Šuliniai ištuštėję beveik visuose Girbutkių kaimo sodybose. Per visą dieną vandens galima pasemti vos kibirą, nes jo šuliniuose likę apie 10 cm. Gyventojai sako, kad čia taip nėra buvę niekada, nors sausrų buvo ir anksčiau.

„Kad va taip visai dingtų visam kaimui, tai pirmą kartą“, – pasakojo gributkiškė.

„Mano šulinys nėra labai gilus, tai mes visą laiką turėdavome problemų, bet kai kaimynų tokie gilūs šuliniai ir taip staiga dingsta vanduo, tai čia yra kažkas mums nesuprantama“, – jai antrino ir kita šio kaimo gyventoja.

Geriamąjį vandenį gyventojai perka, o buityje bando suktis su lietaus vandeniu. Deja, ir jo nėra į valias.

„Vaikams, anūkams perkam vandenį. Taupom. Yra daug anūkų, reik ir skalbtis, ir valgymui. Taupom“, – liūdna situacija pasidalijo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„O šiaip laistymui daržams – lietaus vanduo. Ir tvenkinuką mažą turiu, bet jis dabar beveik jau tuščias. Žuvytės kad išgyventų, nesemiu net iš ten. Saugau“, – atviravo kita.

Vien su sausra gyventojai vandens dingimo nesieja. Anot girbutkiškių, vandens sumažėjo po gausių sprogdinimų greta esančiame naujame karjere.

„Pastebėjau, kai pradėjo čia bombarduot. Žiūriu, kad skalbenka nebedirba, hidroforas nebepaima vandens. Tik atsirado, pradėjo sprogdint ir taip trečia ar ketvirta savaitė“, – Algirdas pasakojo, kad anksčiau šioje sodyboje gyveno jo brolis ir tėvai, bet vandens taupyti niekada nereikėjo. Šiemet net agurkai kartūs dėl vandens stygiaus. Algirdas juos lietaus vandeniu laistė tik retkarčiais. „Nieko netaupydavau, ir bulbas laistydavau, jokio klapata. (...) Kiek kas gyvena, nebuvo tokio atvejo“, – dievagojosi Algirdas.

Prausiamės, maudomės, rūbus skalbiam iš upės atneštu vandeniu, o geriamą vandenį iš Pakruojo parsivežam.

Arčiau karjero gyvenanti Inga sako, kad vandens neturi metus laiko. Pasakojo, kad šulinys išseko pradėjus veikti karjerui. „Gyvenam dešimt metų. Iki tol nieko nebuvo, vandens užteko, viskas buvo gerai. Dabar kai „Dolomitas“ persikėlė čia, pradėjo sprogdint ir pamažu dingo vanduo“, – prisiminė ji. Gyventojai be vandens verčiasi sunkiai. „Prausiamės, maudomės, rūbus skalbiam iš upės atneštu vandeniu, o geriamą vandenį iš Pakruojo parsivežam“, – neslėpė nepatogumų Inga.

Geologų nuomone, vandens sumažėjimas su verslu nesusijęs, tačiau tikslios priežastys paaiškės tik po mokslininkų tyrimo.

„Geologijos tarnyba įvardijo, kad neturėtų būti poveikis būtent „Dolomito“ kasimo, nes paviršutinių sluoksnių jie nejudina ir, jeigu gręžinys įkastas yra į dolomitą, irgi vandens fonai yra nesusiję“, – teigė Pakruojo meras Saulius Margis.

Paskelbus ekstremalią situaciją, gyventojams suskubo padėti rajono valdžia. Vandeniu savivaldybė aprūpino apie pusšimtį žmonių.

„Dalis gyventojų susipylė į talpyklas, kurie turėjo, o daliai gyventojų buvo supiltas vanduo į šulinius. Deja, šuliniuose vanduo per parą laiko dingo“, – sakė Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Veliulis.

Tad atsargas reikės vis pildyti. Tam savivaldybė jau užsakė specialių vandens talpyklų. Taip pat po specialistų tyrimo valdžia imsis ilgalaikių sprendimo būdų – gyventojams įrengs gręžinius, gilins šulinius ar atves centralizuotą vandentiekį. Gal situaciją pagerins ir sinoptikų žadamas lietus, tačiau Pakruojo rajone daug molio, kuris neleidžia lietaus vandeniui susigerti, tad jis tiesiog nuteka šalin.

Liepų gatvė buvo pilna vandens, klaipėdiečiai socialiniuose tinkluose dalijosi neįprasto vaizdo nuotraukomis.

19.36 val. bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovė spaudai Gintarė Butkienė pranešė, kad dėl avarijos vandentiekio avarijos magistralinėje linijoje šiaurinėje Klaipėdos dalyje sutriko vandens tiekimas.

Dėl poplūdžio Liepų gatvėje vairuotojams patarta rinktis kitas gatves.

Avarinės tarnybos darbuotojai skubiai ėmėsi darbo ir jau maždaug po valandos pranešta, kad avarija lokalizuota, o vėliau – gedimas pašalintas.

Šiaurinės miesto dalis gyventojai dar kurį laiką jautė nepatogumus – iš čiaupų bėgo drumzlinas vanduo. Klaipėdiečiai paprašyti nuleisti vandenį, kol pasirodys tinkamas naudoti.

„Kauno vandenų“ Avarinės tarnybos brigada greitai atrado avarijos vietą, išardė trinkeles ir tvarko vamzdį.

Vandens tiekimą atkurti tikimasi iki 18 val.

„Įvyko nedidelė avarija. Buvo greitai sureaguota. Brigada darbuojasi iš peties. Gyventojų laukia šventinis savaitgalis, vandens tiekimą stengiamės atstatyti kaip įmanoma greičiau“, – pasakojo „Kauno vandenų“ atstovė Vaida Bytautė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gyventojams žinutėmis išsiųsta informacija apie įvykį ir kiek laiko gali prireikti padariniams pašalinti.

Priešingai nei praėjusį savaitgalį, kai kelių namų gyventojai, kurių šildymo sistemas prižiūri bendrovė „Sobo sistemos“, stingdant šalčiui buvo net tris dienas palikti be šildymo, šį kartą viskas baigėsi sėkmingai.

Pagalbą, kurią suteikė namą prižiūrinti įmonė „Mano BŪSTAS“, daugiabučių gyventojai gavo nedelsiant.

Šią savaitę Žardininkų gatvėje įvyko vamzdynų avarija, dėl kurios du devynaukščiai ir du penkiaaukščiai daugiabučiai namai liko be šalto ir karšto vandens. Kai kurie gyventojai nerimavo, jog dėl rimtos avarijos be vandens teks gyventi keletą dienų ar net savaitę.

Tačiau dar tą patį vakarą Žardininkų gatvės 2, 4, 9 ir 11 namų gyventojai buvo išgelbėti nuo didelių nepatogumų. „Mano BŪSTO“ specialistai vos per keletą valandų sugebėjo lokalizuoti avariją ir atnaujinti šalto bei karšto vandens tiekimą.

„Mano BŪSTO“ atstovas Vidas Balbuckis pasakojo, kad avarija šiuose namuose įvyko dėl vamzdžių korozijos ir žemos oro temperatūros.

„Pranešimą, kad mūsų administruojamų namų gyventojai liko be vandens, gavome pavakarę. Reagavome greitai, išanalizavome situaciją, peržiūrėjome savo sistemas, kuriose kaupiama visa mūsų administruojamų namų techninė informacija, pasikalbėjome su vandentiekininkais, su brigada nuvykome į vietą ir supratome, kaip šią problemą išspręsti, kad gyventojams vandens tiekimas būtų atnaujintas dar tą patį vakarą“, – apie savo veiksmus pasakojo V.Balbuckis.

Jo teigimu, gedimas įvyko prie daugiabučių esančioje vandens slėgio pakėlimo stotelėje, kuri pagrindinės savo funkcijos nebeatlieka jau seniai, mat šiuo metu vandens slėgis yra pakankamas. Visgi, nors ši stotelė nėra naudojama, per ją vanduo prateka, o dėl korozijos ir šalčių čia esantys vamzdžiai nebeatlaikė spaudimo.

V.Balbuckis džiaugėsi, kad išspręsti problemą padėjo ir trečiųjų šalių atstovai, kurie neliko nuošalyje.

„Smagu, kad klaipėdiečiai tokiose situacijose yra supratingi ir pasirengę padėti. Mūsų specialistams nusprendus, kokių specialių medžiagų reikia avarijai likviduoti, prašėme parduotuvių atstovų po darbo valandų atvažiuoti  ir atrakinti savo sandėlius. Darbams atlikti greitai radome rangovą, daugiabučio viduje atlikome reikalingus darbus bei atjungėme slėgio pakėlimo stotelę, kad ji nebekeltų problemų namo gyventojams ir ateityje“, – atliktus darbus vardijo V.Balbuckis.

Pavojinga vieta

Kauno rajone veikiančių įmonių darbuotojai turėjo verstis be vandens. Kai paspaudė speigas, nutrūko vandens tiekimas. Žmonės įtarė, kad vanduo užšalo kur nors pakeliui iki bendrovių teritorijų. Apie gedimą buvo pranešta "Kauno vandenims".

Vienos Dievogalos kaimo įmonių atstovas Vilius "Kauno dienai" pasakojo, kad dar sausio 16 d. apie vandens trikdžius buvo pranešta bendrovei "Kauno vandenys". Į Kauno rajoną atvyko avarinė tarnyba, tačiau, nieko nepešusi, išvažiavo, o žmonės buvo priversti toliau dirbti be vandens.

Kitą dieną dar kartą atvyko avarinė, bet darbininkai ir vėl išvyko nieko nesutvarkę, nes esą nerado šulinio. Tuomet Dievogaloje įsikūrusių įmonių darbuotojai patys ėmėsi ieškoti, kur jis galėtų būti, kad vandens tiekimo problema būtų išspręsta. Pavaikščioję po laukus aplink teritoriją, jie šulinį rado, tačiau vaizdas gerokai nustebino.

Kelių metrų gylio šulinys buvo visiškai neuždengtas, į jį galėjo bet kas įkristi. O kadangi šulinys yra atokioje vietoje, greičiausiai net nebūtų galima prisišaukti pagalbos.

"Kiek laiko buvo neuždengtas, negaliu pasakyti, nes jį radome tik tada, kai pas mus užšalo vanduo. Kalbėjau su "Kauno vandenų" kažkokiu vadovu, jis sakė, kad darbininkai neturi kuo uždengti to šulinio. Keista, kad laukia, kol įvyks kokia nelaimė. Pažadėjo sutvarkyti per artimiausias dienas, bet nelabai tikiu jų pažadais, nes prie to šulinio važiavo ne vieną kartą ir nieko per beveik dvi savaites nepadarė", – savo poziciją išsakė pašnekovas.

Atviras šulinys – daugiau nei 2 m gylio. ("Kauno dienos" skaitytojų nuotr.)

Pinigų švaistymas?

Vyras piktinosi, kad "Kauno vandenų" avarinės tarnybos specialistai į iškvietimus atvyksta nepasiruošę. Be to, į Dievogalą jie vyko ne vieną kartą. Buvo dienų, kai prie šulinio atvažiavo keli skirtingi ekipažai, bet jokių darbų nevykdė. Todėl verslo atstovai tikina, kad jei jų darbuotojai taip neefektyviai dirbtų, jau seniai būtų bankrutavę.

"Pirmąkart atvažiavo penkiese be jokių teritorijos planų, pavaikščiojo aplink, šulinio nerado ir išvažiavo. Kadangi vandens neturėjome, vėl skambinome. Po savaitgalio atvažiavo avarinė ir vėl ta pati istorija – nežino, kur yra šulinys. Kitą dieną – vėl trijų žmonių brigada, bet taip pat nieko nerado", – pasakojo Vilius.

Kai vietos verslininkai pranešė "Kauno vandenims", kad patys rado šulinį, avarinės tarnybos specialistai atvyko dar kartą.

"Jie nufotografavo tą šulinį ir pasakė, kad perduos valdžiai. Tai ko jie važiavo, jei nieko netvarko? Po pietų man skambino iš avarinės, nes atvažiavo kita brigada, kuri vėl tik padarė nuotraukas. Mūsų adresu avarinė vyko šešis kartus ir absoliučiai nieko nepadarė. Tai įsivaizduokite, kaip  švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, jei važiuoja po tris žmones ir nieko nedaro? Liūdina tokia situacija, kai tarnybos darbuotojai tarpusavyje nesusišneka ir be reikalo važinėja – juk visa tai yra sąnaudos. Jei mes taip dirbtume, seniai būtume bankrutavę", – kalbėjo netoli šulinio įsikūrusios bendrovės atstovas Vilius.

Jei mes taip dirbtume, seniai būtume bankrutavę.

Sutvarkys rangovai

"Kauno vandenų" atstovai tikino, kad šulinys yra atokioje vietoje, todėl jį buvo sunku surasti ir iš karto išspręsti problemą dėl vandens tiekimo. Bendrovės atstovai pripažino, kad į Dievogalos kaimą teko vykti ne vieną kartą.

"Bendrovė iki vartotojų kreipimosi apie šį atvirą šulinį nežinojo, nes jis yra atokioje, nešienaujamoje, apžėlusioje krūmynais teritorijoje ir iki tol nebuvo pažymėtas dokumentacijoje. Gavusi iškvietimų dėl dingusio vandens Žemaičių pl. 67, avarinė tarnyba vyko du kartus, tačiau vandens nebuvimo priežasties ir šulinio, kuris yra nutolęs nuo bendrovių teritorijos, nerado", – nurodė "Kauno vandenų" viešųjų ryšių specialistas Andrius Nanėnas.

Jis dienraščiui aiškino, kad, gyventojams pranešus apie neuždengtą šulinį, avarinės tarnybos darbuotojai atvyko dar kartą, tačiau neturėjo šuliniui uždengti reikalingos technikos, kuri galėtų įvažiuoti į užžėlusią teritoriją. Taip pat paaiškėjo, kad darbuotojai neturi nestandartinių medžiagų, kuriomis dengiami tokio tipo šuliniai.

"Todėl buvo padaryta nuotraukų, kad būtų suformuota užduotis rangovams. Sausio 27 d. rangovai dirbo minėtoje vietoje ir turėtų uždengti šulinį 2 m skersmens perdengimo plokšte bei gelžbetoniniu dangčiu", – apie tai, kad šulinys jau turėtų būti sutvarkytas, kalbėjo "Kauno vandenų" atstovas.

Jis taip pat pridūrė, kad Dievogaloje įsikūrusios įmonės be vandens galėjo likti ir dėl kitų priežasčių, nebūtinai dėl neuždengto ir užšalusio vandens šulinyje. Pasak A.Nanėno, vandens nebuvimo priežastis bendrovėse nebūtinai gali būti susijusi su šiuo šuliniu, nes pasitaiko atvejų, kai vanduo užšąla ir dėl neapšiltintų vandens apskaitos mazgų vidaus tinkluose, o už vidaus tinklus atsako patys vartotojai.

Portalo kauno.diena.lt skaitytojas Tomas tikino, kad pirmadienį nuo pat ryto iki maždaug pietų Giraitėje, Girios gatvėje nebuvo nei lašo vandens. Anot jo, jei vandens tiekėjai būtų informavę, kad bus atjungtas vanduo, jie iš vakaro būtų pasirūpinę, tačiau dabar pirmadienį teko pasitikti sausomis.

„Be jokio perspėjimo atjungė. Darbininkai sakė, kad tvarko hidrantą, o perspėti apie darbus turėjo ne jie, o „Kauno vandenys“. Skambinau ten, tai vos ne kaip pasityčiojimas, kad vis dėlto, pranešti apie darbus turėjo patys meistrai. Pikta, nes nei dantų išsivalyti negalėjome. Būtų pasakę, kad tvarkys, būtumėme iš vakaro į taras prisipylę. Ko gero, visa gatvė be vandens buvo, nes juk atskirų trasų čia niekas netiesia, viena eina per visus gyventojus“, – kalbėjo Giraitės gyventojas Tomas.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, kodėl pirmadienį Giraitės gyventojai buvo be vandens. Bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Vilius Burokas informavo, kad balandžio 9 dieną Giraitės kaime, Girios g. 4 trūkus gaisriniam hidrantui, skubiai buvo pradėti jo keitimo darbai, kurie truko nuo 9 val. iki 12 val.

„Todėl minėtoje gatvės atkarpoje daliai vartotojų laikinai buvo nutrauktas vandens tiekimas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apraše numatyta, kad vandentvarkos įmonės, įvykus tinklų avarijai, įspėti vartotojus dėl vandens tiekimo nutraukimo privalo, jei avarijos šalinimo darbai užtrunka ilgiau negu 12 val.“, – komentavo V.Burokas.