Teismas balandį apsispręs, ar Prancūzijos koncernui "Veolia" priklausančios "Vilniaus energijos" prezidentas Linas Samuolis nebendradarbiavo su Kainų komisija, atliekančia įmonės patikrinimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį bylos nagrinėjime paskelbė pertrauką ir numatė posėdį balandžio 18 dieną. Pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą L.Samuoliui gali būti skirta iki 77 eurų bauda.

"Sprendimo dar nėra, paskelbta pertrauka ir numatytas dar vienas posėdis, kuris įvyks balandžio 18 dieną", - BNS sakė teismo atstovė Guoda Paužaitė.

Pasak jos, teismas sprendžia dėl Kainų komisijos surašyto administracinės teisės pažeidimo protokolo L.Samuoliui už tai, kad šis tikrinimų metu nepaskyrė atsakingų asmenų.

"Kainų komisija gruodžio 16 dieną L.Samuoliui surašė protokolą dėl to, kad 2015 metų spalio 13 ir 15 dienomis tikrinimo komisijos vizito metu jis nepaskyrė įgaliotų atsakingų asmenų, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su komisijos nariais", - teigė teismo atstovė.

Tyrimą, ar visos "Vilniaus energijos" 2012-2015 metų šilumos gamybos sąnaudos buvo pagrįstos, komisija planuoja baigti balandį. "Vilniaus energijai" neteikiant visų reikalingų dokumentų, komisija 2015 metų gruodį bendrovei skyrė 600 tūkst. eurų baudą ir įpareigojo pateikti trūkstamus dokumentus.

Konkurencijos taryba gruodį "Vilniaus energijai" skyrė 19,004 mln. eurų baudą, o su ja susijusiais biokuro tiekėjai "First Opportunity" (buvusi "Bionovus") - dar 3,529 mln. eurų. Bauda skirta už tai, kad "Vilniaus energija" biokurą pirko tik iš "Bionovus" ir nepasinaudojo konkurencija bei galimybe šilumą tiekti pigiau. Anot tarybos, biokuras buvo pirktas 15 proc. brangiau nei rinkoje.

Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą, kurioje Prancūzijos koncernui „Veolia“ priklausančios „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis prašė pripažinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) eksperčių išvadą įžeidus jo garbę ir orumą.

Antradienį priimta nutartimi konstatuota, kad L.Samuolis nepagrįstai kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, turėdamas tikslą nuginčyti FNTT išvadą baudžiamojoje byloje.

Teismas konstatavo, kad civilinė byla turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, o baudžiamojoje byloje kilęs ginčas dėl surašytos specialisto išvados turi būti nagrinėjamas baudžiamojo proceso tvarka.

Anksčiau pernai spalį apylinkės teismas konstatavo, kad šis klausimas negali būti nagrinėjamas civiline tvarka, nes FNTT eksperčių Galinos Kononenko ir Auritos Mikulėnienės pateiktos išvados yra pagrindas kitoje - „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovų baudžiamojoje - byloje, kurioje kaltinamasis yra ir pats L.Samuolis.

„Civilinės bylos išnagrinėjimas sukels ne savarankiškus materialinius teisinius padarinius, o procesinius teisinius padarinius, tai yra bus nuginčytas baudžiamojoje byloje vertinamas rašytinis įrodymas – FNTT specialisto išvada. Tokiu atveju civilinė byla, pradėta pagal ieškovo L.S. ieškinį, turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka“, - rašoma teismo nutartyje.

L.Samuolis prašė teismo pripažinti, kad 2012-ųjų lapkritį pateikta FNTT specialisčių G.Kononenko ir A.Mikulėnienės išvada dėl bendrovės „Dalkia Lietuva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo „yra nepagrįsta“ ir menkina jo dalykinę reputaciją, garbę ir orumą. L. Samuolis taip pat prašė teismo iš specialisčių priteisti 5 tūkst. eurų už garbės ir orumo įžeidimą.

Jo advokatas Jovitas Elzbergas nurodė, kad į teismą kreiptasi „dėl melagingų ir šmeižikiškų“ teiginių specialisčių išvadose. J.Elzbergo teigimu, specialistes, o ne pačią FNTT skųsti teismui nuspręsta, nes „šioje situacijoje veikia ne kas nors abstraktaus, o konkretūs žmonės“.

Reaguodama į šį atvejį, Vidaus reikalų ministerija pasiūlė įteisinti apsaugą ikiteisminio tyrimo tyrėjams, jog apskundus išvadas teismuose atsakyti turėtų ne asmeniškai jie, o jų atstovaujama institucija.

Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamoje byloje kaltinimai pateikti Andriui Janukoniui, Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) ir L.Samuoliui.

Tyrimo duomenimis, „Vilniaus energija“, pirkdama dujas per „Dalkia Lietuvą“, nepagrįstai išleido beveik 1,48 mln. eurų, padidino šilumos gamybos sąnaudas, o iš vartotojų pareikalavo papildomai sumokėti daugiau nei 290 tūkst. eurų už parduotą šilumą.

„Vilniaus energija“ ir „Litesko“ neigia, kad 2004-2007 metais šilumos vartotojams padarė 637 tūkst. eurų žalos. Pasak įmonių, faktai ir šilumos vartotojų sąskaitos rodo, kad tuo metu įmonės vienašališkai pritaikė daugiau kaip 12,92 mln. eurų vertės nuolaidų.

Teismas nutraukė civilinę bylą, kurioje Prancūzijos koncernui „Veolia“ priklausančios „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis prašė pripažinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) eksperčių išvadą įžeidus jo garbę ir orumą.

Teismas konstatavo, kad šis klausimas negali būti nagrinėjamas civiline tvarka, nes FNTT eksperčių Galinos Kononenko ir Auritos Mikulėnienės pateiktos išvados yra pagrindas kitoje - „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovų baudžiamojoje - byloje, kurioje kaltinamasis yra ir pats L.Samuolis.

„Civilinės bylos išnagrinėjimas sukels ne savarankiškus materialinius teisinius padarinius, o procesinius teisinius padarinius, tai yra bus nuginčytas baudžiamojoje byloje vertinamas rašytinis įrodymas – FNTT specialisto išvada. Tokiu atveju civilinė byla, pradėta pagal ieškovo L.S. ieškinį, turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka“, - rašoma teismo nutartyje.

Teismas taip pat pasiūlė ieškovui savo reikalavimus nukreipti būtent baudžiamąją bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą, kuris ir vertina FNTT specialisčių išvadas kaip rašytinio įrodymo „teisėtumą, pagrįstumą ir įrodomąją galią“.

L.Samuolis prašė teismo pripažinti, kad 2012-ųjų lapkritį pateikta FNTT specialisčių G.Kononenko ir A.Mikulėnienės išvada dėl bendrovės „Dalkia Lietuva“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo „yra nepagrįsta“ ir menkina jo dalykinę reputaciją, garbę ir orumą. L.Samuolis taip pat prašė teismo iš specialisčių priteisti 5 tūkst. eurų už garbės ir orumo įžeidimą.

Jo advokatas Jovitas Elzbergas nurodė, kad į teismą kreiptasi „dėl melagingų ir šmeižikiškų“ teiginių specialisčių išvadose. J.Elzbergo teigimu, specialistes, o ne pačią FNTT skųsti teismui nuspręsta, nes „šioje situacijoje veikia ne kas nors abstraktaus, o konkretūs žmonės“.

Reaguodama į šį atvejį, Vidaus reikalų ministerija pasiūlė įteisinti apsaugą ikiteisminio tyrimo tyrėjams, jog apskundus išvadas teismuose atsakyti turėtų ne asmeniškai jie, o jų atstovaujama institucija.

Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamoje byloje kaltinimai pateikti Andriui Janukoniui, Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) ir L.Samuoliui.

Tyrimo duomenimis, „Vilniaus energija“, pirkdama dujas per „Dalkia Lietuvą“, nepagrįstai išleido beveik 1,48 mln. eurų, padidino šilumos gamybos sąnaudas, o iš vartotojų pareikalavo papildomai sumokėti daugiau nei 290 tūkst. eurų už parduotą šilumą.

„Vilniaus energija“ ir „Litesko“ neigia, kad 2004-2007 metais šilumos vartotojams padarė 637 tūkst. eurų žalos. Pasak įmonių, faktai ir šilumos vartotojų sąskaitos rodo, kad tuo metu įmonės vienašališkai pritaikė daugiau kaip 12,92 mln. eurų vertės nuolaidų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo įteisinti apsaugą ikiteisminio tyrimo tyrėjams, jog apskundus išvadas teismuose atsakyti turėtų ne asmeniškai jie, o jų atstovaujama institucija.

Ministerijos teigimu, ši teisinė spraga rugpjūčio pabaigoje leido „Vilniaus energijos“ prezidentui Linui Samuoliui dėl garbės ir orumo įžeidimo į teismą paduoti dvi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) darbuotojas, kurios parengė įmonei nepalankias išvadas.

Ministerija siekia Civilinio kodekso pataisomis numatyti, jog atsakomybės už asmens garbės ir orumo įžeidimą reikalauti negalima ir iš ikiteisminio tyrimo vykdytojų, kurių išvadų pagrindu formuluojami kaltinimai subjektams. Šiuo metu Civilinis kodeksas numato išimtis tik teismo proceso dalyviams, kuriems netaikoma atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis.

„Negali būti taip, kad pareigūnas už savo profesinę veiklą yra traukiamas atsakomybėn kaip privatus asmuo. Atsakovu gali būti tik institucija, kurioje jis dirba. Beje, ta pati institucija turi teisę prireikus imtis priemonių prieš savo darbuotoją, jei nustatoma jo kaltė, aplaidumas ar nusikalstama tyčia vykdant tiesiogines pareigas“, - komentare BNS sakė S.Skvernelis.

Situaciją dėl FNTT eksperčių jis teigė vertinantis „kaip bandymą daryti spaudimą, norą „patampyti“ jas po teismus siekiant, kad ateityje nei tyrėjai, nei ekspertai nebūtų principingi“. Pasak jo, esant teisinėms spragoms, tokia situacija gali pasikartoti prieš bet kurios kitos tarnybos pareigūnus.

„Neleisime pareigūnų bauginti“, - pridūrė ministras.

Taip pat ketinama papildyti kodeksą nuostata, kad ieškovui, kuris kreipėsi į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo, net ir nesutikus bylinėtis su įstaiga, o ne su jos darbuotoju, įstaiga atsakovu taptų „nepaisant ieškovo valios“.

Šiuos pakeitimus ministro pasirašytu įsakymu siūloma parengti Teisingumo ministerijai.

Rugpjūčio pabaigoje L.Samuolis pateikė ieškinį specialistėms Galinai Kononenko ir Auritai Mikulėnienei. Iš jų taip pat reikalaujama 5 tūkst. eurų.

Jo advokatas Jovitas Elzbergas nurodė, kad sprendimas priimtas „Dėl melagingų ir šmeižikiškų“ teiginių specialisčių išvadose. J.Elzbergo teigimu, specialistes, o ne pačią FNTT skųsti teismui nuspręsta, nes „šioje situacijoje veikia ne kas nors abstraktaus, o konkretūs žmonės“.

Jis taip pat nekomentavo, kaip civilinis ieškinys dėl šmeižto gali paveikti „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovų baudžiamąją bylą, kurioje pagrindas yra būtent FNTT darbuotojų pažymos.

Be L.Samuolio, kaltinimai byloje dėl nepagrįstų beveik 1,5 mln. eurų išlaidų bei padidintų šilumos kainų vartotojams pateikti Andriui Janukoniui ir Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui).

Prancūzijos koncernui „Veolia“ priklausančios „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis dėl garbės ir orumo įžeidimo į teismą padavė dvi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) darbuotojas. Teisme siekiama neteisingomis pripažinti jų pažymų išvadas, susijusias su „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovų baudžiamąja byla.

Vilniaus miesto apylinkės teismas BNS patvirtino, kad L.Samuolis pateikė ieškinį specialistėms Galinai Kononenko ir Auritai Mikulėnienei. Iš jų taip pat reikalaujama 5 tūkst. eurų.

„Dėl melagingų ir šmeižikiškų - visas ieškinys yra apie tai ir keliais sakiniais neturiu kaip to išdėstyti. Pradedant dėl to, kad jeigu įmonėje, kurioje yra operacijos apsimestinės ir baigiant eile kitų teiginių dėl tvarkų, kurių nesilaikyta. Kadangi teismas dar ieškinio nepradėjo nagrinėti, tai dėl niuansų, detalių nenorėčiau pasisakyti“, - BNS sakė L.Samuolio advokatas Jovitas Elzbergas.

Paklaustas, kodėl nuspręsta į teismą paduoti specialistes, o ne pačią FNTT, advokatas sakė, jog „šioje situacijoje veikia ne kas nors abstraktaus, o konkretūs žmonės“.

„Ne institucija atlieka išvadas, o konkretūs žmonės. Institucija tik atlieka ikiteisminį tyrimą, o konkrečių specialistų išvadų pagrindu formuotas kaltinimas. Tai yra, konkrečios specialistės parašė konkrečius teiginius neatitinkančius tikrovės, todėl konkrečios specialistės atsako už savo išvadą parašu ir sako, kad tose išvadose nėra nieko neteisingo. Jeigu jos yra tikros tuo, tai apsigins teisme, o jeigu nėra tikros, tai teismas pasisakys dėl  to. Šioje situacijoje veikia ne kas nors abstraktaus, o konkretūs žmonės“, - tikino advokatas.

Jis nekomentavo, kaip civilinis ieškinys dėl šmeižto gali paveikti baudžiamąją bylą „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovų, kurioje pagrindas yra būtent FNTT darbuotojų pažymos.

Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamoje byloje kaltinimai pateikti Andriui Janukoniui, Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) ir L.Samuoliui.

Tyrimo duomenimis, „Vilniaus energija“, pirkdama dujas per „Dalkia Lietuvą“, nepagrįstai išleido beveik 1,48 mln. eurų, padidino šilumos gamybos sąnaudas, o iš vartotojų pareikalavo papildomai sumokėti daugiau nei 290 tūkst. eurų už parduotą šilumą.

„Vilniaus energija“ ir „Litesko“ neigia, kad 2004-2007 metais šilumos vartotojams padarė 637 tūkst. eurų žalos. Pasak įmonių, faktai ir šilumos vartotojų sąskaitos rodo, kad tuo metu įmonės vienašališkai pritaikė daugiau kaip 12,92 mln. eurų vertės nuolaidų.

„Dalkia“ į Lietuvą atėjo 2002 metais, kai 15-kai metų išsinuomojo Vilniaus šilumos ūkį. Nuomos sutartis baigsis 2017 metų vasarį - jau pradėtos derybos dėl turto perėmimo. Tačiau bendrovė neketina visiškai pasitraukti iš Lietuvos - ji lieka kai kuriose savivaldybėse, kur per „Litesko“ nuomojasi jų šilumos ūkį.

„Vilniaus energija“ tvirtina, kad iki 2014 metų į mieto šilumos ūkį yra investavusi 162,4 mln. eurų - maždaug 96 proc. sumos, kurią įsipareigojo investuoti.

Prancūzijos koncernui "Veolia" priklausanti centralizuotai šilumą teikianti įmonė "Vilniaus energija" kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės 27 mln. skolos už šilumą ir karštą vandenį.

"Dėjome visas pastangas siekdami susitarti taikiai, tačiau savivaldybė atsisako įskaityti tarpusavio skolas ar ieškoti kitų racionalių sprendimų be teismo. Esame priversti žengti šį žingsnį, kuris abiems pusėms kainuos papildomai. Teks dengti išlaidas advokatams, palūkanas", - pranešime spaudai sakė "Vilniaus energijos" prezidentas Linas Samuolis.

Anot jo, bendrovė antradienį pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. "Vilniaus energija" liepos viduryje jau tvirtino, kad kreipsis į teismą dėl 27 mln. eurų Vilniaus skolos, jei miesto kontroliuojama bendrovė "Vilniaus vandenys" neatsiims 15 mln. eurų vertės ieškinių šilumos tiekėjai.

"Savivaldybei ne kartą siūlėme tarpusavio skolų klausimą išspręsti be teismų pagalbos. (...) Išliekame geranoriški ir esame pasirengę nutraukti teismo procesą, kai tik savivaldybė pateiks priimtiną sprendimą. Esame pasirengę tarpusavio skolų dengimui tiek iš karto, tiek palaipsniui, analogiškomis kaip ir savivaldybės įmonės "Vilniaus vandenys" taikomomis sąlygomis", - teigė L. Samuolis.

"Vilniaus vandenų" vadovas Valentinas Miltienis BNS liepos viduryje sakė, kad bendrovė neketina atsiimti ieškinių, nes "Vilniaus energijos" skola įmonei nesusijusi su savivaldybės skola "Vilniaus energijai".

Vilniaus mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas BNS sakė, jog savivaldybė savo pozicijos nekeičia ir "Vilniaus energijos" siūlomų mainų nebus, be to, anot jo, už "Vilniaus vandenų" sprendimus yra atsakinga bendrovės valdyba.

"Procesai turi būti atskiri, mes savo nuomonės nekeičiame. Čia yra jų sprendimas kreiptis į teismą ar ne", - teigė A.Zubriakovas.

Vilniaus apygardos teismo atstovė Vaida Bytautė BNS sakė, kad "Vilniaus energijos" ieškinys kol kas nėra gautas.

Aukščiausias Teismas pernai nusprendė, kad "Vilniaus energija" turi grąžinti "Vilniausvandenims" 645,8 tūkst. eurų skoląuž 2010 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais tiektą vandenį.

Europos Komisija patvirtino, kad kompanijos „Dalkia“ parengtas taršos mažinimo ir kuro konversijos planas, kurį 2010 metais atmetė konservatorių vadovaujama Vilniaus taryba, yra tinkamas miestui ir įpareigojo jį įgyvendinti.

Arvydo Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija šį projektą, kaip sudėtinę Lietuvos plano dalį, pateikė Europos komisijai siekdama, kad šalies energetikos įmonėms nuo 2016 iki 2020 metų būtų pratęstas pereinamasis laikotarpis, skirtas įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvoje numatytus taršos mažinimo reikalavimus.

„Akivaizdu, kad „Dalkia“ parengtas projektas 2010 metais konservatorių buvo atmestas tik dėl politinių motyvų. Kitaip negalima paaiškinti fakto, kad „Dalkia“ projektą Vilniuje atmetę politikai patys pateikė jį Briuseliui kaip valstybės siūlomą sprendimą“, - teigė „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis.

Gruodžio 12 dieną Europos komisija patvirtino planą ir nurodė Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms palaipsniui mažinti teršalų kiekius. Komisija numatė aiškias priemones, kurias privaloma įgyvendinti miestų šilumos ūkiuose.

Vilniaus miestui komisija patvirtino priemones, numatančias tolygų taršos mažinimą ir biokuro diegimą šilumos ūkyje. Komisija įpareigojo sostinę iki 2020 metų įgyvendinti kuro konversijos projektą, pagal kurį numatoma 70 procentų šilumos ūkyje suvartojamų gamtinių dujų pakeisti biokuru.

„Europos komisija patvirtino, kad mūsų specialistų parengtas projektas išlieka aktualus Vilniui. Numatytos priemonės leis sostinėje sumažinti ne tik taršą, bet ir šilumos kainą. Geriau vėliau nei niekada. Jeigu „Dalkia“ projektas sostinėje būtų įgyvendintas 2010 metais, šiluma vilniečiams jau šiandien būtų pigesnė“, - sakė L. Samuolis.

Europos komisijos nurodymu, planas turi būti įgyvendinamas aiškiai apibrėžtais etapais, kitu atveju gresia baudos. Galutinai įgyvendinti taršos mažinimo reikalavimus Lietuvos energetikos įmonėms privaloma iki 2020 metų birželio 30 dienos.