Parlamentarė įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisą, kad dėstytojui ar mokslo darbuotojui, toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje pretenduojančiam į aukštesnes pareigas, negali būti mokamas mažesnis negu žemesnėse pareigose gautas atlyginimas.

Parlamentarė sako, kad dabar kartais susiklosto ydinga situacija, kai dėl persidengiančių koeficientų į aukštesnes pareigas toje pačioje įstaigoje pretenduojantis dėstytojas ar mokslo darbuotojas gali gauti mažesnį atlyginimą nei iki tol.

„Tokia situacija iškreipia dėstytojų ir mokslo darbuotojų karjeros galimybes ir ne tik veikia demotyvuojančiai, bet galimai yra diskriminacinė asmenų, atitinkančių aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus atžvilgiu, neatitinka protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų“, – aiškinamajame rašte teigė L. Nagienė.

Ji siūlo, kad pataisos įsigaliotų nuo sausio.

Planuojama aptarti šalies ekonominę padėtį ir 2023 metų valstybės biudžeto projektą, taip pat verslo siūlymus dėl  mokesčių.

„Tikimės iš pirmų lūpų išgirsti, kaip ekonominę padėtį mato darbo vietas kuriantys užsienio investuotojai“, – BNS teigė BFK vadovas Mykolas Majauskas. 

Pasak opozicijai priklausančio „darbiečio“ Vytauto Gapšio, „Investuotojų forumas“ atstovauja didelei daliai užsienio kapitalo įmonių, todėl norima išgirsti jų nuomonę, kaip jie mato Lietuvos perspektyvas, kur įžvelgia stipriąsias puses ir kuriose srityse reiktų valstybei „pasitempti“.

„Kad ir jiems būtų patogu dirbti ir kad naujų investuotojų atsirastų. Investicijų pritraukimas yra ilgas darbas (...), todėl investicinė aplinka turi būti patraukti. Reikia sekti tarptautines tendencijas, o tarp dalyvaujančių bus nemažai tarptautinių kompanijų, kurios teikia įvairias konsultacines paslaugas ir mato tendencijas ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkui“, – BNS sakė V. Gapšys.

Parlamentaro teigimu, „kontaktas su verslu“ gali būti katalizatorius kai kuriems jo keliamiems mokesčių klausimams.

„Visą tą sąrašą esame pasiruošę dar kartą išgirsti ir pamatyti, kokiais klausimais ir kiek paėjėta į priekį“, – pridūrė V. Gapšys.

Susistikime dalyvaus „Investors‘ Forum“, įmonių „Sweco Lietuva“, „Rimi Baltic“, „Iki Lietuva“, „DSV Lithuania“, SEB, „ABOVO red“, „KPMG Lithuania“, „Interlux“, „Orion Global PET“, „Fabula Rud Pedersen Group“, „Idavang“, „Deloitte“, „Vėjo projektai“, „PwC Lietuva“, „Grant Thornton“, „Strategic Staffing Solutions“, „Lirema“, „E Energy“, JTI, „Ellex Valiunas“ vadovai ir atstovai.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma:

Seimo pavasario sesija prasidėjo  ypatingomis aplinkybėmis, ką tik prasidėjus žiauriai Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

Seimas savo rezoliucijomis ne vieną kartą išreiškė  paramą ukrainiečių kovai. Principingai vertinome Rusijos veiksmus nevengdami pačių aštriausių įvertinimų tokių kaip genocidas ar terorizmas. Tai buvo vieninga Seimo pozicija ir ją rėmė visos frakcijos. Tuo galima  tikrai pasidžiaugti.

Žinoma, agresijos poveikis atsiliepė ir mūsų ekonomikai: augančios energetikos kainos, didėjanti infliacija. Į tuos naujai iškilusius rūpesčius turėjome reaguoti. Manau, kad gana greitai Vyriausybė pateikė ir Seimas priėmė biudžeto pataisas, kurios didino šitoje situacijoje būtiną finansavimą krašto apsaugai ir greta to buvo skirtos nemažos sumos pagelbstint mažesnes pajamas turintiems gyventojams. Buvo priimti sprendimai papildomai didinti pensijas, įvairias socialines išmokas, neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tai buvo būtini, socialiai  jautrūs sprendimai.

Manau, kad ši sesija drąsiai gali būti vadinama esminių reformų sesija. Kai valdė kairiųjų Vyriausybės, ko gero per visą kadenciją nebuvo įvykdyta tiek reformų, kiek mes atitinkamais įstatymais padarėme per šitą sesiją.

Tai įstatymų paketas dėl įkalinimo ir probacijos sistemos reformos. Paskutinę sesijos dieną, manau, priimsime sprendimus dėl sveikatos sistemos, žemės  reformų. Numatoma žemės valdymą miestuose ir miesteliuose atiduoti savivaldai, ką žadėdavo ne viena ankstesnė Vyriausybė, bet nesugebėdavo to įgyvendinti.

Rinkimų kodekse įteisinome rinkimų reformą. Tikiuosi, kad ketvirtadienį priimsime naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją, kur bus įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Sesija – tikrai rezultatyvi ir prasminga. Žinoma, jai tam tikrą šešėlį meta opozicijos išėjimas posėdžiauti į atskirą salę. Tas demaršas, manau, šiuo atveju tikrai neturėjo rimtų pagrindų. Galima suprasti įkaitusias opozicijos emocijas susiklosčius tam tikroms aplinkybėms dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui, bet kita vertus manau, kad tai galėjo būti dirbtinai pastrateguotas bandymas padaryti kažkokį tai aštresnį ėjimą. Manau, kad  opozicija šitoje kadencijoje sunkiai randa prasmingą veiklą. Kai valdantieji energingai teikia projektus, opozicija nelabai sugeba kažkokių rimtų alternatyvų  pateikti toms siūlomoms reformoms. Opozicija tik eilinį kartą bando teikti PVM lengvatas, visiškai nesivargindami paskaičiuoti, kiek tai sukeltų papildomų minusų valstybės biudžetui.

Seimo pirmininko pavaduotojas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas:

Ši sesija buvo paženklinta, visų pirma, karo Ukrainoje. Seimas buvo iš esmės vieningas, formuodamas Lietuvos politiką tiek griežtai vertinant situaciją, tiek telkiant kitas valstybes ir kviečiant nedelsiant teikti visokeriopą humanitarinę bei karinę pagalbą. Tą būtina įvertinti, nes Lietuva buvo tiksli, greita ir vieninga. Tai parodo ir faktas, kad būtent Lietuvos ir konkrečiai teisingumo ministrės Ewelinos  Dobrowolskos lyderystės pastangomis mes inicijavome kreipimąsi į Hagos tribunolą dėl V. Putino vykdomų karo nusikaltimų prieš Ukrainą. Tyrimas dėl to jau pradėtas ir vyksta.

Seime buvo svarstomi bent keli dideli reformų paketai: konsoliduota inovacijų politika, atverianti kelią aukštos pridėtinės vertės verslo vystymui, radikaliai sumažinta biurokratija atsinaujinančios energijos plėtrai, pakeista bausmių vykdymo sistema, kad kalėjimų situacija pagaliau imtųsi spręsti.

Džiaugiuosi, kad svarbiausiais krašto gynybos, pagalbos Ukrainai klausimais sutarimą radome ir randame.

Atskirai noriu paminėti, kad po pateikimo pritarta Civilinės sąjungos įstatymui, užtikrinančiam lygias teises visiems Lietuvos piliečiams. Panašiems įstatymams joks Seimas iki to dar nebuvo pritaręs, todėl tai laikau dideliu Lietuvos laimėjimu.

Pagrindiniu tikslu išlieka didžiulių iššūkių akivaizdoje sugebėti spręsti ilgai nespręstas valstybės bėdas. Gaila, kad nebuvo sulaukta valstybės tarnybos reformos šioje sesijoje. Gerinti valstybės tarnybą yra itin svarbus, galima sakyti – nacionalinio saugumo klausimas.

Aš tikiuosi, kad Seimui užteks išminties suprasti, kad net ir neramiais laikais, kuomet valstybė prisiima sau didesnį vaidmenį užtikrinant sveikatos sektoriaus darbą ar saugumą, didžiausia kiekvienos valstybės stiprybė yra jos piliečiai. Todėl taip pat žiūriu į žmogaus teisių klausimus, kurie, atrodo, šioje sesijoje tapo svarbesni nei bet kada anksčiau ir išgirsti. Tikiuosi, kad jie bus tarp prioritetinių klausimų ir rudenį.

Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė- Urbonienė:

Džiaugiuosi, kad svarbiausiais krašto gynybos, pagalbos Ukrainai klausimais sutarimą radome ir randame.

Tačiau paliekame šią sesiją apleidę savo visuomenę – su neišspręstomis infliacijos problemomis, vis kylančiomis kainomis, be rimtų ekonominių, ūkinių sprendimų. Vyriausybė atmetusi opozicijos siūlymus infliacijos suvaldymui sakė, kad reikia stebėti situaciją ir laukti rudens. Tikėkimės, kad tada sprendimus priimti nebus per vėlu, nes valdantieji statistiškai vėluoja metus. Priminsiu, kad mes 2021 m. rudenį apie tai kalbėjome ir įspėjome.

Lengvas kartėlis gerklėje lieka ir dėl vyraujančios įtampos ir kultūros stokos Seime. Valdančiųjų arogancija, nesitarimas, kai kurių opozicijos narių žeriami seksistiniai įžeidinėjimai, peržengtos etikos ribos verčia pamąstyti, ar tikrai tokiu būdu dirbame kartu šalies labui. Mane kaip jauną žmogų, moterį nuvilia tokia kultūra. Tai neleidžia priimti reikalingų sprendimų, dėl to tenka atidėti susitarimus dėl svarbiausių reformų.

Lietuvos  regionų frakcijos seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė:

Sesija buvo įtempta, bet kartu labai darbinga. Šios sesijos sėkmė – priimti svarbūs sprendimai dėl tiesioginių merų rinkimų, Rinkimų kodeksas. Vyko aktyvios diskusijos darbo grupėse rengiant nacionalinius partijų susitarimus dėl gynybos, saugumo bei užsienio politikos strateginių susitarimų, priimtas sprendimas dėl žemės grąžinimo būdo pakeitimo.

Tačiau dažnai pasigesdavome iš valdančiųjų pusės noro išgirsti, laiku reaguoti ir kartu ieškoti sprendimų į opozicijos keliamus klausimus, svarstyti teikiamus įstatymo projektus dėl infliacijos valdymo, PVM ar akcizų mažinimo, elektros kainų ir t.t. Tai prioritetiniai klausimai, kuriuos nuolat kelia gyventojai, savivaldybės, o reakcija iš Vyriausybės arba vangi, arba pavėluota, o į Seimo darbotvarkę įtraukiami klausimai, kurie priešpriešą ir nepasitenkinimą tik didino. Dialogo trūkumas ir valdančiųjų galios demonstravimas iššaukė opozicijos reakciją. Tai labiau ją suvienijo ir sustiprino.

Lietuvos Socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas:

Baigiantis Seimo sesijai galima konstatuoti, kad valdantieji nesugebėjo tinkamai reaguoti į besikeičiančią situaciją.  Didėjanti infliacija, brangstančios maisto, kuro, energetikos kainos reikalauja greitos reakcijos. Matome, kad kitos valstybės suskubo keisti įstatymus, kad stabilizuotų ekonominę situaciją. Tuo tarpu Lietuvoje valdantieji į tai pažiūrėjo pro pirštus, buvo svarstomi ne pirmos skubos įstatymo projektai, todėl Seime ir kilo krizė, buvo paralyžiuotas Seimo darbas. Tikrai norėjosi konstruktyvaus ir bendru sutarimu pagrįsto darbo, kuris atlieptų svarbiausias aktualijas. Viliuosi, kad valdantieji iš savo klaidų pasimokė ir kitoje Seimo sesijoje bus labiau pasiruošę, stengsis bent įsiklausyti į opozicijos siūlymus.

Džiaugiuosi, kad daugelis mano aplinkosauginių iniciatyvų Seime buvo palaikomos, daugelis jų perėjo į svarstymo stadiją ir, tikiuosi, bus priimtos. Visgi, jau antri metai, kaip iš vietos nejuda Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurios reikalingos tam, kad pereikvoti žuvies ištekliai Kuršių mariose vėl galėtų atsikurti, biurokratų stalčiuose užstrigo besaikio pesticidų naudojimo apribojimo klausimas, laukiu svarbių Miškų įstatymo ir kitų aplinkosaugai svarbių įstatymų projektų pateikimo. Tikiuosi, kad rudenį grįšime labiau susikoncentravę, susitelkę ir galėsime daugiau visko nuveikti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė:

Manau, kad valdantieji prarado ryšį su krašto žmonėmis, o opozicijai nesudarė galimybių atstovauti Lietuvos žmonių interesams.

Mes matome aiškią valstybės viziją, kurios pagrindas yra šeima. Šios vizijos labiausiai pasigendame valdančiųjų projektuose. Matome tik skaldančias iniciatyvas, kurios nežinia kodėl įtraukiamos į darbotvarkes. Vis keliami narkotikų dekriminalizavimo ir civilinės sąjungos klausimai.

Ši pavasario sesija neapsiėjo be sunkių sprendimų. Visos opozicinės frakcijos dvi savaites posėdžiavo istorinėje Kovo 11-osios salėje, kai iš jų buvo atimta teisė pirmininkauti posėdžiams, net ir opozicinėms darbotvarkėms. Nuolatinis neatsižvelgimas ne tik į racionalius ir reikalingus mūsų pasiūlymus parodė tai, kad valdantieji nesidomi realiu šalies žmonių gyvenimu.

Vienintelis kelias pažaboti mūsų darbų ignoravimą Seime yra vieningas opozicijos darbas. Pavasario sesijos metu susitelkėme ir diskusijų bei kompromisų būdu pasiekėme gerokai daugiau, nei iki šiol. Deja, mūsų pasiūlyti antiinfliaciniai projektai valdančiųjų buvo atmesti ir nepasiekė svarstymų, tačiau supratome, kad opozicija dirbdama kartu gali pasiekti geresnių rezultatų.

Atsižvelgiant į tai, kviečiame opozicines frakcijas toliau telktis bendram darbui.

Nesuprantame, kodėl valdantieji nesiima ryžtingų žingsnių ir tarsi nemato problemos. Rodos, jie šalies gyvenimą vertina tik iš ataskaitų ir suvestinių, kurias galbūt ir patys ruošia. Gali būti todėl ir valdantieji nenori išgirsti kaip realiai gyvena Lietuvos žmones. O realybė yra kur kas sudėtingesnė.

Manome, kad toks valdančiųjų požiūris yra neteisingas ir netgi pavojingas, nes pirmiausia reikia pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais žmonėmis ir padėti jiems išgyventi. Maisto kainų šuolis, stoja kelių tiesimo darbai, namų renovacijos, naujos statybos ir pan.. Problemų apstu, o sprendimų nėra.

Nerimą kelia ir kiti klausimai: šiuo metu labai svarbu spręsti šalies gyventojų saugumo klausimus. Nuogąstaujame dėl nuolatinio informacijos trūkumo.

Bręsta dar viena problema, sveikatos sistemos problema. Be prieštaringai vertinamos reformos, įsigalioja naujas 2022 metų vaistų kainynas. Ir iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo dingsta kai kurie vaistai ir apie 300 000 pacientų juos turi pirkti už savo lėšas. Kodėl priimtas toks sprendimas?

Praktiškai nebeliko regioninės politikos, kuri skatintų darbo vietų kūrimą ir investicijas, infrastruktūros atsinaujinimą. Valdantieji nepateikia projektų ir planų, kaip bus dengiamos valstybės skolos ir kaip bus investuojami pasiskolinti pinigai.

Taip pat frakcija negali nepastebėti, jog vengiama objektyvios nutrauktų santykių su Kinija analizės. Kas padengs valstybės ir verslo patiriamus nuostolius dėl nenoro atstatyti santykius taip, kaip pranešė oficialūs Kinijos asmenys Lietuvoje – išsprendžiant Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimą.

Ar Vyriausybė pasiruošė agresyviai Rusijos reakcijai ir retorikai dėl dalies tranzitinių krovinių į Kaliningrado sritį sustabdymo? Ar buvo kreiptasi į sąjungininkus dėl itin jautraus Kaliningrado tranzito klausimo?

Elektros liberalizavimas – kainos kyla dvigubai, tačiau dėl to valdantiesiems galvos neskauda.

Rusijos Dūmos atstovai bei propagandinė šios šalies žiniasklaida tiesiogiai grasina Lietuvai karu. Dabar jau žinoma, kad tokia reakcija nebuvo numatyta, galimos grėsmės nebuvo derintos su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetais.

Susidaro toks įspūdis, kad šios kadencijos valdantieji nesugeba teigiama kryptimi vystyti valstybės, kompetentingai spręsti problemas, priimti reikalingus visuomenei sprendimus. Matome, kad daugelis svarbių klausimų stringa. Todėl iš šios kadencijos valdančiųjų teigiamų pokyčių jau nesitikime. 

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras  Fiororovas:

Jeigu viskas šioje Seimo sesijoje būtų gerai, opozicija nebūtų dviem savaitėms išėjusi iš posėdžių salės. Valdančiųjų abejingumas, ciniškumas ne tik opozicijos, bet ir tų rinkėjų, kuriems ji atstovauja, atžvilgiu perpildė kantrybės taurę.

Klausimai, kuriuos valdantieji dar sykį siūlė svarstyti pavasario sesijoje, visiškai neatliepia žmonių lūkesčių. Jie nekalba apie augančią infliaciją, kainas, bet iškelia partnerystės ir narkotikų dekriminalizavimo klausimus į pirmą vietą. Karo akivaizdoje svarstome šiuos klausimus, bet nekalbame apie tai, kaip žmogus galėtų nusipirkti kuro, maisto. Ypač tai liečia regionų žmones, kurie šiandien valdančiųjų palikti likimo valiai.

Vertinant valdančiųjų žadėtas reformas, pavyzdžiui, valstybės tarnybos, taip pat sunku įžvelgti teigiamų dalykų. Ši reforma, liečianti tūkstančius valstybės tarnautojų, gaunančių nekonkurencingus atlyginimus, stringa. Tačiau nekilnojamojo turto mokesčio klausimas stumiamas, nors žmonės susiduria su infliacija ir yra sudėtingoje situacijoje. Elektros liberalizavimas – kainos kyla dvigubai, tačiau dėl to valdantiesiems galvos neskauda.

Visi šie dalykai turėjo būti svarstomi, turėjome rasti sprendimus, to, ką pasiūlė valdantieji, nepakanka, kad žmogus jaustųsi saugiai ir oriai.

Tačiau akivaizdu, kad šią sesiją baigiame neišsprendę infliacijos problemos, neturėdami aiškių atsakymų verslui ir visuomenei. Vyriausybė, lengva ranka atmetusi opozicijos siūlymus infliacijai mažinti, teigė, kad stebi situaciją ir lauks rudens. Tikiuosi, kad tada sprendimams dar nebus per vėlu...

Žinoma, yra ir pozityvių dalykų – paskutinėmis sesijos dienomis pateikimo stadijas praėjo svarbūs Darbo partijos frakcijos projektai, tokie, kaip PVM mažinimas medikamentams. Tai nuteikia kiek pozityviau.

Tai sakoma antradienį Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės siekio tapti NATO narėmis“. Už šį dokumentą, kurį pateikė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė, vienbalsiai balsavo 88 Seimo nariai.

„Mes puikiai suprantame Baltijos regiono saugumo situacijos kompleksiškumą, NATO plėtros svarbą apskritai ir NATO plėtros mūsų artimoje kaimynystėje svarbą. Todėl mūsų Šiaurės kaimynių visuomenėse vykstančios diskusijos dėl jų valstybių narystės Šiaurės Atlanto aljanse mums, Lietuvai, yra ypatingos svarbos. Juk suomiai ir švedai kalba ne tik apie savo saugumą, jie kalba apie mūsų – Baltijos regiono – saugumą“, – pristatydama dokumento projektą, sakė L. Andrikienė.

Ji neabejoja, kad abiejų valstybių parlamentai įsiklausys į piliečių balsą.

„Neverta stebėtis, kad po istorinės vasario 24-osios Suomijoje ir Švedijoje visuomenės parama narystei NATO pasiekė neregėtų aukštumų: pastarosiomis dienomis 76 proc. suomių pasisako už jų valstybės narystę NATO, panaši situacija yra Švedijoje. Neabejoju, kad abiejų valstybių parlamentai įsiklausys į piliečių balsą, jų nuomonę ir artimiausiomis dienomis priims atitinkamus sprendimus“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė.

Ji pažymėjo, kad Seimo rezoliucijos tikslas – pareikšti, kad Suomija ir Švedija yra laukiamos NATO ir kad niekas, jokia kita valstybė, negali kvestionuoti ar vetuoti jų laisvo apsisprendimo dėl įsijungimo į šį gynybinį aljansą.

„Šia rezoliucija mes pasakome ir tai, kad suprantame ir savo užduotis, siekiant NATO plėtros. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad Šiaurės Atlanto sutarties protokolai dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo mūsų Seime būtų ratifikuoti sklandžiai ir greitai, kad po Madrido NATO viršūnių susitikime priimto formalaus sprendimo protokolų ratifikavimas visose NATO valstybėse narėse įvyktų sėkmingai“, – sakė L. Andrikienė.

Rezoliuciją priėmęs Lietuvos Seimas tikisi, kad, Suomijai ir Švedijai nusprendus jungtis prie NATO, o Šiaurės Atlanto Tarybai pritarus kvietimui, stojimo procesas bei Šiaurės Atlanto sutarties protokolų dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo ratifikavimas NATO valstybių narių parlamentuose vyks sklandžiai ir greitai. Seimas reiškia ryžtą užtikrinti sklandų šių protokolų ratifikavimo Lietuvos Respublikos Seime procesą.

„Nė viena trečioji šalis jokia forma neturi teisės vetuoti Suomijos, Švedijos ir bet kurių kitų Europos valstybių, atitinkančių Šiaurės Atlanto sutarties kriterijus, laisvu apsisprendimu išreikštos valios siekti narystės NATO“, – priimtame dokumente pabrėžia Seimas.

Rezoliuciją priėmę parlamentarai pažymi, kad, „dėl Rusijos ir Baltarusijos karo prieš Ukrainą bei Baltarusijos savarankiškumo praradimo pasikeitus saugumo situacijai Baltijos regione, Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie gynybinio Aljanso reikšmingai padidintų šių ir kitų regiono valstybių bei viso Aljanso saugumą ir apginamumą“.

Lietuvos Seimas yra įsitikinęs, kad  Suomija ir Švedija atitinka visus valstybių narystei NATO keliamus politinius, karinius ir kitus reikalavimus ir yra pajėgios vykdyti iš narystės NATO kylančius įsipareigojimus.

Vienas neištvėręs jau atostogavo ir ne kur kitur, o Egipte. Na, o kitas čia, vietoje, sielojasi, kad sezono išvakarėse jo vadovaujama savivaldybė, skirtingai nei Palanga, COVID-19 žemėlapyje nudažyta juodai, ir tai artėjančio atostogų sezono išvakarėse nieko gero reikšti negali.

Neringos merui D.Jasaičiui baisiausia, kad jau dabar atšaukiami vasarotojų užsakymai, nes "lietuviai renkasi kitas kryptis". Žmonės šiemet skris ilsėtis į Pietus.

Nuo žemyno izoliuotas kurortas pateko tarp 16 savivaldybių, kuriose atvykimas ir išvykimas bent iki kovo pabaigos lieka griežtai ribojamas.

Neringos meras geidautų, kad žemėlapis būtų perdažytas linksmesnėmis spalvomis, nes šiuo metu pusiasalyje virusu esą serga vos 7 asmenys, ir tai jų ten fiziškai nėra.

Merui D.Jasaičiui baisiausia, kad jau dabar atšaukiami vasarotojų užsakymai, nes "lietuviai renkasi kitas kryptis". Kitaip tariant, žmonės šiemet skris ilsėtis į Pietus. Ir, tai itin nemalonu, ten jie ruošiasi išvežti ir Lietuvoje uždirbtus pinigus.

Blogą pavyzdį jau parodęs ir seimūnas V.Ąžuolas, kuris, be kita ko, atostogauti išspruko pavasario sesijos metu neinformavęs Seimo valdybos, dėl ko susilaukė bjaurių nemalonumų.

Politikas dievagojosi, kad kelionė buvusi netikėta žmonos dovana, tad jam adresuoti kaltinimai Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu yra tik "išpūstas burbulas".

Dar labiau jis pyksta lyginamas su buvusiu kolega L.Karaliumi, kuris už poilsį egzotiškuose kraštuose darbo metu kadaise gėdingai neteko parlamentaro mandato.

Visa laimė, jog šįkart atostogaudamas dabartinis šešėlių finansų ministras kokiai nors A.Širinskienei nepaliko savo kortelės, kad ši per Seimo posėdžius balsuotų jo vardu.

Tiesą sakant, šiuo atveju tik tuo ir skiriasi V.Ąžuolas nuo L.Karaliaus.

Bendras jų pareiškimas ketvirtadienį išplatintas Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos ir JAV karinio bei politinio veikėjo Tado Kosciuškos 275-ųjų gimimo metinių proga.

„Mes, laisvuose ir demokratiškuose rinkimuose išrinkti mūsų tautų atstovai, reiškiame solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, savo šalyje siekiančiais demokratinių pokyčių po dar vienų 2020 m. rugpjūčio 9 d. neteisėto A. Lukašenkos režimo surengtų nesąžiningų rinkimų“, – rašoma pareiškime.

„Solidarizuojamės su Baltarusijos žmonėmis, kurie buvo ir tebėra persekiojami už tai, kad reikalauja teisės į pagrindines pilietines laisves, įskaitant visų pirma laisvus ir sąžiningus rinkimus, kurie būtų kuo greičiau surengti dar šiais metais“, – teigia Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai.

Solidarizuojamės su Baltarusijos žmonėmis, kurie buvo ir tebėra persekiojami už tai, kad reikalauja teisės į pagrindines pilietines laisves.

Jie tvirtina savo palaikymą ypač skiriantys tiems, kurie yra kalinami, areštuoti arba sulaikyti už savo poziciją, jų šeimoms ir artimiesiems.

Primindami T. Kosciuškos nuopelnus ir bendrą jo svarbą lietuviams, lenkams, baltarusiams, parlamentarai paragino savo vyriausybes ieškoti „naujų ir efektyvesnių būdų paremti Baltarusijos žmones, kovojančius už demokratinį pagrindą savo šalyje, kurios laisvė ir nepriklausomybė, mūsų manymu, turi esminę reikšmę ne tik mūsų regiono stabilumui ir vystymuisi, bet ir Europos bei transatlantinio pasaulio saugumui“.

„Tegul ši diena visuomet mums primena mūsų bendrą praeitį, kuri įpareigoja mus laikytis abipusio solidarumo ir remti valstybių nepriklausomybę, tautų laisvę ir pagarbą žmogaus ir pilietinėms teisėms. Esame ir būsime solidarūs su Baltarusija“, – rašo Lietuvos ir Lenkijos politikai.

Preliminariais VRK duomenimis, Seimo nariais ketverių metų kadencijai išrinkti:

Viktorija ČMILYTĖ-NIELSEN, Žygimantas PAVILIONIS, Paulė KUZMICKIENĖ, Aistė GEDVILIENĖ, Paulius SAUDARGAS, Radvilė MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, Algis STRELČIŪNAS, Monika NAVICKIENĖ, Agnė BILOTAITĖ, Dainius KREIVYS, Vytautas KERNAGIS, Jurgita ŠIUGŽDINIENĖ, Arvydas ANUŠAUSKAS, Marius MATIJOŠAITIS, Kazys STARKEVIČIUS, Gintarė SKAISTĖ, Vytautas JUOZAPAITIS, Gabrielius LANDSBERGIS, Ligita GIRSKIENĖ, Simonas GENTVILAS, Arvydas POCIUS, Audrius PETROŠIUS, Stasys TUMĖNAS, Domas GRIŠKEVIČIUS, Deividas LABANAVIČIUS, Bronislovas MATELIS, Andrius VYŠNIAUSKAS, Vytautas BAKAS, Petras GRAŽULIS, Zigmantas BALČYTIS, Guoda BUROKIENĖ, Romualdas VAITKUS, Jonas VARKALYS, Mindaugas SKRITULSKAS, Antanas VINKUS, Laima NAGIENĖ, Valius ĄŽUOLAS, Valentinas BUKAUSKAS, Remigijus ŽEMAITAITIS, Arvydas NEKROŠIUS, Tomas BIČIŪNAS, Antanas ČEPONONIS, Rima BAŠKIENĖ, Liudas JONAITIS, Antanas MATULAS, Valdemaras VALKIŪNAS, Tomas TOMILINAS, Vidmantas KANOPA, Edmundas PUPINIS, Algimantas DUMBRAVA, Gintautas KINDURYS, Jonas PINSKUS, Rita TAMAŠUNIENĖ, Kęstutis VILKAUSKAS, Silva LENGVINIENĖ, Eugenijus SABUTIS, Juozas VARŽGALYS, Ričardas JUŠKA, Kęstutis MAŽEIKA, Giedrius SURPLYS, Viktoras PRANCKIETIS, Justinas URBANAVIČIUS, Andrius PALIONIS, Algirdas BUTKEVIČIUS, Juozas BAUBLYS, Zenonas STREIKUS, Aušrinė ARMONAITĖ.

Daugiausia mandatų antrajame rinkimų ture – 26 – laimėjo konservatoriai, antroje vietoje su 16 mandatų yra „valstiečiai“.

Spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida ŠIMONYTĖ, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas OLŠEVSKIS, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata PETKEVIČ, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.

Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) preliminariais pirmojo turo daugiamandatėje rinkimų apygardoje rezultatais, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 24. Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 16 mandatų. Pagal rinkimų  rezultatus daugiamandatėje apygardoje parlamente turėtų dirbti 9 Darbo partijos atstovai, socialdemokratai turės 8 atstovus. Į Seimą pateko Laisvės partija, gavusi 8 mandatus. Liberalų sąjūdis – 6 mandatus.

Susumavus pirmojo ir antrojo rinkimų turų  rezultatus, preliminariais duomenimis, daugiausia mandatų – 50 būsimajame Seime turės  konservatoriai,  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija  „Laisvė ir teisingumas“.  Į naują Seimą taip pat pateko 4 save išsikėlę kandidatai.

„Lietuvos Seimo rezoliucija dėl Rusijos ir Baltarusijos susitarimų – tiesioginis ir neslepiamas kišimasis į suverenių valstybių reikalus“, – sakė jis žurnalistams.

Pasak L. Sluckio, „lietuvių parlamentarai prisiėmė teisę kalbėti baltarusių tautos vardu, kurios niekas jiems nedavė“.

„Raginame savo kolegas iš Seimo suteikti galimybę patiems baltarusiams susitvarkyti su tuo, kas vyksta jų šalyje, be spaudimo ir pasufleravimų iš išorės. Tokie vertinimai ir pareiškimai toli gražu nepadeda stabilizacijai, o tik toliau kursto situaciją Baltarusijoje“, – kalbėjo jis.

Rezoliucija Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įvardijamas neteisėtu vadovu, tarptautinė bendruomenė raginama bet kokius jo veiksmus siekiant sudaryti naujus susitarimus su Rusija vertinti kaip nusikaltimą prieš tautą, de facto šalies aneksiją.

Rusijos reikalaujama nesikišti į Baltarusijos vidaus ir užsienio politiką, o tuo atveju, jei bus bandoma „prieš baltarusių tautos valią apriboti šalies suverenitetą“, taikyti papildomas sankcijas Rusijai bei Baltarusijos režimo atstovams.

Taip pat tarptautinė bendruomenė raginama pasiūlyti baltarusių tautai ir jos teisėtiems atstovams įvairias politines, ekonominės, finansinės, vizų palengvinimo ir kitokias pagalbos priemones.

Baltarusiją jau mėnesį krečia protestai nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Kilę masiniai protestai šalyje malšinami jėga, Europos Sąjunga svarsto įvesti sankcijas už smurtą ir rinkimų klastojimą atsakingiems režimo pareigūnams.

Kaip nurodoma rezoliucijos projekte, Seimas ja ruošiasi kreiptis į Lietuvos, Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos, Europos Parlamento vadovus, Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių nacionalinius parlamentus ir vyriausybes.

Rezoliucijoje šalys taip pat kviečiamos reikalauti naujų skaidrių prezidento ir parlamento rinkimų, nutraukti prievartos naudojimą prieš demonstrantus bei nedelsiant paleisti visus kalinamus opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovus, užtikrinti spaudos, susirinkimų ir kitas politines bei pilietines laisves Baltarusijoje.

Seimas siūlo „patvirtinti Europos globalaus žmogaus teisių sankcijų režimą, numatantį Europos Sąjungos mastu ribojančias priemones, kaip draudimą atvykti ir lėšų įšaldymą asmenims, už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir kitus nusikaltimus“.

Parlamentarai ragina skirti paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms bei surengti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį situacijai Baltarusijoje aptarti, įskaitant ir visos Europos Sąjungos embargo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave gaminamai elektrai klausimą.

Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykę prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, o po jų prasidėję taikūs gyventojų protestai „pradėti malšinami brutalia jėga, dėl kurios tūkstančiai protestuotojų buvo suimti, sužeisti, yra žuvusių“.

Joje taip pat nurodoma, jog Seimas „visapusiškai palaiko baltarusių tautos apsisprendimą kurti savo šalies ateitį pagal demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principus, kas užtikrintų Baltarusijos laisvę, nepriklausomybę bei spartesnį suartėjimą su Europos Sąjunga“.

Šią rezoliuciją Seimas svarstys antradienį vyksiančioje neeilinėje sesijoje.

Per neeilinę sesiją taip pat planuojama išklausyti Baltarusijos pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovus apie žmogaus teisių ir politinę padėtį šalyje, kokios tarptautinės paramos tikisi Baltarusijos visuomenė.

Seimo rezoliuciją teikia visų pagrindinių Seimo frakcijų atstovai: konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis bei šios frakcijos nariai Ingrida Šimonytė, Žygimantas Pavilionis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, „socialdarbiečių“ vadovas G. Kirkilas, atstovas Juozas Bernatonis, „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, socialdemokratų frakcijos seniūnė R. Budbergytė, Laisvės partijos vadovė A. Armonaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Tarp 141 šalies parlamentaro – 26 procentai pensininkų. Tai yra keturis kartus daugiau nei dirbančių senjorų vidurkis Lietuvoje. Nors garsiai apie tai niekas nekalba, bet siekis tapti Seimo nariu yra motyvuotas: senatvė bus skalsesnė.

Įspūdingas procentas

Lietuvoje iš 1 mln. 319 tūkst. dirbančiųjų tik 7 proc. yra senjorai, tai yra gaudami užtarnautas pensijas tebedirba 100,7 tūkst. asmenų, vyresnių nei 60 metų. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, pernai dirbo 31,1 tūkst. 65 metų ir vyresnių šalies piliečių.

Seime dirbančių pensininkų procentas bemaž keturis kartus didesnis nei šalies vidurkis. Tai yra iš 141 parlamentaro 37 jau gauna senatvės pensiją. Dar trys šios kadencijos parlamentarai (Irena Šiaulienė, Artūras Paulauskas ir Albinas Mitrulevičius) į pensiją išeis kitais metais.

Pagal "Sodros" skelbiamą lentelę, šiais metais pensininkių moterų amžius – 61 metai ir keturi mėnesiai, tai yra 2015 m. senatvės pensiją jau gauna moterys, gimusios 1954 m. nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 31-osios.

Šiemet pensininkais tapo vyrai, kuriems sukako 63 m. ir 4 mėnesiai, tai yra gimusieji 1952 m. nuo sausio 1-osios iki spalio 31 d.

2026 metais vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins, visi, kuriems tuo metu sukaks 65-eri, taps pensininkais.

Sprendžiant iš dirbančių pensininkų skaičiaus parlamente, peršasi išvada, jog čia lygių galimybių įstatymas veikia labiau nei kurioje kitoje darbovietėje. Be to, siekiant Seimo nario mandato, kandidatams negalioja ne tik amžiaus cenzas, jiems nebūtinas aukštojo mokslo diplomas ir medikų pažyma apie psichinės sveikatos būklę.

Aktyvūs ir šiuolaikiški

Vyriausia Seimo narė, kuriai tenka garbė pradėti naujos kadencijos posėdį, yra medikė, konservatorė Vida Marija Čigrėjienė. Kitų metų spalį jai sukaks 80 metų. Parlamentarė Seime jau trečią kadenciją.

Nepaisant garbaus amžiaus, politikė labai aktyvi, per šiuos metus ji pateikė 90 teisės aktų projektų, iš kurių trečdalis – patvirtinta.

Palyginus su jos kolega, trejais metais jaunesniu Juzefu Kvetkovskiu (76 m.), šis parlamentaras pateikė tik 31 teisės akto projektą, iš kurių patvirtinti vos trys.

Į garbaus amžiaus senjorus pretenduoja Seimo nariai Arimantas Dumčius (75 m.), Bronius Pauža (74 m.), Benediktas Juodka ir Jonas Kondrotas (abu 72 m.), bendraamžiai – Bronius Bradauskas, Marija Aušrinė Pavilionienė ir Dalia Teišerskytė (visi 71 m.), Giedrė Purvaneckienė ir Ona Valiukevičiūtė (abi 70 m.).

Iš 37 Seimo senjorų beveik visi aktyvūs socialiniuose tinkluose, o 10 jų turi po savo internetinį portalą (taip pat V.M.Čigrėjienė, A.Dumčius, B.Vėsaitė). Tai tarsi liudija, kad pensinis amžius nėra nešiuolaikiškumo rodiklis.

Ką renka, tą turi

Vis dėlto apklausos rodo, jog piliečių pasitikėjimas Seimu labai menkas, ir tie antirekordai jau trunka ne vieną dešimtmetį. Ekonomistę Aušrą Maldeikienę stebina tokia rinkėjų pozicija.

"Pradėkime nuo to, kas tuos parlamentarus samdo. Kuo čia dėti Seimo nariai? Reikia paklausti žmonių, ar jie tikrai tokių Seimo narių nori, ir kodėl tuomet juos renka? O juos renka todėl, kad politikai kalba tai, ką žmonės nori girdėti. Atpažinti teisingus politikų kalbėjimus rinkėjui reikia didelio intelekto", – įsitikinusi A.Maldeikienė.

Esą rinkėjai vis dar neatskiria kandidatų, suvokiančių, kas yra tikrosios kompetencijos, padorumas, teisingumas, kurie nuoširdžiai supranta, kad negalima visko atiduoti vienai socialinei grupei prieš tai atėmus iš visų kitų.

"Norėčiau pamatyti nors vieną Seimo narį, kuris išties šneka apie politiką. O politika – tai yra kalbėjimas apie teisingumą, laisvę, lygybę, kai valstybiniai klausimai sprendžiami, remiantis poliniu diskursu, kai, nagrinėjant mokesčių problemą, aiškiai apibrėžiama, kas bus ta klasė, kuri mokės tuos mokesčius. Tačiau didžioji dauguma tų žmonių yra primityvūs. O Seimo nariai yra tokie, kokie yra jų rinkėjai", – dėstė A.Maldeikienė.

Nepavydėtina pozicija?

Pasak A.Maldeikienės, klausimas, kodėl garbaus amžiaus parlamentarai neturėtų dirbti Seime, beprasmis.

Esą kodėl gi jie turėtų iš šio posto pasitraukti, sukakus pensiniam amžiui, jei tauta būtent tokių asmenų toje pozicijoje pageidauja?

"Apie tai kaip tik dabar rašau savo naują knygą. Tad galiu pasakyti, ko iš jų tikimasi. Ogi to, kad jie nuolankiai priims patyčias. Iš jų daugiau nieko ir nelaukiama. Taigi žmogų renka į Seimą tam, kad iš jo tyčiotųsi. Parlamentarai su tuo susitaiko: "ramiai sėdėsiu ir neblogai uždirbsiu". Neypatingai daug, bet pakankamai", – savo nuomonę išreiškė A.Maldeikienė.

Senyvų parlamentarų viešų nusišnekėjimų politologas Lauras Bielinis nelinkęs sieti su jų amžiumi, bet su išsilavinimo ar kultūros trūkumu.

"Išsilavinimas ir kultūra nėra amžiaus rodiklis. Nesąmoningus projektus siūlo bei priiminėja ir jauni, ir seni politikai. Man daug labiau patiktų koks nors profesinis egzaminas tiems, kurie ruošiasi į Seimą, pavyzdžiui, teisės, politikos, etikos klausimais, kad parlamentaras suvoktų bent jau elementarius dalykus ir nepasiklystų tarp trijų pušelių", – mano L.Bielinis.

Politologas neatmeta tikimybės, kad dažni parlamentarų nusikalbėjimai yra ne profesionalumo stoka, o taktiniai žingsniai, siekiant atitraukti dėmesį nuo daug svarbesnių dalykų, siekiant suorganizuoti negatyvų balsavimą kažkokio jiems nepalankaus klausimo atžvilgiu, siekiant gerą pasiūlymą paversti niekiniu.

"Ar gera būti pensininku dirbant Seime? Juk jie gauna solidžią algą ir dar "Sodros" pensiją. Tačiau pasakysiu tik tiek: žmonės, nepavydėkite. Tie, kurie mano, kad sėdintieji parlamente nieko neveikia ir gauna gerus pinigus, vadovaujasi iliuzija. Patekęs ten žmogus patiria tokį stresą, kad tie keleri metai buvimo Seime gali kainuoti visą tolesnį jo gyvenimą. Nes įtampa nenutrūksta visas 24 valandas, konkurencinė kova tarp frakcijų, atidus žvilgsnis iš visuomenės pusės – visa tai sukuria tokio streso aplinką, kad geriau nepavydėkime jiems", – šįkart taip pasisakė politikus mėgstantis kritikuoti politologas L.Bielinis.

Parlamentarui pinigų nestinga

Seimo nario pareiginė alga (be priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) siekia 2 531 eurą (8 741 litų) per mėnesį. Valstybės politikams mokamas priedas už ištarnautus metus nuo 1990 m. kovo 11 d. sudaro 3 proc. valstybės politiko pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 proc. pareiginės algos.

Be algos Seimo nariai dar gauna apie 700 eurų parlamentinėms išlaidoms. O tiems, kuriems priklauso, – ir senatvės pensiją.

Nuo šių metų pradžios, kai pradėtos grąžinti per krizę nukarpytos senatvės pensijos į 2009-ųjų lygį, tai palietė ir parlamentarus senjorus. Pastaruosius dvejus metus jų pensijos buvo sumažintos maksimaliai – 70 proc.

Kai sunkmečiu buvo nuspręsta apkarpyti dirbančių pensininkų pensijas, jos buvo nurėžtos pagal principą: kuo daugiau uždirbti, tuo didesnės pensijos dalies netenki.

Didžiausias kąsnis (70 proc.) buvo atimtas iš tų, kurių algos siekė 4 200 ir daugiau litų. Kadangi mėnesinis eilinio Seimo nario atlyginimas gerokai viršijo šią sumą, jų pensijos buvo apkarpytos maksimaliai.

Per krizę sumažintos valstybinės pensijos ir senatvės pensijos dirbusiems pensininkams, taip pat ir Seimo nariams, bus kompensuojamos iki 2018 metų pabaigos.