Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ 2023 m. transformavo savo terminalus taip, kad galėtų ne tik sėkmingai išnaudoti turimus krovos pajėgumus, bet ir prisidėti prie Lietuvos žemės ūkio sektoriaus galimybių ir toliau sėkmingai pasiekti eksporto rinkas bei užsitikrinti veiklos tęstinumui būtinų produktų importą.

Už tai kompanija „Bega“ šiemet buvo apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) įsteigtos nominacijos „Lietuvos metų gaminys“ aukso medaliu.

Platesnės galimybės žemės ūkiui 

Pastaraisiais metais nutrūkus ne tik tranzitiniams, bet ir Lietuvos trąšų pramonės produkcijos eksporto bei žaliavų importo srautams, dalis kompanijos „Bega“ sukurtų specializuotų krovos pajėgumų tapo nebeišnaudojami pagal jų pirminę paskirtį ir buvo iškilusi rizika dėl jų prastovų.

Vis tik dėl greitų sprendimų ir tikslingai nukreiptų investicijų per 2023 m. kompanijai „Bega“ pavyko pertvarkyti trąšų eksporto terminalą taip, kad jis galėtų tarnauti ir Lietuvos žemės ūkio produktų eksporto reikmėms. Tuo tikslu buvo sumontuotos papildomos technologinės linijos, specializuoti birių krovinių apskaitos įrenginiai, tokie kaip bunkerinės svarstyklės, modifikuotos automatinės terminalų valdymo sistemos, žemės ūkio produktų sukaupimui pritaikyti sandėliai, kurių bendra talpa – arti 200 tūkst. tonų, rekonstruotas ir žemės ūkio produktų krovai pritaikytas papildomas didelio našumo laivų krautuvas ir kt. Tokiu būdu žemės ūkio produktų sukaupimo pajėgumai dengtose talpyklose, poreikiui esant, gali būti padidinti nuo buvusių 400 tūkst. iki beveik 600 tūkst. t, o grūdų krovos į laivus galimybės išplėstos iki 3 laivų vienu metu, iš jų 2 – didelio tonažo, iki 60–70 tūkst. t.

„Begos“ archyvo nuotr.

Beje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai šiemet užbaigus uosto akvatorijos ir vidinio laivybos kanalo gilinimą, prie kompanijos „Bega“ krantinių palaipsniui tvirtinamos vis didesnės laivų grimzlės, atitinkamai leisiančios priimti didesnius laivus, į kuriuos bus galima pakrauti ir 100 tūkst. t. Prieš pat Kalėdas Uosto kapitono įsakymu prie 67 krantinės buvo patvirtinta didžiausia iki šiol „Begoje“ buvusi leistina maksimali laivų grimzlė – 14,2 metro. 

Pasak kompanijos „Bega“ valdybos pirmininko Aloyzo Kuzmarskio, žemės ūkio produktų krovos segmente „Bega“ bendradarbiauja su daugeliu pagrindinių Lietuvos prekybos kompanijų.

Žemės ūkio produktų krovos sukaupimo dengtose talpyklose bei krovos į laivus pajėgumų išplėtimas „Begoje“ atvėrė platesnes galimybes Lietuvos žemės ūkio produktų prekybos kompanijoms pasinaudoti uosto paslaugomis.

 

„Žemės ūkio produktų krovos sukaupimo dengtose talpyklose bei krovos į laivus pajėgumų išplėtimas „Begoje“ atvėrė platesnes galimybes Lietuvos žemės ūkio produktų prekybos kompanijoms pasinaudoti uosto paslaugomis“, – sakė A. Kuzmarskis.

Trąšos pakeitė kryptį

Dėl sankcijų ir kitų priežasčių nutrūkus įprastoms trąšų gamybos bei tiekimo grandinėms, tą pajautė ne tik uostas, bet ir Lietuvos ūkininkai, kurie neteko galimybės įsigyti trąšų tiek iš šalių, kurioms taikomos sankcijos, tiek vietos rinkose.

Todėl atsirado poreikis trąšų importui ir atitinkamai – logistikos bei visų jos grandžių, įskaitant jūrų uosto paslaugas, transformacijai.

Kompanijoje „Bega“ adaptavus pajėgumus, skirtus birių produktų krovai iš laivų bei jų laikinam sukaupimui, buvo sudarytos galimybės trąšų importui iš JAV, Šiaurės Afrikos bei kitų tolimų rinkų. Be to, investavus į papildomą birių krovinių pakavimo įrangą, pakavimo pajėgumus pavyko padidinti daugiau nei tris kartus: nuo 2,5 tūkst. t per parą iki 8,5 tūkst. t. Dabar kompanijoje „Bega“ supakuotos įvairios trąšos didmaišiais yra pristatomos galutiniams jų gavėjams Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje.

Ši transformacija iš esmės leido Lietuvos bei aplinkinių šalių ūkininkams apsirūpinti reikiamais produktais, o kartu iš dalies padėjo kompensuoti Klaipėdos jūrų uosto prarastus krovinių srautus.

Rinkoje – vieninteliai

„Lietuvos metų gaminio“ konkurse laurus pelnę „Dadu“ ledai „D‘ice“ su guminukais buvo sukurti 2023 m. pradžioje, o rinkoje pasirodė vos pakvipus tikrajam pavasariui – šių metų balandį.

Pasak UAB „Vikeda“ generalinio direktoriaus Algirdo Gauronskio, šie sultiniai ledai su įvairiaspalviais meškiuko formos guminukais – unikalūs, panašių Lietuvos rinkoje nėra.

„Dadu“ ledus gaminančios UAB „Vikeda“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis: „Lietuvos metų gaminio“ konkurse aukso medaliu apdovanoti sultiniai „Dadu“ ledai su guminukais – unikalūs, panašių Lietuvos rinkoje nėra. UAB „Vikeda“ archyvo nuotr.

Nors pirminės ledų idėjos autorius yra būtent A. Gauronskis, tačiau jis pabrėžia, jog galutinai išgryninta originalaus produkto koncepcija – visos komandos kūrybinio darbo vaisius.

Ieško žaismės ir įspūdžio

„Du vienus mėgstamiausių skanėstų – ledus ir guminukus – sujungėme į vieną ir pavyko aukso medalio vertas produktas, – naujojo gaminio sėkme džiaugiasi UAB „Vikeda“ generalinis direktorius Algirdas Gauronskis. – Stebėdami pasaulines ledų rinkos tendencijas galime pasakyti, jog ledų vartotojai vertina klasiką – tai nesikeičia, bet taip pat mėgaudamiesi ledais nori atrasti ir skirtingas tekstūras.

Kuo toliau, tuo labiau tampa svarbus valgymo pojūtis, kai burnoje jaučiamas ne tik ledų skonis, bet ir įvairūs ingredientai. Vartotojas nori patirti įspūdį net ir skanaudamas ledus: burnoje švelniai tirpstantys sultiniai ledai ir štai kai kas netikėto – visai kitos tekstūros minkštas guminukas.

UAB „Vikeda“ archyvo nuotr.

„Dadu“ „D‘ice“ skirti atsigaivinti karštomis vasaros dienomis. Mūsų žaismingas produktas ne tik atgaivina, bet ir maloniai nustebina guminukais viduje.“

Kuo toliau, tuo labiau tampa svarbus valgymo pojūtis, kai burnoje jaučiamas ne tik ledų skonis, bet ir įvairūs ingredientai. Vartotojas nori patirti įspūdį net ir skanaudamas ledus.

 

Ant pjedestalo iškėlė patys pirkėjai

Per šiuos metus naujųjų ledų jau parduota net trečdalis milijono porcijų.

„Ledų sezonas Lietuvoje labai trumpas. Taigi produktui, kuris gausioje rinkoje yra naujokas, toks skaičius – išties didelis. Šie ledai tapo perkamiausi mūsų gaminamų sultinių ledų kategorijoje“, – dėmesį atkreipė A. Gauronskis.

UAB „Vikeda“ archyvo nuotr.

Sultinius „Dadu“ „D‘ice“ ledus su guminukais galima įsigyti prekybos tinklų „Maxima“, „Aibė“ bei kitose parduotuvėse. Naujojo sezono metu UAB „Vikeda“ daugiau dėmesio ruošiasi sutelkti į pajūrį, kad vartotoją ledai pasiektų tada, kai gaivus ir linksmas produktas labiausiai reikalingas – atostogaujant.

Šiais metais 17-ąjį aukso medalį „Lietuvos metų gaminio“ konkurse pelniusi viena moderniausių ledų gamybos įmonių Lietuvoje ir toliau žada smagurius stebinti naujais skoniais bei įsimintinomis ledų ragavimo patirtimis.

Konkurentai – už nugaros

„Lietuvos metų gaminio“ konkurse aukso medaliu įvertinta Kėdainių konservų fabriko paruošta valgyti „Šiupininė sriuba su mėsa“ sukurta šį balandį, o į rinką žengė jau gegužę.

Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

„Paruoštų valgyti patiekalų paklausa pastebimai auga, – sakė Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius Saulius Urbonas. – Per 2022 m. ši rinka ūgtelėjo beveik 50 proc. Tikslinė tokių gaminių auditorija – jauni žmonės, ieškantys paruošto produkto, kad galėtų greitai pavalgyti namie, darbe ar išvykose.“

Šią sriubą pakanka pašildyti puode ar mikrobangų krosnelėje ir sveiki, sotūs bei greiti pietūs jau po kelių akimirkų garuoja ant stalo.

Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

„Mes pirmieji sukūrėme paruoštą valgyti sriubą su mėsa. Kiti gamintojai rinkai kol kas nepasiūlė panašaus produkto“, – akcentavo S. Urbonas.

Naujas produktas – nauji iššūkiai

Pašnekovas atskleidžia, jog kuriant naują produktą, gilias gamybos tradicijas puoselėjantis Kėdainių konservų fabrikas neišvengė iššūkių.

UAB Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius Saulius Urbonas iš konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimų ceremonijos grįžo su aukso medaliu, kuriuo įvertintas naujas fabriko produktas – paruošta valgyti „Šiupininė sriuba su mėsa“. Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

„Iki tol niekada nebuvome gaminę paruoštos sriubos, todėl reikėjo rasti technologinius sprendimus, kaip tai padaryti. Taip pat turėjome ištobulinti tinkamą skonį. „Šiupininės sriubos su mėsa“ idėjos bei recepto sumanytojas – ilgametis įmonės technologas Algis Kulvietis.

Na, o trečias iššūkis – turėjome rasti naują etiketės koncepciją, kad paruoštos valgyti sriubos aiškiai atsiskirtų nuo rinkoje esamų panašių produktų ir būtų patrauklios tikslinei auditorijai, – pasakoja S. Urbonas, kurio vadovaujamas fabrikas sklandžiai įveikė visus naujo produkto kūrimo iššūkius, o šio gaminio pardavimai didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose netgi pranoko lūkesčius. – Vadinasi, rinka yra pasiruošusi tokiems produktams ir mes atliepiame tą poreikį. Vartotojai jau pamėgo ir kitus mūsų fabriko siūlomus kategorijos „Paruošta valgyti“ produktus: plovus, troškinius bei padažus gaminimui.“

Kėdainių konservų fabrikas šiuo metu plečia distribuciją, kad produktas būtų prieinamas didesniam vartotojų ratui, bet taip pat, norėdamas pirkėjams pasiūlyti daugiau skonių įvairovės, kuria ir naują sriubą su mėsa.

Ateičiai ruošiasi dabar

Niekas neabejoja – perspektyvi ateitis laukia tik tokio verslo, kuris žengs koja kojon su tvarumu. Kėdainių konservų fabrikas šiuolaikiškas bei energetinius išteklius tausojančias gamybos technologijas taiko jau šiandien: ant fabriko stogo – saulės elektrinė, o mažiau dujų sunaudojantis naujas garo katilas leidžia pagaminti tą patį produkcijos kiekį. Ir tai dar ne viskas.

„Aukso medaliu apdovanotos „Šiupininės sriubos su mėsa“ stiklainis aptrauktas moderniai atrodančia ir tvaria etikete – 100 procentų perdirbama plėvele. Tam įdiegėme naują etiketavimo įrangą. Taip pat vartotojai dabar gali rūšiuoti atskirdami stiklainį, kaip stiklo tarą, ir etiketę bei dangtelį. Norint rūšiuoti stiklinę tarą su popierine etikete, reikia ją nuplauti. Pasitelkę specialią technologiją, užtikrinome, kad nauja etiketė nusiluptų lengvai.

Kėdainių konservų fabriko archyvo nuotr.

Tai tik pradžia – ruošiamės naujam projektui, kurį užbaigę sukursime dar tvaresnes pakuotes“, – intrigą ateičiai palieka „Lietuvos metų gaminio“ konkurse jau kelias dešimtis aukso medalių pelniusio Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius S. Urbonas bei priduria, jog malonu ne tik būti maisto gamintojų lyderių gretose, bet ir kurti Lietuvos maisto kultūrą.

Auksą pelnė ir pernai

Primename, jog „Lietuvos metų gaminio“ konkurse aukso medalius „Vikonda grupės“ įmonės UAB „Vikeda“ bei Kėdainių konservų fabrikas pelnė ir pernai. Apdovanojimais įvertinti „Dadu“ ledai su sūdytais karamelizuotais žemės riešutais ir sūria karamele bei du Kėdainių konservų fabriko produktai: „Bolognese padažas su mėsa“ ir „Lietuviškas plovas“.

Įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti ekspertų komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, skyrė 49 aukso ir 8 sidabro medalius. Pasak medalius įmonių vadovams įteikusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, laikinai einančio ir ekonomikos bei inovacijų ministro pareigas, įmonių pasiekimai svarbūs visai Lietuvai.

„Įmonių pasiekimai rodo, kad turime didelį eksporto potencialą. Jie neša svarbią žinią – nors esame maži, esame inovatyvūs, sugebame pagaminti išskirtinės kokybės ir inovatyvumo gaminius, kurie yra pripažįstami ne tik Lietuvoje. Turime kuo didžiuotis – ne tik istorija ir turtinga valstybes praeitimi, bet ir tuo, ką kuriame dabar. Šie gaminiai ir paslaugos puikiai reprezentuoja Lietuvą“, – pranešime cituojamas ministras Ž. Vaičiūnas.

LPK prezidentas Robertas Dargis pasidžiaugė, kad apdovanojimams yra pristatomas vis platesnis spektras mūsų pramonės ir paslaugų. Praėjusiais metais konkurse dalyvavo produktai ir paslaugos iš 15-os ūkio šakų, o šiais metais savo produkciją pristatė 25-ios šalies ūkio šakos.

„Vis įvairesnis produktų ir paslaugų ratas rodo, kad mūsų verslas plečia savo galimybių ribas, nepaisant įvairių iššūkių tiek vidaus, tiek globaliose rinkose. Verslas demonstruoja tvirtą stuburą ir išlieka konkurencingas. Daugelis naujų produktų atsiranda naujų technologijų ir inovacijų dėka ir, manau, jeigu gebėsime ir toliau koja kojon žengti su technologijų naujovėmis, tai tiek Lietuvos, tiek užsienio vartotojus kasmet stebinsime naujais produktais ir paslaugomis“, – sakė R. Dargis.

Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.

Aukso medaliai įteikti  maisto pramonės alkoholinių gėrimų, konditerijos, žuvies, duonos, grūdų, pieno, alaus, mėsos ir kitų gaminių grupėse, taip pat mašinų ir įrenginių pramonės, statybos ir statybinių medžiagų, ekologijos ir aplinkosauginės pramonės, ekologijos ir aplinkosauginės, medienos perdirbimo, baldų ir popieriaus pramonės grupėse bei paslaugų grupėje.

Šis modernus laivas padeda Klaipėdos uoste efektyviau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų povandeninę techninę priežiūrą. Dar vienas aukso medalis Vyriausybėje įteiktas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“ šiemet pradėtam eksploatuoti pirmajam ir kol kas vieninteliam Klaipėdos uoste specializuotam cemento terminalui.

Laivas „Naras“ – tai naujausias Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas. Jo paskirtis – stiprinti uosto laivybos saugumą, užtikrinti efektyvią uosto krantinių priežiūrą, sudaryti palankesnes sąlygas dirbti uosto narams.

„Narų paslaugos, apžiūros yra labai svarbus kasdienis darbas. Kad uosto veikla būtų sklandi, būtina nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių. Mums labai džiugu, kad buvo įvertintas naujausias mūsų laivas, kuris yra modernus ir inovatyvus, garantuojantis dar didesnį laivybos saugumą uoste“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Laive yra sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai gali atlikti dar didesniame gylyje, o laivapriekyje sumontuotas kranas, kuriuo galima šalinti povandeninius kliuvinius. Kadangi tai yra ir naftos produktų surinkimo laivas, jis turi rezervuarą iki 60 kub. m talpos naftos produktams rinkti. Laivas „Naras“ užtikrina aplinkosauginius reikalavimus, jis reikalingas likviduojant avarijų pasekmes, kai reikia surinkti išsiliejusius naftos produktus. Laivo „Naras“ komanda aprūpinta modernia naftos produktų surinkimo įranga, taip pat juo galima rinkti šiukšles, plaukiojančias vandens paviršiuje. Naftos produktų surinkimo specialistai uoste budi ištisą parą.

Dar vienas apdovanojimas, iškeliavęs į Klaipėdos uostą - Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ šiemet pradėtam eksploatuoti specializuotam cemento terminalui. Šis terminalas pastatytas siekiant efektyviai aptarnauti tiek augantį lietuviško cemento eksportą, tiek pritraukti naujus šio krovinio srautus. Cemento terminalo veiklai pasitelktos intelektinės logistikos bei aplinkai draugiškos žaliosios technologijos. Krova terminale vyksta uždaru būdu, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet lietuviško eksportinio cemento krova įmonėje „Bega“ išaugo apie 30 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.

Konkursas „Lietuvos metų gaminys“ surengtas jau 22 kartą.

Šis projektas nacionaliniame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2016“ buvo įvertintas ir apdovanotas aukso medaliu.

Atlikdama remonto darbus viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių projektavimo ir statybos įmonių AB „Panevėžio keliai“ kilimo ir tūpimo tako dangos kapitaliniam remontui surado nestandartinius, ekonomiškai naudingus ir aplinką tausojančius sprendinius, pritaikė statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodiką ir automatines įrenginių valdymo sistemas.

„Rengiant orlaivių pilotus labai svarbu, jog turima infrastruktūra atitiktų tarptautiniuose civilinės aviacijos saugos teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Rekonstruotas kilimo ir tūpimo takas reikšmingai pagerino studentų skrydžių praktikos vykdymo kokybę bei padeda tausoti turimą orlaivių parką. Gegužės–rugpjūčio mėnesiais skrydžių praktika vykdoma labai intensyviai ir per dieną atliekama 2–3 šimtai pakilimų ir nusileidimų, nuo šiol lakūnai-instruktoriai ir studentai gali jaustis užtikrinčiau nusileisdami ant naujo, lygaus ir saugaus kilimo ir tūpimo tako“, – sakė VGTU AGAI instituto direktorius Jonas Vytautas Jusionis.

Rekonstruotas kilimo ir tūpimo takas reikšmingai pagerino studentų skrydžių praktikos vykdymo kokybę bei padeda tausoti turimą orlaivių parką.

Atnaujintas Kyviškių takas leis AGAI užtikrinti kokybišką praktinį pilotų parengimą. AGAI – vienintelė aukštoji aviacijos mokykla Lietuvoje, rengianti keturių svarbiausių aviacijos sričių: aviacinės mechanikos, avionikos, orlaivių pilotavimo ir skrydžių valdymo specialistus, o pagal ugdomų kompetencijų lygį, institutas yra aeronautikos studijų regiono lyderis.

„Dėkojame mūsų užsakovams Vilniaus Gedimino technikos universitetui už parodytą pasitikėjimą. Būtent užsakovas infrastruktūros projektuose formuluoja užduotis rangovui ir uždega žalią šviesą nestandartiniams projektų įgyvendinimo metodams, kurie padeda pasiekti produkto, atitenkančio vartotojui, šiuolaikišką kokybę ir funkcionalumą, ir atlikti tai per trumpiausią įmanomą laiką“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas. – Mes, rangovai, šį projektą vertiname kaip pilotinį Lietuvos aviacijos srityje. Šalyje yra dešimtys aviacijos objektų, kurie fiziškai ir morališkai susidėvėję, tik dalis jų turi įrengtas vadinamąsias juodąsias dangas, kas turėtų užtikrinti aviacijos eismo saugumą. Šių objektų valdytojai disponuoja itin ribotais resursais palaikyti infrastruktūros funkcionalumą. Kyviškių kilimo ir tūpimo tako atnaujinimui pritaikyti sprendiniai – pavyzdys, kaip galima minimaliomis sąnaudomis atnaujinti aerodromų infrastruktūrą, pritaikyti ją tiek vidaus reikmės, tiek priimant užsienio orlaivius“.

Kyviškių aerodromo kilimo ir tūpimo tako darbai pirmą kartą šalies aviacijos istorijoje buvo vykdyti vadovaujantis Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos patvirtintos FIDIC Geltonosios knygos reikalavimais, apimančiais sutarties vykdymą, kai projektavimo ir rangos darbus atlieka tas pats rangovas. Tai leido šiame objekte pritaikyti nestandartinius moderniausius sprendimus ir juos įgyvendinti per daug trumpesnį laiką – numatyti 4 mėnesių trukmės darbai atlikti per vos daugiau nei 2 mėnesius. Per šį laikotarpį buvo sustiprinti tako pagrindai, suformuoti tinkami nuolydžiai, pakeista asfaltbetonio danga, sutvarkytos apsauginės juostos ir atliktas tako žymėjimas.

Iki tol 540 m ilgio ir 23 m pločio Kyviškių aerodromo kilimo ir tūpimo tako asfaltbetonio danga buvo eksploatuota daugiau nei 35 metus, todėl neatitiko aviaciniam saugumui keliamų reikalavimų, buvo pažeista bei deformuota, išvagota 7–9 centimetrų storio plyšiais.

Nacionalinio konkurso „Lietuvos metų gaminys 2016“ pagrindinis tikslas yra didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą. Apdovanojimai teikiami atsižvelgiant į projektų šiuolaikiškumą ir galimybę konkuruoti su geriausiais užsienio pavyzdžiais, inovacijų panaudojimą, gamybos ekologiškumą, ekologinių ir gamtosaugos problemų sprendimą, funkcionalumą ir reikšmingumą visuomenei, ekonomiškumą ir daugelį kitų kriterijų.

Gruodžio 11 d., paskelbti šalyje svarbiausiu laikomo, verslo bendruomenės pripažinto ir Lietuvos įmonių gaminamą produkciją kasmet įvertinančio konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2015“ nugalėtojai: Lietuvos įmonių produktai ir paslaugos šiemet pelnė 72 aukso ir 6 sidabro medalius.

„Metų gaminių kūrėjams, gamintojams sėkmę atnešė aukščiausios lygio profesionalumas ir kūrybiškumas. 2015 metų gaminio laureatų sąrašas atspindi Lietuvos pramonės stiprybes, varančias į priekį mūsų ekonomiką“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius penktadienį Vyriausybės rūmuose kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu Robertas Dargiu įteikdamas „Lietuvos metų gaminio 2015“ apdovanojimus.

Pasak Vyriausybės vadovo, šiais metais Lietuvos gamintojams nesibaigė sunkumų ruožas, atsiradęs dėl Rusijos neprognozuojamų veiksmų ir jos ekonominio nuosmukio, bet vertinimo komisijos turėjo iš ko rinktis: laureatai labai skirtingi, visi jie turi puikią eksporto perspektyvą, kaip itin kokybiški gaminiai ir paslaugos.

LPK prezidentas pabrėžė, kad versle planavimo laikotarpiai trumpėja, reikalinga žaibiška reakcija į greitai vykstančius pokyčius globaliose rinkose. Lietuvoje kasmet mažėjant gyventojų, labai svarbu, kad į verslą ateinantys jauni žmonės turėtų dar daugiau energijos, idėjų ir sugebėjimų pasinaudoti galimybėmis ir įveikti iššūkius.  Pasak jo, dabar kaip niekad reikalinga iniciatyva iš verslininkų – eiti į mokyklas ir pasakoti vaikams, kas yra verslas, kas yra idėja, kaip ją materializuoti.

„Noriu paprašyti eiti į mokyklas ir papasakoti, kaip gimė jūsų šiandien apdovanotų Lietuvos metų gaminių idėjos, kaip jūs jas įgyvendinote, kokią naudą tai atnešė vartotojui. Pasakykite vaikams, kad jie taip pat gali tai padaryti. Tik tada mes turėsime kitą kartą žmonių, kurie turės daug daugiau idėjų ir galės kurti dar didesnę pridėtinę vertę bei auginti mūsų valstybę ir jos ekonomiką,“ – sakė R.Dargis.

Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.

Konkursas yra rengiamas 19 kartą iš eilės. Nuo 1997 m. konkurso dalyviams buvo įteikti 1262 aukso bei sidabro medaliai.