Kam bankui tokia informacija?

Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoja, Kauno tarybos narė Ligita Valalytė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuomonę apie Seimo priimtas įstatymo pataisas, leidžiančias finansinėms įstaigoms rinkti specialius asmens duomenis.

„Tai priėmėm garsųjį BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas – red. past.), kad žmogaus duomenys būtų saugomi ir neprieinami, nors realiai telefonu paskambinus vienai ar kitai tarnybai ypač regione viskas ten greitai vyksta, bet šiandien ne apie tai, Seimas patvirtina Bankams reikalinga rinkti ir kaupti informaciją apie: kliento religines/ filosofines, bei politines pažiūras, etninius ir rasinius duomenis, priklausymą partijoms ir profsąjungoms, genetinę ir biometrinę tapatybę, sveikatą, lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją“, – dėstė L.Valalytė.

Pasak jos, nesuvokiama, kam bankui būtinai reikia žinoti apie kliento sveikatos būklę, kai net artimas žmogus be specialaus leidimo tokios informacijos gydymo įstaigoje negali laisvai gauti.

„Net artimiesiems be specialaus pasirašyto dokumento, kad sutinku savo sveikatos būklę komentuoti neleidžiama, absurdo istorijos kai greitoji nuveža į ligoninę žmogų, kuris nebegali pasakyti ir parašyti, kam iš artimųjų tą informaciją suteikti, artimieji iš proto eina negalėdami sužinoti kas ir kur yra ir kokia situacija, o čia bankams, prašau.

Jiems būtina apie sveikatą rinkti ir kaupti informaciją, kokiai čia paslaugai banko tokia informacija reikalinga? Ar priklausymas profesinėms sąjungoms ar dar įdomiau skamba lytinė orientacija ir lytinis gyvenimas? Apie ką čia? Bankui ataskaitas teiksim, kiek ir su kuo miegojom? Čia man jau kažkas tokio yra, žmogus apskritai nebetenka savo privatumo, tai kam tie BDAR reikalingi, kad nuo artimų žmonių mus apsaugotų?“ – pasipiktinimo neslėpė L.Valalytė.

Kritikos strėlės

Šis politikės įrašas sukėlė diskusijas. Vieni svarstė, kad sveikatos duomenys bankams gali būti reikalingi dėl draudimo įmokų. Taip pat buvo minčių, kad pagal tai gali būti vertinamos ir paskolos išdavimo sąlygos, esą, jei žmogus turi sveikatos problemų, tai didesnė rizika, kad neatiduos paskolos.

Bankui ataskaitas teiksim, kiek ir su kuo miegojom?

„Pačiai gyvenime buvo tokia situacija, kad artimasis buvo be sąmonės ir ligoninė be jo sutikimo nesuteikė informacijos, kas atrodė toje situacijoje nelogiška. Suveikė tik vienos iš darbuotojų žmogiškumas. Tokiu metu tikrai niekas apie kažkokius BDAR negalvoja, tuo labiau jei esi šeimos narys. Bankams reikalinga tokia informacija, kad kuo labiau save apsidraustų“, – nuomonę išsakė Agnė.

Žmonės diskutavo, kad tokie įstatymai reikalingi monopolistams, o ne piliečių teisėms ginti.

Teisės aktų pakeitimai

BNS skelbė, kad lapkričio 3 dieną Seimas finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leido tvarkyti specialius asmens duomenis. Jie galės būti tvarkomi atliekant sukčiavimo prevenciją ar tyrimus užtikrinant svarbų viešąjį interesą.

Už Mokėjimo įstatymo pataisas, kurios turėtų įsigalioti nuo gruodžio, ketvirtadienį balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 33.

Vyriausybė pataisas pasiūlė atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos valdybos paskelbtas gaires dėl gyventojų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Dokumente numatyta prievolė finansų įstaigoms tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis. Pabrėžiama, kad tokius duomenis tvarkyti galima tik esant aiškiam žmogaus sutikimui arba dėl svarbaus viešojo intereso.

„Tikslas yra sudaryti galimybę mokėjimui ir elektroninių pinigų įstaigoms apsaugoti klientų lėšas dar vienu būdu, tai yra leidžiant jas laikyti ne tik kredito įstaigose Lietuvoje, bet taip pat ir kredito įstaigos filiale kitoje valstybėje ir tuo pačiu įgyvendinti Europos Sąjungos reglamentą“, – rugsėjį Seimui pristatydama pataisas kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Opozicijos pastabos

BNS nurodė, kad tuo metu socialdemokratas Gintautas Paluckas ketvirtadienį tikino, kad pakeitimai „labai stipriai“ pažeidžia asmens teisę į privatumą ir sudaro finansų įstaigoms ir bankams galimybę neterminuotą laiką iš esmės saugoti itin specifinius duomenis apie klientus.

„Tai yra duomenys, atskleidžiantys rasinę, etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profsąjungose, taip pat genetiniai, biometriniai duomenys, kai jie tvarkomi konkrečiai nustatyti žmogaus tapatybę, sveikatos arba duomenys apie lytinį gyvenimą ir orientaciją. Nesuprantu, kodėl bankui reikėtų lįsti į mano miegamąjį ir aiškintis, ką aš ten darau, su kuo? Kodėl reikėtų aiškintis ir rinkti informaciją apie įvairias politines pažiūras? Ar bus atsakomas man paslaugų teikimas dėl to, jeigu aš būsiu dešinysis ar kairysis?“ – svarstė G. Paluckas.

Pasak jo, pataisos „stipriai išplečia“ bankų teises be jokio poreikio. Tuo metu žmogaus teisė prašyti tokią informaciją panaikinti, išbraukti ar nekaupti lieka reguliuoti tik bendruoju asmens duomenų apsaugos europiniu reglamentu.

„Mano galva, yra pažeistas balansas“, – teigė G. Paluckas.

Dabar įstatymas specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo aspektų neišskiria.

L. Valalytė bus atsakinga už bausmių vykdymo sistemai priskirtų veiklų planavimą ir kontrolę, viešųjų pirkimų, viešojo administravimo, turto valdymo priežiūrą ir kontrolę, technologijų ir žmogiškųjų išteklių valdymą.

Kaip pranešė Kalėjimų departamentas, į šias pareigas ji paskirta laimėjusi konkursą.

Prieš paskiriant į šias pareigas, L. Valalytė dirbo eksperte Teisingumo ministerijoje ir koordinavo bausmių vykdymo sistemos organizavimo, turto valdymo ir optimizavimo iniciatyvas.

Anksčiau ji dirbusi Centrinėje projektų valdymo agentūroje, Aplinkos ministerijoje, ketverius metus vadovavo Užimtumo tarnybai.

Po pirmojo turo nugalėtojas nepaaiškėjo, tad ir antrame ture teko per naują rinkti, kas bus vertas valdyti šalį ateinančius keturis metus. Antrame ture susirungė Tėvynė Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatė J. Šiugždinienė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Ligita Valalytė.

Pirmame ture J.Šiugždinienė buvo surinkusi 31,33 proc. balsų, L.Valalytė – 17,4 proc. balsų. Abi kandidatės šiuo metu turi Kauno tarybos nario mandatą.

Antrame ture kauniečiai labiau patikėjo konservatorės J.Šiugždinienės idėjomis, tad į Seimą ją deleguoja 57,19 proc. balsavusių rinkėjų. Varžovė atsiliko surinkusi 42,81 proc. balsų.

Kadangi kauniečiai nusprendė į Seimą išsiųsti miesto tarybos narę, tad jau dabar aišku, kad keisis ir Kauno valdžios sudėtis ir vietoj J.Šiugždinienės teks prisiekti naujam nariui.

Tam, kad konstruktyvus Kauno dialogas su Vyriausybe ir Parlamentu tęstųsi, greta ligšiolinių mūsų atstovų LVŽS sąraše – Aušros Papirtienės ir Gedimino Vasiliausko – į Seimą deleguojame dar dvi „Vieningo Kauno“ nares – Ligitą Valalytę ir Karoliną Žekaitę.

Tikslas – tęsti reikšmingus darbus

Per pastaruosius kelerius metus Kaunas gerokai apsitvarkė ir toliau tęsia darbus atnaujinant kelius, senųjų pastatų fasadus, renovuojant parkus, tiesiant dviračių takus ir atliekant kitus elementarius „higieninius“ dalykus. Tačiau daug svarbiau šiandien pripažinti, jog mūsų miestas pradeda augti – vis didesnį pagreitį įgauna didieji miesto projektai. 

Pradėtos Mokslo muziejaus ir naujojo vandens sporto centro statybos Nemuno saloje, veiksmas toliau įsibėgėja S. Dariaus ir S. Girėno stadione, pabaigos link artėja sporto halės rekonstrukcija, kyla nauja ledo arena, kuriasi Aleksoto inovacijų pramonės parkas. Ir tai tik maža dalis didelių darbų, kurių nebūtų be stipraus Vyriausybės palaikymo.

Per gyvenimą man teko bendrauti su daugeliu Lietuvos premjerų, bet S. Skvernelis –  vienintelis toks konkretus. Būtent taip aš ir įpratęs dirbti. Todėl su premjeru ir jo Vyriausybe man ir komandai pavyko bendradarbiauti itin konstruktyviai. Tai davė apčiuopiamą naudą miestui. 

Taip pat turėjome du savo komandos žmones – Gediminą Vasiliauską (Petrašiūnų–Gričiupio apygarda) ir Aušrą Papirtienę (Kalniečių apygarda), kurie Parlamente sėkmingai atstovavo ir gynė miestiečių interesus. Siekiame šias pajėgas padvigubinti. Kaunui reikalingi stiprūs atstovai Seime.

Stiprus ryšys su nacionaline valdžia

Natūralu, kad matydami gerus rezultatus ir naudą miestui, į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą ir Šilainių bei Aleksoto–Vilijampolės apygardas pasiūlėme dar dvi stiprias asmenybes – Ligitą Valalytę (sąraše nr. 39) ir Karoliną Žekaitę (sąraše nr. 50). 

Tikiu, kad jos gali sustiprinti ligšiolinį rezultatyvų ryšį tarp Kauno ir nacionalinės valdžios.

Jeigu premjerui S. Skverneliui ir jo vedamam sąrašui šie Seimo rinkimai susiklostys palankiai, mūsų kauniečių deleguoti žmonės bus svarbūs išlaikant tokią pat gerą komunikaciją tarp miesto ir centrinės valdžios.

Prisidėkime savo palaikymu

Ligita ir Karolina ne vienerius metus dirba vadovaujamą darbą, geba puikiai koordinuoti procesus ir savo darbinėse srityse yra tikros profesionalės. Kad jos principingai ir atsakingai dirbtų Seime, jau įrodė savo veikla Kauno miesto taryboje. Smagu matyti, kad Gediminas ir Aušra per šią kadenciją paaugo ir kaip politikai bei nepavedė miestiečių atstovaudami jiems Parlamente. 

Jei ir jūs išreikšite pasitikėjimą K. Žekaite ir L. Valalyte, A. Papirtiene ir G. Vasiliausku, žinau, kad Seime jie visuomet dirbs nuoširdžiai stengdamiesi dėl Kauno ir visos Lietuvos. Palaikau juos pats ir kviečiu palaikyti Jus, kad pozityvūs pokyčiai Kaune tęstųsi.

Rinkimų dieną visi išvien galime pasiekti, kad turėtume stiprius ir rezultato siekiančius Kauno atstovus Seime.

Politinė reklama apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos. Užs. 1754601

„Susitikimą mes organizavome, kad išsiaiškintume, kaip viena ir kita pusė supranta, kokia žinia viešojoje erdvėje yra paskleista būtent dėl Žuvinto biosferos rezervate taikomų nuostatų, kadangi labai plačiai nuskambėjo, kad medžioklė yra galima. Tai šito susitikimo tikslas ir buvo išsiaiškinti galutinai, kaip mes traktuojame, ar galima ji, ar negalima. Ir pagal galiojančius visus teisės aktus ir nutarimus pozicija yra tokia, kad medžioklė šioje teritorijoje yra negalima“, – Eltai teigė L. Valalytė.

Viceministrė pažymi, kad yra du Vyriausybės nutarimai, kuriais remiantis vandens paukščių medžioklė Žuvinto biosferos rezervate yra draudžiama, ir ragina medžiotojus nesikliauti pasklidusia klaidinga Žuvinto direktoriaus interpretacija.

„Yra du Vyriausybės nutarimai, kur viename iš jų yra labai aiškiai pasakyta, kad vandens, pelkių paukščiai negali būti medžiojami tose teritorijose, kurios yra pripažintos kaip svarbios paukščių migracijos buveinei. Kitame nutarime, kuris yra įsigaliojęs jau nuo praėjusių metų spalio mėnesio, vėlgi aiškiai yra apibrėžtos teritorijos, kur yra neleidžiama medžioti saugant tuos paukščius.

Tai manau, kad mes tikrai sutarėme, kad, jeigu yra du Vyriausybės nutarimai, kurie yra vienas su kitu susieti, ir ten yra įtvirtinta nuostata, kuri konkrečiai sako, kad negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai. (...) Interpretacija, kuri yra pasklidusi, yra tiesiog klaidinama. Norime pasakyti, kad, jeigu medžiotojai planuoja vykti ir medžioti pasinaudodami Žuvinto direktoriaus kvietimu ir pasakojimu, kad tai yra leidžiama, tai tikrai to nedarykite, nes tai yra negalima“, – teigė ji.

„Vėlgi kyla kausimas, kaip vadovai traktuoja teisės aktus ir juos paskaito, jeigu (vienoje vietoje – ELTA) nėra parašyta kažko, tai reiškia, kad kiti teisės aktai kaip ir negalioja. Tokia interpretacija iš principo yra neteisinga, nes nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia“, – pridūrė ji.

L. Valalytė pripažino, kad kai kurie teisės aktai gali atrodyti painoki, ir pridūrė, kad dar šį rudenį bus sudaroma speciali darbo grupė dėl medžioklės taisyklių papildymo ir aiškesnio reglamentavimo.

„Galbūt yra neaiškumo šiek tiek, bet tai neatleidžia nuo atsakomybės ir tai nesudaro sąlygų medžioti. (...) Buvo nutarta, kad rudenį bus sudaroma grupė būtent dėl medžioklės taisyklių papildymo, kur būtų labai aiškiai išdėlioti aspektai, kada saugomose teritorijose ir kaip galima medžioti. (...) Medžioklės taisyklėse turėtų atsirasti aiškesnis reglamentavimas, bet negalima skleisti žinios, kuri dabar (Žuvinto – ELTA) vadovų yra paskleista, kad Žuvinte medžioklė yra galima. Taip nėra“, – sakė L. Valalytė.

Tuo metu Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis pripažino, kad susitikimo metu buvo prieita prie bendros išvados, jog tam tikri teisės aktai visgi draudžia vandens paukščių medžioklę Žuvinte.

„Iš principo išsiaiškinome viena, kad kai kurie teisės akto reikalavimai vis tiktai galioja Žuvinto biosferos rezervatui tiek, kad jie nėra tiesiogiai susieti su medžioklės taisyklėmis. Tai yra probleminis dalykas“, – sakė jis.

A. Pranaitis Eltai teigė, kad pagrindinė nesusikalbėjimo su Aplinkos ministerija priežastis yra painiava ir neaiškumas teisės aktuose.

„(Nesusikalbėjimą lėmė – ELTA) būtent tai, kad yra visiškai neaišku, kas yra medžioklės taisyklėse įrašyta. Medžiotojai turi vadovautis vienais dokumentais, o mes vadovaujamės dokumentais, kurie medžiotojams iš principo nežinomi. (...) Šiuo atveju mūsų nuostatomis nėra referuojama tiesiai į medžioklės tvarkas. (...) Aplinkos ministerijos teisininkai vis tik galvoja, kad reiktų bet kokiu atveju taikyti ir saugomų teritorijų nuostatus, nors jie tiesiogiai niekaip nekoreliuoja su medžioklės taisyklėmis. Bendra išvada buvo tokia, kad (...) (medžiotojai – ELTA) niekaip negalėtų būti baudžiami už medžioklę, bet vietoj to (būtų baudžiami – ELTA) už saugomų teritorijų pažeidimą, kas visiškai neatitinka ir nėra susiję su medžiokliniais dalykais“, – sakė Žuvinto rezervato direktorius.

A. Pranaitis priduria, kad, nors medžiojantiems rezervate negrėstų baudos dėl medžioklės taisyklių pažeidimų, jie būtų baudžiami dėl saugomų teritorijų pažeidimo.

„Laukia įtemptas laikotarpis su naujais iššūkiais. Mano svarbiausi darbai bus spręsti su gamtos apsauga ir miškų sektoriumi susijusius klausimus, kadangi šios sritys yra pačios jautriausios ir reikalaujančios daugiausia dėmesio“, – pranešime sakė L. Valalytė.

Iki šių metų kovo ji vadovavo Užimtumo tarnybai, iš kur pasitraukė pasibaigus ketverių metų kadencijai, iki tol ji dirbo Mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ Kaune direktore ir projekto, skirto sukurti arba atnaujinti mokslo ir studijų infrastruktūrą Lietuvos sveikatos mokslų universitete, koordinatore.

36 metų L. Valalytė turi verslo vadybos ir administravimo bei socialinės pedagogikos išsilavinimą, dabar ji studijuoja ISM vadybos ir ekonomikos universitete.

Vienas iš trijų aplinkos viceministrų portfelių buvo laisvas nuo gegužės vidurio, kai iš pareigų savo noru pasitraukė dėl  Medžioklės taisyklių pakeitimų kritikuota Rasa Vaitkevičiūtė.

Ministro patarėjas Justas Jaskonis informavo BNS, kad ji pareigas pradės eiti iškart po tarnybų patikros.

L. Valalytė anksčiau yra dirbusi Užimtumo tarnybos direktore – iš šių pareigų ji pasitraukė kovą, pasibaigus ketverių metų kadencijai.

Anksčiau ji dirbo Mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ Kaune direktore ir projekto, skirto sukurti arba atnaujinti mokslo ir studijų infrastruktūrą Lietuvos sveikatos mokslų universitete, koordinatore.

36 metų L. Valalytė yra baigusi verslo vadybos ir administravimo magistro bei socialinės pedagogikos bakalauro studijas Kauno technologijos universitete ir tęsia studijas ISM vadybos ir ekonomikos universitete.

Vienas iš trijų aplinkos viceministrų portfelių buvo laisvas nuo gegužės vidurio, kai iš pareigų savo noru pasitraukė dėl  Medžioklės taisyklių pakeitimų kritikuota Rasa Vaitkevičiūtė.

Rezultatas – apgailėtinas

Programos tikslas kilnus – socializuoti ir į darbo rinką integruoti socialinėje atskirtyje atsidūrusius bedarbius. Tačiau projekto rezultatais nesigiria nei socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, nei Užimtumo tarnybos (UT) vadovė Ligita Valalytė. UT teigia, kad programos efektyvumą vertinti dar anksti, tai bus daroma metų pabaigoje, tačiau jau dabar aišku, kad projektas taps pinigų taškymo sinonimu.

Specialios programos rezultatais nesigiria nei L.Kukuraitis, nei L.Valalytė.

Bene pagrindinis efektyvumo rodiklis – projekte dalyvavusių bedarbių dalis, kuri susirado darbą ir išdirbo bent šešis mėnesius per metus. Programa vykdyta šešiose savivaldybėse (Alytaus ir Panevėžio miestų, Akmenės, Šilutės rajonų bei Pagėgių ir Druskininkų), gali būti, kad šiuo metu tebedirba vos pora dešimčių projekte dalyvavusių žmonių.

Akivaizdų pinigų taškymą pamačiusios sąžiningos savivaldybės net nepanaudojo visų skirtų lėšų – jas grąžino. Nepaisant to, L.Kukuraitis praėjusį mėnesį pranešė, kad kitąmet programa apims dar daugiau savivaldybių, jai bus skirta dvigubai daugiau lėšų – 2 mln. eurų.

"Pagal šią programą buvo skirta net po 2 tūkst. eurų vienam bedarbiui, kurių turėjome penkiasdešimt. Tai žvėriškai didelė suma. Nors pirkome ir psichologo, ir kitų specialistų paslaugas, bet pinigų nešvaistėme. Išleidome apie 24 tūkst. eurų, kitus grąžinome. Bet, kiek žinau, kitiems metams vienam žmogui numatyta skirti 3 tūkst. eurų, o gal ir daugiau", – ministerijos dosnumu stebėjosi Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Grigorienė.

Į programas dėmesį atkreipė net ir Valstybės kontrolė. Ji konstatavo, kad specialias programas baigė ir darbą susirado vos 17 proc. dalyvavusių bedarbių, o po 6 mėnesių darbo rinkoje liko vos 6 proc.

Paruošti "prekę"

Projektu siekiama į visuomenę grąžinti ilgą laiką nedirbusius, vyresnius nei 30 metų ilgalaikius bedarbius, kurie gauna piniginę socialinę paramą, patiria socialinę riziką ir turi daugybę problemų, dėl kurių patiria socialinę atskirtį ir turi mažiau galimybių integruotis į darbo rinką.

"Nuprausti, aprengti, suteikti prekinę išvaizdą, kad darbdavys galėtų prekę pirkti, – taip sarkastiškai apie projektą atsiliepė V.Grigorienė.

Druskininkų savivaldybės buvo reikalaujama iš 50 dalyvių parengti 18 darbo rinkai. Parengti ne mažiau trečdalio darbo rinkai buvo siūloma ir kitoms programoje dalyvavusioms savivaldybėms. "Pas mus iškart įsidarbino penki, bet neaišku, kiek šiuo metu dirba. Jei žmogus nedirbo dešimt ar penkiolika metų, per pusę metų jo darbui teoriniais kursais neparengsi", – svarstė V.Grigorienė.

Bedarbiai buvo įtraukiami į mokymus, jų poreikiams samdyti psichologai, teisininkai, kiti specialistai, pirktos įvairios priemonės, kai kur net užrašų knygelės ir skaičiuotuvai, tačiau visose savivaldybėse rezultatai panašūs – įsidarbino ir tebedirba vienetai programos dalyvių.

Manoma, kad nesėkmė ištiko, nes programoje galėjo dalyvauti tik tie asmenys, kurie atitiko sudėtingus kriterijus.

"Kandidatas turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne mažiau nei metus. Antras kriterijus – turi būti socialinės paramos gavėjas. Šis kriterijus abejotinas, nes reiškia, jog atsiremia į valstybės remiamas pajamas. Jei žmogus vienišius, tai gerai. Bet jei turi dirbančią žmoną, projektui netinka. Sunkiausias yra ketvirtas kriterijus, susidedantis iš grupės – arba grįžęs iš įkalinimo įstaigos, arba iš priklausomybių centro, arba nėščia, arba socialinės rizikos asmuo", – V.Grigorienė teigia, kad projekto aprašas nevykęs. Pagal kitų metų planus, Druskininkų savivaldybei numatyta, jog projekte turėtų dalyvauti jau 75 asmenys. Tačiau, pasak V.Grigorienės, asmenų, atitinkančių aprašo reikalavimus, savivaldybėje atsirado tik du.

Pašnekovė kaip pagrindinę idėjos žlugimo priežastį nurodė faktą, kad darbdaviai nebuvo skatinami dalyvauti programoje.

"Partneriais turėjo būti ir darbdaviai. Tačiau jie negalėjo jais būti, nes jų niekas neskatino", – V.Grigorienės.

Pašnekovės teigimu, savivaldybė pati pasisiūlė dalyvauti projekte, turėjo savo viziją, tačiau viskam vadovavo valdininkai iš Vilniaus.

Akivaizdų pinigų taškymą pamačiusios sąžiningos savivaldybės net nepanaudojo visų skirtų lėšų – jas grąžino.

Dirbs iš Naisių

Jei šiemet savivaldybės pačios galėjo disponuoti lėšomis, kurių nemažai sutaupė, kitiems metams ministerija nutarė milijonus skirti viešosioms įstaigoms. Teigiama, kad konkurso būdu atrinktos septynios nevyriausybinės organizacijos – viešosios įstaigos: Socialinių inovacijų centras, Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras, Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras, Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyrius, Šiaurės Lietuvos kolegija, Projektų valdymo ir mokymo centras, koordinacinis centras "Gilė".

Net trijų įmonių šaknys yra Šiauliuose. VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija ir VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras įsikūrusios Šiauliuose, o Ritos Brijūnaitės vadovaujama VšĮ Socialinių inovacijų centras – Naisiuose. Anksčiau įstaiga buvo registruota Šiauliuose, Ežero gatvėje, tame pačiame pastate, kur šiandien registruota ir VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras.

Nuo 2012 m. vasario VšĮ Socialinių inovacijų centras vykdė mažos vertės mokymo projektą "Veiksmingi socialinės ir darbinės (re)integracijos sprendimai: esu, galiu ir noriu dirbti". Lygiai po metų Europos socialinio fondo agentūrai kilo įtarimų, jog įstaiga paslaugas pirko iš VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras, kurio dalininkė – ta pati R.Brijūnaitė. Buvo kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą.

"Tarnyba nustatė, kad Rita Brijūnaitė 2012 04 25 pasirašė dalininko teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu perleido 100 proc. nuosavybės teise turimo VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras dalininko kapitalo dalį, suteikiančia 100 proc. balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, kito asmens nuosavybei", – 2013 m. sausį Europos socialinio fondo agentūra informavo tuometis VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas, teigdamas, kad R.Brijūnaitė paslaugas pirko jau ne iš jai priklausančios įstaigos.

Komentaras

Vitalijus Mitrofanovas

Akmenės rajono meras

Mes projektą pradėjome kovo mėnesį. Turėjome nupirkti paslaugas, kurias vadinu "būrimo" paslaugomis. Užbursi ar neužbursi žmogų, kad jam reikia dirbti, įtikinsi, kad nedirbant blogai. Ir už "būrimą" kažkas gauna pinigus. Bet rezultato negali pamatuoti. Mūsų rajone buvo "buriami" 84 asmenys, iš jų pavyko "užburti" 17, kurie buvo įdarbinti, šiuo metu dirba tik penki.

Jei būtų savivaldybės valia, projektas vyktų ne kelis mėnesius, kaip šiemet, bet ne mažiau kaip trejus metus. Ir finansavimą reikia skirti ne ministerijos pasirinktoms nevyriausybinėms organizacijoms, bet savivaldybėms, kurios lėšas leistų racionaliai. Ministerijos pasirinktas modelis įtraukiant į projektą viešąsias įstaigas – tai pinigų išmetimas į balą. Nenoriu kritikuoti, bet mūsų apskrityje įdomūs subjektai atrinkti. Ir svarbiausia – savivaldybei nežinant, su mumis nepasikonsultavus. Gaila, nesugebėjome įtikinti darbdavių, nes jie nebuvo motyvuoti.

Šis projektas finansuojamas europinėmis lėšomis. Laikas bėga, jis baigiasi, o pinigų dar yra. Tad sugalvojo priemonę pinigams išleisti, pavadino pilotiniu projektu. Aš tikėjausi, kad dalis funkcijų, kurios dabar tenka Užimtumo tarnybai, teks savivaldybei. Taip neatsitiko.

Šis taikos susitarimas bus perduotas teismui siekiant nutraukti prieš metus prasidėjusį tarpusavio teisminį ginčą, pranešė Užimtumo tarnyba.

Anot tarnybos, pagal taikos sutartį LVK atsisakė reikalavimo, kad Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė paneigtų viešą pasisakymą dėl sulauktų grasinimų ir neturtinės žalos atlyginimo. Savo ruožtu L. Valalytė sutiko ištrinti jos skelbtą įrašą socialiniuose tinkluose ir kreiptis į portalus delfi.lt ir 15min.lt, kad jie pašalintų dalį jos komentaro.

Portalas 15min.lt pernai rašė, kad L. Valalytė yra sakiusi, jog LVK atstovai nurodinėjo derinti viešųjų pirkimų sąlygas bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui raštu išdėstė reikalavimą Darbo biržos projektų administravimą ir lėšas perduoti konfederacijai. Ji teigė iš LVK sulaukusi ir reikalavimo surasti milijoną jų projektams, jeigu ji ir toliau norinti dirbti direktore.

15min.lt taip pat skelbė, kad V. Sutkaus grasinimų sulaukė ir Telecentro vadovas Remigijus Šeris. Jis patvirtino sulaukęs V. Sutkaus užuominų, kad „visko gali pasitaikyti“, jei esą jis nebalsuos už V. Sutkų konfederacijos vadovo rinkimuose.

Pats V. Sutkus teigė, kad L. Valalytės atžvilgiu nebuvo jokių grasinimų, o teiginiai kad grasinimų sulaukė ir R. Šeris yra nepagrįsti, nes jis nebuvo išrinktas į prezidiumą, kuris ir renka prezidentą.

M.Skritulskas pristatė siūlymą atsisakyti centrinio institucijos aparato Vilniuje paliekant tiktai keturias regionines darbo biržas ir taip kasmet sutaupant po 5,2 mln. eurų. 

M.Skritulskas netrukus sulaukė pranešimo apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodoma, kad kalbėdamas su žurnalistu M.Skritulskas įtariamas pažeidęs Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisykles, kurios nurodo elgtis politiškai neutraliai ir nežlugdyti valstybės valdžios institucijų sprendimų arba veiksmų, būti lojaliems ir paslaugiems vadovybei, atsakyti už naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą panaudojimą ir konfidencialumą.