Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas antradienį pateikė  parlamentui Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo pasiūlė atmintinų dienų sąrašą papildyti Mecenatystės diena. Ją siūloma minėti lapkričio 15 d.

Tikimasi, kad įteisinus šią dieną Lietuvoje, bus formuojama pagarbos mecenatams tradicija.

Planuojama, kad lapkričio 15 d. nuolat vyktų nacionalinių, savivaldybės ir bendruomenės mecenatų pagerbimo renginys.

Tarptautinė Mecenatystės diena lapkričio 15 d. minima daugelyje šalių, įskaitant JAV ir Kanadą.

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė pasiūlė į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Lituanistinės mokyklos dieną, kurią siūloma minėti rugpjūčio 10-ąją.

Tai numatantis Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant įprasminti lituanistinių mokyklų misiją – kurti ir saugoti lietuvišką tapatybę pasaulio lietuvių bendruomenėse, ugdyti atsakingą, aktyvią jaunąją lietuvių kartą emigracijoje.

Pasak D. Asanavičiūtės, daugelyje šalių lituanistinė mokykla yra lietuvių bendruomenės židinys.

Rugpjūčio 10-ąją pasirinkta minėti Lituanistinės mokyklos dieną, nes 2012 metų rugpjūčio 10 dieną Pasaulio lietuvių bendruomenė XIV Seime priėmė rezoliuciją „Dėl užsienio lietuvių neformaliojo švietimo koordinavimo perdavimo Švietimo ir mokslo ministerijai“. Joje teigiama, kad „užsienio lietuvių lituanistinis švietimas yra prioritetinė Lietuvos valstybės ryšių su užsienio lietuviais sritis“.

Švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis, šiuo metu užsienyje veikia daugiau nei 240 lituanistinio švietimo įstaigų, kuriose mokosi apie 11 tūkst. mokinių, dirba apie 1 200 mokytojų.

Sulaukę Seimo pritarimo po pateikimo Atmintinų dienų įstatymo pataisos keliaus į Seimo komitetus, o plenarinėje salėje atsiras balandžio mėnesį.

Galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme nėra mecenatystei  ir lituanistinėms mokykloms užsienyje atminti skirtų dienų.

Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, užsienyje veikiančios neformaliojo švietimo lituanistinės mokyklos nuo kitų metų gaus „užtikrintą ir nuoseklų“ finansavimą iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Pirminiais skaičiavimais, kitąmet lituanistinio švietimo įstaigoms reikės 1,7 mln. eurų, tai būtų tris–keturis kartus daugiau nei būdavo skiriama iki šiol.

Lėšos lituanistinio švietimo įstaigoms bus skiriamos pagal mokinių skaičių.

Maksimalus bazinis lėšų dydis vienam vaikui – 20 eurų per mėnesį. Lėšas galės gauti tik tos lituanistinio švietimo įstaigos, kurios bus registruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre, o jų mokiniai – Mokinių registre.

„Nauja finansavimo tvarka iš esmės palengvins lituanistinių mokyklų padėtį, skatins lituanistinio švietimo prieinamumą, padės užtikrinti neformaliojo lituanistinio švietimo programų kokybę“, – pranešime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Nauja finansavimo tvarka iš esmės palengvins lituanistinių mokyklų padėtį, skatins lituanistinio švietimo prieinamumą, padės užtikrinti neformaliojo lituanistinio švietimo programų kokybę.

Lėšas, skiriamas iš biudžeto, lituanistinės mokyklos galės naudoti patalpų nuomai ar joms išlaikyti, mokytojų atlyginimams, vadovėliams ir kitoms ugdymui būtinoms priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, įsigyti ar nuomoti.

Iki šiol neformaliojo švietimo lituanistinės mokyklos finansuotos konkurso būdu, o lėšos negalėjo būti naudojamos patalpų nuomai ar mokytojų atlyginimams – tik renginiams ir ugdymo priemonėms.

Švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis, užsienyje veikia 238 neformalios lituanistinės mokyklos, jose mokosi apie 9,5 tūkst. užsienio lietuvių vaikų, dirba per tūkstantį mokytojų.

Neformaliajam lituanistinių mokyklų švietimui kasmet per projektinį finansavimą  skiriama 300–500 tūkst. eurų. Jis taip pat išlieka – lituanistinės mokyklos kaip ir kasmet galės teikti neformaliojo lituanistinio švietimo projektus ir gauti finansavimą.

D. Nausėdienė su lituanistinių mokyklų atstovais aptarė lituanistinio švietimo integraciją į bendrą Lietuvos švietimo sistemą, užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų švietimo poreikius.

„Siekdami lietuvių diasporoje išlaikyti gyvą gimtąją kalbą, turime skatinti užsienio lietuvius mokyti vaikus ne tik lietuvių kalbos, bet ir savo valstybės istorijos, kultūros. Labai svarbu į švietimo veiklas įtraukti vaikus ir jaunimą, nes būtent jų rankose mūsų kalbos ir kultūros ateitis. Todėl turime sudaryti sąlygas lietuviškosios tautinės tapatybės puoselėjimui ir saviraiškai gimtąja lietuvių kalba“, – sakė pirmoji ponia.

Pasak D. Nausėdienės, svarbus ne tik lituanistinių mokyklų vadovų ir mokytojų indėlis, bet ir bendruomenių, tėvelių bei artimųjų įsitraukimas ir dalyvavimas įvairiose bendrose veiklose, pavyzdžiui, sporto renginiuose, šokių ir dainų šventėse, svarbių Lietuvai datų minėjimuose.

Pirmoji ponia pasidžiaugė, kad JAV lituanistinėse mokyklose kartu su kalbos mokymu vyksta ir kitos svarbios pamokos – vaikai supažindinami su Lietuvos istorija, geografija, lietuvių literatūra, etnokultūra.

Susitikime, kaip praneša Prezidentūra, dalyvavo 37 lituanistinių neformaliojo švietimo mokyklų, veikiančių JAV, atstovai.

Lituanistinėse mokyklose bus nustatomas mokinių lietuvių kalbos mokėjimo lygis, jiems bus išduodamas pažymėjimas, numato Seimo šią savaitę priimti Švietimo įstatymo pakeitimai.

Kaip pranešė ŠMSM, vertinti lietuvių kalbos pasiekimus ir gauti tai įrodantį dokumentą daugelį metų pageidavo lituanistinės mokyklos.

Anot ministerijos, lituanistinių mokyklų mokiniams pažymėjimas leis sklandžiau integruotis jiems grįžus į Lietuvą, mokytojams bus paprasčiau suprasti, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalbos žinios.

Pažymėjimas taip pat suteiks papildomų galimybių stojant į užsienio aukštąsias mokyklas, nes lietuvių kalbos mokėjimas būtų įskaitomas kaip užsienio kalbos mokėjimas.

Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai bus nustatomi pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis, pripažįstamus daugelyje valstybių. Pagal šiuos metmenis nustatomi kalbos pradedančio vartotojo (A1 ir A2), savarankiško vartotojo (B1 ir B2) ir gero vartotojo (C1 ir C2) lygiai.

2022 metais kalbos lygio testai bus laikomi nuotoliniu/elektroniniu būdu, mokinys galės pasirinkti laikyti vieną iš šių lygio testų – A1-A2, B1 arba B2, o suaugusieji ir C1. Nuo 2023 metų numatoma organizuoti ir daugialygį kalbos testą.

ŠMSM taip pat pranešė, kad nuo 2023 metų Lietuva skirs finansavimą užsienyje veikiančioms lituanistinio švietimo įstaigoms išlaikyti.

Švietimo įstatymo pakeitimu numatyta, kad lituanistinio švietimo įstaigoms, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, iš Lietuvos biudžeto būtų skiriamos lėšos lituanistinio švietimo programoms vykdyti.

Pasak ŠMSM, skyrus finansavimą, lituanistinės mokyklos galės susimokėti už patalpų nuomą, už darbą mokytojams, nes daugelis jų dabar dirba savanorystės pagrindais.

Lėšos šioms reikmėms atitektų iš asignavimų, skirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Ši įstatymo nuostata įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos.

Ministerijos skaičiavimais, jeigu mokinių skaičius lituanistinėse mokyklose išliktų panašus, koks yra dabar, tam kasmet reikėtų apie 1,5 mln. eurų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto.

Švietimo ir mokslo institucijų registre dabar užregistruotos 232 lituanistinės mokyklos, kuriose mokosi apie 11,3 tūkst. užsienio lietuvių vaikų, dirba apie 1200 mokytojų.

Ministrų kabinetas spalį pateikė tokią išvadą Seime svarstomam Švietimo įstatymo pataisų projektui. Jį inicijavo parlamentarai iš skirtingų valdančiųjų ir opozicinių frakcijų, didžioji dalis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narių.

Projektu siūloma, kad nuo sausio Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) organizuotų užsienio lituanistinėse mokyklose besimokančių mokinių lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimą – būtų nustatomas jų lietuvių kalbos mokėjimo lygis.

Kaip pranešė ŠMSM, išlaikiusiesiems lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą būtų išduodamas pažymėjimas. Pasak pranešimo, vertinti lietuvių kalbos pasiekimus ir gauti tai įrodantį dokumentą daugelį metų pageidavo lituanistinės mokyklos.

Tikimasi, kad lituanistinių mokyklų mokiniams išduodamas pažymėjimas leistų sklandžiau integruotis grįžus į Lietuvą, mokytojams būtų paprasčiau suprasti, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalbos žinios. Pažymėjimas taip pat suteiktų papildomų galimybių stojant į užsienio aukštąsias mokyklas, nes lietuvių kalbos mokėjimas būtų įskaitomas kaip užsienio kalba. 

Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai būtų nustatomi pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis, pripažįstamus daugelyje valstybių. Pagal šiuos metmenis nustatomi kalbos pradedančio vartotojo (A1 ir A2), savarankiško vartotojo (B1 ir B2) ir gero vartotojo (C1 ir C2) lygiai. Lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą patvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, įvairiose užsienio šalyse veikia daugiau kaip 200 lituanistinių mokyklų, jose mokosi apie 8,5 tūkst. vaikų. Jeigu mokinių skaičius išliktų panašus, priėmus įstatymo projektą dėl lituanistinių mokyklų finansavimo, kasmet reikėtų apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Ponia D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja ir aktyviai domisi lituanistinio švietimo klausimais.

„Lituanistinės stovyklos ne tik suteikia galimybę pabendrauti vaikams iš įvairių šalių, pažinti Lietuvą iš arti, gyvai prisiliesti prie jos istorijos. Tokie susibūrimai suteikia galimybę nepamiršti lietuviškų šaknų ir puoselėti kalbą, kuri yra svarbi jų lietuviškosios tapatybės dalis“, – sako ponia Diana.

Stovyklautojai poniai Dianai noriai pasakojo apie aplankytus Plungės ir Rietavo dvarus, savo pomėgius ir augintinius, rodė ir didžiavosi stovykloje sukurtais molio lipdiniais ir piešiniais ant medžių.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios Lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ inicijuota stovykla – šešerius metus vykdomo projekto „Virtualioji istorija“ dalis. Vaikai iš užsienio lietuvių bendruomenių visus mokslo metus ruošiasi aplankyti vis kitą Lietuvos regioną, virtualiai pildo istorijos žinias, žodyną, ruošia namų darbus apie tas vietas, kur stovyklaus vasarą. Vaikai taip pat kuria lankstinukus, atvirlaiškius ar knygų skirtukus apie to krašto vietas bei žmones, kuriuos vėliau dovanoja muziejams ar kultūros įstaigoms.

Mažieji pasaulio lietuviai jau yra susipažinę su Vilniaus kraštu, Mažąja Lietuva, Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, o šiemet keliaudami turi galimybę gyvai prisiliesti prie Žemaitijos istorijos, sakoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime.

Ministerija teigia, kad už šiuos pinigus vaikai atvyks į vasaros stovyklas ir ekspedicijas Lietuvoje, pirks vadovėlių, grožinės literatūros lietuvių kalba, tautinių kostiumų ir kitos tautinės atributikos, bus tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos mokyklomis, vyks kiti edukaciniai renginiai Lietuvoje ir užsienyje.

„Atrenkant finansuotinus projektus vienas iš prioritetų buvo veiklos, kurios skatina mokinių motyvaciją mokytis lituanistinėje mokykloje“, – penktadienį išplatintame pranešime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Skelbiama, kad įvairiuose projektuose dalyvaus Argentinos, Jungtinės Karalystės, Islandijos, Airijos, Ispanijos, Egipto, Čekijos, Italijos, Prancūzijos, Danijos, Liuksemburgo, Rusijos ir kitos lietuvių bendruomenės.

Iš viso konkursui šiais mokslo metais pateiktos 92 paraiškos iš 21 šalies. Finansavimas skirtas 82.

Ministerija sako, kad šiuo projektu siekiama skatinti lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius mokytis lietuvių kalbos, istorijos, kultūros.

Užsienio lietuviškų mokyklų neformaliojo lituanistinio švietimo projektų konkursą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja kasmet.