„Per dieną apie 48 traukiniai kerta Lietuvos–Baltarusijos sieną, iš jų maždaug pusė yra į Baltarusiją, o kita dalis važiuoja toliau, į kitas šalis. Pats traukinių srautas nėra išaugęs. Per liepą ir birželį iš Baltarusijos atvyko apie 2,5 milijono tonų krovinių. Iš jų didžioji dalis yra cheminės ir mineralinės trąšos, toliau – skalda, mediena ir panašūs kroviniai. Didžioji dalis važiuoja į Klaipėdos uostą, dalis krovinių yra paskirstomi po Lietuvą, Lietuvos įmonės juos importuoja“, – aiškino „LTG Cargo“ korporatyvinės veiklos departamento direktorius Lukas Danielavičius.
Kaip teigė L. Danielavičius, jeigu valstybė uždraus Baltarusijai gabenti krovinius per Lietuvą, to bus laikomasi: „Jeigu bus valstybės institucijų sprendimai, tai mes jų laikysimės. Jeigu bus pasakyta, kad šitie kroviniai į Lietuvą patekti negali, daugiau joks vagonas nebepravažiuos. Stabdymus turi įpareigoti kompetentingos institucijos, šiuo atveju, mes negalime pasakyti, kad nevešime to ar ano. Bet jei tokie būtų įpareigojimai iš valstybės institucijų, tai mes turime pasiruošę ir operacinius planus, kaip tokiu atveju reaguotume, kad nesutriktų traukinių eismas“.
Aliaksandras Lukašenka labai aiškiai deklaravo, kad mus užplūs ne tik migrantai, bet ir narkotikai.
Tačiau apžvalgininkas Marius Laurinavičius tai, kad valdžia dar neuždraudė kroviniams kirsti Lietuvos sienos, laiko šizofrenija: „Man tai tokia truputį šizofrenija, nes visiškai akivaizdu, kad tos prekės, kurios per Lietuvą eina, maitina šitą režimą, kuris kariauja prieš mus. Viską paprastai pasakius, mes patys finansuojame karą, kuris yra kariaujamas prieš mus. Jeigu mes norime, kad tas karas prieš mus būtų kariaujamas ir toliau, tai galime toliau jį finansuoti“.
„Tais vagonais gabenama kontrabanda, ten ji slepiama. Tai yra faktas. Nereiškia, kad kiekviename vagone ar kiekvienam vilkike, bet per tai yra vežama kontrabanda. Aliaksandras Lukašenka labai aiškiai deklaravo, kad mus užplūs ne tik migrantai, bet ir narkotikai. Na, tai jeigu mes dar norime padėti A. Lukašenkai šitą hibridinio karo dalį įgyvendinti, tai mes tikrai nestabdykim jokių krovinių, nieko nedarykim, toliau bendraukim su šituo režimu, kuris turbūt sugalvos ir dar daugiau įvairiausių formų, kokiomis dėl tų per Lietuvą važiuojančių krovinių gali mus atakuoti“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
„Tikrai manau, kad mes daug metų tiesiog apsimetėm, kad nesuprantam, kad bendradarbiaujam ir plečiam tą bendradarbiavimą su kriminaliniu režimu, nes A. Lukašenkos režimas yra kriminalinis. Kriminalinis, teroristinis jis tapo ne tik dabar. Bet kai jau mes esame užpulti, kai jau įvykdytas teroro aktas, toliau tęsti tą bendradarbiavimą su teroristais yra teroristų rėmimas“, – sakė apžvalgininkas.
Kai jau mes esame užpulti, kai jau įvykdytas teroro aktas, toliau tęsti tą bendradarbiavimą su teroristais yra teroristų rėmimas.
„Man panašu, kad mes iki šiol nesame priėmę sprendimo kaip valstybė, kad tai reikia padaryti. Čia yra problema. Mes kalbame apie tai, kad yra kažkokie siūlymai Europos Sąjungai, neaišku, ar tos derybos prasidės, ar neprasidės, kada čia tas gali įvykti... Mes kol kas nesame morališkai pasiruošę atsakyti į tą karą, kuris prieš mus kariaujamas“, – teigė jis.
Esą Lietuva jau 30 metų neturi rentgeno, kuris tikrintų, ar kroviniuose nėra kontrabandos. „Aš, tiesą sakant, tikrai klausčiau, kas konkrečiai už tai atsakingas. Jeigu tas rentgenas neveikė tiek laiko ir dar sakoma, kad jis gali neveikti dar kelerius metus, tai akivaizdu, kad kažkas arba neatlieka savo pareigų, arba specialiai sabotuoja, nes neturėti su tokia valstybe kaip Baltarusija rentgeno... Jeigu mes tiek laiko nesprendėme tos problemos, tai akivaizdu, kad mes nenorėjome jos spręsti ir dabar nenorime“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Rentgeno trūkumą aptarė ir „Lietuvos geležinkelių“ Saugos ir rizikų valdymo departamento direktorius Rolandas Šlepetys: „Mes pasirengę suteikti visą pagalbą to rentgeno infrastruktūrai ir, kiek žinau, vienas projektas vyksta dėl to rentgeno. Yra atliekami aktyvūs veiksmai. Aišku, per 30 metų galėjome jau jį turėti, bet, matyt, dėl svarbių priežasčių jo neturime“.
„Per šį pusmetį apie 55 atvejai kontrabandos yra aptikta. Skaičiai tikrai nedžiugina. Jeigu žiūrėtume nuo 2019 metų, tai į metus dvigubai didėjo skaičius, o šiemet per pusmetį mes jau turime dvigubą praeitų metų skaičių. Daugiausia randama biriuose kroviniuose, taip pat slepia slėptuvėse vagonuose, netgi prieinama prie tokių atvejų, kad slepiama skystuose kroviniuose, panardinant kontrabandą į aliejų. Labai įvairūs būdai“, – pasakojo R. Šlepetys.
