Apklausa rodo, kad kiek daugiau nei ketvirtadaliui lietuvių (27 proc.) kasdienybėje rūpi ekologija ir tvarumas. Tuo metu ekologija ir tvarumas visiškai nerūpi 1 proc. tautiečių.

„Gyvename visuomenėje, kuri supranta, kas yra tvarumas, kas yra ekologija, ir kad tai yra svarbu. Tyrime išryškėja ir tam tikri skirtumai: tvarumo ir ekologijos tema vis dėlto yra daug labiau aktuali moterims nei vyrams“, – komentuodamas Lietuvos Žaliojo indekso rodiklius „Enefit“ teigė vadovas Vytenis Koryzna.

Jis pažymi, kad didžiausią dėmesį ekologijai lietuviai skiria rinkdamiesi vaisius ir daržoves (26 proc.) bei pieno produktus ir kiaušinius (21 proc.). Be to, beveik trečdalis lietuvių (29 proc.) aukščiausius tvarumo standartus kelia buitinei chemijai, 28 proc. – kosmetikai ir higienos priemonėms, 16 proc. – aprangai.

Tyrimas parodė, kad šalies vartotojų pasirinkimo laisvę riboja kaina – tai įvardijo 64 proc. apklaustųjų.

Tyrimas parodė, kad šalies vartotojų pasirinkimo laisvę riboja kaina – tai įvardijo 64 proc. apklaustųjų. Dar 18 proc. lietuvių teigia, kad dėl aukštos ekologiškų prekių ir paslaugų kainos jie negali gyventi tvariai. Likusiems 18 proc. didesnė kaina nesudaro kliūčių arba neturi jokios įtakos renkantis ekologiškas prekes bei paslaugas.

„Ko reikėtų, kad vartotojai dar labiau įsitrauktų į tvarių gaminių vartojimą, tai yra kaina, kainos lyginimas su įprastomis prekėmis. Antras dalykas – tai yra žinojimas, kad pagaminti gaminiai iš tikrųjų buvo pagaminti tvariai ir kokią tolesnę įtaką aplinkai jie kuria“, – teigė V. Koryzna.

Lietuvos Žaliojo indekso apklausa taip pat atskleidė, kad trečdalis (33 proc.) būtų linkę naudoti žaliąją energiją, jei ji būtų pigesnė arba kainuotų tiek pat kiek įprasta elektra.

Vertindami kitus tvarius įpročius buityje, trečdalis (33 proc.) tautiečių sako rūšiuoją atliekas, dar 28 proc. apklaustųjų yra linkę taupyti elektrą, penktadalis (20 proc.) – kompostuoja atliekas. 24 proc. lietuvių teigia, kad jiems labai svarbu, jog transporto priemonė, kuria jie keliauja, mažiau terštų aplinką.

Dėl šios priežasties 28 proc. respondentų renkasi keliones pėsčiomis, dar 21 proc. – dviratį, 15 proc. – viešąjį transportą.

„Dauguma mūsų, kaip parodė tyrimas, rūšiuoja šiukšles, kompostuoja atliekas, priduoda butelius, tačiau elektros energijos nesieja su ekologija. Tik 33 proc. gyventojų sako, kad rinktųsi žaliąją tvariąją elektros energiją net jei ji kainuotų tiek pat kiek ir visa kita energija. Tai rodo, kad elektros energijos šiandien žmonės nesieja su tvarumu su ekologija“, – teigė V. Koryzna.

Gyventojų apklausą „Enefit“ užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko rugpjūčio 25–28 dienomis. Jos metu iš viso apklausta 1000 gyventojų, kurių amžius – 18–74 m.