Tokiam sprendimui antradienį pritarė „Litexpo“ valdyba. Kol vyks nuolatinio vadovo atranka, valdyba paskyrė „Litexpo“ direktoriaus pareigas laikinai eiti šio kongresų centro Aptarnavimo skyriaus vadovą Vladislavą Teriošiną.

Anot „Litexpo“, J. Sakalausko apsisprendimą lėmė asmeniniai motyvai.

„Dėkoju valdybai už man parodytą pasitikėjimą. Tačiau nusprendžiau didesnį dėmesį skirti dainavimui ir kūrybinei veiklai, o kiek vėliau ketinu išbandyti save ir kitose srityse“, – pranešime cituojamas J. Sakalauskas.

J. Sakalauskas BNS teigė supratęs, kad nebespėja derinti pareigų „Litexpo“ ir koncertinės, kūrybinės veiklos.

Jis „Litexpo“ vadovavo nuo pernai liepos pabaigos, o anksčiau buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas.

Tas dalykas brendo. Nežinau, kaip čia atsakyti. Atėjo laikas pasirinkti, aš pasirinkau.

 

„Jonas atnešė į bendrovę originalių idėjų, skatino komandą žvelgti į parodų bei renginių verslą nauju kampu. Linkime jam sėkmės naujuose karjeros iššūkiuose“, – sakė „Litexpo“ valdybos pirmininkė Ramutė Ribinskienė.

R. Ribinskienė sakė, kad toks sprendimas priimtas abipusiu valdybos ir J. Sakalausko sutarimu.

Paklausta, ar „Litexpo“ valdybą tenkino J. Sakalausko darbas įstaigoje, ji į klausimą neatsakė.

„Nežinau, ar skaitėte pranešimą spaudai, tai iš tikrųjų padėkojome jam. Daugiau komentarų neturiu“, – BNS sakė „Litexpo“ valdybos pirmininkė.

Tuo metu J. Sakalauskas tvirtino nežinantis, ar jo darbas valdybą tenkino. Jis taip pat pridūrė su valdyba sutaręs gerai, konfliktų neturėjęs.

„Mes konfliktų jokių neturėjome, finansiniai rezultatai šių metų yra geri, tai nežinau. Kolektyvas yra suformuotas, mūsų santykiai darbiniai buvo labai geri, bendravome betarpiškai ir tikrai visus sprendimus, net ir šitą, priėmėme kartu“, – kalbėjo jis.

Nei jis pats, nei R. Ribinskienė neatskleidė, ar traukimąsi iš vadovo pareigų inicijavo J. Sakalauskas.

„Aš daugiau negu pasakiau, matyt, negaliu pasakyti. Čia jau ne tiek svarbu“, – kalbėjo R. Ribinskienė.

„Tas dalykas brendo. Nežinau, kaip čia atsakyti. Atėjo laikas pasirinkti, aš pasirinkau, su valdyba sutarėme ir bendru sutarimu atsisveikinome“, – sakė J. Sakalauskas.

Didžiausias vizualiųjų menų renginys Baltijos šalyse šiemet lankytojams siūlo gausią programą. Mugės svečiai susipažins 60 meno galerijomis iš 12 šalių ir išvys papildomų reginių.

Šiemet specialiu mugės svečiu tapo Lenkija, kuri pristatys 10 įdomiausių šalies meno galerijų ir institucijų. Gegužės pradžioje „ArtVilnius‘16“ Lenkijos programos kuratorė prof. dr. Raminta Jurėnaitė, LRT laidos „Durys atsidaro“ komanda, meno rinkos ekspertas Ernestas Parulskis ir Latvijos žurnalistai iš portalo artterritory.com vyko į Lenkiją susipažinti su mugėje dalyvausiančiomis Varšuvos ir Krokuvos galerijomis. Į kelionę šią grupę pakvietė Lenkijos kultūros institutas Vilniuje ir „Adomo Mickevičiaus institutas“ Lenkijoje.

Įtraukianti Varšuvos meno scena

„ArtVilnius‘16“ organizatoriai jau dėlioja baigiamuosius meno mugės akcentus ir vizito į Lenkiją metu pirmieji pamatė, kokie menininkų kūriniai bus eksponuojami Vilniuje. Galerija „local_30“ yra viena svarbiausių privačių šiuolaikinio meno galerijų Varšuvoje. Ji meno mugėje pristatys skandalingos menininkės Natalia LL kūrybą. Mugės lankytojai išvys ir Karolinos Bregulos, Filipo Berendto ir Zuzannos Janin kūrinius. Galerijos „local_30“ įkūrėja ir garsi menininkė Z.Janin pasakoja, kad į „ArtVilnius‘16“ atveš vieną naujausių kūrinių – milžiniškus dronus, kuriuos sukūrė iš automobilio „VolvoV70 Cross Country“.

„Pastarasis automobilio modelis dažnam asocijuojasi su šeima, saugumu, XX amžiaus kultūra. Supjausčiusi šią mašiną sukonstravau dronus, kurie atspindi nebe tokią saugią epochą. Į ją ateina dronai, kurie bando padėti, tačiau tuo pačiu tampa pavojingi, o kartais virsta ginklais kare“, – pasakojo galerijos „local_30“ įkūrėja ir menininkė Z.Janin.

Šešis metus veikianti galerija „Czułość“ jau mėnesį įsikūrusi naujoje erdvėje Varšuvos senamiestyje. „Czułość“ savininkas ir menininkas Janekas Zamoyskis sako, kad ši naujoji vieta yra savotiškas eksperimentas, nes galerija dirba su šiuolaikine fotografija, o yra įsikūrusi vienoje senamiesčio gatvėje.

„ArtVilnius‘16“ komanda Varšuvoje aplankė galeriją „m2“, kurios savininkė Matylda Prus supažindino su menininko Marcino Zawickio tapyba. Joje atsiskleidžia netikėti natiurmortai lydimi intriguojančių detalių. Su galerija „m2“ į Vilnių atvyks ir menininkas Grzegorzas Sztwiertnia. Savo studijoje jis parodė ciklą „Tarcyce/Targoids“. Pasitelkęs aliejinę tapybą menininkas kvadratinėse drobėse tarsi išoperuoja šautinės žaizdos vaizdinį.

Romantika ir vampyrai Krokuvoje

Krokuvos meno galerijos taip pat ruošiasi į „ArtVilnius‘16“. Galerija „Zderzak“ kvies į paslaptingą ir vieną romantiškiausių parodų. Galerijos vadovė Marta Tarabula atskleidžia, kad žiūrovai klaidžios ypatingu labirintu, kuriame susidurs su penkiomis skirtingomis temomis, nuo vampyrų iki

lunatikų. Ekspozicijoje bus pristatomi penkių Lenkijos menininkų kūrybą: Vilniuje gimusio Andrzejaus Wróblewskio, Monikos Szwed, Cyrylo Polaczeko, Piotro Jaros ir Łukasz Stokłosos, kurio darbai yra įtraukti į reikšmingą knygą „100 rytojaus tapytojų“. Parodą „Vampyrai iš Krokuvos“ rengiantis garsus Lenkijos kuratorių Janas Michalskis teigia, kad tai bus romantiškiausia ekspozicija visoje Centrinėje ir Rytų Europoje.

Dažna Krokuvoje aplankyta galerija yra įsikūrusi daugiabutyje, jos neturi ryškių iškabų gatvėse, tačiau į šių galerijų parodų atidarymus susirenka šimtai žmonių. Netradicines erdves galerininkai išnaudoja kūrybiškai, todėl galerijos veikia kaip tam tikras socialinis tinklas. Galerijos „F.A.I.T“ savininkai Magdalena Kownacka ir Gawełas Kownackis pasakoja, kad bute įrengta galerija turi daug pliusų. Jie ne tik išnaudoja netradicinio eksponavimo galimybes, bet ir tampa įvairių susitikimų vieta, galerijoje esantis baras yra vienas iš traukos židinių.

Ryškiausia Krokuvos meno institucija – Šiuolaikinio meno muziejus „Mocak“ į Vilnių atveža garsiausių Lenkijos menininkų kolekciją. Centrui priklauso tokių žymių menininkų kaip Marinos Abramovič, Sarah Lucas, Ai Weiwei, Mirosławo Bałkos, Paweło Althamerio ar lietuvio menininko Artūro Railos darbai.