NIB ir EIB suteikė paskolas po 100 mln. eurų ir finansuos 9 elektrinius bei 6 baterinius traukinius, kurie pakeis apie trečdalį keleivinių traukinių parko.

Ministro Mariaus Skuodžio teigimu, susitarimas ne tik grindžia kelią traukinių parko atnaujinimui Lietuvoje, bet ir stiprina Lietuvos geležinkelių integraciją su Europa.

„Tai – naujas etapas „Lietuvos geležinkelių“ sektoriuje, įmonei atsisakant bet kokių ryšių, traukinių dalių ar aptarnavimo iš rytinių kaimynų“, – LTG pranešime teigė M. Skuodis.

„Į priekį judant pagrindinės Lietuvos geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimui, įsigyjame modernius elektrinius traukinius, kurie užtikrins naują kelionių kultūrą ir patirtį“, – sakė LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

„LTG Link“ 2023 metų birželį su Šveicarijos traukinių gamybos koncerno „Stadler Rail“ antrine įmone Lenkijoje „Stadler Polska“ pasirašė 226,5 mln. eurų vertės sutartį dėl 15 naujų elektrinių ir baterijomis varomų traukinių įsigijimo.

LTG tuomet teigė, kad pirmieji traukiniai Lietuvą turėtų pasiekti 2025 metais, keleiviai jais keliauti galės jau 2026 metų viduryje, o visi 15 traukinių turėtų važinėti 2027 metais.

„Stadler Polska“ taip pat įsipareigojo iki 2037 metų užtikrinti techninę pagalbą, traukinių priežiūrą ir atsarginių dalių tiekimą. Be to, sutartyje numatyta, jog esant poreikiui, „LTG Link“ galės įsigyti daugiau traukinių.

Naujieji traukiniai kursuos tarp Vilniaus ir Klaipėdos, Vilniaus ir Varėnos bei Kauno ir Šiaulių. Vykstant geležinkelių elektrifikavimui, baterijomis varomi traukiniai kursuos linijomis, kurios nėra elektrifikuotos.

Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis teigė, kad traukinį Vilnius–Ryga šeštadienį išbandys ir šio miesto politikai.

„Norisi pačiam pravažiuoti ir po to viską daryti su viešinimu: važiuokit, kėdainiečiai, nes jeigu nevažiuosite, tai nuo 2025-ųjų sausio 1-os dienos neturėsime galimybės vykti iš Kėdainių į Rygą“, – BNS sakė V. Tamulis.

Papildomos stotys šiame maršrute kol kas yra bandomasis projektas, jis truks iki metų pabaigos. 

Klausimą, kodėl traukinys Vilnius–Ryga anksčiau nestojo Kėdainiuose ar Jonavoje, gyventojai bei vietos politikai anksčiau kėlė regioninėje spaudoje bei socialiniuose tinkluose, kreipėsi į valdžios institucijas.

„Paleistas maršrutas, važiavo pro Kėdainius ir nestojo Kėdainiuose. Ir niekas mūsų net neklausė, ar mes to norėjome, ar ne. Kai kalbame apie regioninę politiką, (...) tai ir mūsų, ir gyventojų pozicija buvo tokia, kad nebuvo čia viskas labai gerai. Dėl to ir buvo daromi tie žygiai, rašomi raštai ir Susisiekimo ministerijai, ir „Lietuvos geležinkeliams“, – kalbėjo V. Tamulis.

Sustojimo norėtų ir Radviliškis

Radviliškio meras Kazimieras Račkauskis sako, kad traukinys Vilnius–Ryga turėtų stoti ir „geležinkelių sostine“ vadinamame mieste – jis taip vadinamas dėl vieno didžiausių šalyje geležinkelio mazgų. 

„Būtų daug patogesnis susisiekimas ir mūsų rajono gyventojai galėtų aplankyti Rygą. Galbūt tie žmonės, kurie anksčiau važiuodavo su automobiliais, persėstų į traukinius. Tai ir žalinimas, ir švara – tie dalykai susideda“, – BNS sakė K. Račkauskis.

„Teko tuo klausimu bendrauti ir su ministru, ir su viceministru (susisiekimo – BNS). Nežinau, kodėl į kitų rajonų pageidavimus atsižvelgė, o į mūsų – ne“, – kalbėjo Radviliškio meras.

Pasak K. Račkauskio, kelionė traukiniu į Rygą iš už dvidešimt kilometrų esančių Šiaulių radviliškiečiams nėra patogi.  

„Jeigu žmogus sugalvoja nuvažiuoti į Rygą ir jam pirmiausia reikia autobusu nuvykti į Šiaulius, po to iš vienos stoties į kitą, ko gero, jis rinksis kitas alternatyvas“, – teigė K. Račkauskis.

Kasdien tarp Vilniaus ir Rygos kursuojančių traukinių kelionė trunka kiek daugiau nei 4 valandas. Iki šiol jie stojo Kaišiadoryse, Šiauliuose, Joniškyje ir Latvijos mieste Jelgavoje.

„Aš vieną kartą pajuokavau Kaišiadorių rajono merui – žinot, kodėl traukinys stoja Kaišiadoryse ir Joniškyje? Todėl, kad jūs esate liberalai merai (Liberalų sąjūdžio atstovai – BNS)“, – juokavo Kėdainių meras V. Tamulis.

Iš Kėdainių ir Jonavos – 11 proc. keleivių

Keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ atstovė Olga Malaškevičienė BNS teigė, jog nuo pirmadienio iki ketvirtadienio  traukiniu Vilnius–Ryga vyko 56 keleiviai iš Jonavos ir 41 iš Kėdainių – jie sudarė apie 11 proc. traukinio keleivių.

„Kol kas šiek tiek daugiau keleivių įlipa Jonavoje, bet skirtumas labai nežymus ir gali keistis, ką mes matome ir tolesniuose išankstiniuose bilietų pardavimuose“, – BNS teigė O. Malaškevičienė.

Norisi pačiam pravažiuoti ir po to viską daryti su viešinimu: važiuokit, kėdainiečiai, nes jeigu nevažiuosite, tai nuo 2025-ųjų sausio 1-os dienos neturėsime galimybės vykti iš Kėdainių į Rygą.

Jos teigimu, bilietų pardavimai iš Kėdainių ir Jonavos arba į šiuos miestus sudaro 9 proc. visų maršruto Vilnius–Ryga bilietų pardavimų.

Pasak „LTG Link“ atstovės, dėl papildomų traukinio sustojimų, taip pat ir Radviliškyje, bus sprendžiama po to, kai baigsis bandymas su Jonavos ir Kėdainių stotimis. 

„Papildomų sustojimų – Jonavos ir Kėdainių – įtraukimas yra pilotinis – siekiama stebėti, kiek keleivių renkasi vietinius ir tarptautinius maršrutus, kas leis objektyviai įvertinti papildomų sustojimų efektyvumą ir poreikį. Atsižvelgiant į gautus statistinius rezultatus galima bus ateityje modeliuoti būsimus tvarkaraščius ir naujus maršrutus“, – teigė O. Malaškevičienė.

Pasak „LTG Link“, dėl papildomų sustojimų Kėdainiuose ir Jonavoje kelionės tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių nepailgėjo – traukinys važiuoja greičiau rekonstravus geležinkelio ruožą Gaižiūnai-Kaišiadorys. 

Prieš pat Velykas sostinės traukinių stotis lankytojus stebina papuoštais fasado langais, gėlių alėja, nusidriekusia pagrindiniu peronu, ir gėlėmis dabintomis sūpynėmis. Praėjusių metų pabaigoje rekonstruota stotis jau nebėra vieta, kurioje keliautojai praleidžia vos kelias minutes iki traukinio išvykimo, tai – sostinės traukos centras, kur organizuojamos ekskursijos, lankytojus kviečia parodos, veikia Geležinkelių muziejus, įsikūrusios kavinės, sukurtos patogios erdvės laukiantiems kelionės, norintiems padirbėti, pasikrauti išmaniuosius įrenginius ar užkąsti.

„Būtent nuo stoties prasideda kelionė, todėl šį kartą nuotaiką kūrėme ne traukinyje, o Vilniaus stotyje, kurią aplanko, ko gero, dauguma keliautojų. Neabejoju, kad papuoštos stoties ateis pažiūrėti ir keliauti šiuo metu neplanuojantys miesto gyventojai ir sostinės svečiai, bet tikimės, kad pasižvalgyti atėję, jeigu ne šį kartą, tai ateityje jie susigundys kelione traukiniu ir norės tapti traukiniautojais, kuriems keliauti traukiniu, itin tvaria, patogia ir saugia transporto priemone, bus malonumas“, – sakė Kristina Meidė, „LTG Link“  vadovė.

Dešimties žmonių komanda stotį puošė dvi dienas, ypač kruopščiai buvo puošiamos pagrindinio 43 metrų perono lubos, kurioms padengti prireikė net 1 300 žiedų, gamintų sostinės menininkų. Dekoracijos puoš pagrindinę šalies stotį visą pavasarį, planuojama, kad kitais metais toks sprendimas taps tradicija ir keliaus po kitų miestų traukinių stotis. 

„Svarbiausia dabar susikoncentruoti į vėžės statybą. Mes turime rodyti progresą. (...) Mums reikia darbų masto dar didesnio ir dar greičiau, ir ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje. Kolegoms pabrėžiu – susikoncentruokime, kad darbai vyktų ir vėlavimai, kurie yra, būtų maksimaliai panaikinti“, – penktadienį žurnalistams Kaune sakė M. Skuodis.

Taip ministras kalbėjo Latvijos susisiekimo ministerijai ketvirtadienį pareiškus, jog Baltijos šalys turėtų bendrai įsigyti traukinius būsimam europinės vėžės geležinkeliui.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonės „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė interviu BNS yra sakiusi, kad bus stengiamasi, jog atsiradus europinei vežei jau būtų ir traukiniai.

M. Skuodžio teigimu, pirmieji traukiniai Lietuvą galėtų pasiekti anksčiausiai po trejų metų.

„Svarbu geležinkelių bendrovėms kalbėti ir jau priiminėti sprendimus dėl galimo vėžės operavimo, galimų traukinių, nes, kaip rodo praktika ir rinkos situacija, iš pokalbių su rangovais matau, kad užsisakius šiandien traukinius, net neskaičiuojant viešųjų pirkimų procedūrų, pasirašius sutartis, jie artimiausiu metu gali būti patiekti po 3–5 metų“, – teigė ministras.

„Reikia daryti sprendimus dabar “, – pabrėžė jis.

Pasak M. Skuodžio, LTG naudojimosi vėže planus turėtų pristatyti antrąjį šių metų ketvirtį.

„Lietuvos geležinkeliai“ rengia tam tikrą planą dėl operavimo, turi pristatyti mums antrą ketvirtį ir matysime, kokie galėtų būti sprendimai. Mums svarbu ir parodyti progresą darbų, (...) ir kartu priimti sprendimus, kaip tie traukiniai važinės“, – sakė ministras.

Pasak Latvijos ministerijos, susisiekimo ministras Kasparas Briškenas išsiuntė kvietimus kolegoms Lietuvoje ir Estijoje gegužės 29-ąją susitikti Taline ir aptarti „Rail Baltica“ įgyvendinimą, įskaitant traukinių pirkimo bei infrastruktūros valdymo klausimus.

2022 metų lapkritį LTG grupės bendrovė „LTG Link“ skelbė pradėjusi konsultacijas su rinkos dalyviais dėl 10 arba 14-kos keleivinių greitųjų traukinių pirkimo „Rail Baltica“ vežei.

„LTG Link“ tuomet nurodė, jog svarsto kelias traukinių įsigijimo alternatyvas, iš kurių geriausia yra 14 traukinių po 250 vietų. Kiti variantai – 14 traukinių po 200 vietų arba 10 traukinių, kurių kiekvienas galėtų vežti po 300 keleivių.

„Rail Baltica“ sujungs Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Dėl papildomų sustojimų maršrutų trukmė keisis minimaliai – iki 2 minučių, pranešė bendrovė.

„Mes nuolat analizuojame mūsų keliautojų poreikius, pokyčius ir reaguojame, ieškodami geriausių sprendimų, kad tvarios ir patogios kelionės traukiniais visos Lietuvos gyventojams būtų kuo patrauklesnės ir taptų labiau konkurencingos važiavimui nuosavu automobiliu“,  – pranešime teigė „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.

Nuo balandžio 1 dienos Vilniaus–Kauno maršrute traukiniai dažniau stos Kaišiadorių, Vievio, Karčiupio ir Palemono stotyse, Vilniaus–urmanto–Gerkonių stotyje, Vilniaus–Marcinkonių–Panerių stotyje.

Tarp Vilniaus, oro uosto ir Jašiūnų kursuojantis traukinys nuo gegužės 1 dienos važiuos dažniau, o nuo balandžio 1 dienos jis stos Parudaminio stotyje.

„LTG Link“ anksčiau pranešė apie du papildomus sustojimus maršrute Vilnius–Ryga – nuo kovo 15 dienos šiuo maršrutu kursuojantys traukiniai taip pat stoja Jonavoje ir Kėdainiuose.

Bendrovė „Ltg Link“ skelbė, kad nuo gruodžio pabaigos kursuojantis traukinys Vilnius–Ryga nuo balandžio 1 dienos stos dvejose stotyse Jonavoje ir Kėdainiuose. Pasak bendrovės atstovų, kelionės trukmė dėl šių sustojimų nepailgės – traukinys esą galės važiuoti greičiau rekonstravus geležinkelio ruožą Gaižiūnai–Kaišiadorys. Keleiviai jau gali įsigyti bilietus ir pats išbandyti šį maršrutą.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ir jo kolega Viktoras Fiodoravas džiaugėsi, jog dėl sustojimų Jonavoje ir Kėdainiuose pavyko susitarti su „LTG Link“ atstovais. Pasak jų, tai skatins regionų ekonomiką, žmonėms bus patogiau keliauti. Tiesa, kol kas papildomi traukinio sustojimai maršrute Vilnius – Ryga yra bandomieji. Iki metų pabaigos bus stebimi keleivių srautai. Jei bus didelis susidomėjimas, sustojimai taps nuolatiniais. Tad keliautoji raginami pasinaudoti proga ir traukiniu iš regionų nuvykti ne tik į Lietuvos sostinę, bet ir pasidaryti kelionę į Rygą.

„Šie sustojimai gerina tiesioginį susisiekimą su regionais, nes po pandemijos buvo sumažinta autobusų maršrutų, tad susisiekimas traukiniais tampa ypač aktualus. Paleidus traukinį Vilnius – Ryga, kilo žmonių pasipiktinimas, kad traukinys pravažiuoja pro kitų miestų centrus, tačiau nestoja. Matėme, kad poreikis keliauti yra, todėl džiugu, jog pavyko su „LTG Link“ susitarti“, – kalbėjo Ekonomikos komiteto narys V. Fiodorovas.

Kazys Starkevičius (dešinėje) ir Viktoras Fiodoravas (kairėje)

Jis jau įsigijo ir bilietus. Dviejų asmenų savaitgalio kelionė Kėdainiai-Ryga-Kėdainiai kainavo apie 100 eurų. „Pasirinkome kelionę su viena nakvyne Rygoje. Tai bus toks maršruto išbandymas. Kartu tai bus ir maršruto populiarinimas, kad kuo daugiau keleivių juo keliautų“, – pridūrė V. Fiodorovas.

Pasak jos, kelionės trukmė nepailgės – jis galės važiuoti greičiau rekonstravus geležinkelio ruožą Gaižiūnai–Kaišiadorys.

„Traukinys šioje atkarpoje galės judėti greičiau, todėl atsirado galimybė papildomai sustoti Jonavoje ir Kėdainiuose išlaikant tokį patį maršruto laiką – kelionės trukmė su papildomais sustojimais iš Vilniaus į Rygą nekis“, – teigia įmonė.

„LTG Link“ vadovė Kristina Meidė sako, kad Jonavos ir Kėdainių gyventojai nuo penktadienio jau gali įsigyti bilietus iš savo miestų.

Papildomų stočių įtraukimas kol kas bandomasis projektas, jis truks iki metų pabaigos. 

„LTG Infra“ atlikti infrastruktūros gerinimo darbai leidžia išbandyti pilotinius sustojimus su miestais, kuriuose iki šiol nebuvo patogaus persėdimo galimybės, neprailginant tarptautinio maršruto trukmės“, – sakė K. Meidė.

Sutartis ateityje taip pat suteiks prieigą prie daugiau nei 150 operatorių ir pardavimo platformų visame pasaulyje, o Lietuvos traukinių bilietų pardavimui jau ruošiamos ir kitos populiarios sistemos: „Omio“, „The Trainline“, „Kiwi“, „Booking.com“, „Trip.com“, „Kayak“.

LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas sako, jog viso pasaulio keliautojai traukinių bilietus iš anksto galės įsigyti jiems patogiose platformose.

„Populiarios platformos bus dar vienas patrauklus įrankis mūsų traukiniautojams. Taip pat dar labiau skatinsime užsienio svečius rinktis patogią ir tvarią galimybę pasiekti Lietuvą ir keliauti mūsų šalyje“, – pranešime teigė E. Lazauskas.

Turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova teigė, kad apie 20-25 proc. keliautojų iš svarbiausiųjų atvykstamojo turizmo rinkų įprastai renkasi traukinius.

„Dažniausiai tai trečias pasirinkimas po lėktuvo (dažnai nulemtas geografinių aplinkybių) ir automobilio. Taigi, galime tikėtis, kad turistai Lietuvoje taip pat mielai rinksis sau įprastą keliavimo būdą, jei juo pasinaudoti bus paprasčiau“, – pranešime sakė O. Gončarova.

Šiuo metu „Distribusion Technologies“ sprendimu jau naudojasi daugiau kaip 1 tūkst. vežėjų, viešuoju transportu kasdien pervežantys milijonus keleivių.

„LTG Link“ duomenimis, 2023 metais apie 10 proc. bilietų įsigijo užsieniečiai. Dažniausiai keliones po Lietuvą rinkosi Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos gyventojai. 

„LTG Link“ pernai pervežė apie 5 mln. keleivių – 6,4 proc. daugiau nei 2022-aisiais.

Jos teigimu, padidinti reisų skaičiaus jau dabar bendrovei neleidžia riedmenų trūkumas.

„Šiandien tikrai galime užpildyti esamus reisus, turėti partnerysčių, bet mus riboja riedmenų skaičius. 2026 metais, kai turėsime 15 naujų traukinių, mes tikrai būsime ir lankstesni, ir laisvesni turėti daugiau reisų“, – interviu BNS sakė K. Meidė.

„LTG Link“ vadovė kol kas neatskleidžia, ar šiemet bus atidarytas naujas maršrutas iš Vilniaus į Daugpilį, be to, su estais  diskutuojama ir dėl maršruto į Taliną.  Daugiau naujų tarptautinių maršrutų iki 2028 metų, kai žadama nutiesti europinę vėžę „Rail Baltica“ tarp Lietuvos ir Lenkijos, tikėtina, nebus.

– Anksčiau vadovavote mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklams, banko padaliniui, o paskutinė jūsų darbovietė buvo nevyriausybiniame sektoriuje. Kodėl nusprendėte pasukti į transporto sritį ir dalyvauti „LTG Link“ vadovo konkurse?

– Geležinkeliai tikrai užkabino žinute apie keleivius kaip klientus, apie prasmę, apie Lietuvą. Visą laiką vis tiek dirbau mažmenoje – vienaip ar kitaip tai buvo susiję su klientais, jų augimu, pasitenkinimu, noru naudotis paslaugomis. Tai pasirodė be galo įdomu, nes čia tikrai galima išnaudoti turimą patirtį. Labai įdomu ir tai, kad tai yra apie Lietuvą, jos žmones, apie prasmės jausmą. Po Raudonojo kryžiaus tas prasmės jausmas tikrai nesumažėjo ir jį rasti man buvo be galo svarbu. Manau, kad čia radau viską – ir tą patirtį, kurią galėsiu pritaikyti, ir pokytį, kurį galima padaryti Lietuvai ir jos žmonėms.

Manau, kad čia radau viską – ir tą patirtį, kurią galėsiu pritaikyti, ir pokytį, kurį galima padaryti Lietuvai ir jos žmonėms.

 

– Ar čia matote iššūkių, ar jūsų tai negąsdina turint galvoje, kad valstybės sektorius sulaukia kritikos dėl neskaidrumo, neefektyvumo?

– Aš dirbu vienodai iš visos širdies, kur tai bedaryčiau, todėl čia tikrai dirbsiu taip pat. Manau, kad tai manęs negąsdina, o atvirkščiai – matau didžiulių galimybių padaryti kažkokį pokytį. Persodinti didelę dalį žmonių iš automobilių į traukinius ir padaryti tikrai ženklų proveržį. Matau, kad ši įmonė tikrai turi didelį potencialą tai padaryti tiek kalbant apie žmones, tiek apie know-how, tiek apie svajones, kurios artimiausiu metu tikrai gali tapti realybe. Aš tikrai čia matyčiau daugiau visokių privalumų nei atvirkščiai.

– Statistika rodo, jog pernai „LTG Link“ preliminariai pervežė 5 mln. keleivių taip beveik sugrįžtant į ikipandeminį lygį. Tuo metu iki 2030-ųjų keliaujančių traukiniais skaičių tikimasi padidinti iki 10 mln. Kaip tai pasiekti?

– Pirma, yra trumpalaikiai veiksniai, ką galima padaryti. Mes turime tam tikrus maršrutus, mes turime traukinius, kuriais gali važiuoti daug didesnis žmonių skaičius. Prie to gali prisidėti ir aptarnavimas, ir traukiniais jau važiuojančių klientų pasitenkinimas, ir mūsų susitarimai su partneriais, kurie galėtų prie to traukinio sustojimo vietos ir privežti, ir parvežti. Taip pat vieno bilieto sistema, kuomet atvažiuojant į tam tikrą miestą ir perkant traukinio bilietą kartu galima nusipirkti vieną bilietą (jungtinį traukinio ir viešojo transporto – BNS) iki savo kelionės taško B. Šiandien tokią sistemą jau turi ir Klaipėda, ir Vilnius, ir Šiauliai. Aišku, labai norisi, kad prie to prisijungtų ir daugiau miestų, ir dėl to labai dirbtume.

Taip pat darbas su verslo klientais, kurie savo darbuotojams taip (kelionėmis traukiniais – BNS) gali užtikrinti judėjimą, nes šiandien mūsų šalis yra labai mobili. Manau, kad dar turime begalę iššūkių, kuriuos galime įveikti, kad būtų užpildyti esamais maršrutais kursuojantys traukiniai.

Turime ir tolesnių svajonių, kuomet galėtų atsirasti daugiau reisų esamais maršrutais. Nes tam tikrais sezonais tikrai jaučiame, kad jeigu turėtume daugiau riedmenų, mes tikrai galėtume turėti daugiau reisų į tam tikras vietoves. Ypač perkėlus vis daugiau žmonių iš automobilių mums tikrai reikės daugiau reisų, patogesnio ir įvairesnio tvarkaraščio. Manau, kad labai daug galimybių turėsime jau 2026 metais, kai mes turėsime naujus traukinius. Šiandien tikrai galime užpildyti esamus reisus, turėti partnerysčių, bet mus riboja riedmenų skaičius. Todėl 2026 metais, kai turėsime 15 naujų traukinių mes tikrai būsime ir lankstesni, ir laisvesni turėti daugiau reisų.

2026 metais, kai turėsime 15 naujų traukinių mes tikrai būsime ir lankstesni, ir laisvesni turėti daugiau reisų.

 

– Ar, be 15 traukinių įsigijimo iš „Stadler“, artimiausiu metu planuojama daugiau riedmenų pirkimų?

– Tokių, kurie šiandien jau būtų išvirtę į pasirašomas sutartis, dar nėra. Bet mes dėliojamės savo ilgalaikius planus ir gali būti, kad tokių planų atsiras. Šiandien jų dar negaliu pasakyti. Mes komandoje vėl iš naujo persižiūrime savo ilgalaikę strategiją – ko mes norime, kiek norime maršrutų, kiek mums jų trūksta. Mūsų strateginė vizija – būti transporto sistemos stuburu, kuomet esmines Lietuvos vietas padengtų (susisiekimas – BNS) geležinkeliu, ir turėti daug partnerių, kurie paskui nuo geležinkelio padėtų pasiekti kitas vietas. Šiandien su komanda dar esame kūrybos arba peržiūrėjimo stadijoje, ar mes jau taip Lietuvą dengiame ir ko norėtume, kad taip būtų. Nuo to jau tada atsispirsime, kiek mums trūksta traukinių.

– Kokius naujus maršrutus artimiausiu metu planuoja pradėti „LTG Link“ ir kuriuose galbūt planuojama didinti reisų skaičių?

– Kalbant apie esamus maršrutus, dabar tvarkaraščiai jau yra dėliojami kitiems metams. Kalbant apie naujus maršrutus, šiandien trumpalaikėje perspektyvoje (trejų–penkerių metų – BNS) jų gali atsirasti, bet dar nenorėčiau jų įvardyti, nes jie yra planavimo procese.

– Jie būtų tarp didžiųjų miestų ar lokalūs, regioniniai?

– Visaip. Kadangi tai yra planavimo, diskusijų, skaičiavimų ir bandymų suprasti didžiausią kliento poreikį stadijoje, dar nenoriu įvardyti kaip plano.

– O kokius maršrutus planuojate naikinti?

– Artimiausiems metams jokių planų tikrai neturime. Kadangi dėliojamės tvarkaraščius, artimiausiu metu apie kažkokius kitais metais laukiančius pokyčius turbūt žinosiu, nes pirmiausia juos turime aptarti su komanda. Tačiau šiandien šiuo klausimu turbūt neturėčiau ką pasakyti.

– O kaip šiemet nuo birželio keisis traukinių bilietų kainos?

– Šiemet jų nekeisime, bilietai nebrangs.

– Kalbėjote apie siekį perkelti keleivius iš automobilių į traukinius. O kaip planuojate laimėti konkurencinę kovą su autobusais? Kai kurių traukinių ir autobusų maršrutų trukmė ir kainos yra labai panašios.

– Kai daugiau nei 90 proc. žmonių keliauja automobiliais, tai autobusus turbūt šiandien labiau matome kaip mūsų partnerius. Geležinkelis tikrai neapims visos Lietuvos, kiekvieno miestelio ar kiekvieno sustojimo. Ir ši partnerystė kuo toliau, tuo bus labiau svarbesnė, nes norint klientą atvežti nuo durų iki durų mums partnerių reikės. Šiandien didžiausias noras turbūt būtų kontaktuoti, kalbėtis ir bandyti įtikinti traukinius išbandyti būtent automobilių vairuotojus ar keleivius. 

Šiandien didžiausias noras turbūt būtų kontaktuoti, kalbėtis ir bandyti įtikinti traukinius išbandyti būtent automobilių vairuotojus ar keleivius.

 

– Nors LTG skelbia apie beveik 100 proc. siekiantį ir tarptautinį vidurkį lenkiantį traukinių punktualumą, socialiniuose tinkluose žmonės dažnai skundžiasi vėluojančiais traukiniais, netikėtais jų gedimais, atšauktais reisais. Kodėl ir kaip dažnai vėluoja traukiniai?

– Tikrai sekame ir traukinių punktualumo, ir gendamumo rodiklius. Kadangi viešojoje erdvėje tas pats atvejis kartais yra eskaluojamas ilgai ir daug, tai gali sudaryti įspūdį, kad traukiniai genda dažniau ne iš tikrųjų. (Traukinių punktualumo – BNS) ataskaitą tikrai matau kiekvieną dieną ir tikrai žinau, ar traukiniai vėlavo, ar nevėlavo. Statistika tikrai yra gera – 98 proc. mūsų traukinių atvažiuoja laiku. Visada labai norisi matyti benchmarkus (etaloną – BNS), į ką lygiuotis ir kas yra geriausi rodikliai, kai mes galime pasilyginti net su šveicarais ar vokiečiais – mūsų rodikliai yra geresni.

Matyt, visko atsitinka, ir mes tikrai (galvojame – BNS) apie tuos 2 proc. Tikrai yra daug analizių ir ieškojimų, kaip padaryti , kad negestume, bet, matyt, visiškai to išvengti nepavyks. Matau kiekvieną dieną, kas kur, ir jeigu traukinys vėluoja, aš jau žinau. Žmonėms rašau padėkas už dienas, kai nebūna vėlavimų ir jaučiu, kad tų padėkų parašau labai daug.

Traukinys gali pavėluoti ne tik dėl mūsų veiksmo. Tai nėra autostrada, kur jeigu vienoje eilėje mašina sustojo, kita eile visi gali sėkmingai pravažiuoti. Net jeigu kažkas atsitiko kokiame nors kelyje – nebūtinai mūsų traukiniui – dėl infrastruktūros gedimo, išbėgusio briedžio ar kitų priežasčių, kartais traukiniai tiesiog negali pravažiuoti, ir jie sustoja. Galima suprasti, kad klientui tai nesvarbu, nes jis nori atvykti laiku, todėl tikrai darome viską, kad taip ir būtų.

Mūsų traukinių gendamumas – 0,2 proc. Atliekant 170 reisų per dieną, daugiau nei 60 tūkst. reisų per metus, šis rodiklis yra tikrai geras Europos mastu ir mes jį siekiame mažinti bei gerinti.

– Gruodžio pabaigoje pradėjo kursuoti traukinys Vilnius–Ryga. Ar tai pasiteisinęs projektas, ar visgi tik trumpalaikį ažiotažą sukėlusi naujovė?

– Šiandieniniai skaičiai tikrai viršija lūkesčius ir visus mūsų planuotus rodiklius. Tikrai galiu pasakyti, kad projektas yra pasiteisinęs. Mes irgi keliame tokį klausimą, ar nebus taip, kad po didelio ažiotažo ir susidomėjimo tie skaičiai kažkada gali pradėti varijuoti. Aš manau, kad mūsų darbas irgi turi būti įdėtas, kad tie patys keleiviai, kurie šiandien važiuoja automobiliu, persėstų į traukinį. Juos kviesti yra nuolatinis darbas. Šiandien iš savo pažįstamų ir draugų išgirstu daugiau skundų, kad jie negali nusipirkti bilietų, nes jų tiesiog nėra.  

– Kiek teko matyti bilietų pardavimo puslapyje, savaitgaliais bilietų į traukinį būna parduota didesnė dalis, tačiau darbo dienomis jų lieka.

– Darbo dienoms tikrai turime daug norų (parduoti bilietus – BNS). Prieš planuojant naujus maršrutus, nutiesiant naujus kelius, įsigyjant traukinius, kas tikrai užima daug laiko, šiandien turime labai daug galimybių padaryti, kad traukiniai būtų pilnesni visomis dienomis – ir savaitgaliais, ir viduryje savaitės, ir (užpildyti – BNS) visus maršrutus, kad infrastruktūra atsipirktų greičiau, mažiau reikėtų kompensacinių mechanizmų. Šiandien tikrai labai norisi kuo daugiau dirbti su verslu, kad darbuotojai būtų persodinti į traukinius. Tikrai turime dar labai daug nuveikti, kad traukiniai būtų užpildyti ir jie būti pilni tiek savaitgaliais, tiek viduryje savaitės.

Šiandien tikrai labai norisi kuo daugiau dirbti su verslu, kad darbuotojai būtų persodinti į traukinius. Tikrai turime dar labai daug nuveikti, kad traukiniai būtų užpildyti ir jie būti pilni tiek savaitgaliais, tiek viduryje savaitės.

 

– Tačiau aš vėl norėčiau grįžti prie konkurencijos su autobusais. Autobusų bilietai iš Vilniaus į Rygą yra daugiau nei perpus pigesni, jų kelionės laikas taip pat trumpesnis. Kaip žadate konkuruoti su autobusais?

– Mūsų traukinių užimtumas tikrai yra didelis, ypač kalbant apie maršrutą į Rygą. Klientas traukinį renkasi dėl patogumo, sėdėjimo patogumo, kažkokių kitų dalykų. Žinoma, aplinką stebime, bet šiandien labiau konkuruočiau su automobiliais, kad iš jų būtų iškelti žmonės, kad keliaudami jie galėtų patogiai sėdėti, dirbti savo darbus. Šiandien turbūt didžiausias akcentas būtų į automobilius, o ne į autobusus.

– Ar ateityje galėtų keistis maršruto Vilnius–Ryga grafikas, reisų skaičius? Pasigirsta kritikos, kad traukinys nestoja Kėdainiuose ar Jonavoje, taip pat idėjų, kad lygiagrečiai galėtų kursuoti ir Latvijos vežėjo traukinys iš Rygos.

– Maršrutas yra labai naujas, mes neturime dar labai daug istorinių duomenų, o tas irgi svarbu. Pirmas pusmetis turbūt paprastai būna tas taškas, kai galima pradėti kažką skaičiuoti, planuoti ir prognozuoti. Pirminis noras buvo būti labai konkurencingais su laiku, todėl tas sustojimų skaičius buvo numatytas toks, koks yra būtinas – kad klientai galėtų persėsti iš kitų miestų, kad sustojimai būtų ten, kur yra daugiausia galimų klientų.

Tikrai neslepiu, kad šiandien mes svarstome, skaičiuojame įvairias galimybes. Jeigu tik būtų galimybė neišilginant laiko turėti dar kelis sustojimus, mes tikrai tai svarstytume. Kadangi visa tai yra svarstymo stadijoje, nenorėčiau apie tai daug kalbėti, nes žmonės iškart turi lūkesčių. Kai tik turėsime atsakymus, juos tikrai pranešime, bet apie tai yra svarstoma.

Pirmuosius skaičius pradedame skaičiuoti jau dabar. Apklausinėjame savo esamus ir potencialius klientus, verslo klientus – nuo to irgi labai priklausytų grafiko keitimas. Jau yra tas laikas, iš kurio galėtume daryti tam tikras išvadas, bet dar norėčiau užtvirtinti ir turėti ilgesnio laiko duomenis, kad būtų padaryti sprendimai.

– Maršrutas Vilnius–Ryga Latvijoje vyksta komerciniais pagrindais, Lietuvoje – subsidijuojamas iš valstybės biudžeto. Kokie jo ekonominiai rezultatai?

– Tikslių skaičių nepasakysiu, bet jie viršija planuotus.

– Tačiau subsidija vis tiek bus reikalinga?

– Taip.

– O kaip dėl traukinio Vilnius–Daugpilis, apie kurio poreikį taip pat yra kalbėjęs susisiekimo ministras? Kada jo galima tikėtis?

– Skaičiuojame įvairius variantus, įvairias alternatyvas. Kai tik turėsime žinių, informuosime.

– Ar šis maršrutas galėtų atsirasti dar šiemet?

– Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.

–  O kokia situacija dėl maršruto iš Vilniaus į Taliną?

– Dabar tai yra diskusijų objektas. Negalėčiau šiandien leistis į detales, bet tikrai apie šį maršrutą kalbame.

– Ar tai būtų tiesioginis maršrutas?

– Negaliu ir nenoriu dar pasakyti, nes vyksta skaičiavimai, diskusijos. Tai priklauso ne net nuo mūsų vienų, bet ir nuo diskusijų su kita šalimi.

„Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių projektų mūsų įmonėje, jame savo dalį turi ir „LTG Link“.

 

– Ar yra planuojama daugiau tarptautinių traukinių maršrutų iš Lietuvos? Ar visgi be europinės vėžės „Rail Baltica“ jungčių jų nebūtų galima tikėtis?

– Nemanau, kad iki „Rail Baltica“ galėtų atsirasti kažkas naujo.

– Jūsų penkerių metų kadencija truks iki 2029-ųjų. Tikimasi, kad jau 2028 metais bus sujungtos Lietuvos ir Lenkijos europinio geležinkelio vėžės, o 2030 metais planuojama užbaigti visą „Rail Baltica“ projektą. Ar LTG vadovybė jums yra iškėlusi konkrečius su šiuo projektu susijusius uždavinius?

– Tikrai turiu labai aiškius KPI (pagrindinius veiklos rodiklius – BNS), kiek turėtume pervežti keleivių, kaip turėtume augti, kokį turėtume pasiekti klientų pasitenkinimą, kaip efektyviai turėtume dirbti. Matuojame ir darbuotojų įsitraukimą. Taip pat yra ir su svarbiausiais projektais. „Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių projektų mūsų įmonėje, jame savo dalį turi ir „LTG Link“. Šiandien didžiausias mūsų akcentas, kaip ruošiamės operuoti, ką norėtume ten turėti – šiandien esame visiškoje planavimo stadijoje.

– Kalbėjome apie riedmenų trūkumą. Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą reikės ir europinei vėžei pritaikytų riedmenų. Dar 2022 metais „LTG Link“ paskelbė konsultaciją su rinkos dalyviais dėl 10 arba 14 europinei vėžei skirtų keleivinių traukinių pirkimo, kurių konkursas galėtų būti paskelbtas ne anksčiau kaip 2024 metais. Kokioje stadijoje dabar yra šis ir apskritai europinei vėžei pritaikytų traukinių pirkimai?

– Šiandien dar nežinome apimčių, kokiomis veiksime. Traukiniai yra priemonė veikti ir įgyvendinti savo strategiją, o šiandien yra visiška jos kūrybos stadija. Artimiausi mus pasieksiantys traukiniai bus 2026 metais, 2025 metais prasidės jų bandymai. Be galo jų laukiame, nes tai bus 15 naujų traukinių, kurie duos mums laisvės turėti daugiau ir patogesnių reisų, atliepti klientų poreikius, būti pasirengus sezoniškumui, nes šiandien tikrai esame apriboti savo parke.

– Tačiau konkrečiai dėl europinei vėžei pritaikytų riedmenų pirkimo – ar šiemet, kaip planuota, numatoma skelbti jų konkursą?

– Iki metų vidurio turime susidėlioti visą viziją, kaip ateityje mes norėsime operuoti, o tada galvosime, koks yra riedmenų poreikis. Negaliu apibrėžti terminų, kada galėtų įvykti konkursas.

– Kaip rodo elektrinių traukinių pirkimo pavyzdys, konkurso paskelbimas, sutarties pasirašymas, gamyba gali trukti ir iki septynerių metų. Ar neatsitiks taip, kad 2028 metais europinė vėžė bus, tačiau jai tinkamų traukinių Lietuva neturės?

– Padarysime viską, kad viskas įvyktų laiku – kai bus vėžė, kad būtų ir traukiniai. Tačiau šiandien labiausiai dirbame ties tuo, kad suprastume, kaip veiksime, kokių apimčių mums reikės, nes nuo to priklauso, kiek ir kokių traukinių įsigyti.

– Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, keleivių traukiniais vežimas subsidijuojamas iš valstybės biudžeto. Ką daryti su šia situacija – susitaikyti, kad kitaip nebus ar vis dėlto įmanoma rasti būdų, kad tai valstybei kainuotų kuo mažiau?

– Dėl šalies mažumo sunkiai įsivaizduoju, kad keleivių vežimo veikla būtų nesubsidijuojama, tačiau tikrai turėtų būti pelningų maršrutų, kurių nereikėtų dengti iš valstybės biudžeto. Tačiau šiandien neįsivaizduoju, kad ši veikla galėtų būti išvis neremiama, nežinau nė vienos Europos šalies, kurioje būtų kitaip. Mūsų noras dirbti kuo efektyviau, maksimaliai išnaudoti maršrutus ir pritraukti kuo daugiau keleivių iš automobilių, kas padėtų sumažinti ir subsidijos poreikį.

Šiandien mūsų maršrutai gali būti pelningi tik tam tikrais etapais ir tam tikru sezonu. Tačiau jeigu paimtume vidurkį, paramos vis tiek reikia visiems maršrutams.

Ji penkerių metų kadencijai paskirta nuo vasario 1 dienos, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.

K. Meidė paskirta po to, kai baigėsi įmonei vadovavusio Lino Baužio kadencija. Nuo pernai rugsėjo 21 dienos įmonei laikinai vadovavo LTG „FREE Rail“ programos vadovas Gediminas Šečkus.

„Praėję metai „LTG Link“ buvo veržlūs: pasiektas keleivių rekordas, sėkmingai paleistas antrasis tarptautinis maršrutas. Artimiausiems metams turime ir daugiau ambicingų planų, aiškią veiklos viziją, vystant darnų judumą skatinančius sprendimus, dar efektyviau naudojant valstybės skiriamas lėšas bei kuriant naujas tarptautines geležinkelio jungtis. Tokie tikslai keliami ir naujajai įmonės direktorei“, – pranešime sakė „LTG Link“ valdybos pirmininkė Aurelija Kazlauskienė.

K. Meidė teigė, kad svarbiausias šių metų tikslas – kurti dar geresnę kelionių traukiniais patirtį nuo kelionės planavimo, bilieto įsigijimo iki galutinės stotelės.

„Turime įgyvendinti jau sėkmingai pradėtus vystyti projektus, kurie, tikiu, dar labiau padidins besimėgaujančių keliavimu traukiniais keleivių skaičių“, – pranešime sakė K. Meidė.

Anksčiau ji buvo prekybos tinklo „Maxima LT“ generalinė direktorė, vadovavo vaistinių tinklui „Eurovaistinė“ bei tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje valdančiai „Euroapotheca“, vadovavo „Swedbank“ Pietų regionui.