Štai taip atrodo bendrovės „Nanoavionika“ darbuotojų sukurtas palydovas „LituanicaSAT-2“. Šie vaizdai filmuoti Olandijoje, pakeliui į Indiją, kur šiuo metu jis jau laukia eilės savo skrydžiui į kosmosą.      

„LituanicaSAT-2“ sveria maždaug 3 kg su kuru. Skries 8 km per sekundę greičiu, tai jeigu važiuosite iš Vilniaus į Uteną, tai nuvažiuosite per 12 sekundžių, t.y. sunkiai suvokiamas greitis. Kosmosas oficialiai prasideda 100-120 km aukštyje. Bet „LituanicaSAT-2“ skries maždaug 600 km aukštyje, dar aukščiau negu oficialus kosmosas“, – pasakojo UAB „Nanoavionika“ vadovas Vytenis Buzas.

Nanopalydovą sukūrę specialistai aiškina, kad jie, kartu su Vilniaus universitetu, dalyvauja Belgijos Von Karmeno instituto organizuojamame tarptautiniame projekte, kur, pasitelkus visą spiečių palydovų, bus tiriami žemutiniai termosferos sluoksniai. Mat juose vykstantys reiškiniai daro didelę įtaką kosminiams laivams, grįžtantiems į žemę.

„Jie, kadangi skrieja 8 km per sekundę greičiu, tai labai svarbu žinoti atmosferos parametrus, kadangi esant tokiam greičiui įtaka atmosferos yra labai didelė ir bet koks kosminis kūnas, ar žmogaus sukurtas ar natūralus, besitrindamas į atmosferą stipriai užkaista, sudega ir, norint prognozuoti, norint grąžinti tą krovinį sveiką, nesugadintą, nesudegusį, norint nusileisti tarkim iš tarptautinės kosminės stoties grįžtantiems žmonėms tiksliai numatytoje vietoje, reikia gerai išmanyti mūsų atmosferos sluoksnius. Tai dėl šitos priežasties ir yra vykdomas šis projektas, kuris tarptautiniu mastu vadinamas KUBI 50“, – sakė V. Buzas.

Nanopalydovo kūrėjai jau kitą savaitę vyks į Indiją. Jie paruoš palydovą skrydžiui ir pripildys jį  kuru.

„Konkrečiai kuras įsipils atsukus va šitą dangtelį. Mes pradursime membraną ir suleisime tenai kuro. Kartu su kuru bus skraidinamas suslėgtas oras, kuris padės išstumti kurą į variklį. Tai suslėgtas oras bus pildomas per šituos du įėjimus, kurie dabar uždengti dangteliais“, – paaiškino UAB „Nanoavionika“ specialistas Erikas Kneižys.

Nanopalydovas „LituanicaSAT-2“ – pirmasis pasaulyje su raketiniu varikliu. Eksperimentui pasiteisinus, lietuviai planuoja komercinę tokių palydovų gamybą.

„Nanoaviatonikos“ vadovas Vytenis Buzas sako, kad naują palydovą numatyta paleisti liepą iš Indijos - jau pasirašyta sutartis su Indijos kosmoso tyrimų organizacija. 

Pasak Kosmoso mokslų ir technologijų instituto direktoriaus Domanto Bručo, pastaruoju metu kosmoso verslas vis sparčiau pinga, bet kurti aviacijos ir kosmoso inžinerijos produktus šiai rinkai dar labai brangu.

Antradienį Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (S. Konarskio g. 49) atidaroma fotografijų paroda, skirta pirmajam lietuvių sukurtam kosmoso palydovui „LituanicaSAT-1“, kurio misija buvo labai sėkminga ir įtvirtino Lietuvą kaip kosminę valstybę.

2358 kartus Žemės orbitą apskriejusį palydovą sukūrė Vilniaus universiteto mokslininkų komanda. Iš viso bus eksponuojama 19 Žemėje ir kosmose palydovų kūrėjų komandos darytų nuotraukų.

„Norėtume pristatyti sėkmingos „LituanicaSAT-1“ misijos rezultatus ir kartu pasidžiaugti pasiekimais įamžinant sudėtingą projektą, vykusį 2012–2014 m. Taip pat labai norime padėkoti visiems partneriams, padėjusiems įgyvendinti projektą“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas ir vienas šio palydovo kūrėjų Vytenis Buzas.

Pasak jo, LRT būstinė pasirinkta dėl to, kad šiame pastate per dieną apsilanko nemažai žmonių, be to, LRT – vienas projekto partnerių. Planuojama, kad vėliau nuotraukos bus perduotos VU muziejui, o pirmoji „LituanicaSAT-1“ fotografija iš kosmoso – Šiaulių fotografijos muziejui.

Šių užfiksuotų istorinių akimirkų parodos iniciatoriai – VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ ir Vilniaus universitetas.

„Šiuo metu Vilniaus universitetas su partneriais kuria antrąjį palydovą „LituanicaSAT-2“, atliksiantį kur kas sudėtingesnę mokslinę ir inžinerinę misiją 2016 m. Su šiuo palydovu dalyvaujame tarptautiniame projekte QB50, kurį organizuoja Von Karmano institutas Briuselyje“, – apie ateities planus kalba V. Buzas.