44 proc. Lietuvos gyventojų aukštas kraujospūdis ar padidintas cholesterolis nustatomas profilaktinio sveikatos patikrinimo metu, 32 proc. – pasijutus blogai ir kreipusis į gydytojus bei atsitiktinai, likusiems 13 proc. – gydantis nuo kitos ligos. Tokie „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai kelia nerimą gydytojams, nes rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika nėra pakankamai kontroliuojama.

Tokie rezultatai vienareikšmiškai rodo, kad Lietuvos gyventojai nelinkę tikrintis sveikatos ir ja rūpintis, įsitikinusi gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė.

„Tikrinantis profilaktiškai pakitimai ar liga nustatoma anksčiau, jos gydymas būna efektyvesnis. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje arterinė hipertenzija diagnozuota apie 700 tūkst. žmonių, dislipidemijos paplitimas atsilieka tik truputį, o tikimybė išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligoms (ŠKL), kurias paprastai ir prišaukia nekoreguojamas padidintas kraujospūdis ir cholesterolis, yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Todėl labai svarbu, kad šie rizikos veiksniai būtų laiku nustatomi ir kontroliuojami“, – sakė J. Jurgaitytė.

Profilaktiškai tikrinasi vos kas antras

Profilaktinio sveikatos patikrinimo metu arterinė hipertenzija bei dislipidemija dažniausiai nustatomos 46–55 m. amžiaus apklausos dalyviams – daugiau nei 50 proc. apklaustųjų. Pasak gydytojos, būtent šie žmonės patenka į amžiaus rėžį, kuriam yra skirta Lietuvoje vykdoma ŠKL prevencijos programa, kurioje gali dalyvauti 40–54 metų amžiaus vyrai ir 50–64 metų moterys. Jiems kartą per vienerius metus šeimos gydytojas nustato galimus ŠKL rizikos veiksnius, o esant didelei ŠKL tikimybei siunčia pacientą pas specialistus išsamesniems tyrimams.

Pirmieji ligos požymiai gali būti nustatomi būtent profilaktinės programos metu, tad tam tikrais atvejais tai gali išgelbėti žmogui gyvybę.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2021 m. šioje programoje dalyvavo beveik 44 proc. visos tikslinės populiacijos, 2013 m. šis rodiklis siekė 28,4 proc. J. Jurgaitytės nuomone, nors vis daugiau žmonių įsitraukia į ŠKL prevencijos programą, to dar nepakanka.

„Pastebiu, kad vos kas antras žmogus domisi tokiomis profilaktinėmis programomis. Turėtų būti tikrai daugiau, nes šiandien medicina siūlo labai dideles galimybes visapusiškai ištirti širdies funkciją, atlikti visus reikiamus tyrimus. Pirmieji ligos požymiai gali būti nustatomi būtent profilaktinės programos metu, tad tam tikrais atvejais tai gali išgelbėti žmogui gyvybę, tik svarbu, kad pats žmogus to norėtų“, – sakė ji.

Pasijutus blogai ir kreipusis į gydytoją kraujospūdžio ir cholesterolio sutrikimai nustatyti net 45 proc. 26–35 metų, 43 proc. 18–25 metų ir 35 proc. 56 ir daugiau metų apklausos dalyvių.

Gydytoja kardiologė akcentuoja, kad nors valstybės finansuojamos profilaktinės sveikatos patikrinimo programos skirtos tam tikroms amžiaus grupėms, net ir į jas nepatenkantys gyventojai, vos pasijutę blogai ar tik turėdami baimių, abejonių, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir išrašys siuntimą pasikonsultuoti su specialistu.

ŠKL gali grėsti ir jaunesniems žmonėms, turintiems daugiau rizikos faktorių ar nepalankią šeiminę anamnezę, tad reguliarūs profilaktiniai tyrimai gali padėti nustatyti ligas laiku.

„Apklausos rezultatai rodo, kad 8 proc. gyventojų, daugiausia tai 36–45 m. amžiaus žmonės, aukštą kraujospūdį arba padidintą cholesterolį sau nusistatė savarankiškai įsivertinę savo sveikatos būklę. Pasitaiko, kad žmonės, ypač jaunesni, tokias išvadas pasidaro po atliktų bendrų kraujo tyrimų, kai kurie – iš tam tikrų savijautos pakitimų, taip pat jei kas nors iš artimųjų turėjo šią bėdą“, – dalijosi medikė ir atkreipė dėmesį, kad diagnozę visuomet turėtų nustatyti ir gydymą paskirti gydytojas.

Liga gali keisti eigą ir formą

Apklausa parodė ir tai, kad nustačius padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolį ne visi sąžiningai stebi šiuos rodiklius ir laikosi gydytojų rekomendacijų. Reguliariai lankosi pas gydytoją ir atlieka tyrimus vos du iš dešimties (23 proc.) apklaustų sergančiųjų. Nereguliariai, rečiau nei rekomenduojama tą daro dar maždaug penktadalis (22 proc.), reguliariai darosi tik cholesterolio tyrimą 4 proc., o reguliariai tikrinasi tik kraujospūdį 17 proc. apklausos dalyvių. Net trečdalis (34 proc.) sergančiųjų prisipažino sveikatos rodiklių apskritai nesekantys.

Susirgęs viena liga ir jos negydydamas pacientas po kurio laiko jau turi du sutrikimus.

„Nepakankamas sveikatos rodiklių stebėjimas gali lemti nepakankamą ligos kontrolę ar jos gydymą. Svarbų vaidmenį vaidina paciento motyvacija, o jos dažnai nepakanka. Visgi teigiami pokyčiai yra, vis daugiau pacientų domisi gydymu, būna skaitę įvairios informacijos apie ligą, inovatyvesnius gydymo būdus, pavyzdžiui, politabletes, tad pareigingai žiūri ir į sveikatos rodiklių sekimą, supranta, kodėl tai svarbu“, – kalbėjo J. Jurgaitytė.

Viena iš priežasčių, kodėl reikia reguliariai lankytis pas gydytoją ir sekti savo sveikatos rodiklius yra ta, kad liga gali keisti savo eigą ir formą.

„Tarkime, pacientui nustatomas padidėjęs cholesterolis. Jei jis nekontroliuojamas, jis turi tiesioginės įtakos kraujospūdžiui – mokslinėje literatūroje rašoma, kad aukštas cholesterolis skatina kraujo spaudimo didėjimą. Yra ir atvirkštinė sąsaja, todėl labai gali būti, kad susirgęs viena liga ir jos negydydamas pacientas po kurio laiko jau turi du sutrikimus“, – aiškino gydytoja kardiologė.

Ligos eigai keičiantis jos gydymas gali būti koreguojamas skiriant kitokius vaistus ar keičiant dozes. Pavyzdžiui, vietoje kelių atskirų tablečių arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai gydyti pacientui gali būti skiriamos politabletės, kurių vienoje tabletėje yra abi šias ligas kontroliuojančių veikliųjų medžiagų.

„Kartais skiriant vaistus nuo arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos atskiromis tabletėmis nepavyksta pasiekti tikslinių cholesterolio reikšmių, tad skiriamos politabletės ir situacija susitvarko. Yra ir daugiau tokios vaisto formos privalumų – vienoje politabletėje yra ir statinas, ir antihipertenzinis vaistas, tad pacientas negali pamiršti išgerti kurios nors tabletės, todėl ligos kontroliuojamos efektyviau“, – tikino pašnekovė, ir atkreipė dėmesį, kad pacientui nesekant savo sveikatos rodiklių reguliariai, sudėtinga parinkti jam tinkantį gydymą.

Kad reguliariai lankosi pas gydytoją ir atlieka kraujospūdžio ir cholesterolio tyrimus, teigia 28,5 proc. vyresnių nei 46–55 metų ir 40 proc. vyresnių nei 56 metų respondentų. Rodiklių apskritai neseka atitinkamai 25 proc. ir 14 proc. šių amžiaus grupių atstovų.

„Nenoras stebėti savo sveikatos rodiklių labiausiai pastebimas tarp tų pacientų, kuriems pakitimai nustatomi atsitiktinai, gydantis nuo kitų ligų. Tokiu atveju jie dažnai mano, kad tie rodikliai yra vienkartiniai, atsitiktiniai matavimai, gydytis jiems nereikia ir griežtai atsisako gydymo. Toks elgesys be galo rizikingas, nes žmogų gali ištikti miokardo infarktas, insultas, kuomet padėti jau gali būti per vėlu“, – aiškino J. Jurgaitytė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, koreguojant tokius širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnius, kaip padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis, taip pat atsisakius rūkymo, sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų galima sumažinti maždaug 80 proc.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko gegužės 18–27 dienomis, joje dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Dažniausiai skiriamas bendrasis kraujo tyrimas yra išsamus, tačiau jis neparodo visko, kas vyksta žmogaus organizme, LRT Radijui sako laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė. „Jis gali parodyti mažakraujystę, arba anemiją, B12, folio rūgšties ar geležies stoką, uždegiminį procesą, alergijos požymius. Bet mes nematysime, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai ir daugelio kitų dalykų“, – pastebi ji.

Anot medikės, dabar į sąrašus, įtraukta daugiau nemokamų tyrimų, tačiau už kai kuriuos, norint užbėgti ligai už akių, verta susimokėti patiems. Toks, pabrėžia D. Babenskienė, yra ir vėžio žymenų tyrimas: „Aš siūlau vėžio žymenų tyrimus atlikti, nes jie kitą kartą atskleidžia ir uždegiminius, ir kitus visai su vėžiu nesusijusius procesus, pavyzdžiui, ir hepatitą C.“

– Kokios informacijos galima gauti ištyrus kraują?

– Laboratorinė diagnostika yra labai pažengusi ir išsami. Dažniausiai skiriamas bendrasis kraujo tyrimas (manau, kad klaidinga jį taip vadinti) iš tikrųjų neatspindi visos situacijos. Dirbdamas organizmas į kraują išskiria tam tikras medžiagas. Būtent laboratorinių tyrimų metu mes tas medžiagas aptinkame, matome jų kiekį, pokyčius ir pagal tai galime atrasti ir anksti diagnozuoti ligą. Taip, bendrasis kraujo tyrimas yra informatyvus, jis gali parodyti mažakraujystę, arba anemiją, B12, folio rūgšties ar geležies stoką, uždegiminį procesą, alergijos požymius. Bet mes nematysime, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai ir daugelio kitų dalykų.

– Dabar pavasaris, ir žmonės dažnai skundžiasi, kad nėra jėgų, energijos.

– Taip gali būti dėl įvairių priežasčių: dėl ligos, pervargimo, vitaminų ar mikroelementų stokos, psichologinių problemų. Todėl mes ir tiriame, kad rastume priežastį. Aš visada sakau – geriau atlikti tyrimus, pasižiūrėti ir atmesti tai, ko nėra, negu praleisti tai, kas yra. Tarkim, dėl vitaminų trūkumo gali sutrikti įvairiausios funkcijos, pavyzdžiui, kepenų, virškinamojo trakto, skydliaukės. O negydomos ligos įsisenėja.

– Taigi vitaminų poreikį galima nustatyti ištyrus kraują? Bet dažniausiai žmonės patys kažkokių nusiperka.

– Paprasčiausiai iš kraujo tyrimo galima nustatyti kiekį. O ta mada, kai vitaminus perkame, nes vyksta akcija arba geria kaimynė, pas mus labai gaji. Vitaminų ar maisto papildų vartojame ar reikia, ar nereikia, nors organizmui kenkia tiek jų trūkumas, tiek perteklius. Yra nepavojingų vitaminų, kurie tirpsta vandenyje, – pavyzdžiui, vitamino C perteklius pašalinamas su šlapimu. Bet tokių vitaminų, kaip D ar E, kurie yra tirpūs riebaluose, tikrai galime perdozuoti, o pasekmės taip pat bus grėsmingos, kaip ir tada, kai jų trūksta. Todėl visą laiką sakau – atlikime tyrimus ir pažiūrėkime, kiek ir ko iš tikrųjų reikia.

– Hepatitai yra tylieji žudikai – iš pradžių žmogus nieko nejaučia. Paskui, kai jau liga aptinkama, ji būna įsisenėjusi, todėl gydymas labai sudėtingas. Kaip nustatyti prasidėjusią ligą?

– Elementarus kraujo tyrimas, kai mes aptinkame C arba B antikūnus – medžiagas, kurios kovoja su virusu. Hepatitai yra gydomi, taigi nereikia bijoti jų rasti. Tačiau juos reikia rasti laiku. Kuo labiau liga įsisenėjusi, kuo didesni pažeidimai, tuo sunkesnis gydymas, o kartais jau ir neįmanomas. Hepatitai yra labai klastingi ir net 10–20 metų gali nebūti jokių simptomų, tik pusei žmonių pasireiškia gelta. Nors manoma, kad hepatitas būtinai susijęs su gelta, taip nėra. Kadangi kepenys neturi skausmo receptorių, mums jų ir neskauda. Taigi visos klastingos ligos pasireiškia tada, kai prasideda komplikacijos.

Hepatitų komplikacija yra kepenų cirozė arba vėžys, kurio gydymas – tik kepenų transplantacija. Kai žmonės tikrinasi profilaktiškai, mes atrandame daug hepatito atvejų. Vis dėlto, kiek žmonių serga, nežinome. Žinome tik tai, kiek yra diagnozuotų atvejų. O sergantis žmogus gali ir pats sulaukti siaubingų komplikacijų, ir apkrėsti šeimos narius, kolegas. Klystama, jei galvojama, kad tai – tik asocialių žmonių liga. Tai mūsų amžiaus liga, kuria mes galime užsikrėsti ir pedikiūro ar manikiūro salone, ir pas odontologą. Žinoma, bijoti nereikia, bet reikia žiūrėti, kad visi tinkamai elgtųsi, pavyzdžiui, ir manikiūrininkės dėvėtų pirštines.

Be abejo, jei reaguosime į kiekvieną suskaudėjimą, kiekvieną simptomėlį, pas gydytoją bėgsime labai dažnai. Bet jei kartą per metus tikrinsimės nuolat, jausdamiesi sveiki, užteks ir šitų tyrimų, o tikimybė, kad laiku aptiksime ligas, yra didelė.

– Atėjus pas gydytoją ir pasakius, kad norima pasitikrinti profilaktiškai, tikrai dėl hepatito B ar C netikrins.

– Labai gaila, kad netikrins. Iš tikrųjų gydytojai yra labai supančioti. Jie tikrai sąmoningi ir žino, kad reikėtų pacientui pasiūlyti ir vieną, ir kitą tyrimą. Kadangi nepakanka lėšų profilaktiškai tirti žmones valstybės mastu, tai gydytojai tegul bent jau ištiria, ką gali, nes norma yra praplėsta, įtraukta daugiau tyrimų.

Deja, reikia ir pačių žmonių sąmoningumo. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone onkocitologinio tyrimo programa vykdoma 14 metų, bet ten patikrinta tik 25 proc. moterų, nors žinome, kad būtent nuo gimdos kaklelio vėžio kas dvi minutes pasaulyje miršta po moterį. O diagnostiką turime puikią, yra galimybė anksti atrasti vėžį. Taigi pacientui tereikia ateiti ir pasakyti – aš noriu tyrimo, padarykite, kas priklauso. O tiriantis dėl kitų ligų, tokių kaip hepatitas C, reikia susimokėti.

Dabar laboratorijos turi sudariusios tam tikrus tyrimų, rekomenduojamų atlikti kartą per metus, paketus. Tai yra apie 70 kraujo parametrų, kurie apima praktiškai visas organizmo funkcijas: bendrąjį kraujo, kepenų, skydliaukės tyrimą, vėžio žymenis ir kt. Žmogus turi tai žinoti ir pats investuoti į savo sveikatą.

– Paminėjote vėžio žymenis. Kraujo tyrimais įmanoma nustatyti vėžį?

– Kai kuriuos – taip. Yra septyni pagrindiniai vėžio žymenys, kuriuos tiriame Lietuvoje. Tai yra kiaušidžių, krūtų, virškinamojo trakto, plaučių, skrandžio, prostatos vėžio žymenys. Netiesa, kad yra vienas žymuo, galintis parodyti, ar yra vėžys, ar ne. Vėžio žymenų specifiškumas yra 85–95 proc., kai kurių – netgi 99 proc. Tarkim, krūties vėžio žymenų specifiškumas 95 proc. Atlikus tyrimą 100 vėžiu sergančių moterų, penkiais atvejais žymuo vis dėlto bus neigiamas, o 95 atvejais – teigiamas. Šiuo atveju labai reikalingas gydytojas, kuris turėtų interpretuoti šį tyrimą. Aš siūlau vėžio žymenų tyrimus atlikti, nes jie kitą kartą atskleidžia ir uždegiminius, ir kitus visai su vėžiu nesusijusius procesus, pavyzdžiui, ir hepatitą C.