Premjeras S.Skvernelis vis dar nori savo ministrų kabinetą vadinti profesionalų, tačiau šis apibūdinimas juo toliau, juo mažiau jam dera, nebent būtų pripažinta, kad jei moki melžti karvę, jau gali būti žemės ūkio ministras profesionalas.
Antra vertus, demokratinėse valstybėse vadinamųjų technokratų Vyriausybės griebiamasi tik trumpam ir kriziniais atvejais, tad būtų galima džiaugtis, kad valdantieji pripažino klaidą ir ministrais pasirinko politikus. Bet tai nereiškia, kad jiems neturi būti keliami kompetencijos reikalavimai. Pirmosios šio ministrų kabineto sudėties lyginimas su jų dubleriais – didžiąja dalimi ne naujokų naudai.
J. Narkevičiu prieš R. Masiulį
R.Masiulio (kairėje) išvertimas iš posto – pavyzdys, kad politikai gali gauti neigiamą grįžtamąjį ryšį, net jei jų darbo rezultatai geri.
Didžiausiu praradimu Vyriausybei politologai ir opozicija vadina tai, kad joje neliko Susisiekimo ministerijos vadovo 50-erių R.Masiulio. Jis tikra to žodžio prasme buvo ministras technokratas: nepriklausantis jokiai partijai ekonomistas ir patyręs vadybininkas, praėjusią kadenciją pašauktas į tarnystę Vyriausybėje, vadovavo Energetikos ministerijai, šią – Susisiekimo, o kriziniu laiku – mokytojų streikų įkarštyje – laikinai dar ir Švietimo ir mokslo.
R.Masiulį galima vadinti išskirtiniu vadovu jau vien dėl tos priežasties, kad jam pavyko retas dalykas Lietuvos istorijoje – iki pabaigos įgyvendinti didžiulį energetikos projektą. 2010–2014 m. jis vadovavo valstybinei bendrovei "Klaipėdos nafta", kuri buvo atsakinga už suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir sugebėjo jį užbaigti.
Ekspertai giria dabar jau buvusį susisiekimo ministrą už valstybės valdomų įmonių, viešųjų pirkimų ir valstybės biudžeto išteklių naudojimo efektyvinimą ir skaidrinimą. "Tačiau R.Masiulio pavyzdys rodo, kad dėl politinių aplinkybių politikai gali gauti neigiamą grįžtamąjį ryšį, nepaisant, kad jų darbo rezultatai labai geri", – konstatuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Vitalis Nakrošis.
Oficialus motyvas, kodėl R.Masiulio neliko Vyriausybėje – kad jis neturi Seimo, tiksliau, "valstiečių", palaikymo. Bet šis buvusio ministro trūkumas gali būti vienintelis naujojo pranašumas. 57-erių Jaroslavas Narkevičius Seime – trečia kadencija, praėjusią buvo Seimo vicepirmininkas, iki išrenkant į Seimą trumpai dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, anksčiau – Vilniaus rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėju.
Tad politinės patirties J.Narkevičius turi, tik jis domėjosi sritimis, mažai bendra turinčiomis ir su vidaus reikalais, kuriuos strateguoti J.Narkevičiui iš pradžių bandė įsiūlyti Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), ir juo labiau – su susisiekimu. Buvusį matematikos mokytoją, Šklėrių kaimo pagrindinės mokyklos direktorių ir politikoje domino švietimo ir jaunimo tematika. Seimo interneto svetainėje pateikiamoje J.Narkevičiaus biografijoje nurodyta: "Veiklos sritys: švietimas, mokslas, kultūra, jaunimo politika ir sportas, Europos reikalai". Visas tris kadencijas jis buvo Švietimo, mokslo ir kultūros (dabar – Švietimo ir mokslo) komiteto narys.
Gal todėl J.Narkevičius, atsakydamas į konkrečius dalykinius Seimo narių ar žurnalistų klausimus, jautėsi ne kaip buvęs mokytojas, o kaip pamokos neišmokęs pradinukas, vis žadėjo klausti ekspertų nuomonės ar žėrė bendras frazes. Naujas susisiekimo ministras pasirodė neturintis nei profesionalumo jam priskirtoje srityje, nei politinės pozicijos.
R. Tamašunienė prieš E. Misiūną
Rita Tamašunienė ir Eimutis Misiūnas
Kita LLRA-KŠS deleguota nauja Vyriausybės narė – 45-erių Rita Tamašunienė, kaip ir jos debiutuojantis kolega, taip pat buvusi mokytoja ir gyvenvietės mokyklos direktorė. Bet ji geresnė mokinė nei J.Narkevičius: atsakydama į Seimo narių klausimus parodė, kad pasidomėjo jai patikėtos vidaus reikalų srities problemomis.
R.Tamašunienei pravers ir politinė patirtis: ji – antra kadencija Seime ir tiek pat – LLRA-KŠS frakcijos Seime seniūnė. Ji – Biudžeto ir finansų komiteto narė. Iki išrenkant į Seimą dirbo Vilniaus rajono administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius dr. Algis Krupavičius primena, kad R.Tamašunienė Seime pasirodė kaip nuosaiki, įsiklausanti politikė, ne veltui jai patikėtos Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės pareigos. "Statutinėse srityse jai akivaizdžiai trūksta patirties, o savivaldą, regionų politiką ji neblogai išmano. Bet po Dailio Barakausko ir Raimundo Palaičio reikėtų labai stengtis, kad būtum silpnesniu vidaus reikalų ministru", – naują ministrę su pirmtakais lygina A.Krupavičius.
Yra gyręsis, kad moka pamelžti karvę ir važiuoti traktoriumi.
Vidaus reikalų ministerija – ne iš lengvųjų, jai priskirta daug valdymo sričių: viešasis saugumas, regioninė politika, savivalda, viešasis valdymas. Profesorius V.Nakrošis primena, kad visi ankstesni ministrai koncentravosi į viešąjį saugumą, o ligšiolinis – 46-erių teisininkas Eimutis Misiūnas gana gerai tvarkėsi visose sudėtingose ir plačiose ministerijai priskirtose valdymo srityse, ir tai buvo jo pranašumas prieš pirmtakus. Tiesa, V.Nakrošio vertinimu, kai kuriose, pavyzdžiui, viešojo valdymo srityje, rezultatai nuosaikūs.
Nauja ministrė, panašu, čia bus pirmoji, kuri akcentuos regionų politiką, bet V.Nakrošis abejoja, ar ministrė sugebės imtis kažkokių ryžtingų sprendimų, juolab artėja rinkimai, o ji dar tik žada mokytis jai naujų sričių.
Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai įžvelgia ir dar vieną pavojų: tiek J.Narkevičiui, tiek R.Tamošunienei patikėtos strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui turinčios ministerijos, tačiau naujų ministrų atstovaujamos LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševsksi garsėja prokremliška pozicija. R.Tamašunienė, kaip šios partijos frakcijos seniūnė, taip pat nedemonstruoja valstybinio požiūrio: ji, skirtingai nei Valstybės saugumo departamentas, neįžvelgia, kad šios frakcijos narės Irinos Rozovos vojažai į tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją gali kelti pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Vis dėlto pagrindinis R.Tamašunienės išskirtinumas, nulėmęs, kad ji gavo ministrės portfelį, – lytis. Ji nebuvo minima tarp pretendentų, kol prezidentas neparagino ieškoti moters, kad nebebūtume unikalia valstybe, kurios Vyriausybėje – tik vyrai.
A. Palionis prieš G. Surplį
Giedrius Surplys (kairėje) ir Andrius Palionis (dešinėje)
Naujasis žemės ūkio ministras 44-erių Andrius Palionis lig šiol savo biografijoje ūkininkavimą nurodydavo tarp pomėgių. Yra gyręsis, kad moka pamelžti karvę ir važiuoti traktoriumi. Kur kas daugiau turi politinės patirties – antra kadencija Seime, yra Biudžeto ir finansų komiteto narys. Dirbęs finansininku ir direktoriumi buitine technika prekiaujančiose bendrovėse, anksčiau – bankuose. Beje, jį socialdarbiečiai jau yra siūlę į praėjusių metų pabaigoje atsilaisvinusią aplinkos ministro vietą, bet tuomet jis neįveikė prezidentės Dalios Grybauskaitės filtro.
Dabar intriga – kaip elgsis naujas ministras, iki juo tapdamas pareiškęs, kad nepritaria nei ministerijos perkėlimui į Kauną, nei vadinamiesiems vaučeriams maisto produktams. Bet, primena V.Nakrošis, kraustymasis įrašytas koalicinėje sutartyje.
Be to, A.Palionis – Socialdemokratų darbo partijos atstovas, o jai po nesėkmingų šių metų savivaldos ir Europos Parlamento rinkimų iškilo didelė rizika dėl išlikimo Seime kitą kadenciją. "Tad gali būti vykdoma partijos matomumą kaimiškųjų vietovių rinkėjams siekianti gerinti politika. Abejoju, ar būtų kažkokių esminių reformų", – prognozuoja V.Nakrošis.
A.Krupavičiaus nuomone, A.Palionis bus stipresnis ministras nei G.Surplys. 39-erių eksministras per metus su trupučiu šiame poste prioritetu buvo pasiskyręs uoliai vykdyti LVŽS vadovybės politiką dėl ministerijos iškėlimo. Jis dėjo pastangų ir dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams nauju ES finansavimo laikotarpiu, bet derybos nepasibaigusios, tad neaišku, koks bus rezultatas.
G.Surplys karjerą šioje Vyriausybėje pradėjo nuo vidaus reikalų viceministro posto. Iki tol jis buvo su ES projektais dirbusio VšĮ "Jungtinis techninis sekretoriatas" komunikacijos vadovas. Ministro portfelį jis perėmė iš Broniaus Markausko. Dabar 58-erių Klaipėdos rajono meru dirbantis politikas tarp trijų šios kadencijos žemės ūkio ministrų labiausiai derėjo prie profesionalų Vyriausybės vardo: buvo Žemės ūkio rūmų pirmininkas, pats ūkininkavo. Tačiau, nė pusantrų metų nepabuvęs ministru, turėjo pasitraukti paaiškėjus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo ir už tai dar gavo europines išmokas.
Nebūtinai geresnis dublis
Tikėtina, trečio šią kadenciją ministro rudenį taip pat sulauks Ekonomikos ir inovacijų ministerija – prie koalicijos stalo "Tvarka ir teisingumas" šįsyk liko be nieko. Nieko gero Vyriausybei tai nežada, nes šios partijos žmogiškieji ištekliai – seklūs.
Dabartinis ekonomikos ir inovacijų ministras "valstietis" 28-erių Virginijus Sinkevičius, tikimasi, taps Europos Komisijos nariu. Pirmas šios kadencijos tada dar ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius 2017 m. paliko postą, kai iš valdančiosios koalicijos pasitraukė į Vyriausybę jį delegavę socialdemokratai. Abu bendrapavardžiai panašūs jaunyste, abu gana gerai buvo vertinami, tik abiejų karjera ministerijoje buvo trumpa.
Pirmoji šios Vyriausybės teisingumo ministrė Milda Vainiutė krito po pavaldinių pareiškimų, kad ministerijos vadovybė trikdė kalėjimų sistemos vidaus auditą. Ją pakeitęs Elvinas Jankevičius pranoko pirmtakę.
Bet didžiausias netikėtumas buvo, kai pats premjeras pernai trims savo ministrų kabineto nariams pateikė Kalėdų dovanėlę – paleido juos iš Vyriausybės amžinų atostogų. S.Skvernelis dievagojosi, kad visi trys: švietimo ir mokslo – Jurgita Petrauskienė, aplinkos – Kęstutis Navickas, kultūros – Liana Ruokytė-Jonsson – jo pasitikėjimo neprarado, bet reikia Vyriausybės "perkrovimo", naujo impulso reformoms.
"Kalėdinis Vyriausybės galvų keitimas buvo susijęs su tuo, kad streikuojantys mokytojai buvo užėmę Švietimo ir mokslo ministeriją. Apmaudu, kad postus prarado ir kiti ministrai, pavyzdžiui, aplinkos. Lygindami dabartinį Kęstutį Mažeiką ir jo pirmtaką K.Navicką, matome labai ryškų viešosios politikos įsitikinimų išsiskyrimą. Geras to pavyzdys – Punios šilas: K.Mažeika – koalicijoje, kuri nepalaiko griežtesnio reguliavimo, buvęs ministras – priešingos koalicijos lyderis, esantis už rezervato išplėtimą, griežtesnį aplinkosaugos reguliavimą. Atstovaujama skirtingiems interesams: K.Mažeika – vietos gyventojams, medžiotojams, miškininkams, K.Navickas – gamtosaugininkams, visuomenininkams", – lygina V.Nakrošis.
Kol kas anksti sverti ir kitų dviejų naujų ministrų darbų kraitį. Bet bent jau naujas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius turi gerus kontaktus su Seimo švietimo ir mokslo komitetu – to labiausiai stigo jo pirmtakei. Naujas kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas geriau randa bendrą kalbą su kultūrininkais nei ankstesnė ministrė.
Tad iš kadencijos pradžioje prisiekusios keturiolikos ministrų svajonių komandos beliko šeši – tradiciškai prezidento kompetencijai priskiriami užsienio reikalų – Linas Linkevičius ir krašto apsaugos – Raimundas Karoblis, taip pat energetikos – Žygimantas Vaičiūnas, finansų – Vilius Šapoka, socialinės apsaugos ir darbo – Linas Kukuraitis, sveikatos apsaugos – Aurelijus Veryga. Turbūt niekas nepultų ginčyti, kad liko, nes visi jie buvo geriausi.
"Po pertvarkų hibridinėje profesionalų-politikų Vyriausybėje liko mažiau profesionalumo, atsirado daugiau politizavimo. Galimybės įgyvendinti reformas dabar mažesnės, nes laikotarpiu prieš rinkimus bus siekiama daugiau matomumo, gal siaurų vietinių interesų, o ne viešojo intereso patenkinimo", – nebesitikėti nieko gero pataria V.Nakrošis.
