„Preliminariai yra toks sprendimas – siųsti padėti 20, iki 20 pasieniečių“, – BNS pirmadienį sakė viceministras.

Kaip BNS vėliau pirmadienį teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas, į kaimyninę šalį ketinama siųsti „pasieniečių, kurie padėtų saugoti sieną, kriminalinės žvalgybos ekspertų ir greito reagavimo pareigūnų“.

„Planuojame tokią grupę atrinkti. Pasirengimas jau pažengęs. Planuojame išsiųsti iki šios savaitės pabaigos, greičiausiai trečiadienį“, – kalbėjo R. Liubajevas.

„Dabar deriname techninius aspektus su latviais: dėl jų apgyvendinimo, dėl ruožų, kur galėtų dirbti“, – pridūrė jis.

Į Latviją migrantai sekmadienį neteisėtai bandė patekti 256 kartus. Tai didžiausias iki šiol fiksuotas skaičius.

Tuo metu Lietuva pastarosiomis savaitėmis nefiksuoja išvis arba fiksuoja po kelis bandymus neteisėtai kirsti sieną.

Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1,6 tūkst. neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista apie 20,9 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

„ES baigiasi pirmasis diskusijų etapas dėl ES Karinio mokymo misijos Ukrainai įkūrimo (EUMAM). Lietuva yra pasirengusi prisidėti tiek suteikiant erdvę mokymams, tiek siunčiant instruktorius“, – nurodoma BNS šią savaitę atsiųstame ministerijos komentare.

„Turime koordinuoti misijos veiklą su kitomis paramos mokymais Ukrainai iniciatyvomis, tame tarpe ir NATO. Labai svarbi ES misijos „equip“ dalis, kurios pagalba bus aprūpinama Ukrainos kariuomenė reikiama ginkluote, taikant vienodas sąlygas tiek Europos, tiek ir ne Europos gamintojams“, – priduriama jame.

Užsienio žiniasklaida šią savaitę pranešė, jog dėl misijos buvo sutarta per Briuselyje vykusį ES šalių narių ambasadorių susitikimą.

Pasak vieno iš ambasadorių, dabar šis susitarimas bus pateiktas kitą pirmadienį Liuksemburge susitiksiantiems ES užsienio reikalų ministrams.

Tokios ES misijos idėją rugpjūtį iškėlė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Naujienų agentūra AFP nurodė, kad misijai skirtame darbiniame dokumente rašoma, jog pagal ją „daug Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių turės būti apmokyti įvairių karinių funkcijų“.

Pasak dviejų diplomatų, Lenkija ir Vokietija jau paskelbė esančios pasirengusios dalyvauti misijoje.

EUMAM būtų finansuojama ES Europos taikos priemonės lėšomis.

Iš to fondo jau panaudota apie 2,5 mlrd. eurų Ukrainos vykdomų karinių ginklų ir įrangos pirkimų iš ES šalių finansavimui.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad Vietnamui skiriamų vakcinų kiekis būtų padidinamas nuo 168,7 tūkst. iki 188,7 tūkst. dozių.

Kaip nurodoma teikime, sprendimas priimtas dėl pavėluoto vakcinų siuntos pristatymo.

„Per tą laiką, iki operacijos atlikimo, mus pasiekė dar papildomos „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos siuntos. Matome, kas trumpas galiojimo laikas, tai ta vakcina, kuri tikrai nėra populiari Lietuvoje ir panašu, kad mes tikrai jos nepanaudotume iki nustatyto laiko“, – Vyriausybės posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, gautų vakcinų galiojimo laikas yra trumpas, o Lietuvoje lėtėja skiepijimo tempai, todėl yra tikimybė, kad jos Lietuvoje nebus panaudotos, be to, šalis turi pakankamą vakcinų kiekį savo gyventojų skiepijimui.

Šiam Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektui iš Lietuvos valstybės biudžeto skirtas 1 mln. eurų.

Daugiau nei dvejus metus trukusį projektą įgyvendino Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), administravo Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Šventinėje mokyklos atidarymo ceremonijoje Avdijivkoje dalyvavusio Vyriausybės kanclerio pavaduotojo Almino Mačiulio teigimu, tai yra vienas ambicingiausių Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektų, įgyvendintų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

„Glaudžiai bendradarbiaudami su Donecko regiono administracija, siekėme nuo karo veiksmų nukentėjusiame rytų Ukrainos mieste įrengti modernią mokyklos mokymo bazę ir sutvarkyti sporto aikštynus“, – teigė A. Mačiulis.

Tokių modernių mokyklų Ukrainoje tikrai nėra daug, todėl mokytis joje nori ne tik Avdijivkos miestelio, bet ir gretimų gyvenviečių gyventojų vaikai.

2014 metų balandžio mėnesį nedidelis miestelis Avdijivka, esantis Ukrainos Donecko srityje, buvo okupuotas prorusiškų separatistų. Tų pačių metų liepos mėnesį Ukrainos karinės pajėgos jį atkovojo ir nuo tada Avdijivka yra karo tarp Ukrainos ir Rusijos rytinės fronto linijos zonoje. 

Mokyklos langai buvo išdaužyti, pastato sienos išvarpytos kulkų.

Dabar į mokyklą rugsėjo 1-ąją atėjo maždaug 600 vaikų, o juos mokys apie 50 mokytojų kolektyvas. Tikimasi, kad mokinių dar daugės, nes moderni mokykla pajėgi priimti iki 1 tūkst. moksleivių. 

„Tokių modernių mokyklų Ukrainoje tikrai nėra daug, todėl mokytis joje nori ne tik Avdijivkos miestelio, bet ir gretimų gyvenviečių gyventojų vaikai“, – sakė projekto vadovas, CPVA Lietuvos ir tarptautinių investicijų departamento direktorius Artūras Žarnovskis.

„Moderni įranga, specializuoti chemijos, fizikos, biologijos, darbų ir kiti kabinetai, valgykla, nauja sporto aikštelė bei treniruokliai – visa tai ženklas, kad nuo karo nukentėjęs rytų Ukrainos regionas atsigauna, atstato mokyklas ir rūpinasi svarbiausiais dalykais – vaikais ir jų ateitimi“, – teigia jis.

Vyriausybė ketina skirti beveik 100 tūkst. litų vertės medicinos pagalbos Ukrainai.

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma iš ministerijos tvarkomo valstybės rezervo medicinos atsargų Ukrainai skirti 93 tūkst. 415 litų vertės medikamentus ir kitokią medicininę pagalbą.

Numatyta, kad Lietuva Ukrainai skirs maždaug tūkstantį kraujo maišų, kurių vertė - maždaug 50 tūkst. litų. Taip pat ketinama skirti priešinfekcinių ir antibakterinių vaistų už maždaug 21 tūkst. litų, karo palapinę už 15 tūkst. litų ir vieną elektros generatorių už beveik 7 tūkst. litų.

Įvairiai humanitarinei pagalbai Ukrainai Lietuvos Vyriausybė skyrė netoli milijono litų. Už juos į Ukrainą siųsti humanitariniai kroviniai, Lietuvoje gydomi Rytų Ukrainoje sužeisti kariai, į Lietuvą pakviesti karo našlaičiai. Humanitarinės pagalbos Ukrainai teikimu taip pat užsiima šalies nevyriausybinės organizacijos.

Lapkričio pabaigoje per Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą Kijeve pranešta, kad Lietuva teiks Ukrainai ir karinę paramą.

Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje vykusiame meno darbų aukcione, skirtame sužeistiems Ukrainos kariams paremti, iš viso surinkta 107,8 tūkst. litų. Surengtų dviejų aukcionų iniciatorius Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius sako, kad už šias lėšas bus perkami protezai galūnių netekusiems ukrainiečių kariškiams.

„Nuoširdžiai dėkoju visiems Lietuvos menininkams ir aukcionų dalyviams, prisidėjusiems prie šios svarbios ir kilnios misijos. Stengsimės, kad pagalba pirmiausia pasiektų tuos Ukrainos karius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai. Konsultuosimės su Ukrainos gydytojais, nukentėjusiųjų atstovais, kad kariškiai kuo greičiau grįžtų į visavertį gyvenimą“, – teigė P. Auštrevičius.

Meno darbų aukcionas buvo rengtas dviem etapais, iš viso parduoti 122 darbai – daugiausia tapybos, grafikos, taip pat – keramikos, skulptūros, juvelyrikos. Aukcionų metu brangiausiai parduotas tapytojos Sigitos Maslauskaitės darbas „Vyno gėrėja“ (4000 Lt). Aukciono dalyviai taip pat aktyviai varžėsi dėl tapytojo Vyganto Paukštės darbo „Piknikas“ (parduotas už 3000 Lt), Ričardo Garbačiausko kūrinio „Karšta vasara“ (3000 Lt).

„Taurią idėją menininkai parėmė noriai, visų pateiktų darbų net nesutalpinome į du aukcionus. Galiu pasakyti, kad aukciono dalyviai tikrai įsigijo vertingus kūrinius. Dabar norisi kuo greičiau sulaukti dienos, kai parama pasieks Ukrainos kariškius“, – teigė vienas aukciono kuratorių dailininkas Raimondas Savickas. Aukcionuose buvo parduoti trys šio tapytojo darbai.

„Meno bendruomenei rūpi ne tik menas – dailininkai labai aktyviai atsiliepia į mūsų visų bėdas ir skausmus“, – teigė aukciono kuratorė, Lietuvos dailininkų sąjungos Tapytojų sekcijos pirmininkė Arūnė Tornau.

Surengto meno darbų aukciono globėjas – Prezidentas Valdas Adamkus, tarp aukciono rengėjų ir partnerių – Lietuvos dailininkų sąjunga, nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit vaikus“, bendrovė „Pirmas žingsnis“, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT).