250 tūkst. gyventojų dabar gali patogiau išsigryninti pinigus, pranešė Lietuvos bankų asociacija (LBA).

LBA prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad įgyvendinant projektą, teko įveikti ne vieną iššūkį bei koreguoti pirminį planą.

„Tikimės, kad tinklas bankomatas.lt padės regionų gyventojams patogiau tvarkytis finansinius reikalus – ne tik dėl to, kad bankomatai yra arčiau namų, bet ir todėl, kad čia galima išsigryninti pinigų tomis pačiomis sąlygomis, kaip iš savo finansų įstaigos bankomatų“, – sakė E. Čipkutė.

Pasak pranešimo, galimybė išsigryninti pinigų dabar prieinama 191 šalies mieste bei miestelyje. Bankomatą iki 10 km atstumu pasiekia 91 proc. gyventojų, o iki 20 km atstumu – 99 proc. gyventojų. Grynųjų pinigų prieinamumas pagerėjo 39 savivaldybių gyventojams.

Pernai birželį memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai susitarė per vienerius metus užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. gyventojų bankomatas ar kita pinigų išgryninimo vieta būtų pasiekiama iki 10 kilometrų atstumu arba 99 proc. gyventojų – iki 20 kilometrų.

Bankomatų plėtra buvo sutelkta į vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų.

Šiuo metu šalyje veikia per 1000 bankomatų, grynųjų pinigų taip pat galima išsigryninti daugiau kaip 2200 „Perlo“ terminalų, „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir kitų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4 tūkst. taškų.

„Per dvejus vasaros rezidencijų metus įsitikinome, kad nauda – abipusė. Didžiuosiuose miestuose susitelkę šokio kūrėjai pakeičia kūrybinę aplinką, susipažįsta su naujomis auditorijomis, mokosi pristatyti joms savo kūrybą, o gyventojai patiria kažką naujo, dažniausiai – nelabai įprasto. Juk šiuolaikinio šokio produkcija gana retai atkeliauja į mažuosius Lietuvos miestus ir miestelius,“ – apie rezidencijas pasakoja ŠŠA pirmininkė Agnietė Lisičkinaitė.

Šiais metais šokio kūrėjai apsilankys šešiose vietose: Kuliuose, Prienuose, Molėtuose, Joniškėlyje, Druskininkuose ir Baisogaloje.

Mantas Stabačinskas ir Marius Paplauskas Prienuose kurs trumpametražius psichologinius šokio meno kūrėjo portretus bei ves šokio ir judesio edukacijos užsiėmimus vietos bendruomenei.

ŠŠA / D. Matvejev nuotr.

Joniškėlyje reziduos Austėja Vilkaitytė. Čia ji vietos gyventojams surengs kūrybinę laboratoriją, grįstą šokio, judesio improvizacijomis, balso ir kūno sinteze.

Mariaus Pinigio ir Andriaus Stakelės duetas rezidencijoje Molėtuose koncentruosis į šokio spektaklio kūrybinį procesą, o Molėtų gyventojus pakvies į įvairaus amžiaus dalyviams tinkamas judesio dirbtuves „Kūrybiško kūno anatomija“.

Visagino kultūros centre reziduos Grėtė Šmitaitė, čia ji kurs solo apie baimę mylėti „Įskilimai“. Rezidencijos vietos žiūrovus kūrėja pakvies į spektaklio eskizo peržiūrą bei judesio dirbtuves.

ŠŠA / L. Vansevičienės nuotr.

Rezidencijos Kūliuose dalyviai Ema Senkuvienė, Marius Eidrigevičius ir Greta Snitkutė niekada nekūrė kartu, tad nusprendė savo rezidenciją skirti choreografiniams ieškojimams jungiant skirtingus (urban, šiuolaikinio) šokio stilius bei savo žiniomis pasidalinti su vietine bendruomene.

Lukas Karvelis ir Dominyka Markevičiūtė reziduos Baisogaloje. Rezidencijos tikslas – skurti trumpą šiuolaikinio šokio etiudą apie saugumą ir tarpusavio sąveika. Kūrėjai taip pat surengs šokio edukaciją Baisogalos vaikams ir paaugliams, kurios metu kvies įsiklausyti į savo kūną ir palikti mintis.

ŠŠA vasaros rezidencijų programa rengiama su partneriais – Prienų kultūros centru, Kuklių bendruomene „Alantas“, Molėtų kultūros centru, Baisogalos kultūros centru, Joniškėlio kultūros namais.

Šiuolaikinio šokio asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

„Vasario 9 d. su kolege Rūta Kupetyte laidą „60 minučių“ transliavome iš Vilniaus miesto krizių centro, kur, be specialistų, su mumis kalbėjo keturios moterys – dvi iš jų dar gyveno krizių centre, dvi – jau nebe. Vienos moters žodžiai mane sujaudino ir aš pagalvojau, kad reikia ir mums, žurnalistams, ir apskritai, žmonėms Lietuvoje, jei norime, kad ši šalis eitų į priekį, tiesiog apsidairyti aplinkui ir pasižiūrėti, kaip žmonės gyvena ir pabrėžti tuos geruosius pavyzdžius“, – įsitikinęs žurnalistas.

Pradėti socialinę iniciatyvą „Įkvėpk“ E. Kubilių paskatino jo vedamoje laidoje „60 minučių“ išgirsti pašnekovės žodžiai: „Nebeapsikenčiau. Man atrodo, kad dauguma moterų bijo, gėdijasi pripažinti, kad prieš jas smurtaujama, todėl noriu pasakyti, kad nereikia bijoti ir tylėti. Jei vyras – smurtaujantis, jis laikui bėgant ima smurtauti ne tik prieš moterį, bet ir prieš vaiką. Krizių centre esu jau trečią kartą. Iš pradžių vyras smurtavo prieš mane, o paskutinį kartą jis smurtavo prieš mano vaiką.“

Tikrai nevažiuosime ten, kur žmonės pinigais aptekę, važinėja mašinomis iš salono. Keliausime pas žmones, kuriems gali reikėti tiesiog šilto žodžio.

Anot E. Kubiliaus, ši moteris, dabar jau nebegyvenanti krizių centre, kartu su keliomis bendražygėmis visą vasarą važinės po Lietuvą ir taps įkvepiančiu pavyzdžiu panašioje situacijoje atsidūrusiems žmonėms. „Ši moteris, sunkiai gyvenusi dvidešimt metų, šiandien yra baigusi magistro studijas, verčiasi individualia veikla ir gyvena labai sėkmingai. Ji labai noriai ir drąsiai prisijungė prie projekto, lips ant scenos ir žmones padrąsins paieškoti ryžto kišenėje ar namų kampe, netylėti ir kreiptis pagalbos, nes ją gauti įmanoma“, – kalba žurnalistas.

Jo teigimu, per kelis mėnesius idėja padrąsinti žmones kreiptis pagalbos išsivystė į projektą: dešimt šeštadienių iniciatyvos „Įkvėpk“ komanda lankysis skirtingose Lietuvos vietovėse. „Šį šeštadienį 16 val. pirmasis renginys Šalčininkuose, jį ves kolegos iš LRT: Arnas Mazėtis ir Edita Mildažytė, dainuos Rokas Laureckis ir Šalčininkų vietos kolektyvai. Partneriai, Robotikos akademija, atveš pramogų su robotais, bus ir daugiau skirtingų veiklų. Prezidentūros kampanijos „Už saugią Lietuvą“ statistika rodo, kad Šalčininkų rajonas yra vienas problemiškiausių, čia – mažiausias darbo užmokestis, o nusikalstamumo, nedarbo, socialinės pašalpos gavėjų, socialinės rizikos šeimų rodikliai gerokai lenkia Lietuvos vidurkį.

Birželio 24 d. keliausime į Kudirkos Naumiestį. Vakar kaip tik ten buvau, bendravau su žmonėmis. Ir mačiau, kad infrastruktūra tame miestelyje lyg ir gera, bet žmonių nedaug, tvyro slogi nuotaika, žmonėms akivaizdžiai reikia bendravimo“, – pasakoja E. Kubilius.

Projekto iniciatoriai taip pat vyks į Tiltagalius, liepos 8-ąją – į Kėdainių rajoną, Saviečius, kuriuose prieš pusantrų metų girtas tėvas du vaikus įmetė į šulinį. Anot žurnalisto, miestelyje gyvena apie pusantro šimto žmonių, ten yra apie ką pasikalbėti ir pasižiūrėti, kaip jautriai jie dar išgyvena šią nelaimę.

Pagrindinis tikslas – įkvėpkime save, įkvėpkime vienas kitą, šiek tiek praplėskime akis, apsidairykime aplinkui, užkalbinkime kitą žmogų ir tai bus didelis žingsnis į priekį.

Projekto iniciatorių sąraše – ir Jungėnai, Antazavė, Joniškis, Žilpamūšis, Usėnai. Anot E. Kubiliaus, visi šie miesteliai ar jų savivaldybės išsiskiria įvairiais neigiamais rodikliais: didžiausiu savižudybių skaičiumi, socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų skaičiumi, aukštu vaikų nusikalstamumo lygiu, sparčiausiu gyventojų skaičiaus mažėjimu ir t. t.

„Tad tikrai nevažiuosime ten, kur žmonės pinigais aptekę, važinėja mašinomis iš salono. Keliausime pas žmones, kuriems gali reikėti tiesiog šilto žodžio“, – dalijasi žurnalistas. Anot jo, šiuo projektu realiais pavyzdžiais bus siekiama parodyti, kad iš sudėtingos situacijos išeitis visuomet yra, tiesiog reikia kreiptis pagalbos.

„Informaciją galima paskleisti dviem būdais. Pirmasis atrodo taip: surašai dokumentą punktais, surašai įstatymą, potvarkius, nuotvarkius, išdalini žmonėms ir leidi skaityti. Mes to tikrai nedarysime. Mūsų informacija, mūsų instrukcijos bus tos moterys, kurios viešai trumpai pristatys savo patirtis, savo istorijas.

Paprašysime jų, kad jos renginio metu būtų vienoje vietoje, šalia jų būtų psichologas, socialinis darbuotojas, bet jie be reikalo nesikištų. Tie renginio dalyviai, kuriuos užkabins tų moterų istorijos, kurie ras bendrų sąlyčio taškų, galės pabendrauti su moterimis prie arbatos puodelio, pasikalbėti. Jei šalia sėdintis psichologas matys, kad jau galima įsikišti į pokalbį, jis tai padarys, jei ne – taip ir liks. Projekto pavadinimas, galų gale, yra „Įkvėpk“, tad pagrindinis tikslas – įkvėpkime save, įkvėpkime vienas kitą, šiek tiek praplėskime akis, apsidairykime aplinkui, užkalbinkime kitą žmogų ir tai bus didelis žingsnis į priekį“, – įsitikinęs E. Kubilius.

Kitaip, nei įprasta, čia jėgas surems mažesnieji šalies miesteliai. „Šiame projekte atimta teisė dalyvauti didiesiems miestams; čia rungsis mažieji. Iš viso kovose sudalyvaus 27 Lietuvos miestai ir miesteliai“, – pabrėžė režisierius A. Lygnugaris.

Jo teigimu, projektą inspiravo artėjantis Lietuvos valstybės šimtmetis. „Tai – puiki proga pasitikrinti, kokie patriotai mes esame ir ką žinome apie Lietuvą“, – kalbėjo režisierius. Su juo sutiko ir E. Jakilaitis: „Šis projektas apima daugybę klausimų ir užduočių, susijusių su Lietuva. Juk kas daugiausiai žino apie Lietuvą – istoriją, geografiją, gamtą, papročius, – tas tarsi ir yra didžiausias patriotas“.

Į pirmos laidos filmavimą susirinkusius dalyvius stebino netikėta scenografija: tolumoje matėsi Lietuvos laukų vaizdai, viršuje, šalia prožektorių „skraidė“ gandrai, prie D. Zvonkaus suburtos gyvo garso grupės kabojo oro balionas, kuriame įsitaisė vokalistės Liepa, Kotryna ir Justė, o šalia vedėjos stovėjo Lietuvos vėliavos spalvomis išdažyta karvė.

„Oro balionus dažnai matome Lietuvos padangėje, tai yra vienas iš šiuolaikinės Lietuvos ženklų. Juos dažnai galime pamatyti skraidant ne tik virš rajonų, bet ir virš miestų. O karvė – taip pat labai susijusi su Lietuva, tai – žemės ūkio, agrarinio krašto simbolis“, – scenografijos idėją aiškino E. Jakilaitis.

Kiekvienoje laidoje besirungiančioms trim komandoms talkins viršaičiai – Beata Tiškevič, Marius Repšys, Giedrius Savickas. „Tačiau tai – tik papildoma pagalba. Manau, ir patys miestai puikiai susidoros su užduotimis“, – prieš pirmosios laidos filmavimą mintimis dalijosi režisierius A. Lygnugaris.

Žaidime dalyvaujantys miestai turės galimybę išmėginti save ir pažinti Lietuvą skirtingose septyniose rungtyse: „Rikiuotė“, „Atspėk melodiją“, „Etnografinis sportas“, „Žymios Lietuvos vietos“, „Dėlionė“, „Atspėk žodį“, „Tiesa ar melas“.

Projektą LRT televizija pradės transliuoti po Naujųjų metų. Mažųjų Lietuvos miestų kovas LRT žiūrovai galės stebėti net 18 savaičių.

Laidos vedėja – Aurelija Razmarataitė.

Supažindiname su dar viena mažąja kultūros sostine – Pagramančiu, kuris liepos 16-ąją kviečia į didžiąją miestelio šventę.

Istorijos fragmentai

Pagramantis – Tauragės rajono Mažonų seniūnijos miestelis, kurio teritorija priklauso Pagramančio regioniniam parkui. Miestelio vardas kildinamas nuo Gramančios upelio pavadinimo. Labiausiai šį kraštą garsina kraštovaizdis: atodangos, upių vagos, įspūdingi jų slėniai, natūraliais miškais apaugusių upelių pakrantės. Išlikę piliakalniai, senkapiai liudija apie jau I-ajame tūkstantmetyje čia įsikūrusius gyventojus.

Rašytiniuose šaltiniuose šios apylinkės pradėtos minėti XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu Pagramantyje buvęs Žemaičių vyskupo Jono Domininko Lopackio dvaras. 1744 m. šio vyskupo iniciatyva buvo pastatyta medinė bažnyčia. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, išlaikiusi XVIII a. medinėms bažnyčioms būdingą architektūrą, miestelį puošia iki šių dienų.

1949 m. Pagramantyje įsteigta biblioteka, kurios darbuotojai dirbo su skaitytojais, kaupė kraštotyros medžiagą, vedė įvairius renginius, dalyvavo miestelio kultūriniame gyvenime, bendradarbiavo su mokyklos bendruomene.

Šiame krašte gimė ir augo, o vėliau jį garsino knygnešiai Jonas Mažeika, seserys Uršulė ir Marytė Katauskytės, broliai Ignacas ir Antanas Katauskiai, kalbininkas Petras Jonikas, operos solistas Juozas Mažeika, choro vadovas Jonas Samoška, dailininkė Bronislava Orlingytė-Lapinskienė. Jų atminimas įamžintas koplytstulpiuose, memorialinėse lentose, atsiminimų knygose.

2010 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė patvirtino Pagramančio herbą.

Mokykla

1841 m. Pagramantyje pradėjo veikti parapijos mokykla, nuo 1914 m. – pradinė mokykla, kuri 1949 m. perorganizuota į septynmetę, 1961 m. – į aštuonmetę. Šiuo metu čia veikia pagrindinė mokykla, kurioje nenutrūksta dar M. Valančiaus laikais prasidėjęs mokymo procesas, vykdomos neformaliojo vaikų švietimo programos, įvairūs projektai, vyksta susitikimai su įdomiais žmonėmis. Šiais metais minimos 175-osios mokyklos įkūrimo metinės taps viso miestelio švente.

Regioninis parkas

1992 m., siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, įsteigtas Pagramančio regioninis parkas, kuris yra įsikūręs tarp Tauragės ir Šilalės. Jis užima 13529 ha plotą. Dviejų upių slėnius puošia statūs šlaitai, terasos, atodangos, skardžiai, natūralios pievos bei miškai. Upių slėnių savitumą išryškina kabantys lieptai, tapę regioninio parko simboliais. 2015 m. pavasarį Ringių kaime, Akmenos ir Jūros upių santakoje duris atvėrė naujasis Pagramančio regioninio parko lankytojų centras, kviečiantis susipažinti su parko vertybėmis, siūlantis gido paslaugas, galimybę įsigyti lankstinukų ar suvenyrų, kviečiantis į edukacinius renginius, stovyklas, parodas, baidarių bei pėsčiųjų žygius, suteikiantis informaciją apie nakvynės bei poilsio vietas.

Pagramančio bendruomenės veikla

Bendruomenės centro „Gramančia“ tikslai – vienyti krašto gyventojus, ugdyti bendruomeniškumą, plėtoti kultūrinį ir sportinį gyvenimą.

Pagramantiškiai aktyviai dalyvauja krašto visuomeniniame gyvenime, čia plėtojamas verslas, turizmas, daug dėmesio skiriama kultūriniam gyvenimui. Išskirtinio kraštovaizdžio puoselėjimui organizuojamos talkos, populiarinami krašto amatai, švenčiamos tradicinės bei valstybinės šventės. Bendruomenė, bendradarbiaudama su Pagramančio biblioteka, kultūros namais, pagrindine mokykla, regioninio parko direkcija, organizuoja renginius, dalyvauja projektuose, vykdo labdaros bei paramos akcijas.

2014 m. buvo švenčiamas 460-asis miestelio jubiliejus. Ta proga buvo surengta kraštiečių šventė, bažnyčioje pašventinta miestelio vėliava ir herbas, prie piliakalnio atidengtas paminklinis akmuo bei pristatytos dvi knygos: „Pagramantis – miestelis, kuriame mes gyvename!“ (sudarytoja – bendruomenės narė Rita Krompalcienė) ir „Pagramančio krašto amatų ir kultūros vertybių puoselėtojai“ (sudarytoja – bibliotekininkė Virginija Bartušienė).

2016 m. Pagramantis tapo viena iš dešimties mažosios Lietuvos kultūros sostinių, todėl pagramantiškiai žada aktyviai įsijungti ir dalyvauti kultūrinėje veikloje bei savo krašto turtus pristatyti atvykstantiems svečiams.

Birželio 24–26 d. josvainiškiai švenčia savo miestelio gimtadienį. Mintimis apie Josvainius dalijasi iš čia kilę kraštiečiai.

Josvainių bendruomenės centro pirmininkė Danguolė Raudeliūnienė: 

Labai džiaugiuosi, kad esame pakviesti dalyvauti mažųjų kultūros sostinių judėjime. 2016 m. Josvainių miestelis tapo mažąja Lietuvos kultūros sostine. Pradėtos kultūrinės veiklos turės tęstinumą, prisidės naujų projektinių renginių, susitikimų, akcijų. Išskirtinumas yra tai, kad visur vyraus vientisumas – Josvainių miestelio istorijos akcentai ir blaivybės tema. Balandžio mėnesį minėjome tremtinio, Šaulių sąjungos nario, Josvainių mokyklos direktoriaus Vlado Balsio 130-ąsias gimimo metines. Gegužės mėnesį vyko ,,Atminties“ parko, kuriame palaidoti Josvainių krašto partizanai atidarymas. Birželio 24–26 d. švęsime Josvainių miestelio gimtadienį. Rugpjūčio mėnesį vyks pleneras ir parodos atidarymas, skirtas naiviojo meno atstovės Marytės Mastaitienės 20-osioms mirties metinėms. Rugpjūčio mėnesį planuojama tradicinė ,,Giesmių šventė“, kuri Josvainiuose buvo organizuojama jau prieš 84 m. Rugsėjo mėnesį pakviesime tuos, kuriems įdomi Josvainių bendruomenės istorija. Gruodžio mėnesį – baigiamasis padėkos vakaras su ,,Sostinės vario“ kvintetu ir Zita Kelmickaite. Renginiai bus be alkoholio, nemokami. 

Aktorė, TV laidų vedėja Violeta Mičiulienė:

Josvainiai – miestelis, pro kurį važiuojant negali nesustoti, jau nekalbant apie draugus, kurie ten gyvena ir yra iš jo kilę. Nebuvau sutikusi tokių savo krašto patriotų. Josvainiai jiems – šventa ir nediskutuotina tema. Pirmosios daržovės ir vaisiai ant mano stalo irgi perkami tik Josvainiuose, nors ir tenka išsukti iš kelio. Josvainiai – saugiausias miestelis, nes tik jame buvau pagauta viršijusi greitį. Sąžiningai susimokėjusi baudą pagalvojau: „Aš vis tiek Josvainių neaplenksiu, nes... traukia juos pervažiuoti.“

TV laidų vedėjas, Kėdainių senamiesčio choro vadovas Arnas Švilpauskas:

Esu tikras josvainietis ir savo krašto patriotas. Čia prasidėjo mano kultūrinio darbo pradžia. Didžiuojuosi šiuo istoriškai turtingu miesteliu, jo neišpasakytu grožiu ir aukšto lygio kultūriniais renginiais. Turim ką papasakoti ir ką parodyti! Apsilankykite! Mūsų namuose svečiai tampa draugais!

Dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu:

Lietuvos viduryje esančiame Josvainių miestelyje gyvena mano geras bičiulis. Dažnai apsilankau ir kasmet stebiuosi, kaip miestelis gražėja, keičia savo veidą. Labiausiai mane žavi didinga bažnyčia ir miestelio gyventojų kultūra. Kviečiu aplankyti, susipažinti su garbinga Josvainių istorija ir šauniais žmonėmis, kuriančiais miestelio ateitį!

Kėdainietė, žurnalistė, TV3 žinių vedėja Renata Šakalytė:

Jei norite pamatyti, kas yra grožis – užsukite į Josvainių miestelį. Jus pasitiks ne tik tvarkingos, akį traukiančios – lyg iš paveiksliukų – sodybos, įspūdinga ir didinga bažnyčia, ramybe alsuojančios Šušvės pakrantės, bet ir labai šilti, draugiški, paprasti žmonės, kurie ir miestelio istoriją papasakos, ir agurkais su šviežiu medumi pavaišins.

Aktorė Sandra Daukšaitė Petrulėnė:

Esu ir visada buvau su Josvainiais ir josvainiečiais. Čia mokiausi, suradau puikių draugų. Kai tik galiu, su šeima atvykstu pas artimuosius, dalyvauju šventėse. Džiugu, kad Josvainių miestelis tapo mažąja Lietuvos kultūros sostine.

Menotyrininkė, ,,Mados akademijos“ ambasadorė Ieva Raudeliūnaitė:

Kiek žinau, esu penktos kartos josvainietė. Visada norėjau, kad Josvainių miestelis būtų išskirtinai gražus įvairiomis prasmėmis, t. y. vertybėmis, žmonėmis, kultūra, gamta. Manau, kad mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardo Josvainių bendruomenė nusipelnė.

Nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ kurėno kapitonas, Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius:

Josvainiai man pirmiausia – vaikystės ir paauglystės miestelis, jo apylinkėse mano giminės šaknys ir daugybė šakų šakelių ir ataugų. Gyvenimas pavertė mane miestiečiu, tačiau geriausiai jaučiuosi parvažiavęs namo į Josvainius. Studijuodamas istoriją ir dirbdamas archyvuose deduosi į atskirą aplanką kiekvieną naują žinią apie miestelio praeitį. Man Josvainiai – masyvi raudonplytė bažnyčia, Šušvės skardžiai (vadinome juos raudonkalniais), plačios lygios pievos ir dirvonai iki miškų horizonte...

Daugiau informacijos apie renginius – www.josvainiusostine2016.lt.

Josvainių miestelio istorija

Josvainių miestelis įsikūręs kairiajame Šušvės krante, prie Kėdainių–Cinkiškių kelio. Spėjama, kad XIV a. Josvainiuose būta pilies, kurią ne kartą puolė kryžiuočiai. Nuo 1384 m. kryžiuočių kronikose Josvainiai vadinami Gesy, Jesy, Joswaide. Prie dvaro, kuriame buvo koplyčia, spirito varykla, ėmė augti Josvainių miestelis, jame kūrėsi amatininkai, apsigyveno žydų. 1590 m. klebono M. Kobylinskio rūpesčiu čia pastatyta medinė bažnyčia. 1593 m. Josvainiuose būta 113 namų. 1699 m. miestelis buvo prilygintas kitiems LDK miestams.

Dažnai keitėsi Josvainių savininkai: miestelis priklausė LDK didikams Sapiegoms, Masalskiams, Chodkevičiams ir kt. 1792 m. miesteliui buvo suteikta savivalda – Magdeburgo teisės ir herbas. 1812 m. miestelį labai siaubė prancūzų ir rusų kariuomenės. 1852 m. Josvainiuose įkurta parapinė mokykla. Carinės Rusijos valdymo laikais Josvainiai buvo valsčiaus centras. 1863 m. įvyko sukilimas, miestelio apylinkėse veikė sukilėlių dalinys. Aktyviai lietuviškas knygas platino josvainietis knygnešys Aleksandras Kaščiukas. 1899 m. pagal architekto F. Vyganovskio projektą pradėta statyti nauja mūrinė Josvainių Visų Šventųjų bažnyčia, užbaigta 1907 m. Bažnyčia – neogotikinė, kryžminio plano, dvibokštė.

Josvainių gyventojai aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: prieš Pirmąjį pasaulinį karą miestelyje įkurtas kooperatyvas ,,Šušvė“, Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, 1910 m. išleistas iliustruotas kalendorius ir įkurta vaistinė, o 1913 m. surengtas pirmasis viešas lietuviškas vaidinimas. Veikė ūkio ratelis ir ūkio bankas, vartotojų bendrovė, Šaulių sąjunga, Tautininkų ir Pavasarininkų organizacijos. 1918 m. įkurtas lietuviškas Josvainių parapijos komitetas. Pirmoji lietuviška Josvainių savivaldybė rėmė beturčius, gyventojų apsaugai įkūrė 5 asmenų vietos miliciją, steigė mokyklas, uždraudė pardavinėti degtinę. 1919 m. buvo sudaryta valsčiaus valdyba ir taryba. Tarpukario metais Josvainiai buvo valsčiaus centras. Veikė valsčiaus savivaldybė, paštas, keramikos dirbtuvės, girininkija, policijos nuovada, pradinė mokykla, senelių prieglauda, smulkaus kredito draugija ,,Šušvė“, kooperatyvas, dvi lentpjūvės, du malūnai, pieninė, kalkių degykla, gyveno nemažai amatininkų.

Sovietų ir vokiečių okupacijos metais nemažai miestelio gyventojų buvo ištremti, sunaikinta žydų bendruomenė. Po Antrojo pasaulinio karo Josvainių apylinkėse vyko atkakli partizaninė kova. Sovietmečiu miestelis buvo apylinkės ir kolūkio centras. Nuo 1995 m. – Josvainių seniūnijos centras. 2006 m. patvirtintas dabartinis Josvainių herbas, 2010 m. iškelta Josvainių miestelio vėliava. 2016 m. tapo mažaja Lietuvos kultūros sostine.

„Čia norėčiau gyventi...“ – Juknaičių gyventojų džiaugsmui yra prisipažinusi laidos „Ryto suktinis“ vedėja Zita Kelmickaitė. 

Istorija su baltų kultūra

Juknaičiai (vok. Jugnaten) – kaimas ir seniūnija Šilutės rajone, 10 km į pietryčius nuo Šilutės, šiaurinė dalis ribojasi su Ežeriuko pelke.

Pirmą kartą Juknaičių vardas paminėtas 1540 m. Prūsijos mokesčių mokėtojų sąrašuose. Kad apylinkėse gyventa jau seniai, liudija Alkos kalnas (alkakalnis), ant kurio buvusi baltų šventvietė. Ši vieta yra aukščiausia Šilutės rajone (apie 33 m virš jūros lygio).

1761 m. Juknaičiuose įkurta pradžios mokykla. 1874 m. nutiesus geležinkelį, pastatyta stotis, greta jos ėmė kurtis gyventojai. Sodybos, esančios prie Šilutės–Pagėgių plento, priklausė Blauzdžių kaimui. 1963 m. sujungus du kolūkius, susikūrė Juknaičių tarybinis ūkis.

1974 m. inžinierius N. Zauka parengė Juknaičių gyvenvietės projektą. Daugiabučius gyvenamuosius namus, vandentiekio bokštą projektavo architektas S. Kalinka, buvusį sveikatingumo kompleksą – architektai S. Kalinka ir P. Grecevičius, daugelį individualių gyvenamųjų namų – architektas E. Vičius, gyvenvietės apželdinimo, kapinių projektus parengė kraštovaizdžio architektai Rūta ir Alfonsas Kiškiai.

2008 m. patvirtintas Juknaičių herbas. 2009 m. Juknaičių gyvenvietė-parkas įregistruotas Kultūros vertybių registre kaip valstybės architektūrinis-urbanistinis draustinis.

Juknaičių seniūnija užima 159,7 kv. km teritoriją, kurioje yra 26 kaimai. 23 procentai visos teritorijos priklauso Nemuno deltos regioninio parko teritorijai (plotas yra užliejamas). Seniūnijoje gyvena apie 2700 gyventojų, veikia dvi pagrindinės mokyklos, ambulatorija, privatus medicinos centras, paštas, du psichoterapiniai-reabilitaciniai centrai, vaikų lopšelis-darželis, dvi bibliotekos, parduotuvės bei kitos įstaigos. Seniūnijoje yra apie 500 ūkininkų.

Juknaičių seniūnijoje veikiančios bendruomenės yra aktyvios ir veiklios. Pagrindiniai jų tikslai – darbo vietų kūrimas, saugi, atsakinga ir aktyvi kaimynystė bei turizmo verslo bei infrastruktūros plėtojimas.

Lankytinos vietos

Visa Juknaičių gyvenvietė apželdinta medžiais, dekoratyviniais krūmais, gėlynais, vejomis.

Parko centrinėje dalyje želdynams suteikti net pavadinimai: „Naujagimių“, „Abiturientų“, Europos, Juknaitiškių sambūrio, Vasario 16-osios bei Lietuvos tūkstantmečio giraitės. Parke tyvuliuoja du tvenkiniai. Juknaičius puošia dekoratyvinės skulptūros „Žirgas su sakalu“, „Jaunystė“, „Visata“, „Žilvinas ir Eglė“, „Polėkis“.

Iki šių dienų yra išlikę net trys grindiniai: Geležinkelio gatvėje ir tako, vedančio į kapines teritorijoje, – skaldytų lauko akmenų grindiniai, o Akmenų gatvė grįsta tašytais lauko akmenimis.

Juknaičių bendruomenė

Bendruomenė įkurta 2003 m., pirmuoju pirmininku buvo išrinktas Vladislovas Sabaliauskas. Bendruomenė yra asociacijos „Lamatos žemė“ ir Lietuvos kaimo tinklo narė. Nuo 2010 m. bendruomenei vadovauja Laima Barkauskienė. Šiuo metu ją sudaro 70 narių.

Per dešimtmetį parengta ir įgyvendinta vienuolika projektų, kuriems buvo gauta valstybės, Europos fondų bei Lietuvos kredito unijos paramos. Dar 20 projektų parengė ir įgyvendino jaunimo klubas. Projektų dėka buvo sutvarkytos bendruomenės namų patalpos, įsigyta įvairios aparatūros, baldų, atnaujinta parko poilsio zona, S. Kuzmos medinės skulptūros. Bendruomenė padeda rengti tradicines šventes, talkina lankant neįgaliuosius bei vienišus senelius, kasmet rengiama nors viena ekskursija po Lietuvą. 

Vidaus reikalų ministerija paskirstė beveik 400 mln. litų europinių pinigų nedideliems Lietuvos miestams jų infrastruktūrai gerinti. Lėšos skirtos 2014–2020 metų laikotarpiui.

Kauno rajone, esančiame Garliavos mieste gyvena beveik 13 tūkst. žmonių. Sovietmečiu čia veikė Rokų keramikos gamyklos cechas, buvo pastatyta remonto mechaninė gamykla, tačiau dabar gyventojai daugiausia dirba Kaune, jaunimas išvykęs darbo ieškoti užsienyje. Miesto seniūnė sako, kad skirtus pinigus, apie 16 mln. litų, panaudos Garliavos žmonių gyvenimui gerinti.

„Ne vienam seniūnaičių susirinkime mes esam svarstę, ko daugiausia Garliavai reikia. Aišku reikia ir vandentiekio ir kanalizacijos ir lietaus tinklų, ir infrastruktūrą pagerinti, bet vienbalsiai buvo seniūnaičių apsvarstyta kas yra pirmoje eilėje, t.y. sukurti Garliavos parką“, – sakė Garliavos miesto seniūnė Nijolė Tarvydienė.

Piniginės ES paramos skirtos ateinančių 6 metų laikotarpiui, be Garliavos sulauks dar 22 nedideli Lietuvos miestai, turintys nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų. Paramai gauti buvo atrinkti tie miestai, kurie iki šiol europinių lėšų infrastruktūrai gerinti nėra gavę. Be to jie turėjo atitikti dar tris pagrindinius kriterijus.

„Visi tie maži ir vidutiniai miestai susiduria su demografiniais pokyčiais, t.y. mažėja gyventojų skaičius, paslaugos turi būti teikiamos,  bet gyventojų yra mažiau, tai reiškia ir kaštai atitinkamai didėja visų paslaugų socialinių, švietimo, sveikatos ir t.t. Toliau tuose mažuose miestuose yra mažas ekonominis aktyvumas“, – kalbėjo VRM Regioninės plėtros departamento direktorius Arūnas Plikšnys.

Miestams skiriamų pinigų suma priklausys nuo gyventojų skaičiaus. Vienam gyventojui skiriama maždaug 1,4 tūkst. litų europinių pinigų.

Pasak Vidaus reikalų ministro, kad europinės lėšos būtų  panaudojamos skaidriai stebi du pernai įkurti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos padaliniai – vienas pinigų plovimui, kitas – europinių pinigų įsisavinimo skaidrumui stebėti.

„Padaryti visi veiksmai, kad naujajame programiniame periode nebeliktų telefoninės teisės ir pagrindinis tikslas, kad tos lėšos, kurios skiriamos iš Europos Sąjungos pasiektų vietose gyvenančius piliečius, kad pagerėtų jų gyvenimas, kad kurtųsi darbo vietos ir kad mažėtų socialinė atskirtis tarp tų kurie šiai dienai tikrai geriau gyvena, kaip pavyzdžiui Vilnius“, – teigė Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.

Atrinkti miestai iš viso sulauks 382 mln. litų paramos, administruojamos per Vidaus reikalų ministeriją.