Seimo valdybos nariai trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiam pirmininkės pirmojo  pavaduotojo konservatoriaus Jurgio Razmos pasiūlymui.

Pasak jo, įgyvendinant naują įstatymą Seimo nariams reikia deklaruoti bet kokią įtaką, daromą teisėkūros procesams ir nebūtinai tik lobistų įtaką, pavyzdžiui, visi parlamentarai gavo Turizmo asociacijos raštą dėl Civilinio kodekso pataisos.

„Tai reiškia, kad visi Seimo nariai turėtų deklaruoti šitą įtaką. Kartais tų raštų ateina labai daug dėl kažkokių įstatymų, todėl siūlyčiau pagalvoti, ar neverta Seimo valdybai kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl įstatymo korekcijos, kad jis labiau tilptų į sveiko proto rėmus, nes jeigu kažkas parašo raštą dėl įstatymo ir nieko nedarai, nieko nereaguoji, kokia prasmė būtų tai deklaruoti? Gal yra prasmė deklaruoti, jeigu politikas reaguoja, inicijuoja kažkokias pataisas, pradeda kolegas įtikinėti ar dar kažką... O dabar turime tiesiog deklaruoti, kad kažkas parašė raštą. Tas vienas deklaracijos pildymas užima po keliasdešimt minučių. Todėl gal reikėtų pagalvoti, ar mes nesame  įklimpę į tokį nelabai prasmingą darbą, kuris neturi jokios pridėtinės  vertės, mano supratimu. Gal valdyba galėtų kreiptis į Seimo komitetą, prašydama peržiūrėti kai kurias įstatymo nuostatas?“, – svarstė J. Razma.

O dabar turime tiesiog deklaruoti, kad kažkas parašė raštą. Tas vienas deklaracijos pildymas užima po keliasdešimt minučių.

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas pritarė tam, sakydamas, kad Seimo nariai gauna labai daug lobistų laiškų, kartais šimtus. Jeigu tektų visus deklaruoti, anot jo, „nieko kito ir neveiktume“, todėl politikas pritarė siūlymui taisyti įstatymą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen sutiko, kad reikėtų koreguoti „su realybe prasilenkiančias kai kurias įstatymo nuostatas.“

Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis pridūrė, kad reikėtų taisyti ne tik su realybe, bet ir  su „sveiku protu prasilenkiančias“ įstatymo nuostatas.

Trečiadienį laikinai einanti Seimo kanclerio pareigas Lina Milonaitė informavo Seimo valdybą, kad patvirtino tvarką, kaip Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojai turi deklaruoti jiems darytą lobistinę įtaką. „Tai jie turi deklaruoti savo tiesioginiam vadovui, taip pat informuoti susijusius politikus, tai yra komitetų, komisijų pirmininkus, išvadų rengėjus, darbo grupės vadovus. Tai šita tvarka mano įsakymu yra patvirtinta“, – sakė L. Milonaitė.

Jai pasiūlius, Seimo valdyba pritarė, kad Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai jų atžvilgiu vykdomą lobistinę veiklą Seimo kanclerio nustatyta tvarka deklaruotų politikui, kuriam yra pavaldūs.

„Logiška, kad mūsų politinio pasitikėjimo darbuotojai deklaruotų gautą įtaką tiesioginiam savo vadovui“, – sakė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas J. Razma.

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo pernai birželio mėnesį kadenciją baigusio  Seimo priimtas  naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas. Jame nustatyta asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vadinamoji kryžminė pareiga deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.

Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.

Valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.

Naujame dokumente nustatyta, kad lobistine veikla nebus laikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.

Įstatyme įtvirtinta, kad lobistine veikla nebus laikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Lobistine veikla taip pat nebus laikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ar vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis.

Lobistinė veikla – veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Siekiant sudaryti geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, nustatyta asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vadinamoji kryžminė pareiga deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.

Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalės deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.

Valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalės deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.

Siekiant aiškiau apibrėžti, kas laikomas lobistu, taip pat aiškiau sureguliuoti juridinių asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, klausimus, į lobisto sąvoką papildomai įtraukti juridiniai asmenys, kurie, prieš įrašant į lobistų sąrašą, turės nurodyti fizinius asmenis, veiksiančius juridinio asmens vardu. Taip pat įtvirtinta lobistinės veiklos naudos gavėjo sąvoka.

Įstatyme reglamentuota, kad lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.

Lobistu negalės būti juridinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai arba teismo sprendimu yra pripažintas padariusiu korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo šeši mėnesiai, taip pat juridinis asmuo, kuriam buvo paskirta bauda už šio įstatymo pažeidimą ir nuo baudos sumokėjimo dienos nepraėjo trys mėnesiai.

Naujame dokumente nustatyta, kad lobistine veikla nebus laikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.

Įstatyme įtvirtinta, kad lobistine veikla nebus laikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Lobistine veikla taip pat nebus laikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ar vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis.

Lobistinė veikla – veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą kadenciją baigęs Seimas priėmė pernai  birželio mėnesį.

„Lobimo įstatymą aš pasirašysiu, nors matau jame trūkumų, ir galvoju, kad šitas įstatymas yra žingsnis į priekį, pavyzdžiui, kryžminis deklaravimas yra tikrai gera naujovė, yra ir daugiau sveikintinų dalykų“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį Vilniuje sakė prezidentas.

„Šiek tiek liūdina tai, kad šitas įstatymas buvo priimtas išsamiai jo neišdiskutavus su įvairiomis interesų grupėmis ir manau, kad mes turėsime progos tai padaryti rudenį. Bet kuriuo atveju tai yra žingsnis į priekį, ir jei tai žingsnis į priekį, manau, įstatymas bus pasirašytas“, – kalbėjo prezidentas.

Bet kuriuo atveju tai yra žingsnis į priekį, ir jei tai žingsnis į priekį, manau, įstatymas bus pasirašytas.

Seimas baigdamas pavasario sesiją priėmė naują Lobistinės veiklos įstatymą. Juo įtvirtintas vadinamasis kryžminis deklaravimas, kai politikų ir interesų grupių atstovų susitikimus turi deklaruoti abi pusės. Numatyta, kad įstatymas įsigalios 2021 metų sausio 1 dieną.

Naują projektą „valstiečiai“ inicijavo teisėsaugai pranešus apie korupcinę bylą, kurioje su lobistine veikla susijusiais nusikaltimais įtariami dviejų verslo organizacijų vadovai.

Seime ir anksčiau mėginta priimti naują lobistinės veiklos reguliavimą, bet nesėkmingai.

Teisingumo ministerija buvo parengusi naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą, tačiau jis įstrigo Seime praėjusių metų pabaigoje.

„Patobulinus Lobistinės veiklos įstatymą, bus nustatytos aiškesnės taisyklės, kada verslo asociacijos turės viešinti teisėkūrai daromą įtaką. Lobistai privalės atvirai ir skaidriai deklaruoti, kokių jie siekia valstybės sprendimų“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Lobistinė veikla – veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Dabar įstatyme numatyta, kad lobistu gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, ir savo veiklą jie galėtų vykdyti tik įsirašę į lobistų sąrašą. Už įstatymo pažeidimus jiems grėstų teisinė atsakomybė – baudos.

Elvinas Jankevičius. D. Labučio / ELTOS nuotr. 

Įstatyme taip pat nustatoma kryžminė deklaravimo pareiga – teikti Skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas turės ne tik lobistai, bet ir politikai ar tarnautojai, kurių atžvilgiu vykdoma lobistinė veikla. Taip pat nustatyti du deklaravimo lygiai – aukščiausieji politikai turės teikti deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, o kiti tarnautojai – institucijų vadovams.

Įstatymo pataisose apibrėžta, kas nelaikoma lobistine veikla. Lobistinės veiklos įstatymas nebūtų taikomas nevyriausybinėms organizacijoms, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos advokatūrai, politinių partijų veiklai, asmenims, dalyvaujantiems viešuose posėdžiuose, ir kt. Tačiau verslo organizacijų veikla, kuri nepatenka į šias išimtis, būtų traktuojama kaip lobistinė.

Kartu su Lobistinės veiklos įstatymu priimtame Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyta galimybė asmenims, kurie nori daryti įtaką teisėkūrai ir nėra lobistai, savanoriškai įsirašyti į Asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą (vadinamąjį Skaidrumo sąrašą). Jie turėtų teisę iš institucijų gauti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal juos dominančias ir asmens prašyme nurodytas teisinio reguliavimo sritis.

Šie įstatymai įsigalios 2021 m. sausio 1 d. Iki to laiko Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turės sukurti informacinę sistemą, kuri būtų patogi deklaruoti lobistinę veiklą ar daromą įtaką teisėkūrai.

Šiuo metu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos tvarkomame Lobistų sąraše yra įrašytos 106 lobistų pavardės.

Valdančiųjų inicijuotas projektas penktadienį priimtas „už“ balsavus 61 Seimo nariui, „prieš“ buvo aštuoni ir susilaikė 26 parlamentarai.

Už projektą balsavo valdantieji bei dalis konservatorių, prieš buvo bei susilaikė liberalai ir didesnė dalis Mišrios Seimo narių grupės.

Numatyta, kad įstatymas įsigalios 2021 metų sausio 1 dieną. Kad įsigaliotų, įstatymą turi pasirašyti prezidentas.

Naują projektą „valstiečiai“ inicijavo teisėsaugai pranešus apie korupcinę bylą, kurioje su lobistine veikla susijusiais nusikaltimais įtariami dviejų verslo organizacijų vadovai. Projektas Seime buvo pateiktas praėjusią savaitę.

Už projektą pasisakęs konservatorius Jurgis Razma teigė, kad „visuomenė turi daug lūkesčių dėl šio įstatymo projekto priėmimo, įsivaizduojama, kad tai pagerins teisėkūros proceso skaidrumą, sumažins neteisėtas įtakas“, nors jis turi ir trūkumų.

Prieš projektą kalbėjusi Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad naujame Lobistinės veiklos įstatyme galima „atpažinti visas mūsų teisėkūros problemas“.

„Visų pirma tai proginis įstatymas, prie kurio grįžtama po vienos rezonansinės istorijos, kita, jis yra skylėtas, jį reikės taisyti, jis yra ydingai suformuluotas. Šiandien jį registruoja žmonės, kurie per kelis mėnesius neregistruoja nė vieno susitikimo su lobistais, tai parodo tam tikrą veidmainiškumą“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Projektą anksčiau Seime pristačiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė pažymėjo, kad siūloma įtvirtinti tiek kryžminį lobistinės veiklos deklaravimą, tiek būtinybę verslo asociacijoms registruotis lobistais, išplėsti lobisto apibrėžimą, įtraukiant ir verslo asociacijas.

Pagal įstatymą, lobistas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą. Lobistine veikla būtų nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.

Lobistinės veiklos įstatymo projektą inicijavo daugiau kaip 30 parlamentarų, daugiausiai valdantieji „valstiečiai“ – partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė A. Širinskienė, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius bei kiti.

Seime jau mėginta priimti naują lobistinės veiklos reguliavimą, bet nesėkmingai.

Teisingumo ministerija buvo parengusi naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą, tačiau jis įstrigo Seime praėjusių metų pabaigoje.

Diskusija dėl naujo Lobistinės veiklos įstatymo atnaujinta po to, kai teisėsaugos įtarimų sulaukė buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus žurnalistams sakė, kad šioje byloje įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.

„Dar žiūrėsiu šiandien į akis konservatoriams, kurie melavo, kad mes nepateikinėjome šio įstatymo, kad jis guli stalčiuose. Dabar tą darysime jau trečią kartą.  Bijau, kad trečią kartą jis bus atmestas konservatorių balsais“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Politikas akcentavo, kad jau du kartus „valstiečiai“ teikė naują Lobistinės veiklos įstatymą, bet du  kartus konservatorių balsais jis buvo atmestas.

Dar žiūrėsiu šiandien į akis konservatoriams, kurie melavo, kad mes nepateikinėjome šio įstatymo, kad jis guli stalčiuose. Dabar tą darysime jau trečią kartą.

„Šį sykį mes teikiame  dėl to, kad prieš porą savaičių buvo pasakyta, kad neva mes  nenorime šio įstatymo ir tai pasakė tie, kurie balsavo prieš tą įstatymą. Dabar dar trečią sykį  pateiksime. Jeigu dar sykį  bus balsuojama  prieš, tokiu atveju dar sykį   paskelbsime viešai  apie tai, kad konservatoriai meluoja“, – sakė R. Karbauskis.

35 parlamentarų grupės vardu R. Karbauskis ketvirtadienį ketina pateikti Seimui naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisinta kryžminė pareiga deklaruoti vykdytą lobistinę veiklą. Į  lobisto sąvoką siūloma papildomai įtraukti juridinius asmenis.

Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti lobistų pareigą teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas.

„Dar prieš gerus metus Vyriausybė atnešė į Seimą naują siūlomą lobistinės veiklos reguliavimą, vėliau Seime pati projekto idėja buvo gerokai išdarkyta, ir žinant pastarojo meto įvykius siūlytume sugrįžti prie projekto svarstymo“, – sakė projektą pristačiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Seimas 68 balsais už, vienam buvus prieš ir 10 parlamentarų susilaikius valdančiųjų inicijuotam projektui pritarė po pateikimo. Toliau jį svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o į  Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio 23 dieną.

Projektą pristačiusi A. Širinskienė pažymėjo, kad siūloma įtvirtinti tiek kryžminį lobistinės veiklos deklaravimą, tiek būtinybę verslo asociacijoms registruotis lobistais.

„Siūlome įtvirtinti tiek kryžminį deklaravimą, kai lobistinę veiklą  deklaruoja tiek jos adresatas, tiek teikėjas, tai yra lobistas ir politikas“, – sakė A. Širinskienė.

Seime pati projekto idėja buvo gerokai išdarkyta, ir žinant pastarojo meto įvykius siūlytume sugrįžti prie projekto svarstymo.

„Vėlgi siūlome išplėsti lobisto apibrėžimą, paimant tas asociacijas, kurios nėra savo esme tenkinančios viešąjį interesą, tačiau vienijančios verslo subjektus ir atitinkamai siekiančios verslo tikslų, kad jos taip pat būtų priverstos deklaruotis kaip lobistai ir vėliau deklaruoti savo bendravimą su politikais, valstybės tarnautojais“, – pataisas pristatė komiteto vadovė.

Pagal įstatymą, lobistas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą.

Lobistine veikla būtų nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.

Projektu taip pat politikams bei savivaldybių administracijų vadovams būtų privalu viešai skelbti darbotvarkes.

Liberalas Simonas Gentvilas pasisakė už projektą, tačiau teigė, jog jis koncentruotas į detales ir nesprendžia esminių klausimų.

„Bus tikrai žiūrima, ar politikas teisingai deklaravo susitikimą, o kas jame kalbėta, koks jo turinys – visiškai antraeiliai dalykai. Mes būsime kontroliuojami ir, matydami prastus premjero, Ramūno Karbauskio pavyzdžius, mes jau šiandien galime sakyt, kad kiekvienas darysime klaidas. O tikrieji, užkulisiniai, povandeniniai dalykai nebus paliesti“, – teigė S. Gentvilas.

S. Gentvilas kritikavo „valstiečių“ lyderius, kad teikdami projektą su įpareigojimais skelbti darbotvarkes patys to nedaro, pvz., premjero Sauliaus Skvernelio bei partijos vadovo Ramūno Karbauskio darbotvarkėse nebuvo nurodyta apie praėjusį penktadienį Naisiuose vykusią „valstiečių“ tarybą.

Tuo tarpu prieš projektą pasisakęs Seimo narių Mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys teigė, kad „siūlomos pataisos – tik dekoracijos paslėpti iš tikrųjų neskaidrius sandėrius ir veikimą“.

Lobistinės veiklos įstatymo projektą teikia daugiau kaip 30 parlamentarų, daugiausiai valdantieji „valstiečiai“ – partijos lyderis R. Karbauskis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė A. Širinskienė, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius bei kiti.

Naują projektą „valstiečiai“ teikia teisėsaugai pranešus apie korupcinę bylą, kurioje su lobistine veikla susijusiais nusikaltimais įtariami dviejų verslo organizacijų vadovai.

Pagal šiuo metu galiojantį Lobistinės veiklos įstatymą, lobistai įpareigoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teikti savo veiklos deklaracijas, tuo metu politikai, tarnautojai neprivalo pranešti apie buvusius susitikimus su lobistais.

Seime jau buvo mėginta priimti naują lobistinės veiklos reguliavimą, bet nesėkmingai.

Teisingumo ministerija buvo parengusi naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą, tačiau jis įstrigo Seime praėjusių metų pabaigoje.

„Valstiečiai“ R. Karbauskis ir A. Širinskienė buvo pateikę siūlymą įpareigoti politikus ir savivaldos administracijos vadovus deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą, tačiau per priėmimą pritarta P. Urbšio pataisai, kad apie buvusį susitikimą su lobistais užtektų pranešti savo įstaigų interneto svetainėse.

Šią pataisą tuomet palaikė ir valdančiųjų, ir opozicinių frakcijų atstovai, ir balsuojant dėl viso įstatymo priėmimo kita dalis politikų nebesiregistravo, tad priimti naują Lobistinės veiklos įstatymo redakciją neužteko balsų.

Apie būtinybę tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą imta kalbėti po to, kai teisėsaugos įtarimų sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus žurnalistams sakė, kad šioje byloje įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.

Siekiama numatyti, kad Respublikos prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.

Taip pat siūloma numatyti, kad valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios  atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka.

„Siūlomos įtvirtinti nuostatos sudarytų galimybes palyginti lobistų ir asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, deklaruojamą informaciją, kartu sudarytų geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, taip pat skatintų pačius lobistus vykdyti lobistinę veiklą skaidriai, ją deklaruoti. Vadinamos kryžminės pareigos deklaruoti asmenų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą nustatymas asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, sudarytų prielaidas šiems asmenims, priimantiems atitinkamus sprendimus teisės aktų rengimo ir priėmimo procese, labiau pagrįsti, išviešinti priimamus sprendimus, taip pat užtikrinti, kad sprendimai priimti įvertinus įvairių suinteresuotų subjektų grupių nuomones ir pasiūlymus“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte, kurį įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ir grupė parlamentarų.

Siekiant aiškiau apibrėžti, kas laikomas lobistu, taip pat aiškiau sureguliuoti juridinių asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, klausimus, į lobisto sąvoką siūloma papildomai įtraukti juridinius asmenis. Taip pat siūloma įtvirtinti lobistinės veiklos naudos gavėjo sąvoką. Lobistinės veiklos naudos gavėju būtų laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kurio interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą ir (arba) kuris siekia gauti galutinę naudą iš lobistinės veiklos. Tam tikrais atvejais lobistinės veiklos naudos gavėjas ir lobistinės veiklos užsakovas galėtų sutapti, tokiais atvejais deklaracijoje kaip lobistinės veiklos naudos gavėjas ir lobistinės veiklos užsakovas turėtų būti nurodomas tas pats asmuo.

Siekiant, kad lobistinę veiklą vykdytų tinkamos reputacijos asmenys, siūloma papildomai įtvirtinti, kad lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu ne tik dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, bet ir dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.

Įstatymą siūloma papildyti nuostatomis, kokie juridiniai asmenys neturi teisės būti lobistais. Draudimas juridiniam asmeniui būti lobistu iš esmės būtų siejamas su juridinio asmens išbraukimu iš lobistų sąrašo. Taip pat lobistu neturėtų teisės būti juridinis asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas.

Įstatymo projekte ir toliau išlaikoma nuostata, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo. Jei į lobistų sąrašą siektų būti įrašytas juridinis asmuo, atsisakoma reikalavimo nurodyti juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius ir darbuotojus, kurie vykdys lobistinę veiklą. Projekto autorių nuomone, tokiu būdu būtų palengvinama įrašymo į lobistų sąrašą procedūra.

Vis dėlto juridinis asmuo turėtų užtikrinti, kad jo vardu veiklą vykdytų tik nepriekaištingos reputacijos atstovai, todėl siūloma numatyti, kad lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu sustabdoma, jeigu lobisto juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdo juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, neturintis teisės būti lobistu pagal įstatymo reikalavimus. Per vieną mėnesį pašalinus tokį veiklos pažeidimą, sustabdyta lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu būtų atnaujinta.

Siekiant skatinti lobistinę veiklą, siūloma įtvirtinti naują teisę lobistams – teisę iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens prašyme jį įrašyti į lobistų sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis. Manoma, kad tai sudarytų geresnes galimybes lobistams sekti juos dominančius teisėkūros procesus ir daryti įtaką teisėkūrai. Taip pat numatoma galimybė lobistams gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją sutrumpintais terminais.

Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti lobistų pareigą teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas. Siekiant akcentuoti būtent teisėkūrai daromo poveikio išviešinimą, atsisakoma lobistinės veiklos deklaracijos sąvokos ir įtvirtinama skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos sąvoka. Tokios skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos būtų viešinamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje, skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje.

Projektu taip pat siūloma tikslinti duomenis, kuriuos lobistas turi nurodyti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje. Aiškiai nurodoma, kad lobistas deklaracijoje privalo nurodyti lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą, atsisakoma perteklinio lobistinės veiklos užsakovo asmens kodo ar juridinio asmens kodo nurodymo.

Taip pat įtvirtinama, kad tuo atveju, jeigu lobistui nėra žinomi asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vardai, pavardės, pareigos, pakanka nurodyti tų asmenų, kuriems buvo siekiama daryti įtaką, grupės (komiteto, komisijos ar pan.) pavadinimą. Nurodyta nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, lobistas dalyvauja Seimo komiteto posėdyje, tačiau negali tiksliai nustatyti, kokie Seimo nariai ar valstybės tarnautojai dalyvauja posėdyje, tuomet lobistas galėtų nurodyti, kad lobistine veikla siekta daryti įtaką konkretaus Seimo komiteto nariams. Siekiant išviešinti praktikoje pasitaikančius atvejus, kai teisės aktų projektus parengia privatūs subjektai, o vėliau šiuos projektus teikia viešieji asmenys, nenurodydami tikrųjų projektus inicijavusių subjektų, siūloma nustatyti, kad lobistas deklaracijoje privalo nurodyti, ar asmeniui, kuriam lobistine veikla buvo siekiama daryti įtaką, buvo pateiktas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Siekiant mažinti administracinę naštą lobistams, siūloma nustatyti, kad, jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistas privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią. Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdant tęstinę lobistinę veiklą keičiasi pateiktoje skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaracija būtų tikslinama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka.

Projekto autoriai mano, kad projektui įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos. Informacinės sistemos, skirtos lobistinės veiklos, daromos įtakos teisėkūrai deklaravimui, užtikrinant atitinkamas asmens identifikavimo, saugos priemones ir analizės modulius (kryžminė patikra, statistiniai apibendrinimai ir pan.), sukūrimo kaštai, remiantis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktais komerciniais pasiūlymais, yra apie 120 000 eurų (šią sumą sudaro informacinės sistemos techninės specifikacijos parengimo (apie 10 000 eurų), diegimo (apie 90 000 eurų) bei techninės priežiūros (apie 20 000 eurų) paslaugos).

Projekto rengėjų duomenimis, tam, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija efektyviai galėtų atlikti įstatymais jais pavestas funkcijas, reikėtų papildomų 5 žmonių (šiuo metu patvirtintos 25 pareigybės, reikėtų 30). Skaičiuojama, kad 5 papildomų žmonių įdarbinimas bei darbo vietų jiems įrengimas kainuotų apie 125 000 eurų metams.

„Lobizmas turi nustoti būti keiksmažodžiu, jei tai yra skaidrus ir viešas lobizmas. (...) Bet mes viską padarėme taip, kad sunku iki galo atsakyti į klausimą, kas yra lobistas ir kokia veikla laikytina legalia, o kokia – nebelegalia. Mes tokį neapibrėžtumą sukūrėme, turėdami tokią teisinę bazę. Ir šiandien iki galo atsakyti, kur yra ta skiriamoji juosta tarp legalaus ir nelegalaus (lobizmo – BNS), niekas negali“, – ketvirtadienį interviu naujienų portalo delfi.lt laidoje „Dėmesio centre“ sakė G. Nausėda.

Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra antradienį pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

Šiame tyrime buvo sulaikyti šeši asmenys, tarp jų – Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, taip pat kelių tiesimo įmonės „Kauno tiltai“ vadovas Aldas Rusevičius ir „Šiaulių plentas“ vadovas Juozas Aleksa, kitų sulaikytųjų pavardžių teisėsauga kol kas neatskleidė.

Anot STT, šioje byloje įtariami nusikaltimai yra susiję neteisėtai vykdoma lobistine veikla ir poveikiu teisėkūros procesams.

Komentuodamas teisėsaugos atliekamą tyrimą, prezidentas teigė, kad asmenys, kuriems yra pareikšti įtarimai „turi teisę apsiginti“, tačiau pabrėžė, kad „Lietuvoje neturi būti neliečiamųjų“.