Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, patobulinimais siekiama atsigręžti į aktualias problemas, nusimatyti uždavinius ir būdus, kaip kompleksiškai jos bus sprendžiamos.

„Atnaujintoje strategijoje matome didesnį savivaldos, galinčios prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo, vaidmenį. Taip pat numatėme daugiau dėmesio skirti sveikatos priežiūros specialistų rengimo tobulinimui, pacientų ir specialistų bendravimui ir bendradarbiavimui užtikrinti. Dar vienas svarbus uždavinys – integruoti papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą į sveikatinimo veiklą“, – sako ministras A. Veryga.

Programa papildyta nuostatomis dėl psichoemocinės sveikatos stiprinimo ir savižudybių prevencijos. Numatyta didinti teikiamos psichologinės ir psichiatrinės pagalbos paslaugų prieinamumą, plėsti psichologinės pagalbos bei savižudybės rizikos veiksnių mažinimo prevencinių priemonių, skirtų sunkiomis ligomis susirgusiems asmenims, įgyvendinimą.

Be to, siekiant sveikesnės visuomenės, pasak SAM, daugiau dėmesio įsipareigota skirti mitybai, žalingų įpročių ir sergamumo mažinimui. Taip pat numatyta skatinti savivaldybes aktyviau dalyvauti kuriant sveikesnę bendruomenę: remti bendruomenių iniciatyvas, kuriomis siekiama ugdyti bendruomenės supratimą apie sveikatai turinčius įtakos veiksnius, skatinti savanorystę sveikatos kultūros ugdymo srityje.

Siekiant mažinti „gynybinės medicinos efektą“, kai gydytojas, užuot ėmęsis visų priemonių paciento gerovei užtikrinti, pirmiausia turi galvoti apie tai, kaip apsisaugoti pačiam, Strategija papildyta uždaviniu kelti sveikatos priežiūros specialybių prestižą.

Taip pat atnaujinta nuostata, kad, planuojant sveikatos priežiūros specialistų rengimą, prioritetas turėtų būti teikiamas šalies gyventojų poreikius atitinkančių kompetencijų tobulinimui. Be to, įtvirtinta, jog turėtų būti rengiamos naujos ir tobulinamos esamos švietimo programos, galinčios specialistams suteikti gebėjimų atlikti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veiklą.

Numatyta diegti ir naujas bei efektyvias skubiosios medicinos pagalbos paslaugas, modernizuoti ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių tinklą ir infrastruktūrą bei kompleksiškai atnaujinti gydymo įstaigų diagnostinę įrangą.

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija patvirtinta 2014 m. birželio 26 d. Joje įtvirtinti ilgalaikiai įsipareigojimai kuriant sveikesnę visuomenę, nustatyti sveikatinimo veiklos tikslai ir uždaviniai, siekiami sveikatos rodikliai.

Pagrindiniu strategijoje iškeltu rodikliu siekiama, kad iki 2025 m. bendrosios vidutinės būsimo gyvenimo trukmės riba būtų 77,5 amžius.

Programoje įtvirtinti 4 tikslai: sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį, sukurti sveikatai palankią darbo ir gyvenamąją aplinką, formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius.

Strategija tobulinama atsižvelgus į šio laikotarpio aktualijas ir tarptautinę patirtį. SAM tvirtinimu, dar daugiau dėmesio planuojama skirti sveikos aplinkos kūrimui, psichikos sveikatos, ypač savižudybių prevencijos, stiprinimui, vaikų sveikatos ugdymui.

Taip pat siūloma didinti savivaldos vaidmenį kuriant sveikesnę visuomenę, tobulinti sveikatos priežiūros specialistų rengimą ir gerinti bendravimą su pacientais bei integruoti papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą į sveikatinimo veiklą.

Siūlomi pakeitimai esą svarbūs, siekiant užtikrinti kompleksinį problemų sprendimą sveikatos politikos srityje, integruojant sveikatos klausimus į kitų ūkio sektorių politiką.

SAM teigimu, strategija siekiama, kad iki 2025 m. bendrosios vidutinės būsimo gyvenimo trukmės riba būtų 77,5 metų amžius. Programoje įtvirtinti keturi tikslai: sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį, sukurti sveikatai palankią darbo ir gyvenamąją aplinką, formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius.

Strategija siekiama, kad iki 2025 m. bendrosios vidutinės būsimo gyvenimo trukmės riba būtų 77,5 metų amžius.

Programą siūloma papildyti nuostatomis dėl psichoemocinės sveikatos stiprinimo ir savižudybių prevencijos. Numatyta didinti teikiamos psichologinės ir psichiatrinės pagalbos paslaugų prieinamumą, plėsti psichologinės pagalbos bei savižudybės rizikos veiksnių mažinimo prevencinių priemonių, skirtų sunkiomis ligomis susirgusiems asmenims, įgyvendinimą. Taip pat didinti visuomenės informuotumą, psichikos sveikatos raštingumą, mažinant stigmatizuojančias visuomenės nuostatas, gerinti psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostiką bei ugdyti sveiko lytiškumo įpročius ir kita.

Siekiant sveikesnės visuomenės, nutarimo projekte daug dėmesio skiriama mitybai, žalingų įpročių ir sergamumo mažinimui. Siūloma plėsti priemonių, skirtų kovai su alkoholio, tabako, narkotikų vartojimu, įgyvendinimą. Numatyta vykdyti vairavimo išgėrus prevenciją, taikant priemones, nukreiptas į visuomenės narių sąmoningumą ir atsakomybę, skatinti alkoholio, narkotikų vartojimo prevencijos priemonių plėtrą darbo vietose ir bendruomenėje. Be to, siūloma diegti ir įgyvendinti intervencijos priemones, skatinančias nerūkyti ir padedančias atsisakyti šio įpročio, bei įgyvendinti kitas į sveikesnės visuomenės kūrimą orientuotas veiklas.

Strategiją siūloma papildyti ir nuostatomis dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo savivaldybių lygmeniu stiprinimo. Numatoma skatinti savivaldybes aktyviau dalyvauti kuriant sveikesnę bendruomenę: remti bendruomenių iniciatyvas, kuriomis siekiama ugdyti bendruomenės supratimą apie sveikatai turinčius įtakos veiksnius, skatinti savanorystę sveikatos kultūros ugdymo srityje.

Be to, siekiant mažinti „gynybinės medicinos efektą“, kai gydytojas, užuot ėmęsis visų priemonių paciento gerovei užtikrinti, pirmiausia turi galvoti apie tai, kaip apsisaugoti pačiam. Strategijoje siūloma numatyti uždavinį kelti sveikatos priežiūros specialybių prestižą. Taip pat gerinti sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų bendradarbiavimą, paremtą abipusiu pasitikėjimu ir specialisto autoritetu, emociniu tarpusavio ryšiu, pagarba bei įgalinti pacientus bendrai su medikais priimti sprendimus.

Kaip akcentuojama strategijoje, siekiant tobulinti sveikatos priežiūros specialistų rengimą, būtina vykdyti sveikatos priežiūros specialistų poreikio stebėseną. Tad siūloma numatyti, jog, planuojant sveikatos priežiūros specialistų rengimą, prioritetas turėtų būti teikiamas šalies gyventojų poreikius atitinkančių kompetencijų tobulinimui. Taip pat siūloma įtvirtinti, jog turėtų būti rengiamos naujos ir tobulinamos esamos švietimo programos, galinčios specialistams suteikti gebėjimų atlikti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veiklą.

Daugiau dėmesio Strategijoje siūloma skirti ir būtinosios pagalbos teikimui šalyje. Numatyta diegti naujas bei efektyvias skubiosios medicinos pagalbos paslaugas, modernizuoti ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių tinklą ir infrastruktūrą bei kompleksiškai atnaujinti gydymo įstaigų diagnostinę įrangą.

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija patvirtinta 2014 m. birželio 26 d. Joje įtvirtinti ilgalaikiai įsipareigojimai kuriant sveikesnę visuomenę, nustatyti sveikatinimo veiklos tikslai ir uždaviniai, siekiami sveikatos rodikliai.

Siūlomiems strategijos patobulinimams dar turės pritarti Seimas.