„Tai tik šioks toks veiklos plyšelis treneriams. Vėlgi reikia suprasti, kad galbūt tik 10-20 proc. sutinka treniruotis lauke, galų gale ir treneriai šąla, ir laikas ribotas, kiek galima dirbti lauke šiuo metu. Realios pagalbos šiuo atveju nėra“, – Eltai teigė jis.

Kalbėdamas apie sporto klubus A. Mačiukas pabrėžė, kad jų veikla paralyžiuota jau kone metus.

„Sporto klubai laikosi labai blogai. Pusę metų jie lyg ir turėjo veiklą, bent vasaros metu, tarp karantino periodų. Tad nebuvo nei daug žmonių, taip pat ir normalaus veiklos įsibėgėjimo, o pusę metų iš viso buvome uždaryti. Tuo tarpu išlaikymo kaštai likę: pavasarį dėl nuomos kompensavimo turėjome tam tikrų variantų, o dabar taip nebėra. Sporto klubų plotai dideli, didžioji dalis nuomotojų išrašinėja sąskaitas, kaupiasi skolos ir tuoj ateis bankrotų banga“, – akcentavo jis.

LSKA prezidentas pažymėjo, kad trūksta aiškesnės galimybių užsikrėsti COVID-19 atliekant konkrečias veiklas studijos.

Lietuvoje visiškai neatsižvelgiama į naudos ir rizikos santykį.

„Kartais atrodo, kad visi draudimai veikloms, pateikiami skaičiai yra piešiami iš lubų. Nėra jokios stebėsenos. Esame pateikę ekspertų tarybai daryto Europos nepriklausomo tyrimo skaičius, kurie rodo, kad kelių milijonų apsilankymų sporto klubuose metu per visą (karantino – ELTA) laikotarpį keturiolikoje šalių užfiksuoti per tūkstantį užsikrėtimų. Tai yra 1,12 proc. užsikrėtimų 100 tūkst. apsilankymų“, – A. Mačiukas sakė Eltai.

„Lietuvoje visiškai neatsižvelgiama į naudos ir rizikos santykį. Ir tai nėra tik finansinė nauda valstybei dėl sumokamų mokesčių, kalbame apie naudą žmonių sveikatai“, – pabrėžė jis.

A. Mačiuko teigimu, siekdami atsidaryti saugiai sporto ir sveikatingumo klubai yra pasirengę ieškoti alternatyvių sprendimų.

„Esame pasiruošę atsidaryti. Kelios dešimtys didžiųjų sporto klubų yra pasirašę saugumo memorandumą. Esame pasiruošę vykdyti visus papildomus, ne tik pačių numatytus, saugumo reikalavimus. Galime daryti ir eksperimentą: leisti vienam ar dviem sporto klubams veikti, kaip daroma ir su mokyklomis. Yra galimi įvairūs sprendimai, tačiau dialogas nevyksta, tiesiog atsitveriama kitoje pusėje ir tiek“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad gyvenimas dėl pandemijos tokį ilgą laiką negali sustoti, reikia išmokti gyventi su virusu maksimaliai saugantis.

Yra galimi įvairūs sprendimai, tačiau dialogas nevyksta, tiesiog atsitveriama kitoje pusėje ir tiek.

Tuo tarpu vertindamas valstybės teikiamą finansinę paramą uždarytiems sporto centrams, A. Mačiukas teigė, kad ji nėra pakankama, o klientų plūstelėjimo nesitikima net atlaisvinus veiklą.

„Klubai, ypač didieji, kurie užima didelius plotus ir kuriems tenka mokėti dideles sumas už nuomą, yra paskaičiavę, kad antro paketo priemonių užtektų maždaug trims mėnesiams atsilaikyti. O jau eina ketvirtas antro karantino mėnuo.

Net jei veikla bus atnaujinta, neišvengimai bus skelbiami ir apribojimai. O vėliau ateis vasara, (...) tad tikrai nebus to lankytojų plūstelėjimo. Iš pradžių sporto klubuose apsilankys tik labiausiai motyvuoti ir įpratę sportuoti. O ta dalis, kuri dar anksčiau dvejojo, manau, gali šį sezoną ir visai praleisti. Tad ar šiaip, ar taip laukia sunki situacija“, – tikino jis.

„Reikia specialių priemonių, trečiojo paketo, kurio kol kas nėra, toms įmonėms ir verslams, kurie nukentėjo daugiau negu 60-80 proc. Nes realiai sveikatingumo klubų pajamos šiandien yra nulinės, o kaštai išliko“, – akcentavo A. Mačiukas.

ELTA primena, kad nuo vasario 15 d. Vyriausybė leido vykdyti individualius fizinio aktyvumo užsiėmimus lauke, teikiamus fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo.

Visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 d. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.

Sugriežtintas karantinas šalyje paskelbtas iki kovo 31 d.

Remiantis 2018 m. tyrimu, kurį atliko Pasaulinis sveikatingumo institutas, Lietuvoje 10,1 proc. visų suaugusiųjų gyventojų yra sveikatingumo rinkos dalyviai. To paties tyrimo duomenimis, vidutinės metinės išlaidos, tenkančios vienam šio sektoriaus dalyviui, yra 330 eurų. Skaičiuojant sektoriaus dydį, sveikatingumo sektorius Lietuvoje iki pandemijos sudarė 93 mln. eurų, jame dalyvavo apie 270 tūkst. žmonių.

„Vis dar susiduriam su Lietuvos valdžios nesuvokimu, jog sveikatingumas ir sportas Pasaulyje yra milžiniška industrija, kurianti visuomeninę naudą ir mažinanti finansinį spaudimą sveikatos apsaugos sektoriui senstančioje visuomenėje. Lietuvoje šis sektorius, per pastarąjį dešimtmetį taip pat reikšmingai augo ir įnešė savo indėlį į ekonomiką. Augantis sveiko gyvenimo būdo įprotis taip pat skatina ir kitas, susijusias veiklas – nuo aprangos iki inventoriaus“, – teigia LSKA prezidentas Vidmantas Šiugždinis.

Remiantis LSKA skaičiavimais, Lietuvos sveikatingumo segmentas iki pandemijos sudarė 7,8 proc. Lietuvos paslaugų įmonių apyvartos ir augo apie 15 proc. per metus.

„Nuo 2020 m. lapkričio 7 dienos esame uždaryti. Per paskutinius 12 mėnesių paslaugos nebuvo teikiamos jau pusę metų, o visą likusį laikotarpį paslaugos buvo apribotos. Be to, sektoriaus veikla yra labai sezoniška ir pagrindiniai metų pardavimai vykdomi spalio-kovo mėnesiais. 2021 m. nei lankytojų, nei pajamų srautas atsistatyti dar negalės, nepriklausomai nuo klubų atidarymo datos – anksčiausiai į vėžes galima planuoti sugrįžti 2022 m. pabaigoje, bet iki tol reikia išgyventi“, – pasakoja V. Šiugždinis.

Nors LSKA teigiamai vertina 2021 m. valstybės pastangas teikti pagalbos priemones antruoju pagalbos paketu kompensuojant GPM arba sąnaudas verslams praradusiems daugiau kaip 60 proc. pajamų, tačiau jau būtinas skubus trečias paramos paketas dar labiau nukentėjusiems verslams. Sveikatingumo ir sporto klubų pajamos karantinų metu krito 90-100 proc., o GPM subsidija nėra pilnai tinkamas sektoriaus finansavimo būdas, nes didelei daliai trenerių dirbant individualios veiklos principu, būtent nuomos bei komunaliniai mokesčiai yra reikšmingiausi kaštai.

„Nesuprantame, kodėl siūlomas nuomos arba komunalinių kaštų padengimas apsiriboja 2021 m. vasario-balandžio mėnesiais – sporto klubai uždaryti jau nuo lapkričio. O vertinant pirmąjį karantiną bei ypatingą verslo sezoniškumą, vienintelis būdas išsaugoti sektorių yra kompensuoti negautas pajamas. Tik tokiu būdu bus galima finansuoti veiklą per nuostolingą vasaros sezoną ir tęsti ją rudenį“ – tvirtino V. Šiugždinis.

Apklausoje, kurią 2021 m. sausį atliko asociacija, net 90 proc. apklaustųjų nurodė, kad nesulaukus skubios pagalbos jiems gresia bankrotas.

Vyriausybei pasiūlytas sektoriaus ekonominis gelbėjimo planas

1. Kompensuoti 6 mėn. sveikatingumo klubų apyvartą, pagal vidutines 2019 m. pajamas, skiriant vienkartinę išmoką veiklą tęsiančioms įmonėms.

2. Įsigyti paslaugų iš sveikatingumo sektoriaus, skirtų socialinių sektorių darbuotojams. Po klubų atidarymo, paslaugomis galima būtų pasinaudoti 12 mėn. laikotarpiu, stiprinant sveikatą ir imunitetą bei atsistatant po neigiamų karantinų ir koronaviruso pasekmių. Siūloma suma paslaugoms vienam asmeniui – iki 200 eurų. Viso priemonei skirti ne mažiau kaip 20 mln. eurų.

Siekiant ilgalaikio sektoriaus stiprinimo bei ES rodiklių atitikimo prevencinio visuomenės sveikatinimo srityje, bei tokiu būdu ilguoju periodu taupant valstybės lėšas sveikatos apsaugai, siūlome inicijuoti atitinkamų įstatymų bei teisės aktų pakeitimus:

3. Taikyti 5 proc. lengvatinį PVM tarifą sporto bei sveikatingumo paslaugoms, kaip vienam valstybės esminių prioritetų.

4. Leisti įtraukti sporto bei sveikatingumo paslaugas į įmonių sąnaudas, tokiu būdu skatinant darbdavius patiems investuoti į darbuotojų sveikatą ir taupyti valstybės lėšas sveikatingumui.

LSKA ragina Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų ir bendromis pastangomis pasiekti, kad sporto ir sveikatingumo klubai ne tik būtų kuo skubiau atidaryti, tačiau ir sulauktų finansinės paramos paketo, kaip vienas labiausiai nukentėjusių verslo sektorių. Juolab, daugelis Pasaulio ir Europos tyrimų parodė, kad užsikrėtimų skaičius COVID-19 sveikatingumo klubuose yra ypač žemas.

Memorandumas „Saugi aplinka sportui“ yra iniciatyva, kuria patvirtinamas sporto ir sveikatingumo klubų pasiryžimas ir įsipareigojimas taikyti egzistuojančias saugos priemones. Memorandume aptariamos priemonės, parengtos atitinkamų sričių ekspertų, atsižvelgiant į pagrindines visuomenės sveikatos stiprinimo gaires.

„Kiek komiškai pradeda atrodyti Vyriausybės apsimetinėjimas, tarsi sveikatingumo ir sporto sritis neegzistuotų. Bet dar labiau liūdina Vyriausybės nesuvokimas kas yra fizinė ir emocinė žmonių sveikata, kokiais būdais ji stiprinama. Patys ir veiklos atnaujinimo planą parengėm. Memorandumą pasirašėm, įsipareigodami imtis visų įmanomų priemonių. O iš atsakingų ministrų tyla“, – pasakoja LSKA valdybos narys Vidmantas Šiugždinis.

Pasirašydamas memorandumą sveikatingumo ir sporto sektorius siekia parodyti bendrą sveikatingumo ir sporto industrijos įsipareigojimą užtikrinti klubo narių ir darbuotojų saugumą po klubų atidarymo. Be to, norima sudaryti galimybę klubo nariams ramiai ir saugiai jaustis klubuose stiprinant savo sveikatą.

Sveikatingumo sektoriuje dirbantys žmonės verda iš pykčio dėl nesiskaitymo su jais.

Trečias, tačiau ne mažiau svarbus tikslas, pasak sveikatingumo ir sporto sektorius atstovų, – įtikinti politikos formuotojus bei sveikatos priežiūros specialistus, kad sporto ir sveikatingumo klubai neturėtų būti uždaryti per COVID-19 pandemiją, o jų veikla turėtų vykti, žinoma, laikantis visų saugumo priemonių. Sveikatingumo ir sporto klubai užtikrina, kad gali būti atsakingi, patikimi ir veiksmingi valstybės partneriai mažinant paplitusios pandemijos mastą, stiprinant žmonių fizinę, psichologinę ir emocinę gerovę bei atsistatant po neigiamų karantinų padarinių.

„Fizinis aktyvumas ir sveikas judėjimas yra svarbūs fizinės, psichinės ir emocinės sveikatos bei bendros gyvenimo kokybės veiksniai. COVID-19 apribojimai smarkiai sumažino fizinio aktyvumo rodiklius, o tai lėmė žmonių fizinės sveikatos pablogėjimą visame pasaulyje bei kritines to pasekmes ateityje“, – sako V. Šiugždinis.

Pasirašydami įsipareigojimą, sveikatingumo ir sporto klubai viešai įsipareigoja laikytis atstumo ir viruso plitimo ribojimo priemonių; užtikrinti darbuotojų ir klubo narių saugą, dezinfekuoti ir valyti klubus, žada stebėti klubų narių kontaktus ir atsekamumą, sakoma LSKA pranešime.

„Iš savo pusės padarėm viską kas nuo mūsų priklauso. Sveikatingumo sektoriuje dirbantys žmonės verda iš pykčio dėl nesiskaitymo su jais. Be to, jie mato pavyzdžius Ispanijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, kur sporto bendruomenė sukilo prieš nelogiškus draudimus, kurie tose šalyse galimai buvo net ir neteisėti. Nežinau, kiek dar dienų pavyks sulaikyti susikaupusį norą eiti į gatves ir protesto veiksmais parodyti savo poziciją, jeigu Vyriausybė negirdi raginimų“, – teigia V. Šiugždinis.

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) Europos sporto savaitės renginius pradėjo Vaikų fizinio aktyvumo pamokų mokyklose projektu (angl. ALCIS).

Jo metu vaikai mokomi ugdyti fizinį aktyvumą, mažinti stresą. Iniciatyva siekiama keisti moksleivių gyvenseną, padaryti ilgalaikį teigiamą poveikį jų gerai savijautai. ALCIS projektu į mokyklas perkeliama geroji sveikatingumo klubų praktika.

"Realaus sveikos gyvensenos ir sveikatingumo ugdymo Lietuvos švietimo sistemoje nėra. Europos komisijos iniciatyva - tai pirmas mokinių susipažinimas su sveikos gyvensenos pamokomis. Labai tikimės, kad projektas pavyks ir taps tęstiniu, tradiciniu", - sako LSKA prezidentas ir ALCIS koordinatorius Aurimas Mačiukas.

Moksleiviams smagias šiuolaikinių sveikatingumo krypčių praktines treniruotes veda sveikatingumo klubų kvalifikuoti instruktoriai, o kūno kultūros mokytojai moko sveikatingumo pagal "Europe Active" paruoštą edukacinę mokomąją medžiagą. Be to, moksleiviai pildo specialų sveikos gyvensenos pasiekimų dienoraštį, taip pat lankysis sveikatingumo klubuose ir išbandys sportavimą juose.

LSKA organizuoja pamokas 5 didžiausiuose Lietuvos miestuose. Pamokos Vilniuje vyksta Emilijos Pliaterytės progimnazijoje, Spindulio pagrindinėje mokykloje, Sofijos Kovalevskajos vidurinėje mokykloje, Kaune Senamiesčio pagrindinėje mokykloje, Milikonių pagrindinėje mokykloje, Žaliakalnio pradinėje mokykloje, Panevėžio Vyturio progimnazijoje, Šiaulių Sandoros progimnazijoje, Klaipėdos Verdenės progimnazijoje.

Europos Komisija paskelbė Europos sporto savaitę (EWoS) atsižvelgdama į nuolat mažėjantį europiečių fizinį aktyvumą. Iniciatyva, skirta sportui ir fiziniam aktyvumui skatinti, siekia įtraukti kuo daugiau europiečių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, profesijos ar sportiškumo. Programai sukurtas šūkis bei prekinis ženklas #BeActive.

"Šių metų projektas - pilotinis, jei rezultatai bus teigiami, kitąmet ALCIS bus įgyvendinamas dar platesniu mastu. Vaikų nutukimo ir fizinio neaktyvumo problema akivaizdi, todėl kuo greičiau reaguosime, tuo mažesnes pasėkmes jaus ateities kartos", - teigia A.Mačiukas.

ALCIS veiklos pritaikytos 8-12 metų amžiaus vaikams ir vyksta penkiose ES valstybėse narėse (Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Italijoje, Olandijoje ir Lietuvoje), įtraukiant apie 5 000 vaikų.