1914 m. vasarą prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918) neatpažįstamai pakeitė pasaulį. Barbie šeima nebuvo išimtis, mat karas itin traumavo Klauso tėvą. Manoma, konflikto metais jis pateko į prancūzų nelaisvę. Grįžęs iš karo, Klauso tėvas pradėjo dirbti ugdymo įstaigose. Jis nevengė alkoholio ir neretai griebdavosi smurto prieš šeimos narius.

1933 m. mirė Klauso jaunesnysis brolis Kurtas, kiek vėliau šį pasaulį paliko ir šeimos galva. Žmonės manė, kad jaunasis Klausas taps teologu, tačiau Vokietijoje iškilusi nacionalsocialistų diktatūra nukreipė jaunuolio gyvenimą visiškai kita vaga. Jis įstojo į SS (Schutzstaffel) ir nacionalsocialistų partiją, pradėjo kilti karjeros laiptais slaptosiose tarnybose.

Iš pradžių likimas jį nuvedė į Nyderlandus, kur jaunajam Klausui teko medžioti žydus ir laisvuosius masonus, tačiau kiek vėliau jis buvo perkeltas Prancūzijon. 1942 m. rudenį K.Barbie buvo paskirtas vietinio Gestapo (slaptosios politinės policijos) padalinio šefu Lione.

Gestapo būstinė buvo įkurta viešbučio "Terminus" patalpose. Būtent čia Klausas asmeniškai tardė ir kankino Prancūzijos rezistencijos dalyvius bei siekė identifikuoti kuo daugiau žydų. Kai kas mano, kad Klausas gali būti tiesiogiai prisidėjęs prie 14 tūkst. žmonių mirties.

Žymiausias jo laimikis – Jeanas Pierre‘as Moulinas (1899–1943), kurį 1943 m. birželio 21 d. slaptame susitikime kartu su bendražygiais sugavo Trečiojo reicho pareigūnai. Teigiama, kad dėl tardymo metu naudotų kankinimų J.P.Mouliną ištiko koma.

Daugelį metų liežuvautojai svarstė, kokie veiksniai padėję naciams sugauti Prancūzijos rezistentų kankinį ir kokiomis aplinkybėmis jis miręs. Racionaliausi žmonės tikina, kad prie suėmimo galėjo prisidėti J.P.Moulino bendražygis Rene Hardy (1911–1987), kuris vienintelis išvengęs vokiečių žabangų reido metu pabėgo iš susirinkimo. Po karo R.Hardy netgi bandyta teisti už išdavystę, tačiau įrodyti jo kaltės nepavyko.

1944 m. balandį Klausas nuveikė dar vieną "žygdarbį". Jo įsakymu vokiečiai sugavo ir išsiuntė į Aušvico koncentracijos stovyklą 44 žydų tautybės vaikus, gyvenusius Izieu vietovėje (Eno departamentas). Dėl šių nusikaltimų K.Barbie tapo tikru Prancūzijos rezistentų folkloro personažu, o jo pavardė – absoliutaus blogio sinonimu.

Trečiajam reichui pralaimint karą, kai kurie guviausi nacizmo sistemos protai suvokė, kad politinio vėjo kryptis keičiasi ne tik Vokietijoje, bet ir jų priešininkų – sąjungininkų gretose. Bręstanti komunizmo (SSRS) ir laisvosios rinkos ekonomikos valstybių (JAV, Didžiosios Britanijos ir kt.) priešprieša suteikė galimybę kai kuriems itin išsipurvinusiems nacizmo funkcionieriams išvengti baudžiamojo persekiojimo ir toliau dirbti mėgstamą darbą.

"Aš, vokiečių kariuomenės brigados generolas ir vieno svarbiausių žvalgybos skyrių, kontroliavusio visą karinės žvalgybos veiklą Rytų fronte, vadas, niekada nebūčiau galėjęs įsivaizduoti, kad 1945-ųjų rugpjūčio pabaigoje kartu su būreliu buvusių mūsų štabo karininkų patogiai įsitaisysiu amerikiečių Oro transporto pajėgų lėktuve "Douglas DC-3", pažymėtame JAV kariuomenės generolo skiriamaisiais ženklais, ir skrisiu į Vašingtoną", – savo memuaruose (1972) samprotavo Vakarų Vokietijos žvalgybos tarnybos BND (Bundesnachrichtendienst) įkūrėjas Reinhardas Gehlenas (1902–1979).

Vakariečius itin domino nacių surinktos žinios ir jų suregzti informatorių tinklai. Vienas nacistinės sistemos funkcionierių, su kuriuo amerikiečiai užmezgė ryšius, buvo K.Barbie.

Sklandė kalbos, kad su Klausu dirbę amerikiečių pareigūnai buvo sužavėti jo profesionalumu ir asmeninėmis savybėmis. Vėliau pareigūnai teigė nieko nežinoję apie Klauso nusikaltimus ir ne itin domėjęsi jo praeitimi.

1951 m. K.Barbie išvyko į Boliviją – skurdo, korupcijos, karinių perversmų ir narkotikų alinamą Pietų Amerikos valstybę, kurioje apsigyveno Klauso Altmanno pavarde.

Po karo į Lotynų Amerikos valstybes patraukė ne vienas nacis. Šiuose baltųjų pietiečių, juodaodžių ir indėnų palikuonių gyvenamuose kraštuose stulbinanti prabanga persipynė su gniuždančiu skurdu, o urbanizuotos vietovės susiliejo su laukine gamta.

Nuo įstatymų ir teisingumo bėgantis žmogus Lotynų Amerikoje galėjo radikaliai pakeisti savo išvaizdą ir kai kurias asmenines savybes, užmiršti tikrąją praeitį ir apipinti ją išgalvotais kliedesiais, kurių beveik niekas nebūtų tikrinęs.

Bolivijoje, kurios gyventojų išvaizda pasižymi itin išraiškingais, indėnams būdingais bruožais, buvęs rasistinės diktatūros pareigūnas Klausas susirado daug bičiulių. Sakoma, kad jis nuolatos bendravo su besikeičiančių diktatūrų funkcionieriais, aiškino jiems, kaip padidinti politinės veiklos našumą kankinimais, prekiavo ginklais ir narkotikais.

Kai kas net tiki, kad K.Barbie galėjo prisidėti prie žymaus marksistinių gibonų rūšies atstovo Ernesto Guevara‘os (1928–1967) mirties. Klausas nė nesistengė slėpti, kas esąs, tad netrukus juo susidomėjo Prancūzijos žiniasklaida.

1987 m. gegužės 11 d. Lione prasidėjo Klauso teismas. Reikėjo net 15 metų, kad Bolivijos valdžia sutiktų Prancūzijai atiduoti K.Altmanną, kuris priešais kameras žurnalistams aiškino nesąs K.Barbie.

Žmogus, pasiryžęs ginti Liono skerdiką, buvo toks pat ryškus kaip ir Trečiojo reicho vėliava. Jacquesas Vergesas (1925–2013) buvo Prancūzijos diplomato ir vietnamietės sūnus. Jaunystėje jis laikinai priklausė komunistų partijai, o vėliau pasišovė ginti terorizmu kaltinamus Alžyro kovotojus.

K.Barbie teismo metu J.Vergesas bandė skleisti mintį, kad jo klientas yra nekaltas, mat Prancūzija Alžyre ir kitur padarė tokius pat nusikaltimus, kuriais yra kaltinamas Klausas.

Įtariamasis – į trečią dešimtį įžengęs Afganistano pilietis – incidento metu vilkėjo afganistaniečių tradicinius drabužius, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis. Pasak jo, šis vyras jau anksčiau buvo patekęs į žvalgybos tarnybų akiratį.

„Jis turėjo 30 cm ilgio peilį ir atrodė pasirengęs imtis veiksmų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Liono 2-ojo rajono meras Pierre'as Oliver.

Šiuo metu įtariamasis yra apklausiamas; tikėtina, kad jam bus paskirta atlikti psichiatrinę ekspertizę, nurodė šaltinis.

Sulaikymas įvyko netoli Perašo traukinių stoties Liono senamiestyje, netoli vietos, kur 2019 metų gegužę judrioje pėsčiųjų gatvėje sprogus pakete paslėptai bombai buvo sužeisti 14 žmonių.

Galimai bombą detonavęs 24 metų alžyriečių kilmės Prancūzijos pilietis vėliau tyrėjams pareiškė, kad „širdies gilumoje“ prisiekė ištikimybę džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS).

Prancūzija paskelbė aukščiausio lygio parengtį potencialioms atakoms visoje šalyje, kai anksčiau ketvirtadienį vienas vyras peiliu nužudė tris žmones prie bažnyčios pietiniame Nicos kurorte. Tyrėjai šį išpuolį laiko džihadistų teroro ataka.

Dėl detalių iki šeštadienio nuspręs vietos žinybos, ketvirtadienį Paryžiuje sakė sveikatos ministras Olivier‘as Veranas. Jei padėtis negerės, didinti ribojimus veikiausiai reikės ir Marselyje bei užjūrio teritorijoje Gvadelupoje.

Marselyje Viduržemio jūros pakrantėje priemonės jau buvo sugriežtintos pirmadienį. Be kita ko, čia ribojami renginiai bei apsilankymai globos namuose. Pasak ministro, gali būti, kad Marselyje ir Gvadelupoje teks uždaryti ir barus bei uždrausti viešus renginius.

Infekcijų skaičiai Prancūzijoje auga jau kelias savaites. Marselis šiuo metu yra didžiausias šalies koronaviruso židinys. Naujo karantino, koks buvo nuo kovo iki gegužės, vyriausybė nori išvengti.

O. Veranas ketvirtadienį taip pat paskelbė apie kaukių prievolę vaikų darželių personalui. Auklėtojos ir auklėtojai dabar turės dėvėti kaukes ir būdami su vaikais.

Psichiatrinė ekspertizė, atlikta sulaikytam vyrui, parodė, kad šeštadienio atakos metu jam pasireiškė „paranojiniai kliedesiai“, nurodė Liono prokuroras Nicolas Jacquet (Nikolia Žakė).

Įtariamasis sakė „girdėjęs balsus“, kurie liepė jam žudyti, teigė prokuroras.

Per ataką prie išėjimo iš metropoliteno stoties Liono Vilerbano priemiestyje žuvo peiliu subadytas 19-metis.

Praeiviai sutramdė ir laikė užpuoliką, kol atvyko policija, sakė N. Jacquet.

„Jų drąsus, atsakingas įsikišimas buvo lemtingas“, – žurnalistams teigė prokuroras.

Iš Afganistano atvykęs vyras gyveno prieglobsčio prašytojų centre Prancūzijoje, nurodė N. Jacquet. Nuo 2009 metų jis turėjo leidimą laikinai gyventi šalyje, sakė prokuroras.

Po išpuolio įtariamasis policijai pateikė „nenuoseklų“ įvykių paaiškinimą ir pasakė tris savo gimimo datas, teigė N. Jacquet.

Įtariamojo vardas viešai neskelbiamas, tačiau šio asmens nebuvo jokiame radikalizuotų stebimų žmonių sąraše, pridūrė Liono prokuroras.

Pareigūnai, atlikę kratą įtariamojo namuose, „nerado nieko, kas rodytų kokią nors radikalizaciją“, sakė N. Jacquet.

Įtariamasis anksčiau nebuvo atsidūręs policijos akiratyje, taip pat nebuvo žinoma apie jo psichiatrines problemas. Vyras turėjo du peilius, bet jokių kitų ginklų pas jį nerasta, nurodė Liono prokuroras.

Du iš aštuonių sužeistųjų tebėra gydomi ligoninėje.

Vilerbano meras Jeanas-Paulas Bretas (Žanas Polas Bretas) sakė, kad tas vyras yra vienintelis įtariamasis.

Vyras, ginkluotas peiliu ir virtuviniu iešmu, puolė žmones Vilerbano priemiestyje, nurodė pareigūnai.

Policija sulaikė įtariamą užpuoliką ir jį suėmė dėl žmogžudystės ir pasikėsinimo nužudyti, naujienų agentūrą AFP informavo Liono prokuratūra. Vienas šaltinis policijoje sakė, kad šis vyras yra prieglobsčio pasiprašęs afganistanietis.

Vietos valdžios pirminiuose pranešimuose buvo sakoma, kad policija ieško antro užpuoliko, bet šaltinis policijoje ir prokuratūra vėliau nurodė, kad sulaikytas įtariamasis veikė vienas.

Atakos priežastys kol kas neaiškios. Nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra buvo informuota apie incidentą, bet kol kas šios bylos tyrimo neperėmė.

Išpuolis įvykdytas apie 16 val. 30 min. vietos (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku autobusų stotelėje netoli vienos vietos stoties.

Įvykio vietoje buvęs AFP žurnalistas matė greitosios pagalbos automobiliu išvežamą kūną ir ant žemės likusius kraujo pėdsakus.

„57-ojo [autobuso stotelėje] buvo vyras – jis pradėjo švaistytis peiliu visomis kryptimis“, – AFP pasakojo įvykį mačiusi mergina, aptaškyta krauju.

„Jis mėgino smogti, perrėžti pilvą vienam žmogui, – kūkčiodama pridūrė ji. – Jis dūrė vaikinui į galvą, nupjovė ausį moteriai. Ta moteris gulėjo leisgyvė autobuso stotelėj, ir niekas neatėjo jai padėti.“

Galiausiai ji sugebėjo įlaipinti moterį į autobusą, o šis uždarė duris ir nuvažiavo iš įvykio vietos.

„Visur buvo kraujas“, – pridūrė mergina.

Per ataką buvo sužeisti aštuoni žmonės; trijų būklė – kritinė, nurodė prokuratūra. Greitosios pagalbos medikai suteikė pagalbą dar 20 įvykio vietoje buvusių žmonių, patyrusių smarkų sukrėtimą.

Liono meras Gerard'as Collombas (Žeraras Kolonas), buvęs vidaus reikalų ministras, apsilankė išpuolio vietoje, bet atsakinėdamas į žurnalistų klausimus nenorėjo komentuoti, kas galėjo išprovokuoti šį įvykį.

Pernai gegužę Liono centre detonavus prie vienos kepyklėlės padėtam paketui su bomba buvo lengvai sužeisti 14 žmonių.

Išpuolį įvykdęs jaunas radikalizuotas alžyrietis, suimtas trys dienos po atakos, prisipažino dėl savo veiksmų ir prisiekė ištikimybę džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“.

Lionas, trečias pagal dydį Prancūzijos miestas, iki šiol liko nepaliestas džihadistų išpuolių bangos, nuo 2015 metų šalyje pareikalavusios 251 žmogaus gyvybės.

Apie pirmąjį sulaikytąjį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė šalies vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras (Kristofas Kastaneras). Vėliau šią informaciją patvirtino Paryžiaus prokurorai, atsakingi už visų su terorizmu susijusių bylų tyrimą Prancūzijoje.

Sostinės prokuratūra vėliau pirmadienį paskelbė, kad buvo sulaikytas ir antras įtariamasis.

Liono meras Gerard'as Collomb'as (Žeraras Kolonas), buvęs Prancūzijos vidaus reikalų ministras, sakė, kad vienas iš įtariamųjų yra informacinių technologijų studentas. Jis buvo sulaikytas lipdamas iš autobuso.

„Palengvėjimas visiems Liono gyventojams. Manau, kad byla išaiškinta, – sakė G. Collombas televizijai BFM TV. – Jei tai buvo tinklas, jis buvo nustatytas ir tikrai bus išformuotas.“

Policija pradėjo didelę paieškų operaciją po to, kai penktadienį vienoje judrioje pėsčiųjų gatvėje driokstelėjo sprogimas. Regiono pareigūnai informavo, kad per incidentą buvo nesunkiai sužaloti 13 žmonių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pavadino tą sprogimą „ataka“, tačiau už sprogimą atsakomybės dar neprisiėmė nė viena grupuotė.

Po incidento pradėtas tyrimas dėl „su teroristine organizacija susijusio pasikėsinimo nužudyti“ ir „nusikalstamo teroristinio susivienijimo“.

Praėjusią savaitę prokuroras Remy Heitzas (Remi Heicas) paskelbė apie vieną įtariamąjį, kuris penktadienio popietę buvo pastebėtas važiuojantis dviračiu Liono centro link. Stebėjimo kameros užfiksavo, kaip tas vyras palieka popierinį maišelį vidury pėsčiųjų gatvės netoli vienos kepyklėlės.

Netrukus driokstelėjo sprogimas, nuo jo smūgio išdužo tos kepyklėlės šaldytuvo stiklas, sakė R. Heitzas.

Kol kas neaišku, ar pirmadienį sulaikytas įtariamasis yra tas asmuo, nors G. Collomb'as sakė, kad sulaikyto studento tapatybė buvo nustatyta iš stebėjimo kamerų užfiksuotų vaizdų.

Tyrėjai įvykio vietoje rado varžtų, rutulinių guolių, baterijų, paleidimo mechanizmą, kurį galima naudoti nuotoliniu būdu, ir plastiko nuolaužų, galėjusių būti tame sprogstamajame įrenginyje.

Pastaraisiais metais Prancūzijoje įvyko ištisa virtinė atakų, o kai kurios iš jų pareikalavo gyvybių. Tuos išpuolius rengė tiek ekstremistai, tiek psichiškai nestabilūs asmenys.

Po penktadienį driokstelėjusio sprogimo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pasiuntė į Lioną vidaus reikalų ministrą Christophe'ą Castanerą (Kristofą Kastanerą).

Sprogstamasis įtaisas, į kurį veikiausiai buvo pridėta žalojančių elementų, buvo detonuotas likus vos dviem dienoms iki įtemptų Europos Parlamento rinkimų.

Policija per „Twitter“ paskelbė raginimą įvykio liudininkams suteikti informacijos apie šį išpuolį. Pareigūnai ieško iš pažiūros kiek vyresnio nei 30 metų vyro, kurį apsaugos kameros prieš pat sprogimą užfiksavo važiuojantį kalnų dviračiu netoli išpuolio vietos.

Buvo paskelbta įtariamojo nuotrauka, kurioje matyti šviesius šortus ir tamsų džemperį ilgomis rankovėmis vilkintis vyras. Policija pabrėžė, kad šis asmuo laikomas „pavojingu“.

Teisingumo ministrė Nicole Belloubet (Nikol Belubė) sakė televizijai BFM, kad kol kas per anksti teigti, jog šis sprogdinimas buvo „teroro aktas“.

Sprogimas sužeidė mažiausiai 13 žmonių; 11 jų buvo išvežti į ligonines. Ne vienas jų nepatyrė gyvybei pavojingų sužalojimų.

Tarp nukentėjusiųjų yra aštuonios moterys, dešimtmetė mergaitė ir keturi vyrai.

Vienas policijos šaltinis sakė, kad į sprogstamąjį įtaisą buvo pridėta „medvaržčių arba varžtų“. Bomba, padėta prie vienos kepyklėlės netoli judrios sankryžos, detonavo 17 val. 30 min. vietos (18 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Išpuolis įvyko siaurame sausumos ruože tarp Sonos ir Ronos upių Liono senamiestyje. Įvykio vieta buvo evakuota ir uždaryta policijos.

„Įvyko sprogimas, bet pamaniau, kad susidūrė automobiliai“, – sakė 17-metė moksleivė Eva, buvusi maždaug už 15 metrų nuo sprogimo vietos.

„Šalia manęs mėtėsi elektros laidų, baterijų, kartono ir plastiko gabalėlių. Buvo išdaužyta langų“, – pridūrė ji.

„Galingas trenksmas“

Išpuolis sutrikdė paskutiniąsias politinės kampanijos valandas prieš sekmadienį Prancūzijoje vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Premjeras Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas) atšaukė penktadienį vakare turėjusiame įvykti savo centristų partijos paskutiniame mitinge.

Paryžiaus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl teroristinio išpuolio.

„Dirbau aptarnaudamas klientus, kai staiga pasigirdo galingas trenksmas“, – sakė šalia atakos vietos dirbantis kepėjas Omaras Ghezza (Omaras Geza).

„Pagalvojau, kad tai kaip nors susiję su renovacijos darbais. Tačiau iš tikrųjų [sprogo] paliktas paketas“, – pridūrė jis.

Prancūzijoje tebegalioja aukšto lygio saugumo parengtis po virtinės pražūtingų džihadistų išpuolių, nuo 2015 metų nusinešusių daugiau kaip 250 žmonių gyvybių.

„Ši vieta – pačiame Liono centre, didelėje gatvėje“, – BFM sakė už saugumą atsakingas miesto mero pavaduotojas Jeanas-Yves'as Secheresse (Žanas Ivas Zekeresė).

„Šios teritorijos budriai saugomos, juose nuolat būna policija“, taip pat patruliuoja kariai, dalyvaujantys ilgalaikėje antiteroristinėje operacijoje, pridūrė jis.

Lionas yra trečias pagal dydį Prancūzijos miestas. Kartu su dideliais priemiesčiais jo gyventojų skaičius yra 2,3 milijono.

Vėliausia ataka, per kurią buvo detonuota paliktame pakete padėta bomba, Prancūzijoje buvo įvykdyta 2007 metų gruodį. Tąsyk sprogimas Paryžiuje prie vienos advokatų kontoros užmušė vieną žmogų ir dar vieną sužeidė. Policija šio išpuolio kaltininkų nesugebėjo nustatyti.

Pranešime sakoma, kad incidentas įvyko per rytinį eismo piką 1-ojoje metropoliteno linijoje tarp stočių „Bastilija“ ir „Liono stotis“ (Gare de Lyon).

Pradiniais duomenimis, prieš incidentą įvyko konfliktas.

Rūgšties šliūkštelėjęs žmogus dingo stotyje „Liono stotis“, kur policija pradėjo paiešką.

Sužeistasis, kuriam smarkiai apdegė veidas ir rankos, buvo išvežtas į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu.

Policija nurodė, kad užpuolikas tebėra laisvėje.

Trečiadienį kitas vyras ir moteris apsdegino „nežinomu skysčiu“, kurio buvo užpilta ant krėslų ir grindų Paryžiaus metropoliteno traukinyje, bet policija sakė, kad abu incidentai nėra susiję.

2017 metų rugsėjį Prancūzijos pietiniame Marselio uostamiestyje dvi amerikietės studentės buvo apdegintos druskos rūgštimi per vienos moters traukinių stotyje įvykdytą išpuolį.

Policija paskelbė pradėjusi vytis baltą „Mercedes“, kai jis buvo pastebėtas dideliu greičiu važiuojantis ne ta kryptimi netoliese esančiu keliu.

Iš pradžių vairuotojas prasiveržė pro Liono-Brono verslo oro uosto saugumo užtvarą, o tada pakeitė kryptį ir nuvažiavo į Liono pagrindinį Saint Exupery oro uostą už maždaug 20 kilometrų.

Ten jis rėžėsi į automatines stiklines duris netoli pagrindinio įėjimo į 1-ąjį terminalą, pervažiavo pastatą, sužeisdamas vieną darbuotoją, išlėkė pro kitas duris ir atsidūrė ant pakilimo ir tūpimo tako, kur jį ėmė vaikytis maždaug tuzinas policijos automobilių ir sraigtasparnis.

Internete paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip automobilis įlekia į terminalo pastatą, ir dvejos išdaužtos durys abiejose pastato pusėse.

Dramatiškos gaudynės ant pakilimo ir tūpimo tako, kurias matė naujienų agentūros AFP žurnalistas, laukęs viename iš lėktuvų, buvo užfiksuotos kitame mėgėjiškame vaizdo įraše, kuris išplito socialiniuose tinkluose.

Įraše matyti, kad vienu metu automobilis lyg filme pervažiavo kelio iškilimą, dėl to pakilo į orą ir vėl nukrito ant žemės pakeldamas dulkių debesį.

Dar už kelių metrų vairuotojas iššoko iš tebevažiuojančio automobilio ir bandė sprukti bėgte. Jis išvengė kelių policijos automobilių, bet galiausiai pareigūnai jį prispaudė prie žemės.

Psichiatrinės problemos

Prancūzijos rytuose esančio Liono Saint-Exupery oro uostas po incidento buvo laikinai uždarytas, visi atskrendantys lėktuvai buvo nukreipiami kitur. Taip pat buvo sustabdyti visi išskristi turėję lėktuvai. Saint-Exupery oro uostas yra trečias pagal dydį Prancūzijoje.

Liono prokuratūra pranešė, kad tarp kaltinimų, pateiktų 31 metų vyrui, yra kaltinimas pasikėsinimu nužudyti, susijęs su minėto darbuotojo patirtais sužeidimais.

Bylai artimas šaltinis sakė, kad kaltinamasis turi psichiatrinių problemų, bet anksčiau reikalų su policija neturėjo ir nėra įtrauktas į įtariamų radikalizuotų asmenų sąrašą.

Paryžiaus kovos su terorizmu prokurorai buvo informuoti apie incidentą, bet savo tyrimo dar nepradėjo.

„Tyrimas tik prasidėjo, palaikome ryšį su Paryžiaus prokurorais, kurie remdamiesi paaiškėjusiais faktais spręs, ar vykdyti (savo) tyrimą“, – spaudos konferencijoje sakė Liono prokuroras Marcas Cimamonti (Markas Simamontis).

Pasak jo, automobilis „beveik neabejotinai yra pavogtas“. Tyrimui artimas šaltinis sakė, kad automobilis buvo su Liuksemburgo registracijos numeriais.

Po pietų Saint-Exupery oro uosto operatorius paskelbė, kad skrydžiai „palaipsniui atnaujinami“ ir kad maždaug 18 val. (19 val. Lietuvos laiku) viskas turi grįžti į normalias vėžes.

Tačiau keli keleiviai sakė, kad nebuvo informuoti apie tai, kas vyksta.

„Kai laukėme ant pakilimo tako, pilotas pranešė mums, kad įvyko „didelis incidentas“ ir kad oro uostas uždarytas“, – AFP pasakojo 59 metų Martialas Leveque'as (Marsialas Levekas).

„Jis mums pasakė, kad saugumo sumetimais turime likti lėktuve“, – sakė M. Leveque'as ir pridūrė, kad keleiviai turėjo laukti pusantros valandos, kol buvo leista išlipti iš lėktuvo.

Prancūzijoje galioja aukšto laipsnio parengtis po virtinės pastaraisiais metais įvykdytų džihadistų teroro atakų. Nuo 2015 metų išpuolio satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje per tokias atakas žuvo beveik 250 žmonių.

Gatvėse, kalnuose, namuose judančios žmonių ir gyvūnų figūrėlės pasakoja istorijas, sukuriamos situacijos, kurios daugeliui gali sukelti ir juoką, vaizduotei sužadinti pasakojamos ir magiškos istorijos.

Miniatiūriniame parke iš viso veikia apie 30 tūkst. žmonių figūrėlių ir 4 tūkst. skirtingų gyvūnų. Po minipasaulio gatves važinėja automobiliai, dviračiai, traukiniai. Skirtingose miniatiūrinio pasaulio parko dalyse sukurti skirtingi metų laikai, klimato juostos.

Miniatiūrinio pasaulio direktorius Richard`as Richarte`as pasakoja, kad idėja gimė, kai, tvarkydamas garažą, rado seno miniatiūrinio kalėdinio kaimelio dalis ir paprašė dukros jas sudėti. Anot jo, tai buvo lemtingas momentas, po kurio jis negalėjo miegoti visą naktį ir kūrė planus, kaip šį mažą modelį išplėsti ir paversti realybe.

Minipasauliui pastatyti reikėjo apie 70 tūkst. valandų, o tai yra maždaug aštuoneri metai darbo – per tiek laiko keliolikos patyrusių menininkų komanda pavertė svajonę tikrove. Profesionalūs scenografai kūrė specialų apšvietimą, kad per 20 minučių trunkančią minipasaulio parą saulėlydžiai ir saulėtekiai atrodytų kuo tikroviškiau. Taip pat sukurtas specialus atmosferinis garsas įvairiems paros, metų laikams iliustruoti.

Privatūs investuotojai parkui skyrė apie 3 mln. eurų. Tačiau tai dar nėra galutinis projektas – minipasaulis artimiausiu metu toliau plėsis ir augs.