Laisvosios rinkos instituto ekspertai pastebi, kad Klaipėda su sostine eina koja kojon – čia dalis socialinių rodiklių, tokių kaip socialinių pašalpų poreikis, buvo geriausi, o savivaldybė mažai įsiskolinusi. Tyrime taip pat akcentuojama, kad Klaipėda pritrauktomis investicijomis nusileidžia tik Vilniui, nedarbo lygis mieste mažesnis už vidutinį, ilgalaikių bedarbių skaičius mažiausias tarp didžiųjų savivaldybių, savivaldybė turi mažiausią skolą iš didžiųjų miestų, o savivaldybės administracijos išlaikymas kainavo santykinai pigiausiai. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.
„Išlaikyti lyderystę eilę metų – didžiulis iššūkis, kurį Klaipėda drąsiai sutinka ir įveikia. Tai, kad esame pavyzdžiu tiek pagal socialinių problemų sprendimą, tiek pagal įsiskolinimų ir skolų valdymo kriterijus, liudija, kad miestas gyvena bei dirba atsakingai. Už pasiektą rezultatą noriu padėkoti gausiam miestą kuriančių žmonių būriui, savivaldybės tarnautojų bendruomenei, ir, be abejo, klaipėdiečiams, aktyviai dalyvaujantiems kasdieniame miesto gyvenime. Šis įvertinimas ir džiugina, ir įkvepia, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad galime atsikvėpti, pailsėti bei snustelėti. Tuo pat metu reikia aiškiai įvardinti, kad mūsų laukia dar daug spręstinų klausimų ir iššūkių, kuriuos privalome bendromis jėgomis įveikti“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Tuo pat metu reikia aiškiai įvardinti, kad mūsų laukia dar daug spręstinų klausimų ir iššūkių, kuriuos privalome bendromis jėgomis įveikti.
Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas nuo 2011 m. Sudarant indeksą vertinamos gyventojams ir verslui svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas; savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų; mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių; mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
