Reorganizavus įmonę, „Lietuvos paminklai“ gaus naujų funkcijų dėl valstybės insvesticijų programos kultūros srityje.

Tarp jų – statinių projektavimas, statinių projektų vykdymo priežiūra, statinių projektų ekspertizė, statybos darbų atlikimas, techninė priežiūra.

Vyriausybės pranešime teigiama, kad pertvarkius „Lietuvos paminklus“ bus sutaupyti biudžeto asignavimai, turbūt sumažės paslaugų ar nupirktų rangos darbų kaina, racionalizuojami paveldotvarkos programos įgyvendinimo procesai.

Po pertvarkos naujoji biudžetinė įstaiga įgyvendins paveldotvarkos programas, o Kultūros paveldo departamentas šias programas tik rengs.

„Pirmuoju įstatymo projektu numatyta, kad Kultūros paveldo departamentas ir toliau rengs paveldotvarkos programas, tačiau jų įgyvendinimą organizuos Kultūros ministerija. Taip pat siekiama perimti iš KPD pertvarkytos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas“, – pristatydama projektą sakė kultūros ministrė Liana Ruokytė–Jonsson.

Ministerija „Lietuvos paminklams“ numato pavesti organizuoti kultūros paveldo objektų ir vertybių tvarkybą pagal programas, kurias tvirtins kultūros ministras. Naujoji įstaiga taip pat vykdys visų muziejų, bibliotekų, archyvų, teatrų, koncertinių įstaigų, kitų kultūros infrastruktūros objektų statybos ar modernizavimo darbų užsakovo funkcijas, kurias dabar kiekviena kultūros įstaiga vykdo atskirai.

Pasak kultūros ministrės, planuojama, kad įstaigoje vietoj šiuo metu dirbančių 57 darbuotojų liks 30, dalį veiklos perkeliant į paslaugų pirkimą iš rinkos.

Dėl mažo liekančio darbuotojų skaičiaus finansų ministras Vilius Šapoka teiravosi, ar nebuvo svarstoma prijungti įstaigos prie kokios nors kitos.

„Kai turime nemažai institucijų po trisdešimt žmonių, ar nebūtų galima apsvarstyti kitų alternatyvų?“ – klausė jis.

Tačiau pasak L. Ruokytės–Jonsson, pasirinktas būdas yra geriausias, norint suvaldyti didelį kiekį laukiančių infrastruktūrinių projektų.

„Tikrai reikalingas vienas centras, kuris viską profesionaliai suvaldytų. Mes sumažinome darbuotojų skaičių, bet pridedame dvigubai daugiau atsakomybės ir funkcijų“, – kalbėjo ji.

Šios įstaigos pertvarka buvo numatyta sausį Vyriausybės patvirtintoje Ūkio ministerijos pasiūlytoje valstybės įmonių pertvarkoje.

Vilniuje esanti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka turėtų atsinaujinti - ketinama pradėti jos fasadų bei vidaus rekonstrukciją.

Valstybinės įmonės „Lietuvos paminklai“ direktorius Vydmantas Drumsta BNS sakė, kad šiuo metu jau parengtas techninis projektas bibliotekos rekonstravimo darbams, netrukus ruošiamasi skelbti konkursus statyboms.

„Rekonstravimo darbai planuojami visa apimtimi - tiek saugyklos, tiek pačios bibliotekos“, - sakė V.Drumsta.

„Lietuvos paminklai“ planuoja, jog per keleris metus bibliotekos atnaujinimui būtų skirta 15,5 mln. eurų. Anot įstaigos direktoriaus, kada bus baigti darbai, priklausys nuo valstybės skiriamo finansavimo.

„Be abejo, tai įvyks tikrai ne per vienerius metus, nes pastatų tūris, plotas yra didelis. Kalbant apie rekonstruojamą saugyklą, demontuojama viskas, išskyrus karkasą. O biblioteka yra kultūros paveldo objektas, tad ji bus rekonstruojama-restauruojama“, - pasakojo V.Drumsta.

Tai yra vienas didžiausių „Lietuvos paminklų“ planuojamų projektų Vilniuje.

XIX amžiaus pabaigoje statyti grafų Tiškevičių rūmai pastarąjį buvo renovuojami 1926–1931 metais, pritaikant juos bibliotekos reikmėms.

Tęsiant Gedimino kalno ir aukštutinės pilies tvarkymo darbus, ketinama tvarkyti bei konservuoti aukštutinės pilies pietinio ir šiaurinio bokštų, gynybinės sienos liekanas.

Valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodo, kad užsakovas turėtų pašalinti avarijos grėsmes, taip pat atlikti pilies pietinio ir šiaurinio bokštų konservavimą, restauravimą bei remontą.

Dokumentuose nurodoma, kad užsakovai pietiniame bokšte turės išardyti laiptus, nužymėti pietinę bokšto sieną stambiais akmenimis, restauruoti ir konservuoti autentiško mūro fragmentus, atlikti kitus darbus, susijusius su pilies gynybinės sienos ir šiaurinio bokšto liekanų atkūrimu ir išsaugojimu.

Darbus vykdyti galės tik Kultūros paveldo departamento atestuoti specialistai, rangovų pasiūlymų laukiama iki pirmadienio.

Kaip BNS sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotoja finansams Eglė Pekarskaitė, šie darbai bus sudėtinė projekto antrojo etapo dalis, kuriam iš viso planuojama skirti apie 1,4 mln. litų.

Iš Valstybės investicinės programos finansuojamas projektas „Gedimino kalno ir aukštutinės pilies Vilniuje tvarkymo darbai“ vykdomas nuo 2010-ųjų ir turėtų būti baigtas šiemet.

„Vykdant šiuos darbus dar yra iškilęs poreikis naujiems darbams. Tad projektas būtų tęsiamas, didėtų ir jo vertė“, - sakė E.Pekarskaitė.

Manoma, kad Vilniaus aukštutinė pilis buvo pastatyta XIII amžiaus pabaigoje-XIV amžiaus pradžioje. Jau XVIII amžiuje pietinė bokšto siena su kalno šlaitu buvo nugriuvusi, XIX amžiuje išliko tik šiaurinės sienos bei vakarinės ir rytinės sienos fragmentų griuvėsiai.

Iki mūsų dienų išlikęs vakarinis pilies (Gedimino) bokštas pirmąkart restauruotas 1948-1949 metais, po nepriklausomybės atgavimo 1995 metais atlikta dar viena bokšto rekonstrukcija. Kitų išlikusių mūrų geologiniai tyrimai ir rekonstrukcija pirmąkart atlikti 1959-1960 metais.