– Neseniai tapote LPĮA vadove. Koks pagrindinis jūsų, kaip asociacijos vadovės, tikslas?

– Pagrindinis mano tikslas – asociaciją iš reaguojančios organizacijos paversti proaktyvia ir iniciatyvia. Kartu ji turėtų tapti kompetencijos centru, kuris atskleidžia prekybos sektoriaus iššūkius, pasiekimus bei indėlį į šalies ekonomiką.

Tokia į bendradarbiavimą nukreipta veikla, tikiuosi, turės įtakos tiek LPĮA, tiek viso prekybos sektoriaus reputacijai, kuri tikrai nepelnytai yra gana prasta. Kol kas dar inertiškai judame į reputacinį minusą, bet ši kryptis gali ir turi būti pakeista.

Juk prekybos sektorius yra lyderis pagal sukuriamas darbo vietas, pagal sukuriamą pridėtinę vertę – antras šalyje, jis vykdo daugybę socialinių projektų ir yra milžiniškas mokesčių mokėtojas. Turėtume tai nuolat kartoti ir vertinti.

Kai svečiuojamės užsienyje, visada pastebime, kad Lietuvos prekybininkai teikia aukščiausios prabos paslaugas. Nustebau, kad toks reikšmingas sektorius net neturi Prekybininko dienos, kurios metu būtų galima pagerbti daugiau nei dviejų šimtų tūkstančių žmonių darbą! Būtent tiek jų dirba didmeninėje bei mažmeninėje prekyboje.

– Kokie aktualūs darbai dabar guli ant jūsų stalo?

– Perteklinis reguliavimas – įsisenėjusi ir visiems žinoma problema. Prekybos sektoriuje biurokratinė našta tikrai sunki – ji slegia ne tik verslus, bet ir valstybę, kuri turi skirti lėšas beprasmiam administravimui, kontrolei ir t. t.

Esamą sistemą galima tobulinti, ir dėl to laimėtų abi pusės. Todėl jau dabar esame įsivardiję keletą siūlymų, kaip panaikinti tą perteklinę administracinę naštą. Tai nėra didelės reformos, tačiau šie pokyčiai palengvintų kasdienį prekybininko gyvenimą.

Štai kad ir kasos operacijų žurnalo pildymas ranka – kiekvieną dieną be reikalo jis visame sektoriuje atima daugiau nei du šimtus darbo valandų. Džiaugiamės, kad Valstybinė mokesčių inspekcija išgirdo šią problemą.

Kita tema – senos, realybės neatitinkančios higienos normos. Atrodytų, smulkmena – pavyzdžiui, temperatūros režimas. Bet pas mus nustatyta produktų laikymo temperatūra yra 5 laipsniais didesnė nei kitose šalyse ir dėl to jie lentynose pradeda džiūti. Pakeitus tai, visų pirma laimėtų vartotojas, o ir prekybininkai išmestų mažiau maisto.

Apskritai, svarstome pokyčius, kurie paliestų ne tik asociacijos narius, bet ir visą prekybos sektorių. Tad būtų logiška, kad LPĮA plėstųsi. Tai irgi vienas mano veiklos tikslų.

– Kalbėjote apie asociacijos tapimą kompetencijų centru – koks šitos permainos tikslas?

– Sieksiu, kad LPĮA būtų pirmoji vieta, kur kreipiamasi iškilus klausimui apie prekybos sektorių. Norime surinkti, apibendrinti visą sektorių apimančią ekspertinę informaciją bei ją komunikuoti, kad ir kiti suprastų, kokio dydžio ir kompleksiškumo yra ši veikla.

Kai tokia informacija pateikiama naujai ir įdomiai, tai ir aplinkiniams susidaro kitas vaizdas apie patį sektorių. Tad čia laukia daug darbo.

– Pastaruoju metu pasirodė nemažai ES dokumentų, liečiančių ir prekybos sektorių: Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje direktyva, Vienkartinio plastiko direktyva ir kiti. Kiek tai liečia LPĮA?

Sieksiu, kad LPĮA būtų pirmoji vieta, kur kreipiamasi iškilus klausimui apie prekybos sektorių.

– Prekybos sektorius apima beveik visas temas: nuo maisto saugos iki vartotojų teisių ir garantijų, nuo pakuočių tvarkymo iki finansų ir t. t. Tad daugybė įstatymų vienaip ar kitaip paliečia mūsų veiklą. Dalis reglamentavimo atkeliauja iš ES.

Būtent dėl to LPĮA baigia stojimo į „EuroCommerce“ procedūras. Ši asociacija vienija Europos prekybininkus, o dalyvavimas jos veikloje mums leis laiku gauti kokybiškos informacijos apie būsimus pokyčius. Mums įdomios ir atskirų šalių patirtys, nes svarbu žinoti ne tik kokios direktyvos rengiamos, bet ir kaip jos įgyvendinamos skirtingose šalyse.

Būdami „EuroCommerce“ dalimi, turėsime didesnį, platesnį žinojimo lauką, kuris mūsų veiklai suteiks aiškų kontekstą. Tai leis geriau reaguoti į būsimus iššūkius bei numatyti savo veiksmus.

– Perimdama vadovavimą LPĮA, tapote ir VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) valdybos nare. Kaip vertinate USAD veiklą ir rezultatus?

– Nedažnas atvejis, kai asociacija tampa kitos organizacijos kūrėja, kaip kad yra USAD atveju, kur esame vienas iš trijų steigėjų. Dirbant valdyboje vienu metu tenka atstovauti ir steigėjo, tai yra prekybos sektoriaus, ir USAD interesui. Tai nėra paprasta, tačiau prasminga ir įdomu.

Būdami svarbi depozito sistemos grandis, prekybininkai daug prisidėjo prie to, kad mūsų aplinka, miškai ir paežerės taptų švarios, o daugiau nei pusė milijardo pakuočių kasmet – surenkamos ir perdirbamos.

Į USAD vyksta delegacijos iš Pietų Korėjos, Australijos, Kinijos, kitų valstybių – taigi, pavyko sukurti gerą sistemą. Tai yra bendras visų nuopelnas, kuris aiškiai liudija tiek šalies gyventojų, tiek gėrimų gamintojų, tiek jų pardavėjų aplinkosauginį sąmoningumą. Tuo pačiu tai yra vienas iš daugelio pavyzdžių, rodančių, kaip prekybininkai ir gamintojai bendradarbiauja. O juk viešojoje erdvėje dominuoja kitokia – ir vėl klaidinga – nuomonė apie jų santykius.

– Kova su klimato kaita ir aplinkos tarša. Šios temos kasmet vis aktualesnės. Ką čia gali nuveikti prekybininkai?

– Aplinkos tarša, kaip ir klimato kaita, – plačios ir svarbios temos, o prekybininkai, kaip ir visi kiti verslai, jomis irgi gali tarti savo žodį. Atskiros įmonės jau skelbia apie plastiko indų keitimą pakuotėmis iš kitų medžiagų, nuolat mažina energijos sąnaudas. Dabar, kai Aplinkos ministerija nutarė bausti už nemokamą plastiko maišelių dalijimą, asociacijai problemų nekyla, nes mūsų nariai to nedaro.

Šioje vietoje labai norėčiau pabrėžti ir pirkėjų vaidmenį. Kalbant metaforiškai – prekybininkai yra tarsi rinkos ausys. Jie įsiklauso į pirkėjo poreikius ir juos girdi bei stengiasi patenkinti. O rūpestis aplinka – vienas svarbiausių vartotojų norų, esantis šalia tokių kaip, pavyzdžiui, pageidavimas pirkti lietuvišką bei šviežią produkciją.

Apskritai, tokio pobūdžio veiksmai smarkiai susiję su Aplinkos ministerijos reguliavimu, todėl svarbu, kad atrastume galimybes bendradarbiauti. Nes, kaip minėjau, mūsų sektorius labai kompleksiškas, tad ir efektyvaus jo reguliavimo galima pasiekti tik bendradarbiaujant.

R. Vainienė yra buvusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė. Nuo 2012-ųjų ji dirbo lektore ir konsultante, nurodoma jos tinklapyje.

L. Vilimas asociacijai vadovavo nuo 2011-ųjų.

R. Vainienė: mano prioritetas – analitika ir diskusijos

Naujoji Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė didžiausią dėmesį žada skirti analitikai ir diskusijoms.

„Tarp prioritetų reikėtų paminėti, kad reikia tikrai sustiprinti ekspertinį, analitinį darbą šioje asociacijoje, kad galų gale tos rinkos dalyviai, kurie pirma sukuria milžinišką pridėtinę vertę, antra, įdarbina galybę darbuotojų, kad galų gale jų supratimas apie šitą rinką ir socialinių partnerių akyse būtų adekvatus“, – BNS sakė R. Vainienė.

„Analitiką turbūt į pirmą vietą kelčiau, matot, ekonomistė esu“, – teigė ji.

Pasak R. Vainienės, pagrindinis jos įrankis dirbant asociacijoje bus argumentai ir diskusijos.

„Aš manau, kad gebėsiu argumentuoti ir perteikti žinutę, neiškreiptą. Argumentų jėga yra pagrindinis dalykas, kuo mes, ekonomistai, esame stiprūs. Mano ginklas bus argumentas ir diskusija“, – BNS teigė naujoji asociacijos vadovė.

Asociacijos valdyba R. Vainienę paskyrė trečiadienį, o sutartį ji teigė pasirašysianti penktadienį.

Ji yra buvusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė. Nuo 2012-ųjų ji dirbo lektore ir konsultante, nurodoma jos tinklapyje.

Iki šiol asociacijai vadovavęs L. Vilimas BNS sakė, kad atėjo laikas pokyčiams.

„Abipusiai sutarėm, kad atėjo metas pokyčiams, laikas augti organizacijai. Tiek dėl vidinių, tiek dėl išorinių priežasčių, organiškai priimtas toks sprendimas. Dėl ateities – dar nenusprendžiau, kol kas skirsiu laiko sau ir šeimai“, – BNS sakė L. Vilimas.

Asociacija vienija 18 šalyje registruotų lietuviško ir užsienio kapitalo mažmeninės prekybos įmonių, asociacijos narių bendra metinė prekybos apyvarta siekia 2,7 mlrd. eurų.

„Lietuviški prekės ženklai jau ne vienerius metus neužleidžia savo pozicijų. Taip pat pastebime, kad vis svarbesniais veiksniais, darančiais įtaką pirkėjų apsisprendimui, tampa kokybiniai rodikliai. Perkamiausių prekių sąrašuose net kelerius metus iš eilės laikosi ne pačios pigiausios, aukštesnės kokybės prekės. Nemažai jų pažymėtos „Populiariausia prekė“ ženklinimu. Be to, vis labiau ryškėja ir klientų lojalumas, prisirišimas prie prekės ženklų stiprėja. Tai patvirtina, kad jau keleri metai iš eilės kai kurie produktai patenka tarp perkamiausių prekių šalyje“, – sako LPĮA vadovas Laurynas Vilimas.

Iš 52-ųjų skirtingose kategorijose „Populiariausia preke 2016” ketvirtadienio vakarą paskelbtų produktų – net 41 lietuviškas. Stipriausiai Lietuvos rinkoje yra įsitvirtinę Lietuvoje gaminti pieno, mėsos bei duonos gaminiai. Pavyzdžiui, pasterizuotas „Dvaro“ pienas populiariausiu renkamas pastaruosius penkerius metus iš eilės. Pirkėjų simpatijomis jam nenusileidžia ir glaistytas vanilinis varškės sūrelis „Magija“ ar „Daumantų“ pomidorų padažas „Tradicinis“.

Lietuviai ištikimi ir ledų skoniui – „Klasika“ vaniliniai ledai yra populiariausia pastarojo penkerių metų laikotarpio prekė valgomųjų ledų kategorijoje. Natūralus mineralinis vanduo „Vytautas“ – neaplenkiamas lyderis geriamojo vandens kategorijoje. Pastaruosius penkerius metus jis irgi kasmet išrenkamas populiariausiu. Aukščiausios rūšies kvietiniai miltai „Malsena“ taip pat neužleidžia lyderio pozicijų miltų kategorijoje.

Pasak L. Vilimo, lietuviški prekės ženklai ne tik įgijo labai kokybiškų reputaciją, tačiau pamažu keliauja ir inovacijų link.

„Pastebėjome, kad lietuviški prekės ženklai nebesibaimina naujovių ir vis dažniau į rinką išleidžia ne tik tradicinius gaminius, bet ieško novatoriškų sprendimų, eksperimentuoja, bendradarbiauja tarpusavyje kurdami unikalios receptūros, išskirtinio įpakavimo produktus“, – teigia LPĮA vadovas.

Šiemet LPĮA konkurso „Populiariausia prekė“ nugalėtojai paskelbti 52–iose kategorijose. Jame dalyvavo 32 tiekėjai ir gamintojai. Nugalėtojai buvo išrinkti įvertinus šalies vartotojų pasirinkimą – didžiausius pardavimus 2016-aisias metais. Svarbu pastebėti, kad maisto produktų pardavimai matuojami svorio matavimo, o ne pakuočių vienetais.

Jau trečius metus „Populiariausiai prekei” taikomas papildomas – kokybės kriterijus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba įvertina, ar per paskutinius 24 mėnesius nominuota prekė nebuvo sulaukusi nuobaudų už kokybę ir saugą.

„Džiugu pasakyti, kad mūsų šalies vartotojai moka pasirinkti gerus ir kokybiškus produktus. Jau eilę metų nesame fiksavę jokių didesnių incidentų. Tai parodo atsakingą tiekėjų ir gamintojų požiūrį į maisto kokybę“, – renginio metu kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas.

Visas populiariausių 2016 metų prekių sąrašas:

1. Pasterizuotas pienas – DVARO (AB „Pieno žvaigždės“)

2. UAT pienas – MŪ (AB „Pieno žvaigždės“)

3. Kefyras, rūgpienis, raugintos pasukos – kefyras NAMINIS (UAB „Rokiškio pienas“)

4. Varškė – ŽEMAITIJOS pusriebė (AB „Žemaitijos pienas“)

5. Grūdėta varškė – GRŪDĖTA VARŠKĖ (AB „Pieno žvaigždės“)

6. Tepama varškė – VILKYŠKIŲ varškės užtepėlė su žalumynais (AB „Vilkyškių pieninė“)

7. Glaistyti ir varškės sūreliai – MAGIJA (AB „Žemaitijos pienas“)

8. Fermentinis sūris – ROKIŠKIO (UAB „Rokiškio pienas“)

9. Kietasis fermentinis sūris – DŽIUGAS tarkuotas (AB „Žemaitijos pienas“)

10. Plėšomos sūrio lazdelės – PIK-NIK plėšomos sūrio dešrelės (AB „Žemaitijos pienas“)

11. Lydytas sūris – ROKIŠKIO VISIEMS (UAB „Rokiškio pienas“)

12. Sviestas – DVARO sviestas (AB „Pieno žvaigždės“)

13. Tepus riebalų mišinys – maišytas tepinys SAULUTĖ (AB „Žemaitijos pienas“)

14. Grietinė, grietinės ir augalinių riebalų mišinys – DVARO grietinė (AB „Pieno žvaigždės“)

15. Valgomieji ledai – vaniliniai ledai KLASIKA (AB „Premia KPC“)

16. Virtos dešros – daktariška PREMIUM dešra (UAB „Mažeikių mėsinė“)

17. Žuvies ir jūros gėrybių pusgaminiai – šaldyti žuvų piršteliai ESVA (UAB „Vičiūnai“ ir Ko)

18. Krabų lazdelės – atšaldytos krabų skonio lazdelės VIČI CLASSIC iš surimio (UAB „Vičiūnai“ ir Ko)

19. Šviesi duona – GUDOBELĖS šviesi duona (UAB „Gudobelė“)

20. Tamsi duona – BOČIŲ juoda duona (UAB „Fazer Lietuva“)

21. Sumuštinių duona – TOSTE duona skrudinimui (UAB „Vilniaus duona“)

22. Malta kava – malta kava PAULIG CLASSIC (AS „Paulig Coffee Estonia“)

23. Miltai – aukščiausios rūšies kvietiniai miltai MALSENA (UAB „Malsena plius“)

24. Makaronai – makaronai PASAKA (UAB „Amber pasta“)

25. Manų kruopos – DOBELE manų kruopos (AS „Dobeles Dzirnavnieks“)

26. Javainių batonėliai – CORNY BIG javainis šokolado skonio (UAB „Eugesta“)

27. Sėklos – skrudintos nelukštentos saulėgrąžos MOGYI (UAB „Atrona“)

28. Garstyčios – SUSLAVIČIAUS (UAB „Orkla Foods Lietuva“)

29. Krienai – KĖDAINIŲ naminiai krienai (UAB „Kėdainių konservų fabrikas“)

30. Majonezas – BE KONSERVANTŲ (UAB „Kėdainių konservų fabrikas“)

31. Pomidorų kečupas – SUSLAVIČIAUS klasikinis 1 kg (UAB „Orkla Foods Lietuva“)

32. Pomidorų padažas – TRADICINIS (UAB „Daumantai LT“)

33. Aliejus – saulėgrąžų aliejus NATURA (UAB „Anira“)

34. Saldainiai – KORIVKA (UAB „Roshen Nord“)

35. Guminukai – vaisių skonio žėlė saldainiai JELLY (UAB „Roshen Nord“)

36. Trapučiai ir paplotėliai – KUKURŪZŲ trapučiai (UAB „Ustukių malūnas)

37. Vanduo – natūralus mineralinis vanduo VYTAUTAS (UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir ko“')

38. Sultys ir nektarai – įvairių vaisių sulčių gėrimas ELMENHORSTER (UAB „Eckes- Granini Lietuva“)

39. Gira – SMETONIŠKA (AB „Volfas Engelman“)

40. Nealkoholinis vynas – gazuotas putojantis nealkoholinis vynas ALITA (AB „MV GROUP Production“)

41. Tekila – SIERRA TEQUILA SILVER (UAB „Mineraliniai vandenys)

42. Viskis – BALLANTINE'S (UAB „Pernod Ricard Lietuva“)

43. Balzamas – trauktinė ŽALIOS DEVYNERIOS (AB „MV GROUP Production“)

44. Raudonas vynas – natūralus juodųjų serbentų vynas VORUTA (AB „MV GROUP Production“)

45. Baltas vynas – J.P. CHENET pusiau saldus (UAB „Mineraliniai vandenys“)

46. Putojantis aromatizuotas (fermentuotas) vyno gėrimas – BOSCA ANNiIVERSARY (UAB „Boslita„ ir Ko)

47. Šampanas – MOËT & CHANDON Brut Imperial Champagne A.C. (UAB „Mineraliniai vandenys“)

48. Alus – EKSTRA (UAB „Švyturys-Utenos alus)

49. Brendis – klasikinis GRAND CAVALIER (UAB „Bennet Distributors“)

50. Kremas kūnui – ekologiškas kosmetinis kokosų aliejus BIONATURALIS (UAB „Foksas“)

51. Šampūnas – ELVITAL COLOR-VIVE (SIA L'Oreal Baltic)

52. Prezervatyvai – LIFESTYLES PLAY (UAB „Mineraliniai vandenys“)

„Pasirašę geros valios memorandumą su LR Sveikatos apsaugos ministerija turėjome tikslą – realiai prisidėti prie alkoholio vartojimo problemos šalyje. Nesiekėme nei kažką supykdyti, nei kažkam trukdyti ruoštis rinkimams.  Keista, kad veiksminga priemonė sulaukė ne pritarimo o pasipriešinimo iš tų, kurie turėtų tai vertinti.“ - sako LPIA vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

Jis sako, jog prekybininkai labai nusivylę bandymu stabdyti rezultatus rodančią iniciatyvą ir tikisi, kad Seimas visgi persigalvos ir nepritars tokiems siūlymams.

„Alkoholio vartojimo problema buvo prieš rinkimus, liks ir po jų. Tereikėjo tik parodyti atsakomybę ir dokumentą porą savaičių, o jau turime ženklius rezultatus. Tikiu, kad jie turėtų džiuginti net ir tuos, kurie asmeniškai buvo įsižeidę dėl to, jog teko rodyti dokumentą, perkant alkoholinius gėrimus”, - sako Laurynas Vilimas ir pabrėžia, kad prekybininkai ir toliau tiki savo tikslu ir priemonėmis jį pasiekti.

Šių metų birželio 30 dieną pasirašytu memorandumu siekiama eliminuoti žmogiškąjį mūsų kasininkų klaidos faktorių, sprendžiant apie pirkėjo amžių, maksimaliai sumažinti galimybes nepilnamečiams įsigyti alkoholio bei skatinti sąmoningesnį visuomenės elgesį, formuoti naujus, atsakingesnius vartojimo įpročius ir kultūrą.

Memorandumą pasirašė LR sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, LPĮA vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, „Maxima LT“, „Palink“, „Rimi Lietuva“, „Norfos mažmena“, „Prisma LT“, „Aljansas Aibė“, „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ vadovai.

„Atkreipiame dėmesį, kad visi žiniasklaidos aprašomi ir socialiniuose tinkluose plintantys išaugusių kainų pavyzdžiai – tai atvejai iš atskirų maisto prekių kategorijų, kurie neatspindi realios kainų situacijos šalyje. Vienais metais brangsta ar pinga vienos daržovės, kitais – visai kitos, o trečiais – visai ne daržovės. Tai natūralių, kiekvienais metais vykstančių kainų svyravimų pasekmė, kuriai šiandien skiriama neproporcingai daug dėmesio. Kainų pokyčius kaip ir iki šiol, taip ir dabar lemia sezoniškumas, pasiūla ir paklausa pasaulinėse rinkose, taip pat ir šalies augintojų ir produkcijos gamintojų patiriamos sąnaudos, išauginant ar pagaminant vieną ar kitą produktą. Tačiau faktai rodo, kad Lietuva išlieka viena pigiausių šalių Europoje pagal maisto ir kitų būtiniausių prekių kainas“, – sako Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius.

Be to, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, visose Lietuvos gyventojų išlaidose maisto dalis sudaro mažiau negu 23 proc. – per 2015 m. maisto dalis bendrame išlaidų krepšelyje sumenko 1,5 proc.

Pastaruoju metu iš aukščiausių šalies institucijų pasigirdo kaltinimai ir dėl neva pernelyg aukštų prekybininkų antkainių, kurie galimai turėjo įtakos prekių kainoms. „Prekybos tinklų antkainių ir maržų Lietuvos prekybos įmonių asociacija žinoti ir skelbti negali. Vis dėlto buvo perkalbėta su visais šalyje veikiančių prekybos tinklų vadovais ir jie užtikrino, kad jų maržos pastaruoju metu tikrai nedidėjo“, – sako L. Vilimas.

Anot Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus, tapatinti prekybininko maržą su pelnu – klaidinga. „Jeigu pažiūrėsime, kas sudaro bet kurios maisto prekės kainą, prekybos tinklų marža visada užima mažesnę dalį, kurią sudaro parduotuvių darbuotojų atlyginimai, milžiniškos prekyviečių, logistikos ir sandėliavimo infrastruktūros išlaikymas. Maža to, prekybininkai yra privesti reguliariai apkarpyti savo maržas dėl aštrėjančios tarpusavio konkurencijos, taigi visada laimi pirkėjas“, – sako L. Vilimas.

Lietuvoje prekybos tinklų pelningumas yra du, o kartais ir tris kartus mažesnės nei Vakarų Europoje. L. Vilimas atkreipia dėmesį, kad šiandien būtent prekybos tinklų iniciatyva vartotojai sutaupo milijonus eurų įvairių akcijų metu, ir tai pasakytina ne vien apie būtiniausių prekių krepšelį.

2016 m. pirmąjį ketvirtį greito apyvartumo prekių rinka augo 5,3 proc., lyginant su tuo pačiu periodu praeitais metais. 2015 m. įvedus eurą iki trečiojo ketvirčio stebėjome vartojimo mažėjimą. Antroje metų pusėje vartojimas atsistatė, o 2016 metai prasidėjo didesniu pirkėjų aktyvumu ir augančiu vartojimu.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenys rodo, jog tam daugiausia įtakos turėjo pakitusi pirkėjo elgsena. 2016 m. pirmąjį ketvirtį pirkėjai pirko šiek tiek daugiau – vidutiniškai pirkėjų krepšelyje skaičiuojama apie 8 proc. daugiau prekių nei pernai.

Įtakos didesniam vartojimui turėjo ir tai, kad pirkėjai įsigijau daugiau aukštesnės kokybės ir brangesnių prekių. Tą rodo ir kasmet tinklų skelbiami šventinių pirkinių krepšelių palyginimai. Pavyzdžiui, Kalėdoms prieš kelerius metus lietuviai pirkdavo bazinius ingredientus – silkę, mišrainių sudedamąsias dalis, kiaulieną, o dabar nori daugiau aukštesnės kokybės ir kainos produktų – žuvies, jūros produktų daržovių, įvairesnių mėsos rūšių ir pan. Tai jaučiama ne tik per šventes, bet ir kasdien.

Naujosios Europos Sąjungos (ES) direktyvos reikalavimai dėl plonųjų plastiko maišelių naudojimo mažinimo Lietuvoje jau seniai įgyvendinti be jokių Briuselio nurodymų - prekybininkai pirkinių maišelių beveik niekur pirkėjams veltui nedalija, rašo "Verslo žinios".

"Lietuva šiuo atžvilgiu yra pažangesnė už daugelį kitų ES šalių - palyginti su jomis, pas mus sunaudojami gerokai mažesni maišelių kiekiai. Prie to prisidėjo tai, kad didžioji dalis prekybininkų pirkinių maišelius jau seniai yra apmokestinę. Neturėtų būti pokyčių nei prekybininkams, nei pirkėjams", - sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Aplinkos ministerijos (AM) parengtame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų projekte siūloma nuo 2018 metų gruodžio 31 dienos uždrausti prekių ar produktų pardavimo vietose nemokamai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius. Kaip leidžiama direktyvoje, šis draudimas netaikomas itin lengviems permatomiems plastikiniams maišeliams, kurie skirti biriems, drėgniems ir panašiems produktams sudėti.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino, kad Lietuva yra iš esmės pasiekusi 2025 metų tikslus. Anot ministro, kad nedidėtų administracinė našta, įgyvendinant direktyvą buvo nuspręsta rinktis alternatyvą, kad pardavimo vietose pirkinių maišeliai nebūtų dalinami.

Nuo kitų metų vasario įsigaliojus naujai gėrimų pakuočių tvarkymo sistemai, užstatas už vienkartines pakuotes didinamas nuo 7 iki 10 centų. Tokį jo dydį penktadienį patvirtino aplinkos ministras.

Ministerijos teigimu, užstatas bus taikomas vienkartinėms 0,1-3 litrų pakuotėms, į kurias bus išpilstytas alus, sidras, vynas, alkoholiniai kokteiliai, nealkoholiniai gėrimai, vanduo, sultys.

Lietuvos aludarių gildijos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos įsteigta viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ iki kitų metų vasario Lietuvoje ketina sukurti vienkartines gėrimų pakuotes surenkančių taromatų tinklą.

Kitą savaitę taromatų tinklo diegimą pirmasis iš prekybos tinklų pristato „Maxima“.

Nauja užstato sistema Lietuvoje pradės veikti kitų metų vasarį - pasikeis vienkartinių pakuočių ženklinimas, už sistemą bus atsakingi du administratoriai: „Užstato sistemos administratorius“ bei bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Kauno alus“ įsteigta bendrovė „Užstatas“.

Šiuo metu depozitas už vienkartinę gėrimų pakuotę Lietuvoje siekia 7 centus.

Premjeras Algirdas Butkevičius nesibaimina, kad nuo liepos 1-osios nebelikus prievolės skelbti kainas dviem valiutomis, o priežiūros institucijoms nebestebint pažeidimų, padidės prekių ir paslaugų kainos.

„Manau, kad konkurencija sureguliuoja kainas ir mes matom, kad Lietuvoje turime defliaciją. Nors nėra ji didelė, bet būtų geriau, kad turėtume tam tikro dydžio infliaciją, apie 1 procento. Manau, kad prekybininkai supranta, kad pakėlus kainas vartojimas vidaus rinkoje gali sumažėti. Bet aš tikiu, kad to nedarys, nes konkurencija Lietuvos rinkoje, kalbant apie vidaus vartojimą, yra labai didelė“, - antradienį interviu LRT radijui sakė A.Butkevičius.

Euro įvedimo komisija balandį nutarė nepratęsti kainų skelbimo eurais ir litais po liepos 1-osios. Finansų ministras Rimantas Šadžius tuomet teigė, kad skelbti kainas dviem valiutomis nebus draudžiama ir po liepos, tačiau tokio įpareigojimo nebeliks.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas pirmadienį teigė, kad dauguma šalies prekybininkų pratęs kainų skelbimą dviem valiutomis.

Lietuvoje euras įvestas šių metų sausio 1 dieną. Kainos dviem valiutomis Lietuvoje buvo pradėtos skelbti praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje.

Aplinkos ministerija žada kitą savaitę apsispręsti, ar viešajai įstaigai "Užstato sistemos administratorius" suteiks teisę Lietuvoje kurti vienkartines pakuotės užstato sistemą. Dėl antrosios pretendentės užstato administratores sprendimą planuojama priimti gegužę, rašo "Verslo žinios".

Nuo kitų metų vasario Lietuvoje turi pradėti veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Pagrindinė užstato sistemos diegėja - užstato sistemos administratorė - iki to laiko turės nupirkti taromatus, pasirašyti susitarimus su parduotuvėmis visoje Lietuvoje, sureguliuoti butelių surinkimą bei užstato grąžinimą.

"Užstato sistemos administratoriaus" steigėjai yra didieji aludariai, Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) organizuojamuose kasmetiniuose rinkimuose paskelbti nauji nugalėtojai. „Populiariausia gamintojo prekė 2014" ženklu nominuota 40 prekių (prekių sąrašas pagal kategorijas - pridėtame dokumente). Pagrindinė tendencija nesikeičia jau keletą metų - tarp populiariausiųjų dominuoja lietuviškos prekės.

LPĮA populiariausios prekės rinkimus, vienijančių gamintojų ir importuotojų lyderiaujančius produktus ir prekes  organizuoja jau 5 kartą. Šiemet konkursas atsinaujino, ir vienas iš pokyčių - įvestas naujas - kokybės parametras.

„Siekdami suteikti daugiau vertės tiems, kas naudoja šį ženklą  ir tiems, kas perka taip paženklintas prekes, įvedame daugiau kokybės kriterijų. Vartotojas vis dažniau gilinasi į produkto sudėtį, jam rūpi jo kokybė. Kokybės kriterijus tampa vis svarbesnis ir atetityje gali tapti stipriausiu argumentu konkurencinėje kovoje.", -  sako LPĮA vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

Šių metų konkurse gamintojai ir tiekėjai, pagal nustatytus kokybės kriterijus, teikė nominuoti 5 produktus, kurie rinkoje ne mažiau nei metai. Po to, remiantis didžiausių prekybos tinklų duomenimis, iš jų buvo renkamas populiariausias pagal pirkėjų pasirinkimą - pardavimus. Vėliau „Populiariausia gamintojo prekė" dar perėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos  bei Vartotojų tarnybos patikrą dėl produkto kokybės ir saugos. Ir galiausiai, jei nebūta pagrįstų su konkrečia preke susijusių nusiskundimų, prekė gavo galimybę būti žymima „Populiariausia gamintojo prekė 2014" .

„Pastebėjome, kad per pastaruosius metus „Populiariausia prekė" ženklinimas tapo svarbiu kriterijumi pirkėjams, renkantis produktus.

Savo kategorijos nugalėtojai  kartojasi jau keletą metų iš eilės. Norime suteikti šiam ženklui daugiau objektyvumo, naudos ir pasirinkimo vartotojams. Prekybininkai, gamintojai ir net kontroliuojančiosios institucijos kartu bendradarbiaudami, pasidalina atsakomybę, suteikdamos šį ženklinimą vienai ar kita prekei", - sako LPĮA vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

Išskirtiniu  LPĮA priklausančiu ženklu nugalėtojai įgyja teisę žymėti pakuotes, prekybos tinklų lentynose, daugiau informacijos apie jas bus galima rasti internetinėse prekybos tinklų, LPĮA svetainėse.

Konkurse "Populiariausia gamintojo prekė 2014" dalyvavo 23 įmonės ir 40 prekių.