Iš prezidentui Nicolui Maduro ištikimų teisėjų sudarytas teismas paskelbė L. Parros reikalavimus teisėtais. Pats J. Guaido L. Parrą vadino „diktatūros bendrininku“.

Parlamentas – Nacionalinė Asamblėja – yra vienintelė Venesuelos valdžios dalis, kurią kontroliuoja opozicija.

Korupcija apkaltintas L. Parra buvo paskirtas parlamento pirmininku sausį. Tokį paskyrimą opozicija ir J. Guaido pasmerkė kaip parlamentinį valstybės perversmą.

J. Guaido tuo metu neleista patekti į Nacionalinės Asamblėjos pastatą, kai vyko balsavimas dėl Asamblėjos pirmininko paskyrimo. Po L. Parros paskyrimo parlamento pirmininko priesaiką davė ir J. Guaido, tad Venesuela turėjo du parlamento pirmininkus.

Krizės kamuojamoje Venesueloje politinė suirutė tęsiasi nuo 2019 m., kai J. Guaido pasiskelbė laikinai einančiu pareigas prezidentu ir taip metė iššūkį N. Maduro. Beveik 60 šalių, tarp jų – JAV, pripažino jį laikinuoju prezidentu.

Tiesa, šalyje valdžią savo rankose vis dar laiko N. Maduro, kurį remia kariuomenė.

Venesuela turi tik du prezidentus ir parlamento pirmininkus, tačiau ir du parlamentus – opozicijos kontroliuojamą Nacionalinę Asamblėją ir N. Maduro šalininkų kontroliuojamą Konstitucinę Asamblėją.

Nuo 2017 m. Aukščiausiasis Teismas anuliuoja kiekvieną Nacionalinės Asamblėjos sprendimą, nes bet koks neva „šalutinis parlamentas yra draudžiamas ir neturi juridinės galios“.

J. Guaido, iki šiol ėjęs Nacionalinės Asamblėjos pirmininko pareigas, tvirtino, kad policija jam neleidžia patekti į parlamento pastatą. Žiniasklaidos paskelbtuose vaizdo įrašuose matoma, kaip parlamentaras lipa per Nacionalinę Asamblėją juosiančią tvorą, kad patektų į vidų.

Praeitą sausį J. Guaido pasiskelbė laikinuoju Venesuelos prezidentu, tačiau iki šiol jam nepavyko nuversti prezidento Nicolo Maduro, kuriam išsilaikyti valdžioje padeda kariuomenės palaikymas.

J. Guaido taip pat nepavyko suvienyti opozicinių jėgų. Vienas iš buvusių J. Guaido šalininkų L. Parra ir nusprendė perimti parlamento pirmininko postą iš J. Guaido.

N. Maduro savo ruožtu pareiškė paramą L. Parrai. Pasak prezidento, J. Guaido „buvo išspirtas iš Nacionalinės Asamblėjos jo paties opozicijos balsais“.

Vėliau N. Maduro kontroliuojama valstybinė žiniasklaida paskelbė L. Parrą naujuoju parlamento pirmininku. Pasak jos, už L. Parrą balsavo 84 iš 167 Nacionalinės Asamblėjos narių.

Vis dėlto parlamento balsavimą dėl pirmininko kaip netinkamą pasmerkė JAV, ES ir kelios Lotynų Amerikos šalys.

J. Guaido kaltino prezidento N. Maduro režimą bandant užkirsti kelią jo perrinkimui į parlamento pirmininko postą. Savo ruožtu L. Parra tikino, kad parlamento plenarinis posėdis prasidėjo be J .Guaido, nes jis tiesiog neatvyko.

Parlamento posėdis pas žurnalistus

Pasak J. Guaido, į parlamentą balsavimui dėl pirmininko buvo įleisti tik N. Maduro ištikimi politikai ir nuo J. Guaido nusisukę opozicijos parlamentarai, o saugumo pajėgos esą išstatė barikadas Karakaso centre.

Po to, kai jo neįleido į Nacionalinę Asamblėją, J. Guaido surengė improvizuotą parlamento posėdį opoziciją palaikančio laikraščio „El Nacional“ biure.

Ten susirinko opozicijos parlamentarai ir Nacionalinės Asamblėjos pirmininku išrinko J. Guaido. Opozicijos teigimu, 100 iš 167 parlamentarų balsavo už J. Guaido. Taigi, tampa aišku, kad kai kurie parlamentarai galėjo balsuoti ir už L. Parrą, ir už J. Guaido.

„El Nacional“ biure J. Guaido iš karto davė parlamento pirmininko priesaiką.

Opozicijos lyderio rėmėjai L. Parros išrinkimą Nacionalinėje Asamblėjoje vadino parlamentiniu perversmu.

Laikinuoju Venesuelos lyderiu J. Guaido pripažįstančios JAV pasveikino J. Guaido su pergale.

„Sveikinu J. Guaido su perrinkimu į Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos pirmininko postą ir smerkiu nepavykusius N. Maduro režimo bandymus paneigti demokratiškai išrinktos Nacionalinės Asamblėjos valią. Jungtinės Valstijos ir 57 kitos šalys ir toliau laiko jį teisėtu Nacionalinės Asamblėjos pirmininku ir teisėtu laikinuoju Venesuelos prezidentu“, – išplatintame pranešime teigia JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.