Lietuvių literatūros vertėjai N. Devidzei premija paskirta už gausų, įvairų ir profesionalų lietuvių literatūros vertimo darbą, už dešimtmečius trunkantį jos populiarinimą Sakartvele, už nuopelnus plėtojant lietuvių ir kartvelų literatūrų, kultūrų ryšius.

N. Devidzės dėka kartvelų kalba išleista Lietuvių poezijos antologija (2 tomai), Vaikų lietuvių poezijos ir folkloro antologija, Šiuolaikinės lietuvių prozos antologija, Jaunųjų lietuvių poetų kūrybos antologija, R. Granausko apsakymų rinktinė „Jaučio aukojimas“, B. Vilimaitės, J. Ivanauskaitės, S. T. Kondroto, B. Jonuškaitės, R. Šerelytės apsakymai, A. Vienuolio „Kaukazo legendos“, V. Braziūno eilėraščių rinkinys „Dienos atsivertimas“, H. Kunčiaus esė „Kaukazo belaisvis“. Už nuopelnus Lietuvai N. Devidzė 2003 m. apdovanota Vytauto Didžiojo ordino medaliu. 2017 m. jai suteiktas Lietuvos rašytojų sąjungos garbės narės vardas.

Iš vokiečių kalbos verčianti R. Jonynaitė premija įvertinta už ištikimybę originalo tekstui ir žodžio meistrystę. R. Jonynaitė į lietuvių kalbą yra išvertusi S. Zveigo, P. Handkeso, R. Musilio, E. G. Sebaldo, S. Freudo, F. Nietzsches, Chr. Wolfo, R. Seethalerio kūrinių, knygų vaikams ir paaugliams, pjesių teatrui. Apdovanota Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premija už reikšmingiausią ir meniškiausią vertimą (Ch. Nöstlingerio „Ateina šiuo!“, 2009). Vertėja 2010 m. įtraukta į IBBY garbės sąrašą, 2012 m. pelnė Metų vertėjo krėslą už W. G. Sebaldo knygos „Išeiviai. Keturi ilgi pasakojimai“ vertimą.

Šv. Jeronimo premijų įteikimas vyks spalio 3 d. 16 val. Kultūros ministerijoje.

I. E. Brewing gimė Kybartuose, Vilkaviškio rajone, vokiečių šeimoje. 1931-1940 m. mokėsi Kaune, o 1941 m. persikėlė į Vokietiją. Baigusi studijas, dėstė lietuvių kalbą Humboldtų universitete Berlyne. Nuo 1961 m. dirbo vertėja.

Į vokiečių kalbą išvertė 16 lietuvių autorių romanų: Jono Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metas“ (1977 m.), Juozo Baltušio „Sakmė apie Juzą“ (1985 m.) Alfonso Bieliausko „Kauno romanas“ (1975 m.), „Ramūs laikai“ (1987 m.) ir „Rožės žydi raudonai“ (1967 m.), Petro Cvirkos „Žemė maitintoja“ (1975 m.), Leonido Jacinevičiaus „Arbata penktą valandą ryto“ (1982 m.), Sauliaus Tomo Kondroto „Žalčio žvilgsnis“ (1990 m.), Icchoko Mero „Lygiosios trunka akimirką“ (išleisti 7 leidimai), „Mėnulio savaitė“ (1967 m.), „Ant ko laikosi pasaulis“ (1967 m.) ir „Sara“ (1992 m.), Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ (1987 m.), Vytauto Sirijos-Giros „Voratinkliai draikės be vėjo“ (1972 m.), Mykolo Sluckio „Adomo obuolys“ (1975 m.) ir „Laiptai į dangų“ (1966 m.), Vytautės Žilinskaitės humoreskų rinkinį „Žydrasis karkvabalis“ (1970 m.), Birutės Jonuškaitės apsakymų ciklą „Metų laikai“ (1998 m.), daug apsakymų ir novelių (Romualdo Granausko, Raimondo Kašausko, Romualdo Lankausko, Romualdo Narečionio, Vytauto Petkevičiaus, Kazio Sajos, M. Sluckio), eilėraščių (Justino Marcinkevičiaus, Birutės Marcinkevičiūtės, Eugenijaus Matuzevičiaus, Eduardo Mieželaičio), lietuviškų pasakų (rink. „Raganos rogės“ (1973) ir „Debesų piemenė" (1988 m., kartu su Lisa Heldke). Antologijos „Dviejų šimtmečių lietuvių poezija“ (Litauische Poesie aus zwei Jahrhunderten, 1983 m.) viena sudarytojų ir vertėjų.

Velionės pelenai bus palaidoti rugsėjo 13 dieną 12 valandą Berlyno kapinėse.