„Tai, ką perskaitysite, nebus malonu... Man tai netgi baisu! Ši knygelė realiai gali pakliūti į rankas bet kuriam vaikui. Ir legaliai, tiesiog iš mokyklos bibliotekos. Ir abejoju, ar daug mokyklų bibliotekininkų ar mokytojų apie tai nujaučia. Ir tėvai retas kuris tai užmatys. O skaitydamas vaikas retas atneš tėvams parodyti, ką rado. Štai, kokio akylumo ir budrumo reikia tėvams. Dalinkitės su savo pažįstamais, bičiuliais ir draugais“, – mamos laišku feisbuke dalijosi grupės „Lietuvos tėvų forumas“ atstovai.

Nors sako knygų deginti negalima, bet tokią – tik į pečių.

„Kaip apsaugoti vaikus nuo viešai prieinamos informacijos, kuri neatitinka jų tuometinės brandos? Ar ši knyga yra jūsų mokyklos bibliotekoje? Ar jūs žinote, ką skaito jūsų vaikai?“, – klausė jie.

„Baisu ir liūdna, kokie nevispročiai rašo tokias knygas, o dar vaikams. Nors sako knygų deginti negalima, bet tokią – tik į pečių“, – rašė internautė Alma.

„Visiškas nuprotėjimas. Bet gi turėtų būti kažkas atsakingas, kad tokios rašliavos (knygomis vadinti neapsiverčia liežuvis) nepatektų vaikams į rankas“, – piktinosi Lina.

Feisbuko nuotr.

„Štai ir prasideda „lytinis švietimas“. Labai „subtiliai“, – ironijos negailėjo Bronislava.

„Gal ir gerai, kad mano vaikas nemėgsta skaityti, nes iš tokios rašliavos jokios naudos“, – rašė internautė Dangira.

„Absurdas. Aš pati prieš 5 metus mūsų devynmečiui nupirkau šitą knygą, paskaičius nugarėlę, kad ji apie berniuką iš vaikų namų. Jis ją pradėjo skaityti ir sako man: kažkokia keista ta knyga, paskaičiau ir aš pradžią. Daugiau jos nebeskaitėme. Kai šiandien pamačiau apie ką diskutuojate, atsiverčiau tuos puslapius. Be žodžių“, – piktinosi Diana.

Kai šiandien pamačiau apie ką diskutuojate, atsiverčiau tuos puslapius. Be žodžių.

„Na, gerai, vaikiškoje knygelėje 5-14 metų vaikams gali būti paminėta „tėvai mylisi“, „žiūrėjau negražius filmus suaugusiems, kur dėdės ir tetos gulasi nuogi“ (kas vaikystėje to negirdėjo?), bet ne tokiomis smulkiomis ir nešvankiomis detalėmis! Ne, nesu davatka, ir pasisakau už visapusišką vaikų lytinį švietimą, kai tik jie pradeda kelti klausimus ta tema – tai tikrai geriau, nei vaikinukai prisigaudo iškreiptos informacijos iš draugų, o penkiolikmetės tampa nėščiomis... Bet šita knyga yra tiesiog nešvanki ir tvirkinanti, o ne šviečiamoji“, – kritikos negailėjo Tomas.

Tačiau buvo ir tokių internautų, kurie stojo knygos autoriaus pusėn ir tvirtino, kad tai – puiki knyga. „Šiaip tai yra nuostabi knyga apie įvaikinimą. Gaila, kad matote tik tuos du puslapius. Jūs rimtai galvojat, kad jūsų vaikai nekalba apie tai?“ – klausė Karina.

„Lietuvos tėvų forumas“ feisbuke pasidalijo ir iš leidyklos „Alma littera“ gautu atsiprašymu. „Nuoširdžiai atsiprašome „Alma littera“ vardu. Knyga leista prieš daugiau nei penkiolika metų, jos jau daugybę metų nėra prekyboje. Apgailestaujame dėl to, kad knygą galima rasti bibliotekoje. Reaguodami į situaciją, dedame pastangas ir susisiekiame su Lietuvos bibliotekomis bandydami išsiaiškinti, ar yra daugiau bibliotekų, kuriose knyga skolinama. Jei atsiras bibliotekų, esame pasiruošę pasiūlyti jas pakeisti naujomis mūsų sąskaita. Apgailestaujame“, – rašė leidyklos atstovai.

„Ties praradimo riba“

Pirmojo ir antrojo karantino metu didžioji dalis moksleivių mokomi nuotoliniu būdu. Per tą netrumpą laiką esą išryškėjo visi šio ugdymo privalumai ir trūkumai, ypač pastarųjų daug įžvelgia Lietuvos tėvų forumo atstovai.

Savaitės pradžioje Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei buvo išsiųstas Lietuvos tėvų forumo tarybos prašymas kuo skubiau sugrąžinti vaikus į mokyklas.

Prašyme išdėstytos moksleivių tėvų pastabos dėl to, kokią žalą patyrė ir patiria vaikai, mokomi nuotoliniu būdu.

„Vertinant nuotolinio mokymosi laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėnesio, įžvelgiamas vaikų išsilavinimo kokybės ir kontrolės praradimas, kurį galima būtų prilyginti visos vaikų kartos ateities praradimui“, – rašoma Lietuvos tėvų forumo prašyme.

Atsilikę ir nelaimingi?

Tėvų įsitikinimu, nuotolinis mokymas išryškino ne tik turtinę, bet ir socialinę bei moralinę distanciją tarp vaikų, o tai dar labiau paaštrino ir taip jautrią šios grupės vaikų savijautą bei socialinius tarpusavio santykius.

Tėvai savo nuostatas grindžia pernai spalį pateiktais Vilniaus universiteto mokslininkų grupės tyrimo „Mokinių psichologinė savijauta COVID-19 pandemijos metu“ rezultatais.

„Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 4 iš 5 paauglių dėl pandemijos susidūrė su mokymosi sunkumais, maždaug 3 iš 4 paauglių įvardijo, kad sutriko jų laisvalaikio veikla, daugiau nei pusė paauglių teigė dėl karantino patiriantys socialinių ir bendravimo santykių su bendraamžiais sunkumų, o maždaug 1 iš 4 paauglių įvardijo dėl karantino patiriantys santykių sunkumų šeimoje“, – rašoma Lietuvos tėvų forumo prašyme šalies vadovams, tvirtinant, jog mokyklų uždarymas neturi jokios teigiamos įtakos epidemiologinei situacijai ar jos kontrolei šalyje.

Esą buvo nustatyta, kad jau praėjusį rudenį į mokyklas vaikai atėjo vidutiniškai nuo mokymosi programos atsilikę trimis mėnesiais.

Didžiausias neigiamas mokymo sutrikimų poveikis priskiriamas lingvistinėms, matematinio-loginio mąstymo, socialinio-emocinio intelekto patirtinėms žinioms ir įgūdžiams.

Reikalauja greitų sprendimų

Lietuvos tėvų forumo atstovai tvirtina, kad 2020 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės sprendimas pažeidžia Sveikatos ir Švietimo įstatymus, LR Konstituciją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.

Todėl reikalauja nedelsiant nutraukti mokyklų uždarymą ir grįžti prie normalaus kontaktinio švietimo ir ugdymo proceso, nes „nuotolinis mokymosi procesas esą nėra jokia protinga alternatyva tiesioginiam (kontaktiniam) mokymosi procesui“.

Lietuvos tėvų forumo atstovai pageidautų, kad jau nuo vasario pradžios 1–8 klasių moksleiviams būtų leista grįžti mokytis į mokyklas, būtų parengtas efektyvus, pagrįstas ir konkretus veiksmų planas dėl 9–12 klasių moksleivių sugrįžimo mokytis į mokyklas.

O mokslinės institucijos būtų įpareigotos atlikti įvairiapusius tyrimus, siekiant įvertinti nuotolinio mokymosi žalą ir pasekmes.

Sprendimą priims Vyriausybė

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė tikino, kad ne nuo miesto vadovų, o nuo Vyriausybės priklauso, kada bus nuspręsta sugrąžinti moksleivius į mokyklas.

„Girdėjome, kad žadama švelninti karantino reikalavimus. Ir tik Vyriausybė lems, kada vaikai sugrįš į mokyklas. Lauksime Vyriausybės nutarimo. O tai, kas mums priklausė, padarėme. Kai kurie 5–12 klasių mokiniai, kuriems rekomendavo Vaiko gerovės komisija, kuriems nesiseka mokytis ar specialiųjų poreikių vaikai mokosi mokyklose. Tikimės, kad nuo pirmadienio tokių vaikų dar padaugės. Mokytis nuotoliniu būdu prievartinio mechanizmo nėra“, – kalbėjo L.Prižgintienė.

Švietimo skyriaus vedėja nesiryžo prognozuoti, ar bus atsižvelgta į Lietuvos tėvų forumo prašymą ir kada visi vaikai netrukus bus sugrąžinti į mokyklas.

L.Prižgintienė prasitarė, kad mokytojai nuo COVID-19 bus skiepijami anksčiau nei kitos gyventojų grupės, tačiau konkrečios datos taip pat nėra žinomos.

Kol kas uostamiesčio pedagogai raginami atlikti testą, kad būtų išsiaiškinta, ar yra persirgę koronavirusu.

Kiek jų atliks šį testą, sunku pasakyti, nes tai irgi neprivaloma.

Kritiški atsiliepimai

Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ekspertų komanda jau ne pirmą savaitę vertina maistą šalies ugdymo įstaigose.

"Šia akcija siekiame ne tikrinti bei bausti, bet gerinti mokinių maitinimo sąlygas ir skatinti mokyklų administracijas bendradarbiauti su mitybos specialistais, Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais. Darželiuose ir bendrojo ugdymo įstaigose mokosi apie 430 tūkst. Lietuvos vaikų, kurių dauguma šiose įstaigose ir maitinasi. Girdime daug kritiškų mokinių ir jų tėvų pastabų dėl maisto vertingumo bei kokybės. Nesveiko, beverčio maisto tikrai neturėtų būti mokyklų valgyklose, juolab ant darželinukų stalo", – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Neretai susiduriama su mitu, kad sveikas maistas negali būti skanus. Tai jau ne pirmus metus palaipsniui bando paneigti LTF ir kelių Kauno vaikų darželių bendruomenės.

Paragavo patys

Pastaruosius kelerius metus kelią vis sparčiau skinasi sveikos gyvensenos ir sveikatą tausojančios mitybos iniciatyvos. Diskutuojant ypač apie vaikų mitybos ypatumus, specialistams dažnai tenka paneigti, kad sveikatą tausojantis ir skanus maistas yra du skirtingi dalykai.

Kad šis teiginys tikrai mitas, galėjo įsitikinti Kauno vaikų lopšelio-darželio "Žvangutis" bendruomenė.

Naujojo meniu degustacijos metu šį darželį lankančių vaikų tėvai neblogai nutuokė, kas jų laukia, tačiau viena – apie maistą, pažangias jo gamybos technologijas ir būdus, receptus klausyti bei kalbėtis, visai kas kita – išbandyti pačiam.

Rengiant naujuosius valgiaraščius darželio bendruomenei buvo rengiami susitikimai su mitybos specialiste, maisto technologe, dietiste.

Tėvai, numatytą degustacijos dieną po darbų atskubėję į darželį, galėjo apžiūrėti ir paragauti įvairių patiekalų: salotų, apkepų, desertų, šviežių vaisių kokteilių. Pamatyti, kaip serviruojamas vaikų pietų stalas.

Ant stalų buvo išdėlioti indai su gardžiai atrodančiais morkų apkepu su varške, varškės (9 proc.) apkepu su sorų kruopomis, grikių blyneliais su morkomis, salierais, orkaitėje keptais kiaulienos kukuliais su burokėliais, orkaitėje keptais kalakutienos filė maltinukais su varške ir cukinija, orkaitėje garuose keptomis šakninėmis daržovės su saulėgrąžomis, bulvių koše su brokoliais. Prie patiekalų buvo siūloma graikiško jogurto, nesaldinto jogurto, jogurtinio padažo.

Kartą parėjusi iš darželio pasakojo, kad valgė šokoladinį apkepą. Pasirodo, kad taip buvo pavadintas patiekalas iš viso grūdo miltų.

Prašo ir namuose

Skanaudami patiekalus tėvai vienas su kitais dalijosi savo ir vaikų įspūdžiais apie naująjį valgiaraštį bei apskritai apie sveikesnę mitybą ir įpročius.

"Mano vaikas vandenį gerti pradėjo darželyje. Namuose iki tol vandens niekaip neįsiūlydavau", – pasakojo 5,5 metų sūnaus mama Leta Sačilkaitė, akcentavusi, kad įtvirtinant mitybos įpročius labai svarbus ir bendraamžių pavyzdys.

Ji teigė, kad po pastarųjų valgiaraščio pokyčių sūnus namie sakėsi, kad darželyje kitaip maitina. "Iš pradžių sakė, kad nežino, ką valgo. Bet auklėtoja iš anksto buvo perspėjusi, kad reikės laiko, kol pripras, nebūtinai viskas iš karto turi patikti. Taip ir buvo. Priprato ir dabar valgo be problemų. Grįžta pavalgęs", – sakė mama.

Kalbintos mamos pasakojo, kad iš prie naujojo valgiaraščio jau pripratusių vaikų sulaukiančios prašymų pagaminti tokių pat skanių patiekalų kaip darželyje. Pavyzdžiui, tokių pačių skanių kukulių.

Kita kaunietė taip pat džiaugėsi, kad valgiaraštyje padaugėjo daržovių, vaisių, neapdorotų produktų, kad viskas kaip ir anksčiau gaminama vietoje. "Kažkada buvo kalba, kad galbūt reikėtų maistą ruošti centralizuotai, iš karto pasakiau, kad tokiu atveju keisime darželį", – kalbėjo Asta Muznikovė.

"Įspūdžiai tikrai neblogi", – pritarė ir kaunietė Inga, kurios dukra lanko šį darželį. Moteris teigė, kad namuose tenka gerokai pavargti, norint dukrą įkalbėti rinktis sveikatai palankų maistą.

"Darželyje ji valgo noriai. Gal todėl, kad čia moka skaniai pateikti? Kartą parėjusi iš darželio pasakojo, kad valgė šokoladinį apkepą. Pasirodo, kad taip buvo pavadintas patiekalas iš viso grūdo miltų. Namuose ji tikrai nebūtų valgiusi, bet kai darželyje buvo taip skaniai pavadinta..." – kalbėjo Inga.

Teko investuoti į įrangą

Renginyje dalyvavusi "Žvangučio" darželio dietistė Sandra Čepinskienė tėvų buvo apiberta klausimais ir apie vaikų sveiką mitybą, ir apie konkrečių patiekalų gamybos specifiką.

"Stebėjome, kaip vaikai priima naująjį valgiaraštį. Nusprendėme kelis patiekalus koreguoti", – pasakojo S.Čepinskienė.

Paruošti naujuosius valgiaraščius darželio specialistams padėjo maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė, prieš tai dalyvavusi susitikimuose su darželio bendruomene, diskusijose apie sveiką mitybą, atsakiusi į tėvams rūpimus klausimus.

"Viskas vyko palaipsniui. Prie naujų skonių priprasti nelabai paprasta. Tėveliams irgi reikia laiko priprasti prie tokių pokyčių. Norint, kad vaikai lengviau adaptuotųsi, reikėtų koreguoti visos šeimos mitybos įpročius", – kalbėjo S.Čepinskienė.

Geri norai ir pažangus valgiaraštis – dar ne viskas. Būtina ir tam tikra virtuvės įranga. Dalis jos įsigyta už savivaldybės skirtas lėšas, dalis – panaudojant tėvų darželiui skirtų 2 proc. GPM.

Nesveiko, beverčio maisto tikrai neturėtų būti mokyklų valgyklose, juolab ant darželinukų stalo.

Skiriasi dešimtis kartų

"Labai sveika ir skanu. Patiko ir vaisių salotos, kokteiliai, krekeriukai, ir troškintos daržovės su burokėliais, perlinių kruopų košė, o kotletukai, maltinukai – tobuli", – dalijosi įspūdžiais degustacijoje dalyvavęs LTF pirmininkas Darius Trečiakauskas.

Jis džiaugėsi, kad LTF iniciatyva ugdyti sveikesnės gyvensenos įgūdžius ir įpročius sulaukia vis daugiau palaikymo. Naujų meniu pristatymai jau surengti ir vaikų darželiuose "Etiudas", "Vėrinėlis".

Pasak LTF atstovų, tėvai, norintys, kad ir jų darželiuose atsinaujintų meniu, gali kreiptis į LTF. Šis kartu su vaikų darželių administracija, bendruomene ir specialistais padės teisingai patobulinti meniu.

"Nuo tokių dalykų prasideda visuomenės švietimas ir sąmonėjimas. Nuo pavyzdžio parodymo, pasirinkimo laisvės. Įsakymais, nurodymais iš viršaus niekas nieko neprivers būti protingesnio, sveikesnio. To siekti turi norėti pats žmogus", – kalbėjo LTF pirmininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad visų vaikų darželių valgiaraščiai yra sudaryti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus normatyvus, kiek vaikai turi gauti kilokalorijų, baltymų ir t.t.

"Bet baltymai gali būti augalinės arba gyvulinės kilmės. Kalorijas galime gauti iš baltų beverčių arba iš viso grūdo miltų. Svarbu, kad gautume ne mistines kalorijas, baltymus. Būtina valgyti sveikatą tausojančius patiekalus, pagamintus iš sveikatai palankių produktų", – sakė tėvų atstovas ir pridūrė, kad tai yra mitas, jog norint sveikai maitintis reikia labai daug lėšų – produktai gali būti tie patys, bet skirtingai iš jų pagaminus, vertė ir nauda organizmui gali labai smarkiai skirtis.

Pasak D.Trečiakausko, kol kas pažangių valgiaraščių ir maisto gamybos technologijų pritaikymas Kauno darželiuose nėra masinis reiškinys, tačiau anot jo, kauniečių vaikai maitinami daug geriau nei mažieji vilniečiai.

"LTF su Visuomenės sveikatos centru pastaruosius kelerius metus atliko maisto darželiuose kokybinius tyrimus. Maisto kokybė Kauno ir Vilniaus darželiuose skiriasi dešimtis kartų", – teigė D.Trečiakauskas. Anot jo, Kaunas laimėjęs pasirinkęs necentralizuotą maisto produktų tiekimą darželiams, nes Vilniuje pasirinktas centralizuotas maisto produktų tiekimo būdas, kaip teigė, dėl esamų spragų ir viešojo pirkimo konkursą laimėjusių tiekėjų požiūrio labai neigiamai paveikė galutinį rezultatą.

Rečiau ir trumpiau serga

D.Trečiakauskas užsiminė, kad šiame lopšelyje-darželyje, palyginti su kitais, rečiau ir trumpiau serga vaikai. Lopšelio-darželio  "Žvangutis" direktorė Rasa Šniaukienė tai patvirtino, tačiau nesiėmė tvirtinti, kad taip yra būtent dėl pažangesnių valgiaraščių.

Ji mano, kad prie to prisidėjo ir darželyje praktikuojama lauko pedagogika, kai daug laiko vaikai leidžia lauke. Užsiėmimų vaikams lauke randama net ir šalčiui gerokai paspaudus, jau nekalbant apie gerokai malonesnius orus.

Darželio teritorija apšviesta, įrengtos krepšinio, futbolo aikštelės. Lauke ir žaidžiama, ir sportuojama, vyksta kasdienės mankštos.

Šį lopšelį-darželį lanko 254 vaikai, jame dirba 25 pedagogai. Vaikų maitinimu rūpinasi keturi darbuotojai.

Pagrindinė problema, kurią akcentavo Lietuvos tėvų forumo atstovas Darius Trečiakauskas, kad ne tėvai, kurie moka už vaikų maistą, o savivaldybės sprendžia, kaip maistas bus tiekiamas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir mokykloms.

„Tikiuosi, Lietuva nėra Šiaurės Korėja, kur savivaldybės tarnautojas gali pasakyti, iš ko, už kiek ir kokius produktus pirkti vaikams, kurie valgo mokyklose ir darželiuose. Tėvai moka už maistą, o kažkas jiems reguliuoja, ką valgys vaikai“, - Eltai sakė D. Trečiakauskas.

Tikiuosi, Lietuva nėra Šiaurės Korėja, kur savivaldybės tarnautojas gali pasakyti, iš ko, už kiek ir kokius produktus pirkti vaikams, kurie valgo mokyklose ir darželiuose. Tėvai moka už maistą, o kažkas jiems reguliuoja, ką valgys vaikai.

Vilniuje maisto tiekimas į mokyklas ir darželius organizuojamas centralizuotai. „Buvo paskelbti viešieji pirkimai, kuriuos laimėjo viena iš įmonių, visada laiminti tokius konkursus. Kaune darželiai turi galimybę maistą tiektis tiesiogiai - patys spręsti, iš ko ir kokius produktus pirkti. Kaip parodė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimai, per tą patį laikotarpį Vilniuje buvo nustatyti 29 maisto kokybės pažeidimai ar neatitikimai, o Kaune - tik 3. Skirtumas - ne 10 proc., o 10 kartų“, - pateikė pavyzdį D. Trečiakauskas. Pasak jo, ten, kur tėvai dalyvauja priimant sprendimus, rezultatas - 10 kartų geresnis.

Konferencijoje specialistai diskutavo, kaip ekologiškas, sveikas ir vertingas maistas galėtų pasiekti mokyklas ir darželius. Pasak Lietuvos tėvų forumo atstovo, apie tai Lietuvoje kalbama jau ketvirtį amžiaus, o atsakymas - labai paprastas. „Jeigu leisime žmonėms, kurie moka už savo vaikų maistą, yra sąmoningi ir atsakingi, priimti sprendimus, kokius produktus pirkti vaikams, turėsime patį optimaliausią rezultatą. Tėvai, kurie moka už maistą, turi groti pirmuoju smuiku, sprendžiant klausimą, kiek išleisti pinigų vaikų maitinimui ugdymo įstaigose ir ką už tuos pinigus pirkti“, - sakė D. Trečiakauskas.

Konferencijoje specialistai išgirdo pavyzdžių, kaip galima būtų pereiti prie tvaraus maisto produktų tiekimo. Akcentuota, kad vietos ūkininkai gali tinkamai aprūpinti mokymo įstaigas kokybišku maistu.

Danijos modelį pranešime „Vietos produktų tiekimas 90 proc. viešojo maitinimo įstaigų: kaip ir kodėl to siekti?“ pristatė Kopenhagos savivaldybės konsultantė, dalyvavusi maitinimo sistemos ugdymo įstaigose pertvarkoje, Astrida Dahl (Astrid Dahl). Sėkmingu ekologiško vaikų maitinimo mokykloje pavyzdžiu pasidalijo Kauno mokyklos-darželio „Šviesa“ direktorė Evelina Stankevičienė.

Ką daryti, kad ant vaikų stalo būtų kokybiški, ekologiški ir sveikatai palankūs maisto produktai, kalbėjo viešosios įstaigos „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė, Viešųjų pirkimo tarnybos direktorė Diana Vilytė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis ir kiti.

„Kuo trumpesnė ir paprastesnė mitybos grandinė, tuo didesnė tikimybė, kad, dėdami produktą į burną, darote savo organizmui gera, o ne bloga. Šia paprasta taisykle turėtų vadovautis ūkininkai, gamintojai, įstatymų leidėjai, valdininkai ir, žinoma, vartotojai“, - pristatydamas idėją Lietuvai - trumpąsias maisto grandines - teigė įmonės „Mėta“ vadovas Mindaugas Vyskupaitis.

Pasak jo, galime kiek tik nori kalbėti apie jaunųjų visuomenės narių pratinimą prie sveikos mitybos, tačiau realybė yra tokia, kad Lietuvoje visaverčių maisto produktų pasiūla šiandien yra ribota.

„Sveika produkcija užgimsta dėl idealistiškai nusiteikusių ūkininkų ir gamintojų. Tačiau, kadangi šie dažniausiai veikia pavieniui ir nėra išvystę efektyvių veiklos modelių, sveika produkcija šiandien yra neprieinama trims iš penkių lietuvių. Kad situacija pasikeistų iš esmės, turime nedelsdami pradėti investuoti į trumpąsias maisto grandines, kurdami paskatas augintojų bendradarbiavimui“, - įsitikinęs idėjos Lietuvai autorius.

Pasak spaudos konferencijos organizatorių, Kaune sprendžiant švietimo ir kultūros klausimus yra niekinama demokratija, judama ne pirmyn, o regresuojama.

Kauno miesto savivaldybę dėl nepakankamo dėmesio kritikuojantys nevyriausybininkai ketina rinkti tėvų parašus, svarsto ir galimybę rengti piketus.

Lietuvos tėvų forumo vadovo Audriaus Murausko nuomone, organizacijų vardu naudojamasi savivaldybės įvaizdžiui gerinti ir jomis manipuliuojant siekiama savų tikslų, kurie, Lietuvos tėvų forumo vadovo nuomone, ne visuomet yra naudingi gyventojams.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos tėvų forumo pirmininkas A. Murauskas.

Spaudos konferencija vyks pirmadienį, lapkričio 13 dieną, 10 val. naujienų agentūros BNS spaudos konferencijų salėje, prekybos centro „Panorama“ verslo centre adresu Saltoniškų g. 9, Vilnius. Į BNS biurą pėsčiomis galima patekti pro įėjimą į prekybos centrą iš T. Narbuto g. pusės bei liftu pakilus į 3 aukštą. Automobiliu rekomenduojame įvažiuoti iš T. Narbuto g. pusės į stovėjimo aikštelės - 1 arba - 2 aukštą bei liftu, esančiu geltonojoje zonoje, pakilti į 3 aukštą.

Kaip atvykti į konferenciją automobiliu, viešuoju transportu ar pėsčiomis, taip pat galite pažiūrėti vaizdo įraše:

"Pagaliau tėvų balsas dėl vaikų maitinimo darželiuose buvo išgirstas. Skirtingai nuo praėjusios kadencijos politikų, diskusija su naujaisiais Kauno valdžios atstovais nuo pirmų dienų įkvėpė konstruktyviai diskusijai", – pastebėjo Lietuvos tėvų forumo (LTF) pirmininkas Audrius Murauskas.

Dialogo svarba

Neseniai susirinkę tėvų, ikimokyklinių įstaigų ir savivaldybės atstovai sutarė kartu ieškoti sprendimų, kaip gerinti vaikų maitinimą lopšeliuose-darželiuose, aptarė kitus ikimokyklinių įstaigų veiklos aspektus. Sutarta, kad nebus priimami skuboti sprendimai, o tariamasi su bendruomenėmis.

"Džiugu, kad visos suinteresuotos grupės – ir bendruomenės, ir politikai yra nusiteikę kartu spręsti ikimokyklinio ugdymo aktualijas", – teigė visuomeninės organizacijos "Vieningas Kaunas" vienos iš darbo grupių vadovė dr. Virginija Rupainienė, moderavusi susitikimą.

Ji atsiduso, kad didžiulių problemų darželiuose nėra. "Įstaigose, kuriose darbštūs vadovai ir aktyvūs tėvai situacija yra puiki", –  pastebėjo V.Rupainienė. Tačiau tobulinti visuomet yra ką.

Susirinkime dalyvavęs Švietimo, Kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika taip pat akcentavo tėvų, įstaigų vadovų ir savivaldybės dialogo svarbą. "Yra taisytinų dalykų, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad kuriame darželyje yra aktyvūs tėvai, ten ir rezultatai visai kitokie", – paragino tėvus V.Mažeika.

Tikrinimus stebės ir tėvai

LTF pirmininkas A.Murauskas pasidžiaugė, kad tėvams sudaroma vis daugiau galimybių dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su ugdymo įstaigomis.

Pavyzdžiui, tėvų bendruomenę bandoma įtraukti į maisto kokybės vertinimą. Be to, jie jau gali dalyvauti patikrinimuose, kuriuos vaikų ugdymo įstaigose rengia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). "Tai įneša skaidrumo, tokių tikrinimų rezultatais labiau pasitikima, kartu motyvuoja tėvus labiau įsitraukti ir domėtis, kaip darželyje ugdomas jo vaikas, kokiomis sąlygomis ir kuo maitinamas", – akcentavo A.Murauskas.

Jis teigė, kad kai kurie tėvai, net ir matydami, jų nuomone, pažeidimus, apie tai neinformuodavo nei ugdymo įstaigos, nei VMVT, nes tiesiog nesitikėdavo, kad tyrimas bus atliktas skaidriai ir objektyviai.

"Jeigu patys tėvai dėl kokių nors priežasčių nenori ar negali dalyvauti tikrinant gautus skundus, vietoj jų gali atvykti LTF atstovas. Labiausiai esame suinteresuoti, kad patikrinimuose dalyvautų tą ugdymo įstaigą lankančių vaikų tėvai", – pridūrė forumo vadovas.

Didesnė tiekėjų kontrolė

Viliamasi, kad alergiškų vaikų tėvams bus daugiau galimybių rinktis iš ugdymo įstaigų. Vystoma idėja kiekviename mikrorajone kuriame nors darželyje įkurti grupių, kurias lankantys vaikai bus maitinami specialiai jiems pritaikytu maistu, o pedagogai – papildomai apmokyti suteikti neatidėliotiną medicininę pagalbą prasidėjus ūmiai alerginei reakcijai.

"Sveikintinas dalykas, kad kartu su vaikų tėvų pagalba, vadovaudamiesi maitinimo organizavimo tvarka ir gydytojų rekomendacijomis, galime patys sudaryti valgiaraščius", – teigė Kauno ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Audronė Trumpickienė.

Centralizuoto maisto produktų tiekimo idėjos savivaldybė gaivinti neketina, nes šis sumanymas sulaukė didelio visuomenės pasipriešinimo. Darželiams ir toliau palikta teisė kiekvienam atskirai skelbti viešuosius pirkimus, tad visas dėmesys sutelkiamas į jų vadovų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, kaip tai padaryti pagal taisykles ir kuo skaidriau.
"Vaikų maitinimas yra pernelyg jautri sritis, kad produktų tiekėjai būtų pasirenkami automatiškai. Tardamosi su tiekėjais kiekviena atskirai, ugdymo įstaigos gali realiau įvertinti tiekėjų galimybes, jų siūlomų produktų kokybę, įvairovę ir pasirinkti priimtiniausią variantą. Iki šiol šis modelis Kaune pasiteisino su kaupu", –  kalbėjo A.Murauskas.

Sostinėje – aibė skundų

Jis pateikė Vilniaus pavyzdį, kur maisto produktai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms tiekiami centralizuotai, ten neatsiginama tėvų skundų dėl prastos produktų kokybės ir priekaištų dėl pernelyg didelės už juos sumokamos kainos. LTF vadovas pasidžiaugė, kad Vilniuje jau bent dešimt darželių viešuosius pirkimus organizavo patys. Pastebėta, kad jiems tiekiamų maisto produktų kokybė pastebimai pagerėjo, maisto produktai tiekiami net iki 20 proc. pigiau.

Renkantis tiekėjus taip pat bus atsižvelgiama į tėvų nuomonę. A.Murauskui pritarė A.Trumpickienė. "Labai gerai, kad pati įstaiga ir jos bendruomenė yra atsakinga už kokybiškų maisto produktų pasirinkimą. Patys tariamės su tiekėjais, tad galime iš jų ir pareikalauti", – kalbėjo vadovė.

Ji ir kitų įstaigų vadovai džiaugėsi ir sprendimu darželiams leisti lengviau nutraukti su tiekėjais sudarytas sutartis, jei paaiškėja, kad jos netenkina ugdymo įstaigos bendruomenės lūkesčių. "Kitų susirinkimų metu bus aptartos ir suformuluotos sąlygos, kokioms susidarius bus galima nutraukti sutartis anksčiau laiko. Taip tiekėjai bus priversti labiau pasitempti. Taip pat toliau diskustuosime apie kokybiškesnio meniu sudarymą, kad maisto produktai patiekaluose būtų tinkamiau derinami, kad maistas būtų sveikesnis ir skanesnis. Dar vėliau gilinsimės į vaikų maitinimo klausimus bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose vaikus maitina privatūs paslaugos teikėjai, išsinuomoję mokyklų valgyklas", – kalbėjo A.Murauskas.

"Ypač džiugina naujai besiformuojanti realaus, o ne imitacinio tarimosi kultūra. Neskubama priimti sprendimų nepasitarus su tėvams atstovaujančiomis organizacijomis. Labai tikiu, kad ir toliau puoselėsime dialogu grįstus santykius, kad politikai įsiklausys į visuomenės poreikius ir kurs pačias palankiausias sąlygas tiems poreikiams įgyvendinti", – pridūrė Lietuvos tėvų forumo vadovas.