„Allianz Lietuva“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas sako, kad be nenumatytų įvykių didžiausios įtakos fondų rezultatams šiemet darys centrinių bankų politika.

„Didžiausia įtaka bus centrinių bankų politika – ar jie išpildys lūkesčius, kuriuos rinka turi šiuo metu ar visgi nueis kitu keliu ir nepateisins tų lūkesčių“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė R. Baltrėnas.

Jo teigimu, palūkanų normų mažinimas būtų teigiamas impulsas tiek akcijoms, tiek obligacijoms, į kurias investuojamas Lietuvos pensijų fondų dalyvių turtas.

Bendrovės „SEB investicijų valdymo“ fondų valdytojas Paulius Kabelis sako, kad centrinių bankų ir investuotojų lūkesčiai šiuo metu išsiskiria, o pensijų fondų grąža artimiausioje ateityje galėtų augti, kaip ir akcijų rinkos, – maždaug 6–7 procentais. 

„Čia nėra jokios magijos, pensijų fondų turtas yra investuotas finansų rinkose. Jeigu rinkose yra teigiami pokyčiai, akcijų ir obligacijų rinkos kyla, pensijų fondai uždirbs tą grąžą, jeigu krentam, neina išvengti to kritimo.

 

„Čia nėra jokios magijos, pensijų fondų turtas yra investuotas finansų rinkose. Jeigu rinkose yra teigiami pokyčiai, akcijų ir obligacijų rinkos kyla, pensijų fondai uždirbs tą grąžą, jeigu krentam, neina išvengti to kritimo. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą mes žinome, kad akcijų rinkos kils 6–7 procentus kasmet ir, tikėtina, pensijų fondų grąža irgi bus labai arti šių skaičių“, – spaudos konferencijoje sakė P. Kabelis. 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, 2023 metais antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža pernai siekė 14 proc.

P. Kabelio teigimu, pernai fondų grąžą iš dalies didino gerus rezultatus demonstravusios JAV įmonės, kurių pelnai ir šiemet turėtų augti 10-12 procentų.

„JAV lyderiauja ir pagal tikėtiną pelnų augimą tikimasi 10–12 proc. augimo šiemet“, – sakė P. Kabelis.

„Pensijų fondų turtas yra investuotas į realias pasaulyje veikiančias įmones, mes investuodami į akcijų rinkas tampame tų įmonių akcininkais. Sudėtingesnis ir blogesnis gyvenimas toms įmonėms dėl įvairių priežasčių (...) lemtų ir tų įmonių pelnų mažėjimą, o tuo pačiu – ir akcijų rinkų kritimą ir galbūt prastesnes pensijų fondų grąžas“, – aiškino P. Kabelis.

Anot jo, visame pasaulyje verslo nuotaikos šiuo metu yra geros, nors matyti ir nerimo ženklų, juos galima laikyti viena grėsmių finansų rinkoms.

„Lūkesčiai išlieka aukšti, bet (...) nuotaikos yra vėstančios ir tai yra viena iš rizikų žiūrint į šiuos metus“, – sakė P. Kabelis.

LIPFA prezidentas Tadas Gudaitis sako, kad antros pakopos pensijų fondai nuo veiklos pradžios 2004 metais uždirbo 14,2 proc. grąžą, o nuo 2019-ųjų, kai sistema buvo reformuota ir dalyvių rizika suskirstyta pagal gyvenimo ciklus, – 52,5 procento.

„Nauda ir grąža yra matoma“, – spaudos konferencijoje sakė T. Gudaitis.

Jo teigimu, nuo veiklos pradžios į fondus pervesta 5,5 mlrd. eurų, kurie iki šiol uždirbo 2,2 mlrd. eurų, iš jų 0,5 mlrd. jau išmokėta.

Šiuo metu Lietuvos antros pakopos fondų dalyvių skaičius siekia apie 1,4 milijono.

Vienu iš svarbiausių JAV akcijų biržos rodiklių laikomas įmonių „S&P 500“ indeksas, apimantis žinomiausių įmonių, patikimiausias bei likvidžiausias akcijas, šiemet prarado per 7 trilijonus savo vertės.

Tai įtakos turi ir Lietuvos antros pakopos pensijų fondų valdytojų veiklai, o rizikingiausioms grupėms priskiriami fondai nuo 2022 metų pradžios prarado iki 13,2 proc. savo vertės, o portfelių vertės sumažėjimas skaičiuojamas milijonais eurų.

Lietuvoje pensijų fondus valdo penkios bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Anksčiau skelbta, kad Lietuvos antros pakopos pensijų fondai pirmąjį šių metų ketvirtį baigė su maždaug 4–4,5 proc. neigiama grąža. Fondų valdytojai ramina, kad dėl to nereikėtų nerimauti ir keisti pasirinktą strategiją.

Preliminariais EBPO vertinimais, mūsų šalies pensijų fondai pernai uždirbo +4,9 proc. grąžą.

„Būti tarp dešimties geriausių, didžiausią naudą gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai, ir, žinoma, valstybės ateities finansams sukuriančių fondų valdytojų EBPO erdvėje yra didelis įvertinimas. Pirmajame geriausiai pernai dirbusių fondų dešimtuke atsidūrė tokios senas asmeninio kaupimo pensijai tradicijas turinčios šalys kaip JAV, Norvegija, Nyderlandai. Buvimas šalia jų patvirtina, kad judame teisinga kryptimi, o mūsų žinios ir gebėjimai yra konkurencingi tarptautiniu mastu“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Pernai pirmąją vietą EBPO sudarytame sąraše užėmė Meksika (+9,3 proc.), antrą – Islandija (+7,6 proc.), trečią – Danija (+7,5 proc.), ketvirtą – Kosta Rika (+7,1 proc.), penktą – Nyderlandai (+6,5 proc.). Toliau šalių pensijų fondai pagal realią grąžą rikiuojasi taip: šeštoje vietoje Turkija (+6,1 proc.), septintoje Norvegija (+6 proc.), aštuntoje JAV (+5,9 proc.), devintoje Izraelis (+5,8 proc.), dešimtoje Lietuva (+4,9 proc.).

Estija 2020 metų EBPO sąraše užėmė 11 vietą (+4,8 proc.), o kaimyninė Latvija – 18 vietą (+2,4 proc.).

Savo ataskaitoje EBPO ekspertai pažymi, kad pernai dauguma ataskaitas pateikusių šalių fondų uždirbo teigiamą investicijų grąžą, nors 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį dėl pandemijos akcijų rinkos krito, augo nedarbas ir traukėsi valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP). Vis dėlto kai kurioms šalims neigiamo investicijų vertės pokyčio išvengti nepavyko ir tarp tokių šalių pateko kaimyninė Lenkija (-4,8 proc.), sakoma LIPFA pranešime.

EBPO vertinimu, prasčiausius investavimo rezultatus pernai pademonstravusios šalys sąrašo apačioje atsidūrė dėl skirtingų priežasčių. Čekijos pensijų fondai (-1,2 proc.) iš esmės investuoja konservatyviai, todėl ne tik silpniau pajuto akcijų rinkų nuosmukį, bet ir mažiau uždirbo rinkoms atsitiesus. Tuo tarpu kol vienas įtakingiausių JAV akcijų indeksų „S&P 500“ pernai pakilo 16 proc., 20-ies didžiausių Varšuvos bendrovių akcijų indeksas fiksavo -8 proc. nuosmukį.

Pernai Lietuvos pensijų fondai EBPO reitinge su rekordine +16,6 proc. realia grąža užėmė istorinę pirmąją vietą, primena LIPFA.

Pasak T. Gudaičio, 2020 metų investavimo rezultatams turėjo įtakos COVID-19 pandemija ir tai, kad priešingai nei 2019-aisiais, apie 5 mlrd. eurų vertės turto valdanti II pakopa nepatyrė esminių turto perskirstymų, kurie buvo būtini pereinant prie gyvybės ciklo fondų veiklos modelio ir kurie prieš porą metų lėmė dalies turto nukreipimą į akcijas.

„Vengdami ryškesnių finansų rinkų svyravimų ir būsimieji mūsų šalies pensininkai neretai rinkdavosi atsargiau, konservatyviau investuojančius fondus. Perėjimas prie gyvenimo ciklo fondų leido investicijų riziką geriau subalansuoti pagal amžių, nes jaunesnių II pakopos dalyvių lėšos buvo nukreiptos į labiau svyruojančius, bet ir staigiau „atšokančius“ vertybinius popierius. Tokie pasvyravimai kaupiantiems lėšas periodiškai ilgu laikotarpiu duoda papildomą naudą. Buvimas geriausiųjų dešimtuke dvejus metus iš eilės yra neabejotinai labai geras rezultatas“, – teigia T. Gudaitis.

LIPFA duomenimis, nuo gyvenimo ciklo fondų principu veikiančių pensijų fondų įsteigimo pradžios 2019 metų sausį per dvejus veiklos metus jie skaičiuoja bendrą teigiamą +10,89 proc. grąžą. Kovo 31 dieną gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas sudarė 4,886 mlrd. eurų.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų.