdomi sportininkai toliau demonstravo aukščiausio lygio meistriškumą ir džiugino puikiomis pergalėmis, - sakė LKKF garbės prezidentas Romas Vitkauskas. - Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje vėl puikiai surengėme didelį tarptautinį turnyrą - Europos jaunučių, jaunimo ir suaugusiųjų absoliučios svorio kategorijos čempionatus. Be to, Kėdainiuose išvydome rekordinį vaikų taurės varžybų dalyvių skaičių - per 700. Tai leidžia neabejoti, kad Lietuvos kiokušin karatė sportininkai išliks pasaulio elite dar ilgai. 2015-ieji mums visiems bus išskirtiniai, nes laukia svarbiausias ketverių metų turnyras - pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionatas Tokijuje. Linkiu visiems mūsų sportininkams ir treneriams kuo geriau pasirengti naujam sezonui ir toliau džiuginti aistruolius puikiomis kovomis."