– Ar jus vis dar nustebina kontrabandininkai ir jų beribė išmonė, pavyzdžiui, toks numerių keitimo mechanizmas?

– Iš tiesų reikia pripažinti, kad kontrabandininkai labai išmanūs ir kaskart sugalvoja kažką naujo. Tačiau dėl numerių keitimo mechanizmo, tai – ne pirmas toks kartas, bet pakankamai išmanu.

– Koks atvejis jus nustebino labiausiai?

– Tokie automatiniai numerių keitimai arba tos pačios kontrabandos išmoningas supakavimas į sunkiai įsivaizduojamas talpas, pavyzdžiui, skalbimo miltelius, tikrai vis dar nustebina. Arba cigarečių pakuotes suslepia neįtikėtinose vietose. Kai pagalvoji, reikia skirti nemažai laiko, kad sukonstruotų vadinamą karstą, į kurį sudėtų kelis pakelius cigarečių. Matome, kad kontrabandininkai įdeda labai daug pastangų, jog paslėptų nelegaliai vežamas cigaretes nuo pareigūnų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Daugeliu atvejų jau turbūt užsimerkę pasakytumėte, kur ieškoti paslėptų kontrabandinių prekių?

– Nors kontrabandininkai išmanūs, bet mes tikrai žinome tas dažniausiai pasikartojančias vietas. Jeigu kalbėtume apie transporto priemonių ertmes, jų yra labai daug. Pavyzdžiui, krovininiuose vilkikuose dažniausiai slepiama stoge. Padaro dvigubą stogą, dugną ar sieneles. Vizualiai atrodo, kad transporto priemonė yra tuščia, nors realiai ji – slėptuvė, kurioje gali tilpti keli šimtai dėžių. Kitose transporto rūšyse vėlgi yra skirtingi slėpimo būdai. Kaip minėjau, yra padaromi tam tikri vadinami karstai, imitacija, kad neva pilnas vagonas birių krovinių, o ten iš tiesų sukonstruoti atitvarai, į kuriuos sudedama keli šimtai dėžių, o ant viršaus  supilami tie patys birūs kroviniai. Atrodo, kad iki jų prieiti neįmanoma.

Naivu būtų tikėtis, kad visa kontrabanda užkardoma. Statistiškai užkardoma tik apie 10 proc. mėginimų pergabenti kontrabandą.

 

– Kontrabandininkai turbūt pasitelkia ir dronus. Ar oru gabenamą kontrabandą sunkiau susekti, ar tai pro jus vis tiek nepraslysta?

–  Tokiu būdu kontrabandininkai gabena per vadinamą žaliąją zoną, ten, kur nėra muitinės ir valstybės sienos apsaugos postų . Ir – ne tik dronais, bet ir upe plaustais ir kitais būdais.

– Kažkada pasieniečiai buvo kalbėję apie tuos greitaeigius katerius, greitai atplaukiančius iš Rusijos ar Baltarusijos. Ar pavykdavo visus juos užkardyti?

– Naivu būtų tikėtis, kad visa kontrabanda užkardoma. Statistiškai užkardoma tik apie 10 proc. mėginimų pergabenti kontrabandą.

– Ar pareigūnai dažnai pasitelkia šunis?

– Taip, pasitelkiama, tačiau dažniau narkotikų, o ne cigarečių paieškai.

– Ar stebite, kad suaktyvėjo narkotikų kontrabanda?

– Lietuvos muitinė irgi pradeda nemažai, net iki keliasdešimt, ikiteisminių tyrimų per metus. Tačiau tai yra mažesnės siuntos. Tiesiog internetinėse parduotuvėse asmenys užsisako nedidelius kiekius. Dažnai jie traktuoja, kad tai skirta asmeniniam vartojimui. Ir nedideliais kiekiais jie sistemingai parsisiunčiami. Jei pavyksta užkardyti tokius bandymus atsiųsti į Lietuvą narkotinių medžiagų, už tai išties gresia didelė atsakomybė – netgi iki dešimties metų.

Programai iš viso bus išleista 26 mln. eurų

„Tą sumą mes išskirstėme labai apgalvotai į septynerius metus, tai dar likutį naudosime ir kitais metais ataskaitoms, leidiniams parengti“, – žurnalistams sakė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Pasak jos, iki šių metų buvo išleista apie 13 mln. eurų, šių metų programa kainavo apie 14 mln. eurų. Pasak vadovės, toks subalansuotas biudžetas leido „iššauti šitą didelį šūvį šiais metais“.

Tą sumą mes išskirstėme labai apgalvotai į septynerius metus, tai dar likutį naudosime ir kitais metais.

Renginys taip pat pritraukė per 50 rėmėjų, kurie prisidėjo 2,8 mln. eurų vertės paslaugomis ir lėšomis.

Brangiausi, pasak V. Vitkienės, buvo trys didieji renginiai, atsiėję 5 mln. eurų. Dar milijoną eurų kainavo garsių atlikėjų – Yoko Ono, Marinos Abramovič, Williamo Kentridge'o (Viljamo Kentridžo) – parodos.

„Kaunas 2022“ vadovės duomenimis, taip pat kultūros sostine buvusio Ešo prie Alzeto Liuksemburge biudžetas buvo kone triskart didesnis – 67 mln. eurų.

LNK reportažas:

Neeiliniai metai

Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, didžiausias iššūkis Europos kultūros sostinės metais buvo suprasti, kad esi Europos kultūros scena.

„Ir ta scena reiškia, kad tu į tą sceną atvedi ne tik tuos, kuriuos tu turi Kaune, bet reiškia, kad tu esi atviras, sukuri platformą bendradarbiavimui, dialogui“, – kalbėjo kultūros ministras.

Simonas Kairys/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis pastebėjo, kad 2022 metai, kai Kaunas tapo Europos kultūros sostine, buvo neeiliniai.

„Galima drąsiai teigti, kad tai, kas įvyko, tai per 2022 metus, kai Kaunas buvo Europos kultūros sostinė, pasaulis pasikeitė, ir tai yra faktas“, – pastebėjo ministras.

Pasak jo, tai didelis iššūkis tokiems renginiams kaip Europos kultūros sostinė, kurie yra inertiški, rengiami gerokai iš anksto, pagal iš anksto suderintas programas.

Nepaisant to, S. Kairio teigimu, „Kaunas 2022“ komandai pavyko prisitaikyti prie pokyčių ir reaguoti į pasikeitusias sąlygas.

Tiek jis, tiek „Kaunas 2022“ komanda akcentavo, jog jų pagrindinis tikslas buvo sutelkti bendruomenę, o ne koncentruotis į didžiuosius renginius, paskatinti žmones būti ne žiūrovais, o dalyviais.

„Nėra svarbu, kad tu nusipirkai bilietą, atėjai, pamatei, kad per lubas varva ir išėjai, bet jeigu tu atėjai, pamatei, kad laša ir užšpakliavai tas lubas, tu jau dalyvis. Toks mūsų pagrindinis tikslas“, – sakė „Kaunas 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis.

V. Vitkienės teigimu, sudėtingiausi organizacine prasme buvo atidarymo renginys „Sukilimas“, vykęs sudėtingomis epidemiologinėmis sąlygomis, bei ant vandens vykęs „Santakos“ pasirodymas.

„Kažkas klausė, ar kartotume dabar: 2023-ieji metai, atidarymas, duodame jums pinigų, darykite dar kartą, tai manau, kad tikrai nesurinkčiau komandos dar kartą pakartoti šitą dalyką“, – sakė „Kaunas 2022“ vadovė.

„Visi labai įsikvėpę ir labai laimingi, labai dėkingi, bet dabar tikrai reikėtų mums laikotarpio pailsėti“, – pridūrė ji.

Pasak V. Vitkienės, tai bus proga ir Kauno bei jo rajono gyventojams įvertinti, kas jiems buvo vertingiausia bei kurioms iniciatyvoms verta išlikti.

Virginija Vitkienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Didieji renginiai išliks

2022-aisiais metais renginiuose pasirodė 11,8 tūkst. profesionalių menininkų, įvyko 1370 visuomenei prieinamų renginių, parodų, scenos menų pasirodymų.

Pasak organizatorių, pasibaigus Europos kultūros sostinės metams, mieste ir toliau išliks Laimės diena, Europos kultūros sostinės forumas – jis bus mažesnis, bet ir toliau rengiamasi kviesti miestų atstovus ar vykti į užsienį. Vyks ir Literatūros savaitė, šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“ – pasak V. Vitkienės, vienas sėkmingiausių vasaros projektų.

Taip pat toliau vyks „Fluxus“, „ConTempo“ festivaliai, „Kultūra į kiemus“, „Kiemų šventė“.

Tęsis „Magenta“ landšafto festivalis, Istorijų, Dizaino festivaliai, Japonijos dienos ir dar keletas kitų iniciatyvų.

Taip pat išliks Kauno rajone prišvartuota konvertuota žemsiurbė „Nemuno7“: ji pavasarį grįš į savo vietą, bus plečiamas jo renginių spektras.

Nuo 2017 metų renginiai įtraukė beveik 145,9 tūkst. dalyvių, beveik 18 tūkst. iš jų – profesionalūs menininkai iš Europos, Amerikos, Pietų Afrikos, Azijos ir kitur. Lietuviai sudarė 70 proc., kitų šalių menininkai – 30 proc. dalyvių.

Pasak V. Vitkienės, dalyviais laikomi tie, kurie dalyvavo dirbtuvėse, atėjo į diskusijas ir kitaip prisidėjo prie renginių.

Per penkerius metus įvyko beveik 3 tūkst. visuomenei prieinamų renginių, parodų, scenos menų pasirodymų. Juose talkino 1,5 tūkst. savanorių.

Skaičiuojama, jog per dešimt 2022 metų mėnesių pasiektas 2019 metų turistų, atvykusių su nakvyne skaičius – jų buvo 258 tūkstančiai. Trečdaliu augo lietuvių turistų skaičius.

„Tranzitas į Karaliaučiaus sritį per Lietuvą nėra sustabdytas ar užblokuotas. Lietuva jokių vienašališkų ribojimų šiam tranzitui neįvedė. Karaliaučiaus sričiai galioja tos pačios ES sankcijos, kaip ir visai Rusijos Federacijai“, – teigiama pirmadienį prezidento komunikacijos grupės BNS atsiųstame komentare.

Draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra precedento neturintis „visko pažeidimas“, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

LNK reportažas:

Prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Rusijos radijui „Kommersant FM“ sakė, kad tokie veiksmai laikomi neteisėtais ir gali būti vertinami kaip „blokados elementas“.

„Suprantame, kad taip yra dėl atitinkamo Europos Sąjungos sprendimo išplėsti sankcijas visam tranzitui. Mes taip pat laikome tai neteisėtu dalyku“, – kalbėjo jis.

„Situacija šiuo atžvilgiu yra daugiau nei rimta ir reikalauja labai gilios analizės prieš formuluojant bet kokias priemones ir priimant sprendimus. Ši išsami analizė bus atlikta artimiausiomis dienomis“, – pareiškė D. Peskovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu skelbia, jog draudimas pažeidžia 2002 metų Rusijos ir ES susitarimą bei pareikalavo, kad Lietuva nedelsdama atšauktų „atvirai priešiškus“ apribojimus.

„Jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Karaliaučiaus srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“, – teigiama ministerijos pranešime.

Rusijos ministerija savo tinklalapyje pranešė, kad į URM buvo iškviesta laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė.

Remiantis pranešimu, diplomatei išreikštas griežtas protestas ir pareikalauta atšaukti apribojimus.

Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerija Vilniuje Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Karaliaučiaus srities ir Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau pirmadienį pareiškė, kad draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra ne Lietuvos sprendimas, o ES sankcijos Rusijai.

„Visų pirma, tai nėra Lietuvos veiksmai, tai yra Europos sankcijos, kurios pradedamos taikyti nuo birželio 17 dienos, ir šiuo metu sankcijas taiko geležinkeliai, kurie informuoja savo klientus, kad nuo birželio 17 dienos sankcionuotos prekės – plienas ir kitos prekės, pagamintos iš geležies rūdos, nebebus įvežamos per Lietuvą, tai daroma konsultuojantis su Europos Komisija ir vadovaujantis jos gairėmis“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge sakė G. Landsbergis.

Gabrielius Landsbergis (I. Gelūno/BNS nuotr.)

Į Maskvos kaltinimus Lietuvai pirmadienį sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kuris kritikavo Rusiją ir teigė, kad ji neturi teisės grasinti Lietuvai.

„Rusija neturi teisės grasinti Lietuvai. Maskva dėl savo neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą pasekmių gali kaltinti tik save“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame D. Kulebos pareiškime.

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ jau informavo Karaliaučiaus srities geležinkelius, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius Antonas Alichanovas.

Anot jo, apribojimai palies 40–50 proc. produktų, kurie importuojami į kitus Rusijos regionus ir eksportuojami iš jų tranzitu per Lietuvą, o tarp prekių, kurioms jie taikomi, yra statybinės medžiagos, cementas ir metalo gaminiai.

Sankcijos Rusijai įvestos dėl jos invazijos į Ukrainą.

Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.

Kirpėjai pastebi, kad įmantresnes ir prabangesnes šukuosenas mėgstantys klientai grįžta į salonus.

„Žmonės pradėjo labiau vertinti savo meistrą. Kurie bandė savarankiškai pasigražinti, turėjo padarinių“, – sako grožio specialistas.

Įprasto kirpimo mėgėjai patys tapo savo grožio meistrais.

„Lietuviai yra tokie išmanūs ir darbingi, kad mokame viską patys“, – sako Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.

Pasak J.Mačiulienės, tam įtakos turėjo prieš kelerius metus smogusi pandemija. Jai besibaigiant – sparčiai kylančios kainos.

„Vienam 5 eurai galbūt niekas, kitam – labai daug. Jei šeimoje trys ar keturi vaikai, pabrangusios paslaugos sudaro nemažą sumą“, – situaciją komentuoja J.Mačiulienė.

Žmonės pradėjo labiau vertinti savo meistrą. Kurie bandė savarankiškai pasigražinti, turėjo padarinių.

Paslaugos Lietuvoje brangsta daugiausiai visoje ES.

Žmonės pritaria, kad paslaugos pabrango, tačiau pažymi, kad nedažnai tenka lankytis, todėl dar gali sau tai leisti. Kiti mini, kad pradėjo rečiau lankytis nei prieš karantiną. Buvo sakančiųjų, kad viskas šiomis dienomis pabrango, ne tik grožio paslaugos, todėl reikia stengtis daugiau uždirbti.

Gyventojai pasakoja, kad kyla ne tik grožio specialistų paslaugų kainos, bet ir kosmetikos. Norint išlikti gražiam, dirbtinius produktus keičia natūraliais, pvz., vietoj paakių kaukės naudoja agurkus. Žmonės į namus perkėlė visą grožio saloną. Čia ir kerpasi, dažosi, ir puošiasi.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Išskirčiau plaukų sveikatinamo priemones – kaukes, balzamus, ampules, aliejukus. Dar auga nagų gražinimo priemonių paklausa“, – rinkos paklausą komentuoja „Drogo“ generalinė direktorė Daina Žymantė.

Kainų stebėjimo portalas pricer.lt analizuoja, kad keičiasi ir higienos prekių kainos.

Žmonės sunaudoja mažiau šampūnų, kosmetikos, kartu sunaudoja ir mažiau pakuočių.

„Jei būdavo kaina nuo euro ir dviejų, tai pabrango 0,5 centų, jei daugiau nei 2 ar 4 – prabrango euru. Lietuvoje reguliari kaina gerokai didesnė nei Lenkijoje ar Vokietijoje“, – pastebi pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas. 

Visgi norinčiųjų gražinti tautiečius – apstu. Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centras juos skaičiuoja šimtais. Apstu ir klientų, nes čia pigiau apsikirpti. Plaukų kirpimas ir dažymas kainuoja vos kelis eurus – kelis kartus pigiau nei grožio salone.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.  Situacija džiaugiasi aplinkos saugotojai.

„Pandemija pastūmėjo mus būti kūrybiškesnius, atsigręžti į natūralius sprendimus“, – sako Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė.

Mažiau žmonių grožio – gražesnė planeta.

„Žmonės sunaudoja mažiau šampūnų, kosmetikos, kartu sunaudoja ir mažiau pakuočių“, – teigiamus aspektus vardija I.Budraitė.

Statistikos duomenimis, kirpėjų ir grožio specialistų paslaugos šalyje brango 10 proc., ES – tik 3 proc. Brangiau už šias paslaugas mokėjo tik latviai ir turkai. 

„Kreipimąsi šiuo metu rengiame. (...) Bus atskiras dvasininkų ir tautinių bendrijų kreipimasis ir valdžios kreipimasis su parama mums“, – trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru sakė vienas iš atleistų ortodoksų kunigų Gintaras Sungaila.

Jo duomenimis, tokį kreipimąsi tikrai parems septyni kunigai, tačiau pajudėjus procesui jų bus daugiau. Iš viso Lietuvoje yra apie 60 ortodoksų kunigų.

Kiek galėtų trukti šis procesas, nėra aišku, tačiau manoma, kad tikinčiųjų bendruomenei, valdžiai išreiškus palaikymą, kunigų prašymas turėtų būti patenkintas gana greitai.

LNK reportažas:

G. Sungaila vylėsi, kad Konstantinopolio patriarchas, gavęs tokį kreipimąsi, netruks nuspręsti priimti Lietuvos dvasininkus į šį patriarchatą. Jo teigimu, sprendžiant analogišką klausimą su Ukrainos kunigais Konstantinopolio patriarchas įsitikino Maskvos patriarchato negeranoriškumu.

Praėjusią savaitę Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus iš pareigų atleido kunigą Vitalijų Mockų, o kiti du kunigai, Gintaras Jurgis Sungaila ir Vitalis Dauparas, ne tik atleisti iš pareigų, bet ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės.

Tai, kas vyksta bažnyčios viduje, susidorojimas su dalimi kunigų, mano asmenine nuomone, kaip skilimas stačiatikių cerkvės.

Dvasininkai tvirtino pasitraukę iš pareigų, nes jaučiantys sąžinės konfliktą, kai Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Kirilas remia Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, o Maskvos priešininkus Ukrainoje vadina „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.

V. Dauparo teigimu, šis atsiskyrimas prasidėjo jau gerokai seniau ir yra „sąžinės procesas“.

Kunigas neslėpė, jog tarnaudamas ortodoksų bažnyčioje daugelį metų tiesiog užmerkdavo akis į girdimus ortodoksų bažnyčios vadovų pasisakymus, tačiau „atėjus tokiam baisiam dalykui kaip karas, kur žūsta nekalti žmonės, sąžinė neleidžia taikstytis ir užmerkti akis“.

Pasak V. Dauparo, ortodoksų bažnyčioje prasidėjo susiskaldymo, bet ne skilimo procesas.

„Visų pirma norime pabrėžti, kad tai nėra ortodoksų bažnyčios skilimas, ką stengiasi pavadinti kolegos kitoj pusėj, nes schizma būtų atskyrimas, atskilimas bažnyčios kaip tokios, kūrimas kažko naujo, bet mes nei norime, nei svajojame tai daryti“, – sakė V. Dauparas.

Anot jo, prisijungimas prie kito vyskupo nėra skilimas, o vidinis procesas, kai pereinama ne iš anksto suplanavus, o „vedami to, kas vyksta, varomi, vejami lauk tos ideologijos, kuri, deja, Maskvos patriarchatą yra apėmusi“.

„Ortodoksų bažnyčia nėra tik Maskvos patriarchatas, tai yra 15 atskirų autokefalinių nepriklausomų bažnyčių vienybė. Viena iš jų, garbingiausia, seniausia, kuri yra buvusi Lietuvoje, yra Konstantinopolio patriarchatas, tačiau yra ir Lenkijos autokefalinė bažnyčia, Gruzijos, Aleksandrijos, Jeruzalės ir įvairių kitų. (...) Todėl tas perėjimas arba grįžimas iš vienos struktūrinės, institucinės formos į kitą, prisijungimas nuo vieno vyskupo prie kito ortodoksiško vyskupo nėra skilimas“, – aiškino V. Dauparas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius trečiadienį po susitikimo vis dėlto sakė matantis tai kaip bažnyčios skilimą.

„Tai, kas vyksta bažnyčios viduje, susidorojimas su dalimi kunigų, mano asmenine nuomone, kaip skilimas stačiatikių cerkvės“, – sakė R. Šimašius.

Pasak jo, tokia situacija, kad Lietuvos ortodoksų bažnyčia priklauso Maskvos patriarchatui, yra nenatūrali, netinkama. Mero teigimu, ji turėtų grįžti į Konstantinopolio patriarchato pavaldumą.

„Raginu pažiūrėti rimčiau į tuos dalykus. Man, kaip Lietuvos piliečiui, apmaudu, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės laikus menančios cerkvės priklauso neteisėtai organizacijai, kuri inicijuoja karą ir taikių gyventojų žudymą. Mano siūlymas – sugrįžti į laikus iki 1686 metų, kai stačiatikių cerkves perėmė Maskvos patriarchatas, tam visos prielaidos yra“, – sakė meras.

Anot jo, apie tai turėtų kalbėti istorikai, bažnytinės ir civilinės teisės specialistai.

R. Šimašius tvirtino su atsistatydinusiais dvasininkais aptaręs, kur stačiatikių Velykas galėtų atšvęsti tie tikintieji, kurie norėtų atsiriboti nuo Maskvos patriarchatui priklausančių kunigų. Anot jo, viena iš tokių vietų galėtų būti Lukiškių kalėjimo cerkvė.

„Turbūt tikinčiųjų bendruomenė su kunigais turėtų apsispręsti, kuri vieta yra labiausiai tinkama, ir tada, kiek galėčiau, tarpininkaučiau, palaikyčiau, kad tai galėtų viena iš tokių vietų“, – sakė meras.

Šią savaitę Lietuvos metropolitas Inokentijus minėtus kunigus apkaltino sąmokslu – kad jie kuria planus „pereiti į Konstantinopolio patriarchato jurisdikciją“.

2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Bendruomenei vadovauja Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas.