Anot jo, svarstant šiuos klausimus „sulaukiama skambučių, laiškų, prašymų susitikti“.

„Tai galima suprasti kaip bandymą daryti įtaką. Teisėtą ar ne teisėtą, bet tokį spaudimą tikrai jaučiu“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė M. Majauskas.

„Tokia veikla balansuoja ant teisėtumo ribos“, – pridūrė jis.   

Taip Seimo narys kalbėjo Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pranešus, kad parlamentaro Mindaugo Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius Biudžeto ir finansų komitete dirbantį parlamentarą Matą Maldeikį galbūt siekė papirkti ir paveikti kyšiu.

Tai galima suprasti kaip bandymą daryti įtaką. Teisėtą ar ne teisėtą, bet tokį spaudimą tikrai jaučiu.

Anot teisėsaugos, galimu kyšiu siekta, kad M. Maldeikis asmeniškai palaikytų ir įtikintų kitus Seimo narius stabdyti ar atidėti neribotam laikui kai kuriuos įpareigojimus loterijų ir lošimų verslui. 

STT pranešime mini K. Motiečiaus galimą neteisėtą poveikį siekiant atidėti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto svarstymą ir priėmimą.

Šito paties įstatymo pataisa, didinanti mokesčius loterijų ir lošimų organizatoriams, buvo registruota šiemet gegužės 20 dieną, tačiau STT nekomentuoja, ar poveikį siekta daryti būtent šiems pakeitimams.

M. Maldeikis taip pat sakė negalįs atskleisti dėl kurios įstatymo pataisos jam esą siūlytas kyšis.

M. Majauskas sakė nesąs informuotas, apie kokį projektą M. Puidoko padėjėjo istorijoje eina kalba.  

„Darbiečių“ frakcijos, kuriai priklauso M. Puidokas, vadovas Vigilijus Jukna tvirtino, kad kolega neteikė nė vieno siūlymų dėl jokių pataisų, susijusių su azartiniais lošimais.

„Kad būtų išskirtas vienas projektas ar pataisos niekada nebuvo, arba nebent nepastebėjau“, – teigė V. Jukna.  

Gegužės pabaigoje Seimui buvo pateikti pakeitimai, kuriais siūloma nuo 5 proc. iki 10 proc. padidinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifą bei loterijų organizatorius įpareigoti paramai skirti ne 8 proc. kaip dabar, o 16 proc. lėšų nuo nominaliosios per ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės. 

Jas Seimui teikia beveik visi Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai, priklausantys įvairioms frakcijoms. Dabar dėl pataisų diskutuojama parlamento komitetuose.  

Pirmoji pataisas turėjo svarstyti Jaunimo ir sporto reikalų komisija, tačiau padarė pertrauką, jos paprašė Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis. Komisija dėl pataisų paprašė Vyriausybės išvados.

Be kita ko, Seime jau registruota daugybė siūlymų, kuriais siekiama grįžti beveik prie dabar esamos rinkos reguliavimo padėties: siūloma loterijų ir lošimų mokesčio tarifą, kuris dabar siekia  5 proc., padidinti nebe iki 10 proc., o iki 6 procentų.

Pagal projektą, atsisakoma apmokestinimo nuo bendrųjų lošimų pajamų, iš gautos sumos už dalyvavimą lošime atėmus išmokėtus laimėjimus, o siūloma palikti apmokestinimą nuo bendrųjų pardavimo pajamų už išplatintus bilietus.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas su Lietuvos loterijų asociacija siūlo suvienodinti loterijų ir azartinių lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarką: loterijoms paliekant galiojantį tarifą, o lošimams nustatant, kad mokestis mokamas nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų. Taip pat abiem veikloms siūloma nustatyti vienodą 5 proc. mokesčio tarifą, koks dabar yra loterijoms.

A. Matulas skaičiuoja, kad pakeitus azartinių lošimų apmokestinimo principą, valstybės biudžetas papildomai surinktų daugiau nei penkis kartus didesnį azartinių lošimų mokestį nei surenkamas pagal dabar galiojančią tvarką.

Anot jo, pagal 2020 metų azartinių lošimų organizatorių finansinius rodiklius, lošimų organizatoriai iš lošėjų statymų gavo 1,311 mlrd. eurų.

Jeigu Seimas pritartų jo siūlymams, lošimų mokesčio surinkimas padidėtų nuo 11,9 mln. eurų iki 65,6 mln. eurų per metus.