Vilniaus apygardos teismas kovo 6 dieną atmetė „Autokaustos“ ieškinį ir pripažino, jog LTG pagrįstai atmetė bendrovės pasiūlymą, nes jį pateikdama „Autokausta“ neturėjo tinkamos licencijos.

„Atsakovė (LTG – BNS) pagrįstai atmetė ieškovės („Autokaustos – BNS) pasiūlymus Stasylų ir Kybartų pirkimuose dėl neatitikimo pirkimų sąlygose nustatytiems reikalavimams“, – nusprendė teismas.

„Autokausta“ teismui teigė, jog LTG iki 2023 metų liepos nebuvo nurodžiusi ir tik vėliau patikslino, kokios licencijos reikės, todėl bendro leidimo montuoti, prižiūrėti ir remontuoti įrenginius turėjo užtekti. Vėliau – 2023 metų rugpjūtį „Autokaustos“ pasirinkta tiekėja „Inta“ įgijo specifiškai LTG prašomą „Fottonix“ įrangos licenciją, tačiau nepaisant to, spalį bendrovės pasiūlymas buvo atmestas.

LTG teismui teigė, kad reikalaujamą licenciją bendrovė įgijo jau pasibaigus paraiškų pateikimo terminui

„Ieškovė („Autokausta“ – BNS) iki to laiko turėjo licenciją montuoti, prižiūrėti ir remontuoti kito gamintojo įrangą, o tai nėra susiję su pirkimuose keliamu kvalifikacijos reikalavimu“, – teismui teigė LTG.

„Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, be kita ko, perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti“, – nusprendė teismas, kurio nutartis dar gali būti skundžiama.

Lietuvos apeliacinis teismas sausį atmetė „Autokaustos“ prašymą konkursus laikinai stabdyti.

Tai A. Belickaitė teigė viešoje erdvėje kilus diskusijoms dėl jos sąsajų su kai kuriais Laisvės partijos atstovais.

„Aš labai džiaugiuosi, kad yra kreiptasi tiek į etikos komisiją, tiek į išorės auditorius – manau, kad šitą situaciją turi aiškinti institucijos ir čia tikrai bus daug kam svarbi informacija ateičiai“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Belickaitė.

„Kai mes gausime sprendimus, tada mes spręsime, ką daryti. Šiandien akivaizdu, kad mes laikėmės visų procedūrų, geležinkeliai savo darbuotojų ieško pasitelkę gerąsias tarptautines samdymo praktikas“, – pridūrė ji.

A. Belickaitė LTG grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta praėjusią savaitę, o šią savaitę išaiškėjo, kad ji yra Laisvės partijos vicepirmininko bei ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona, taip pat partijos lyderės ministrės Aušrinės Armonaitės artima draugė.

A. Armonaitė trečiadienį pripažino, kad esama interesų konflikto regimybės ir pranešė, kad dėl to kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją. Į ją taip pat kreipėsi V. Jurgutis. Jis teigė žinojęs apie sutuoktinės sprendimą dalyvauti LTG konkurse, tačiau tikino to neaptarinėjęs su ministrais.

„Manau, kad vakar mesti kaltinimai be įrodymų yra milžiniška žala reputacijai ir tai turbūt man asmeniškai yra visos šitos temos liūdniausia dalis“, – žurnalistams teigė A. Belickaitė.

Pasak jos, susidariusi situacija gali atgrasyti žmones nuo darbo valstybės valdomoje įmonėje.

„Tokios istorijos, kaltinimai, išankstiniai teisimai atgraso net nuo pagalvojimo apie ėjimą į valstybės valdomą įmonę. (...) Dabar mano darbas kažkaip padaryti, kad mes ne tik nunulintume šitą situaciją, bet ir išeitume į patrauklesnio darbdavio įvaizdį“, – teigė A. Belickaitė.

Ji teigė agentūros „Alliance for Recruitment“ kvietimo dalyvauti atrankoje sulaukusi sausio pradžioje bei tikino dėl to nesitarusi nei su sutuoktiniu, nei su A. Armonaite, nei su kitais Laisvės partijos kolegomis.

„Aš labai gerai suprantu, kad jeigu aš būčiau nuėjusi tartis, aš būčiau juos pastačiusi į siaubingą situaciją, nes net jeigu jie niekaip nenorėtų žinoti apie tai, dalyvauti tame, turėti bet kokį santykį (...) Aš nuėjusi pasitarti su bet kuo iš politikų būčiau pastačiusi juos į situaciją, kur jie galėtų turėti interesų konfliktą ir būti apkaltinti turintys kažkokį konfliktą“, – teigė A. Belickaitė.

Ji teigė esanti įsitikinusi, kad šioje situacijoje pavyks išvengti interesų konflikto.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės vadovas Egidijus Lazauskas trečiadienį sakė, kad sprendimas paskirti A. Belickaitę priimtas skaidriai, tačiau bus kreiptasi į išorės auditorius, kad šie įvertintų atrankos procedūras.

Pasak jo, atrankoje dalyvavo 36 kandidatai. Dalis jų kreipėsi patys, dalį pakvietė talentų paieškos partneriai „Alliance for Recruitment“. E. Lazausko teigimu, su šešiolika stipriausių kandidatų kalbėjosi LTG personalo komanda, o su jos atrinktais penkiais kandidatais kalbėjosi ir galutinį sprendimą priėmė jis pats.  

Gruodį pasirašyta rangos sutartis numato, kad pastato vidaus remontas bus pradėtas kitų metų pradžioje. Skaičiuojama, kad investicijos atsipirks greičiau nei per ketverius metus.

LTG Turto valdymo paslaugų vadovė Daiva Pivoriūnienė sako, kad stotis turi būti daugiafunkcinė erdvė, todėl stoties  zonos bus perplanuotos, jas geriau pritaikant tiek verslo, tiek keleivių poreikiams – atsiras daugiau maitinimo vietų, bus sukurtos galimybės ir patogiai dirbti, ir pailsėti.

„Visi šie pokyčiai leis efektyviau išnaudoti stotyje esantį plotą, atveriant jį verslams ir kartu didinanti „Lietuvos geležinkelių“ grupės pajamas“, – pranešime sakė D. Pivoriūnienė.

Maitinimo zonoje bus įrengtos erdvės kavinukėms ir užkandinėms, pagrindinėje laukiamojoje salėje – erdvės poilsiui, o komercinėje zonoje – bilietų pardavimo kasos, reklamos plotai, erdvės paslaugų teikėjams.

Komercinis plotas padidės daugiau nei šešis kartus – nuo 260 iki 1686 kv. metrų, todėl LTG pajamos per penkerius metus preliminariai sieks daugiau nei 4 mln. eurų.

Remontas bus atliekamas atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus geležinkelio stotis yra projekto „Vilnius Connect“ dalis. Joje bus įrengtas modernus LED apšvietimas su judesio davikliais, sutvarkytos kitos inžinerinės sistemos, todėl mažės sąnaudos elektros energijai ir šildymui. 

Paskutinį kartą Vilniaus geležinkelio stoties pastato vidaus kapitalinis remontas atliktas 1998 metais.  

„Pagal ES reglamentą į sąrašą įtraukti skirtingų kodų naftos ir cemento produktai, kurių kiekiai vertinami konkrečiai, kai gaunamos paraiškos. Šiuo metu dalies jų vidurkiai yra pasiekti. Šiais metais šių prekių dar gali būti pervežta apie 600 tūkst. tonų“, – komentare BNS teigė LTG ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė.  

Pasak Rusijos žiniasklaidos, Kaliningrado Teritorinio įmonių transporto paslaugų centro atstovė Irina Jumatova teigia, kad eksklavui šiemet liko atsigabenti 41 tūkst. tonų cemento, tuo metu srities infrastruktūros plėtros ministrės Jevgenijos Kukuškinos duomenimis, šis kiekis siekia 70 tūkst. tonų.

„Šiai dienai mums liko atsigabenti 41 tūkst. tonų cemento. Tokia yra kvota iki metų pabaigos. Taip pat buvo nustatytos kvotos keliems naftos kroviniams. Šiuo atveju padėtis yra geresnė, bet visgi viskas baigiasi“, – Kaliningrado prekybos ir pramonės rūmų posėdyje kalbėjo I. Jumatova.

Anot jos, problemų kyla ir dėl kitų krovinių, kuriems Lietuva yra nustačiusi kvotas, o Kaliningrado geležinkeliai dėl to išsiuntė užklausas kolegoms Lietuvoje, tačiau į keturias jų gautas tik vienas neigiamas atsakymas. Jos teigimu, Europos Komisijos išaiškinimai dėl šių kvotų yra dviprasmiški.

„(Kaliningrado srities – BNS) geležinkelių vadovas neseniai parašė laišką vienam iš „Rusijos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojų su prašymu kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją dėl kvotų, skaičiavimų. Į skaičiavimus neįtraukti tranzitiniai kroviniai, neįtraukti kroviniai iš pačios Lietuvos, Baltarusijos. Be to, neaišku, ką daryti su naujais kroviniais, su nauja nomenklatūra“, – aiškino I. Jumatova.

Ministrė J. Kukuškina teigė, kad didžiausia cemento tiekėja „Evrocement“ persiorientuoja į transportavimą laivais, svarstomos papildomų išlaidų subsidijavimo galimybės.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas rugpjūtį skundėsi, kad šis Rusijos eksklavas dėl Europos Sąjungos (ES) apribojimų geležinkeliu per Lietuvą negali įsivežti naftos, medienos, trąšų ir kai kurių kitų sankcionuotų prekių, nes sritis jau išnaudojo jų kvotas.

Liepos 13-ąją Europos Komisijai išleidus gaires, kuriomis ji leido Rusijai gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą tik šio eksklavo poreikiams ir tik geležinkeliais,

„LTG Cargo“ liepos 22 dieną atnaujino nuo birželio vidurio sustabdytą kai kurių prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, tačiau krovinių pervežimo apimtys turi atitikti trejų metų – nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų gruodžio pabaigos – geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį. Vidurkiai skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai, o jų kiekiui pasiekus metinius vidurkius paraiškos atmetamos.

Liepos 10-ąją įsigaliojo draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o gruodžio 5 dieną arba 2023 metų vasario 5-ąją, priklausomai nuo konkrečios prekės kodo, įsigalios sankcijos naftai ir jos produktams. 

Pasak ministro, Vyriausybė, kaip numato Europos Sąjungos (ES) reikalavimai, jau yra pasirašiusi sutartį su geležinkelių infrastruktūros valdytoja įmone „LTG infra“, kad įmonė per vidutinį laikotarpį galėtų subalansuoti sąnaudas su pajamomis, tačiau viena paskutiniųjų ES Vyriausybė dar nėra sutarusi su nacionaliniu vežėju dėl keleivių vežimo.

„Iki metų pabaigos mes privalome pasirašyti tokią sutartį su „LTG Link“ dėl keleivių vežimo, kurioje bus nustatytos keleivių pervežimo apimtys, kontrolės mechanizmai dėl paslaugų suteikimo ir taip toliau“, – BNS sakė ministras. 

„Tokia kelerius metus rengta dešimties metų trukmės sutartis geležinkeliams užtikrintų galimybę paprasčiau skolintis lėšas investicijoms į tą patį traukinių parko atnaujinimą“, – pridūrė M. Skuodis.

Ministro teigimu, iš esmės nėra svarbu, kas anksčiau atsiras: elektrinių traukinių pirkimo konkurso laimėtojas ar „LTG Link“ sutartis su Vyriausybe, tačiau nepasirašius tokios sutarties kitąmet valstybė privalėtų skelbti naują keleivių vežėjų geležinkeliais konkursą.

„Tiesiogiai nesiečiau (elektrinių traukinių pirkimo konkurso ir sutarties su Vyriausybe – BNS), tačiau, kas mums svarbu, kad iki metų pabaigos Vyriausybė su LTG pasirašytų sutartį. Priešingu atveju kitąmet mes turėtume skelbti keleivių vežėjų konkursą“, – sakė susisiekimo ministras. 

Valstybė nuo 2018-ųjų LTG grupei kompensuoja keleivių vežimo nuostolius, o dotacijos suma priklauso nuo įmonės sumokamų dividendų. Iki tol įmonė dividendų nemokėdavo, bet pati kompensuodavo keleivių vežimo nuostolius.

M. Skuodis taip pat tvirtino, jog nėra informuotas apie elektrinių traukinių pirkimo konkurso nugalėtoją.

LTG atstovas Mantas Dubauskas BNS informavo, jog 2020 metų gruodį paskelbto konkurso procedūros dar nėra pasibaigusios, todėl nugalėtojas kol kas neaiškus. Pasak jo, kelių vyriausybių rengtą sutartį dėl ilgalaikių įsipareigojimų vežti keleivius LTG pasirašytų pirmą kartą bendrovės istorijoje.

LTG vadovas Egidijus Lazauskas BNS yra anksčiau teigęs, kad apie 200 mln. eurų vertės elektrinių traukinių pirkimo konkursą tikimasi baigti rugpjūtį, o traukinius bendrovė iki 2025 metų turėtų gauti etapais.

Bendrovė skelbė, kad Lietuvai ruošiantis iki 2024-ųjų visiškai elektrifikuoti ruožą Vilnius–Klaipėda, „LTG Link“ reikės apie 30 naujų traukinių, dalis kurių bus elektriniai, dalis hibridiniai – jie iki 100 kilometrų neelektrifikuoto ruožo galės važiuoti varomi iš anksto pakrautomis baterijomis.

Šiuo metu 363 mln. eurų vertės geležinkelio Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimo projektą įgyvendina Ispanijos infrastruktūros bendrovė „Elecnor“. Projektą, kuriam 200 mln. eurų paramą skyrė Europos Komisija (EK), planuojama baigti iki 2023 metų pabaigos.

Planuojama, kad nuo 2024 metų elektrifikuotais keliais bus pervežama daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų Lietuvoje geležinkeliais pervežamų krovinių ir du trečdaliai traukinių keleivių.

„Metų pabaigoje, jeigu visos sankcijos bus įgyvendintos, planuojame, kad srautas sumažės apie 40 proc. Apie 40–50 mln. eurų tikrai prarasime, bet reikėtų pasitikslinti konkrečius skaičius. Tai yra dešimtys milijonų eurų, kurių mes neteksime“, – trečiadienį interviu portalui „Delfi“ teigė E. Lazauskas.

Jis taip pat pridėjo, kad iš viso LTG dėl sankcijų paketų, baltarusiškų trąšų bei kitų priežasčių, metų pabaigoje turėtų netekti apie 150 mln. eurų. Tačiau, anot E. Lazausko, valstybės biudžete yra numatyta apie 155 mln. eurų lėšų elektrifikacijos bei pačių didžiausių projektų finansavimui.

„Pati valstybės parama yra teikiama infrastruktūrai išlaikyti, vežimo įmonė praktiškai jokių subsidijų negauna ir negali gauti, nes vykdo komercinę veiklą. Infrastruktūroje visi projektai yra ilgi, ir kiekvienas sustabdymas nutolina gautinas naudas“, – tvirtino LTG generalinis direktorius.

„Šiuo atveju džiaugiamės, kad valstybė pažiūrėjo labai ūkiškai ir elektrifikacijos projekto irgi nestabdo bei skirs pilną finansavimą“, – pridūrė jis.

E. Lazauskas taip pat tvirtino, kad planai dėl 2 tūkst. darbuotojų atleidimo iš įmonės išlieka. Pasak jo, tai yra reikalinga tam, kad būtų galima subalansuoti pinigų srautus, ir buvo atliktas didelis darbas identifikuojant, kiek bus srauto geležinkeliams bei kiek žmonės turės darbo.

„Šiandien praktiškai pataikėme į tai, ką planavome, didelių pokyčių nematome, klausimas dėl Kaliningrado tranzito, aišku, gali turėti įtakos. Kai tik turėsime aiškumą, galėsime dar detaliau įsivertinti, bet šiandien planas pasilieka tas pats – atlikti tuos pokyčius, kurie yra aiškiai valdomi. Norime padaryti viską, kad šis procesas abiem pusėms būtų efektyvesnis ir sukeltų mažiau streso“, – sakė LTG vadovas.

ELTA primena, kad įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis spaudai teigė, jog Lietuva nesiėmė jokių vienašalių nacionalinių apribojimų ir laikosi tik Bendrijos sankcijų, todėl pareikšti kaltinimai tėra propaganda. Visgi, kaip rašė tarptautinė žiniasklaida, Briuselis yra nusiteikęs dar kartą tikrinti šio sprendimo teisinius aspektus ir gali pateikti papildomų nurodymų dėl sankcijų taikymo.

Taip pat, LTG Grupė balandį paskelbė, jog, įvertinus Rusijos karo Ukrainoje, Baltarusijai ir Rusijai pritaikytų sankcijų poveikį įmonėms, šių metų veiklos prognozes bei tęsiamus strateginius projektus, Grupė bus priversta atsisveikinti su maždaug 2 tūkst. darbuotojų.

Iš jų apie 1,2 tūkst. dirba „LTG Cargo“, apie 500 – „LTG Infra“, apie 300 – LTG. LTG Grupė atsisveikins su maždaug ketvirtadaliu įvairaus lygmens vadovų. Darbuotojų išeitinėms išmokoms bus skirta 6 mln. eurų.

„Šitas krovinys, kuris atvažiavo bandomuoju traukiniu, yra maisto papildas lizinas, kuris liks Lietuvoje ir bus autotransportu išvežiotas. Kas jį užsakė ir kam bus pristatytas – komercinė paslaptis, bet jis tikrai liks Lietuvoje“, – sakė Mantas Dubauskas.

BNS žiniomis, krovinio užsakovė yra Klaipėdos logistikos įmonė „Gen Cargo“. Jos vadovas Aleksejus Vorovskis BNS patvirtino, kad krovinys skirtas gyvulių augintojams.  

Anksčiau LTG skelbė, kad traukinys konteineriuose atveš įvairių prekių.

Pasak M. Dubausko, iškrovus jau atgabentą krovinį į Ukrainą netrukus išvyks naujas traukinys. 

„Išsiųsime artimiausiu metu, o kitą savaitę tikimės jo atvykimo į Šeštokus, nors kaip matome iš pirmojo traukinio pamokos, sunku yra prognozuoti, kada tiksliai traukinys atsidurs iškrovimo vietoje, – BNS sakė M. Dubauskas.

Ketvirtadienį ryte pirmą kartą LTG istorijoje iš iš Ukrainos į Lietuvą aplenkiant Baltarusiją atvyko traukinys su 50 konteinerių maždaug 1 tūkst. tonų kroviniu. Jį nuo Ukrainos ir Lenkijos pasienio gabeno LTG antrinė bendrovė „LTG Cargo Polska“, o Lietuvoje – „LTG Cargo“.

Maršrutas išbandytas tik siaurąja europine vėže – nuo Kauno per Lenkiją iki Ukrainos pasienyje esančio terminalo. Pasiteisinus projektui, dalis krovinių iki Kauno galės būti gabenama nekeičiant vėžės ir jų neperkraunant.

Lietuva nori padėti Ukrainai išvežti pernykščio derliaus grūdus, kurių yra likę maždaug 20 mln. tonų.

„Atskiruose sektoriuose valstybės valdomų įmonių yra gerokai per daug. Dalį įmonių mes turime pertvarkyti, sujungti, reorganizuoti. O dalį, kad ir nedidelę, bet iš tikrųjų privatizuoti. Tam yra patvirtintas planas, institucijos susiderinusios“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Armonaitė.

„Tai padaryti buvo labai sunku, nes yra labai daug interesų“, – pridūrė ji.

Ministrės įsitikinimu, šią savaitę maždaug 600 darbuotojų apie atleidimą informavęs „Lietuvos paštas“, kaip ir nemaža dalis kitų valstybės įmonių, pritaikė „vadybinius sprendimus“, kurie leis generuoti kur kas didesnę finansinę grąžą.

Jeigu namų darbus Lietuva būtų pasidariusi prieš dešimt metų, mes jau turėtume jungtį su Vakarų Europa ir „Rail Baltica“.

Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų skaičiaus mažėjimas, pasak jos, pirmiausiai nulemtas dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje pasikeitusios ekonominės situacijos. Vis tik ministrė įsitikinusi, kad, tinkamai pasiruošus, LTG Grupė finansinių nuostolių galėjo išvengti.

„Taip atsitiko todėl, kad „Lietuvos geležinkelių“ verslo planas dešimtmečius atgal kalbėjo tik apie prekybą kryptimi Rytai-Klaipėdos uostas. Jeigu namų darbus Lietuva būtų pasidariusi prieš dešimt metų, mes jau turėtume jungtį su Vakarų Europa ir „Rail Baltica“ jau šiandien važiuotų ir tokio masto problemų „Lietuvos geležinkeliai“ neturėtų“, – tikino A. Armonaitė.

ELTA primena, kad LTG Grupė balandį paskelbė, jog, įvertinus Rusijos karo Ukrainoje, Baltarusijai ir Rusijai pritaikytų sankcijų poveikį įmonėms, šių metų veiklos prognozes bei tęsiamus strateginius projektus, Grupė bus priversta atsisveikinti su maždaug 2 tūkst. darbuotojų.

Iš jų apie 1,2 tūkst. dirba „LTG Cargo“, apie 500 – „LTG Infra“, apie 300 – LTG. LTG Grupė atsisveikins su maždaug ketvirtadaliu įvairaus lygmens vadovų. Darbuotojų išeitinėms išmokoms bus skirta 6 mln. eurų.

Grupė Užimtumo tarnybai pranešė, jog daugiausiai – 1207 – darbuotojų numato atleisti LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“. Dar 469 žmones įspėjo infrastruktūros įmonė „LTG infra“, o 274 žmones – „Lietuvos geležinkeliai“.

Balandžio pabaigoje skelbta, kad maždaug 2 tūkst. darbuotojų numatyta atleisti grupei šiemet netekus milijonų tonų krovinių dėl Vakarų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei jų atsakomųjų veiksmų.

Bendrovė skelbė, kad darbuotojų išeitinėms išmokoms bus skirta 6 mln. eurų.

LTG anksčiau pranešė, kad šiemet perveš maždaug dukart mažiau krovinių – apie 26,5 mln. tonų. Tai bus didžiausias krovinių apimčių kritimas ir mažiausias pervežtas krovinių kiekis per įmonės veiklos istoriją. Dėl to grupė šiemet gali netekti apie 150 mln. eurų pajamų.

Dėl Europos Sąjungos (ES) ir JAV sankcijų „Belaruskalij“ trąšoms LTG prarado apie 11 mln. tonų krovinių per metus ir dėl to negaus 61 mln. eurų pajamų. Be to, dėl ES sankcijų „Lifosos“ savininkui įmonė praras dar 2,6 mln. tonų trąšų ir 12,8 mln. eurų pajamų.

Dėl ES sankcijų rusiškai angliai ir Lenkijai atsisakius ją pirkti, LTG nebeveš 2,5 mln. tonų anglies ir praras 12 mln. eurų pajamų, o dėl Baltarusijos draudimo vežti per jos teritoriją naftą ir jos produktus bei trąšas, kurių 95 proc. sudarė kroviniai į Ukrainą, nebebus pervežta 1,4 mln. tonos šių krovinių ir negauta 17 mln. eurų.

Vyriausybė yra numačiusi „Lietuvos geležinkeliams“ skirti 155 mln. eurų papildomą finansavimą – tokia suma numatyta patikslinto šių metų biudžeto projekte.

LTG profsąjunga: darbą siūlo subrangovai

Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas sako, kad gali būti atleista mažiau žmonių, be to, dalis atleidimų, tikėtina, bus atidėta iki metų pabaigos. Artūras Černiauskas taip pat sako, kad dalį atleidžiamų darbuotojų žada įdarbinti geležinkelių subrangovų įmonės.

„LTG Cargo“ įmonėje darbuotojų atleidimas nusikels iki rudens, o gal ir iki kitų metų, nes bus javapjūtė, grūdų krovinių padidės, todėl atleidimas yra lankstus.

„Yra nurodytas maksimalus skaičius darbuotojų, kurie gali būti atleisti. Dabar atliekamos vertinimo procedūros, nustatoma darbuotojų kompetencija, sąlygos“, – BNS sakė A. Černiauskas.

„Praėjusią ir šią savaitę turėjome susitikimus su darbuotojais, kalbėjome apie tuos atleidimus, matome, kad kai kuriose pozicijose darbuotojų atleidimas bus vėliau, jų neatleidinės dabar iš karto. Ypač „LTG Cargo“ įmonėje darbuotojų atleidimas nusikels iki rudens, o gal ir iki kitų metų, nes bus javapjūtė, grūdų krovinių padidės, todėl atleidimas yra lankstus“, – pridūrė jis.

Pasak A. Černiausko, atleidimo procesas yra lankstus, kol kas darbuotojų skundų negauta. Jiems taip pat siūloma psichologinė pagalba.

Jo teigimu, nemažai kitų įmonių, pavyzdžiui, geležinkelių subrangovių, nori įdarbinti atleidžiamus darbuotojus, todėl birželį bus organizuojama darbo rinkos mugė, kurioje įmonės prisistatys darbuotojams ir pasiūlys jiems darbo vietas.

„Išgirdusios įmonės, kad toks kiekis darbuotojų atleidžiamas, pareiškė ganėtinai daug darbuotojų norinčios priimti. (...) Yra platus ratas jų, kalbame apie mūsų su geležinkeliais dirbančias įmones, subrangoves, jie nusiteikę įdarbinti. Žiūrėsime, kokios sąlygos, kokie darbo užmokesčiai. Jei darbuotojai norėtų, ko gero, visi rastų darbą, kurie bus atleisti“, – BNS sakė profsąjungos pirmininkas.

Pasak jo, „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų darbo stažas yra pakankamai didelis, todėl jiems priklauso kompensacijos iki penkių vidutinių darbo užmokesčių.

Bendrovė skelbė, kad darbuotojų išeitinėms išmokoms bus skirta 6 mln. eurų.

„Pagal mūsų paskaičiavimus, tas skaičius yra mažesnis nei skelbia LTG. Mažesnis ne dešimtimis, o keliais šimtais. Sutarėme, kad įvardintas skaičius yra tik maksimalus, koks gali būti, mes dar dėl to kalbėsime, dėl kiekvienos pozicijos kalbėsime, regionų, vietinės struktūros. Mane nustebino vadovų pareiškimas, kad su profsąjungomis suderinta, ta informacija nėra visai tiksli“, – ketvirtadienį BNS sakė Artūras Černiauskas.

LTG ketvirtadienį pranešė, jo planuoja atleisti maždaug 2 tūkst. darbuotojų: apie 1,2 tūkst. – iš antrinės įmonės „LTG Cargo“, apie 500 – „LTG Infra“, apie 300 – LTG. Grupė atsisveikins ir su maždaug ketvirtadaliu įvairaus lygmens vadovų.

A. Černiauskas vėliau patikslino, kad jis informuotas tik apie planuojamų atleisti LTG „Infra“ ir „LTG Cargo“ darbuotojų skaičių, tačiau tikino, kad ir jų gali būti keliais šimtais mažiau. 

„Mums buvo pranešta apie 1,7 tūkst. darbuotojų atleidimą, nes LTG – vadovai, to nežinau – kalbame apie LTG „Infra“ ir „LTG Cargo“, o „LTG Link“ – keleivių pervežimo tai iš viso neliečia šioje situacijoje. Tas skaičius nedidės, bet mažesnis gali būti keliais šimtais“, – teigė geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas.

Bandėme siūlyti dirbti ne pilną darbo dieną ir išsaugoti darbo vietą, bet mes nežinome, kiek laiko taip reikėtų dirbti.

„Labiausiai liečia (atleidimai – BNS) krovinių pervežimą – tai mašinistai, vagonų prižiūrėtojai, kalnelių prižiūrėtojai, konduktoriai, daug kas susiję su krovinių vežimu iš Rytų, kai kurios stotys Baltarusijos pasienyje yra beveik konservuojamos, eismas ten beveik sustojęs. Lieka vietiniai pervežimai, Kaliningrado tranzitas ir nedaug veiklų, kurioms sankcijos netaikomos“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Anot jo, planuojant atleidimus būtina įvertinti, ar likę žmonės sugebės užtikrinti kelių saugumą ir priežiūrą, neaišku, kiek darbuotojų prireiks, jeigu per Lietuvą iki Klaipėdos uosto bus vežami grūdai iš Ukrainos.

„Mums svarbios konkrečios pozicijos, ar likę darbuotojai sugebės užtikrinti tas funkcijas, saugumą ir priežiūrą kelių, ar užteks mašinistų. O jeigu situacija pasikeis? Mes kalbamės su darbuotojais regionuose, jie sako, kad nebus palikta užtektinai žmonių arba grafikai nesiderina. Vadovai irgi akcentavo, kad situacija nėra visiškai aiški, kas dirbs, kas ne. Neaišku ir su ukrainietiškais grūdais, kaip tie pervežimai bus“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Pasak profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko, buvo svarstomas ir darbo krūvio mažinimas išlaikant darbo vietas, tačiau šio varianto atsisakyta.

„Bandėme siūlyti dirbti ne pilną darbo dieną ir išsaugoti darbo vietą, bet mes nežinome, kiek laiko taip reikėtų dirbti, ar tai tęsis mėnesį, ar metus, ar ilgiau. Bet tokiu atveju mažėtų atlyginimai, kompensacijos, tad tokio sprendimo atsisakyta, šis variantas tinkamas tik esant konkrečiai datai“, – BNS sakė A. Černiauskas.

LTG grupės bendrovėse dirba apie 9,2 tūkst. darbuotojų.

Bendrovė pranešė, kad šiemet perveš maždaug dukart mažiau krovinių – apie 26,5 mln. tonų. Tai bus didžiausias krovinių apimčių kritimas ir mažiausias pervežtas krovinių kiekis per įmonės veiklos istoriją. Dėl to grupė šiemet gali netekti apie 150 mln. eurų pajamų.