„Lietuvos dvarų paveldo objektai – didžiulis architektūros, dailės, kitų meno vertybių, taip pat kraštovaizdžio, senųjų technologijų lobynas. Siekiant išsaugoti šį paveldą svarbu jį pažinti ir suprasti, o taip pat dalintis gerąją patirtimi ir nuolatos mokytis, taikyti naujausius atradimus“, – sako Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas.

Kiekvienoje Lietuvos pilyje ar dvare galima atrasti daugybę įdomių interjero ar eksterjero detalių, meninių vertybių, eksponatų. Visiems jiems sukurti prireikė ypatingų meistrų gebėjimų ir išradingumo.

G. Juodėno nuotr.

Įdomu visa tai atrasti ir atradimais dalintis su kitais. Lietuvos pilių ir dvarų asociacija kviečia tai daryti kartu – dalintis savo atrastais meistrystės pavyzdžiais (naudoti grotažymę #meistrystėdvaruose) asociacijos socialiniuose tinkluose.

Lietuvos dvarų paveldo objektai – didžiulis architektūros, dailės, kitų meno vertybių, taip pat kraštovaizdžio, senųjų technologijų lobynas.

Lapkričio 10 d. Lietuvos pilių ir dvarų asociacija surengė konferenciją dvarų paveldo savininkams, valdytojams, entuziastams, visiems besidomintiems šia tema. Dvarų paveldo tyrinėtojai, savo sričių žinovai, entuziastai supažindino ir su senosios meistrystės išmintimi, ir su naujausiomis šiuolaikinėmis paveldo išsaugojimo ir atkūrimo technologinėmis galimybėmis. Konferencija vyko viename iš išskirtinių medinės architektūros dvarų Lietuvoje – Kuršėnų dvare Šiaulių rajone.

Stilius: Hugo Šojaus dvaras – nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. / G. Juodėno nuotr.

Konferencijos metu ekspertų perduotos žinios, renginio metu iškeltos idėjos ar kilusios įžvalgos buvo fiksuojamos, taigi vertinga renginio medžiaga vėliau pasieks plačiąją visuomenę. Meistrystės dvaruose tema bus atskleidžiama ne tik tekstų, bet ir naujų vaizdo siužetų forma.

Dvarų paveldo pažinimo kelionė – begalinė. Visuomet galima atrasti daugiau, sužinoti naujų dalykų. Meistrystės pavyzdžių atradimas – tai vienas iš galimų būdų leistis į žavingą paveldo pažinimo kelionę. Kuo daugiau pažįstame, tuo geriau suprantame ir labiau juntame, kaip svarbu skirti dėmesio paveldo puoselėjimui ir apsaugai, kad praeities išmintis nedingtų užmarštyje, tačiau gyvuotų ir tarnautų, dabarčiai ir ateičiai.

Lietuvos dvarai, turtingi laikmečių dvasios, metų metus ir amžius išlikę svarbūs. Atrodo, daug apie juos žinome, o kartu tiek daug nežinome. Mūsų visų paveldas, kuo gi jis ypatingas, kodėl taip traukia, kuo žavi? Daug apie tai gali papasakoti tie, kurie juo ir gyvena, – pilių ir dvarų puoselėtojai, valdytojai, savininkai, visi entuziastai, iš širdies dvarų paveldu besirūpinantys, ir norintys perduoti žinutę, kodėl gi taip svarbu, kodėl taip artima.

„Kultūros paveldas visą laiką atsilygina atradimais. Jeigu juo nesidomėtum, jo nemylėtum, iš tiesų nepatirtum ir to džiaugsmo“, – pastebi Gintaras Karosas, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas.

Suprasti, iš kur mes atėjom

Žinojimas savo šaknų, gilių tradicijų, pažinimas to, kuo gyveno mūsų protėviai, padeda atrasti, kas esame, apibrėžti save. Nutrūkstant gijoms, siejančioms su praeitimi, nutrūksta gijos ir į giliuosius identiteto kūrimosi klodus, tarsi ima trūkti savasties dalelės. Paveldo pažinimas padeda šias gijas atkurti.

„Suprasti, iš kur mes atėjom, suprasti, kaip gyvenom, kaip kūrėm valstybę, kaip kūrėm savo gyvenimą ir kaip dabar mes, mūsų karta, esame čia“, – dalinasi Rimvydas Tamulaitis, Kurtuvėnų regioninio parko vadovas. – „Mūsų kraštovaizdyje dvarai yra įaugę, tai labai daug ką keičia, čia visą laiką bus gyvenimas ir čia galima pamatyti visą raidą.“

Autentiški, žmonių dėka „gyvi“ dvarai

Suprasti, iš kur mes atėjom, suprasti, kaip gyvenom, kaip kūrėm valstybę, kaip kūrėm savo gyvenimą ir kaip dabar mes, mūsų karta, esame čia.

Nuostabu, kad šiandien galima džiaugtis tokia daugybe atkurtų, saugomų ir puoselėjamų dvarų. Vis dėlto, net jei istoriniai pastatai ir aplinka dar nesulaukė didelių investicijų, dar nėra pilnai restauruoti, tačiau esama žmonių, entuziastų, iš širdies tais pastatais besirūpinančių, ir atveriančių duris, besidalinančių, besididžiuojančių ir tuo pasididžiavimu besitikinčių užkrėsti žmonių, tai jau taip pat be galo daug.

Ieškantiems prasmingų įspūdžių, svarstantiems apie kelionių po savo šalį kryptis, verta prisiminti dvarus, kurių kiekvienas kitoks, turi savą, niekur kitur neatrandamą atmosferą, kurios neįmanoma pajusti niekaip kitaip, tik pabuvus gyvai. O jų tiek daug, nubarsčiusių visą šalį – Lietuvos pilių ir dvarų, „raktų į praeitį“.

„Norėčiau pakviesti visus pažinti dvarus, keliauti, domėtis, ir pamatysite, kokie jie nuostabūs, kokie jie įdomūs ir kiek jie jums gali daug duoti“, – sako G. Karosas.

Lietuvos pilių ir dvarų asociaciją bei jos vienijamų narių kultūros paveldo objektus garsinantis dviejų metų trukmės projektas „Lietuvos pilių ir dvarų žinomumo didinimas elektroninės rinkodaros priemonėmis“ finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Vaizdo klipas

„Asociacijų bendradarbiavimas prasidėjo prieš kelerius metus. Pernai surengėme tarptautinį projektą „Pažinkime Baltijos pilis ir dvarus – švęskime kartu!“ Šis projektas buvo dedikuotas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams“, – sakė Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas. Projekto metu buvo pristatyti objektai, į kuriuos kviesti turistai – buvo skatinama pažinti kultūros lobyną, keliauti po daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų ir keliautojų kortelėse rinkti simbolinius „raktus“ (lipdukus arba antspaudus).

Anot prezidento, kasmet projektai nevyksta, tačiau dabar – pats metas kalbėti apie būsimus žingsnius: po kelerių metų vėl būtų galima keliautojams pasiūlyti panašių projektų. Taigi Aukštosios Fredos dvare vykusio susitikimo metu aptarta tolesnė bendra veikla, buvo pasirašyta nauja bendradarbiavimo sutartis, kuri toliau populiarins Baltijos šalių dvarus. Numatyta ir techniškai, ir turinio prasme tobulinti svetainę www.visitbalticmanors.com: sudaryti galimybes pildyti pilių ir dvarų sąrašą, siekti patogesnio naudojimo mobiliuosiuose įrenginiuose.

Kaip Aukštosios Fredos dvare vykusiame susitikime pasakojo Latvijos pilių ir dvarų asociacijos prezidentė Emerita Grudze, svarbu užtikrinti interneto projekto www.visitbalticmanors.com tęstinumą. „Šis tinklapis turi būti puoselėjamas, jame turistai galėtų rasti svarbiausią aktualią informaciją apie trijų šalių pilis ir dvarus anglų, vokiečių ir rusų kalbomis“, – sakė E. Grudze. Anot G. Karoso, istoriniame kontekste dvarai turėjo labai svarbią rolę, tačiau ne mažiau jie yra svarbūs ir šiandien: čia vyksta kultūrinė veikla, architektūriniai ansambliai reprezentuoja šalį. Todėl svarbu tinkamai juos pristatyti, patraukliai atskleisti juos reprezentuojančias detales.

Po posėdžio neseniai restauruotoje Aukštosios Fredos dvaro oficinoje svečiams buvo surengta ekskursija ir kitose dvaro erdvėse, apžiūrėta restauruojama puošniausia dvaro erdvė rotonda, kuri duris vers įvairiems kultūros renginiams. Vėliau susitikimo dalyviai apžiūrėjo įvairiaspalviais žiedais pasipuošusį Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą ir vyko į ekskursiją Raudondvario pilyje.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija vienija daugiau kaip 60 narių, Latvijos pilių, rūmų ir dvarų asociacija – daugiau kaip 100, Estijos dvarų asociacija – apie 50 ir Estijos dvarų mokyklų asociacija – apie 40 narių. Šių asociacijų bendradarbiavimas suteikia galimybę keliautojams pamatyti trijų Baltijos šalių paveldo įvairovę. Pagal tarp asociacijų ankščiau pasirašytą memorandumą, kasmet keičiasi šių asociacijų bendradarbiavimo pirmininkavimas. Šiais metais pirmininkauja Lietuvos pilių ir dvarų asociacija.