Skubama uždaryti

Pernai teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pažadėjo, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas bus uždarytas per 2019 m. Tačiau prieš porą savaičių naujasis Kalėjimų departamento vadovas Virginijus Kulikauskas spaudos konferencijoje pranešė, kad jau liepos 1-ąją sostinės centre stovinti įkalinimo įstaiga liks tuščia.

Tai vėliau patvirtino ir ministras E.Jankevičius: "Liepos pradžioje yra uždaromas Lukiškių kalėjimas. Pačioje liepos pradžioje nebus nė vieno kalinio." Pasak jo, ketinimai iškelti kalėjimą iki gruodžio pabaigos buvo atsargus variantas.

Toks pareiškimas sukėlė sumaištį – atsirado teigiančių, kad politinis sprendimas paankstinti iškėlimo terminą nederintas su teisėsauga, priimtas visiškai neatsižvelgus į perspėjimus, pastabas ir galbūt net paminant įstatymus.

Teigiama, kad staigus Lukiškių kalėjimo uždarymas staigmena buvo ir policijai, ir prokuratūrai. Nederintas sprendimas buvo ne tik su teisėsauga, bet ir su Vidaus reikalų ministerija.

"Iš tiesų Teisingumo ministerija su VRM savo veiksmų nederino, o to pasekmė – labai išaugę Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pareigūnų darbo krūviai, – žiniasklaidai sakė vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma. – Kalbėjomės ir su teisingumo viceministru apie susidariusią situaciją, tačiau sprendimų kol kas nėra. Vidaus reikalų ministras kalbėsis su teisingumo ministru dėl galimų veiksmų, kurių reikėtų imtis siekiant išspręsti su Lukiškių kalėjimo iškeldinimu susijusius iššūkius – tiek finansinius, tiek žmogiškųjų išteklių, kadangi tokie pokyčiai tiesiogiai turi įtakos ir vidaus reikalų sistemos pareigūnų darbui."

Lukiškių kalėjimo Vilniaus centre nebus – laikomės tvirtai.

Nepasitenkinimo banga

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento asociacija viešai paskelbė, jog Teisingumo ministerija gegužės viduryje informavo teisėsaugą, kad į Lukiškes suimtieji nebebūtų vežami, nors iki tol buvo planuojama, kad duris šis kalėjimas užvers tik metų pabaigoje. Asociacija prašo laikytis pirminio plano, nes kilo chaosas teisėsaugos darbe, dabar į teismus sostinėje suimtuosius tenka vežioti iš Kauno ir Šiaulių, kur jie buvo perkelti. Preliminariai skaičiuojama, kad vien degalams, transportui ir papildomiems etatams nežinia iš kur reikia ištraukti 2 mln. eurų.

Policijos atstovai taip pat teigia, kad apie politinį sprendimą pareigūnai buvo informuoti jau po jo priėmimo, suimtųjų asmenų skyrimo į suėmimą vykdančias įstaigas tvarkos pakeitimas nebuvo derintas su Policijos departamentu, nors būtent policijai atsirado didžiausios pasekmės – didelė finansinė ir organizacinė našta.

Kritika nepagrįsta

Tačiau ministras E.Jankevičius kritiką dėl Lukiškių kalėjimo uždarymo vadina nepagrįsta ir neketina stabdyti uždarymo proceso.

"Mes turime visuomenės palaikymą, turime Vyriausybės palaikymą. Esame ryžtingi ir einame vakarietiškos valstybės link. Lukiškių kalėjimo Vilniaus centre nebus – laikomės tvirtai. Viskas jau suplanuota ir beveik padaryta. Laikomės tos pačios pozicijos, kad liepos mėnesį Lukiškių kalėjimo nebebus", – sakė E.Jankevičius.

Jo teigimu, Lukiškių uždarymo klausimai buvo derinti su teisėsaugos įstaigų vadovais, apie situaciją yra informuotas vidaus reikalų ministras ir ministras pirmininkas.

Praėjusią savaitę pranešta, kad premjeras Saulius Skvernelis palaiko Teisingumo ministerijos iniciatyvą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iškeldinti iki liepos 1 d. Premjeras taip pat patikino, kad, jeigu reikės papildomų lėšų kalėjimo iškeldinimo darbams, biudžete jų atsiras.

"Aš suprantu daugelio nusivylimą, kad nebuvo statoma nauja įstaiga už didelius milijonus. Bet ši įstaiga iš centro turi būti iškelta", – teigė jis.

Premjeras sakė girdėjęs argumentų, kad skubus iškeldinimas tiesiogiai turi neigiamos įtakos ir vidaus reikalų sistemos pareigūnų darbui, bet, pasak jo, bus stengiamasi racionaliai paskirstyti žmogiškuosius resursus.

Iškėlus Lukiškių kalėjimą – tardymo izoliatorių, pastatus planuojama perduoti Turto bankui. Pastarasis gali turtą parduoti rinkoje arba įgyvendinti valstybės projektą, kaip, pavyzdžiui, daro su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais.

Vertingi pastatai

Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, esantys Vilniaus centre šalia Seimo rūmų, Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Užsienio reikalų ministerijos. Kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jam suteiktas aukščiausias – nacionalinio reikšmingumo apsaugos lygmuo.

„Liepos pradžioje yra uždaromas Lukiškių kalėjimas. Pačioje liepos pradžioje (nebus) nė vieno (kalinio)“, – žurnalistams Vilniuje sakė ministras.

Pasak jo, ketinimai iškelti kalėjimą iki gruodžio pabaigos buvo atsargus variantas.

Kalėjimų departamentas teigia, kad nauji suimtieji ir nuteistieji į Vilniaus pataisos namų patalpas sostinės centre nepriimami nuo gegužės pabaigos.

Vis dėlto birželio 6 dieną keletas suimtųjų iš kitų įkalinimo įstaigų buvo perkelti į Lukiškes „esant tarnybiniam ir procesiniam būtinumui“, BNS patvirtino Kalėjimų departamentas.

Teisingumo ministras sakė, kad Lukiškėse šiuo metu laikoma apie 300 kalinių, o metų pradžioje čia buvo apie 700 nuteistųjų ir suimtųjų.

Iškėlus kalėjimą, pastatus žadama perduoti Turto bankui.

Pastarasis gali turtą parduoti rinkoje arba įgyvendinti valstybės projektą, kaip, pavyzdžiui, daro su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais.

E. Jankevičius teigė, kad teritorija bus atverta miestiečiams.

Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, esantys Vilniaus centre šalia Seimo rūmų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Užsienio reikalų ministerijos.

Kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 metų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jam suteiktas aukščiausias – nacionalinio reikšmingumo apsaugos lygmuo.

Koncerno "Icor" bendrovės "City Service" ir "Realco statyba" negalės dalyvauti Lukiškių kalėjimo iškeldinimo konkurse - teismas atmetė dar vieną įmonių ieškinį, todėl Kalėjimų departamento sprendimas surengti neskelbiamas derybas lieka galioti.

Apeliacinis teismas gruodžio 1 dieną atmetė bendrovių skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo rugsėjo 8 nutartį.

"Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai ir argumentai neįrodo perkančiosios organizacijos veiksmų prieštaravimo viešųjų pirkimų skaidrumo, nediskriminavimo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principams, viešojo pirkimo procedūrų reikalavimus", - rašoma teismo nutartyje.

Iš konkurso pašalintos, duomenų apie kvalifikaciją nepateikusios "City Service" ir "Realco statyba" teismo prašė panaikinti departamento sprendimą atnaujinti konkurencinį dialogą su kitais dviem konkurso dalyviais ir įpareigoti departamentą pakviesti ir jas.

Kalėjimų departamentas BNS informavo, kad laimėtoją tikisi išsirinkti dar šiemet, jis bus pasirinktas iš dviejų dalyvių - bendrovių "Hanner", "Dailista" ir "Corpus A" konsorciumo arba įmonės "MG Valda" antrinės bendrovės "Pilies projektai".

Anksčiau "Hanner" konsorciumas projektą įgyvendinti siūlė už 273,2 mln. litų, "Pilies projektai" - už 289,4 mln. litų, o " City Service" konsorciumas - už 233,17 mln. litų. Tačiau projektui buvo numatyta tik 103 mln. litų.

Pasak "City Service", šiuo metu teismuose nagrinėjamos kelios su konkursu susijusios bylos.

Vyriausybė ketina kreiptis į Seimą, prašydama leisti skelbti beveik 1 mlrd. litų vertės tardymo izoliatoriaus-pataisos namų konkursą.

Teisingumo ministerijos parengtame kreipimesi į Seimą nurodoma, kad projekto vertė sieks 998,353 mln. litų (289,143 mln. eurų).

Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad pagal projektą ketinama įrengti infrastruktūrą 1,6 tūkst. kalinių. Projekto trukmė 25 metai.

„Tai bus naujas PPP (viešosios ir privačios partnerystės - BNS) projektas, kuris bus įgyvendinamas po Lukiškių iškeldinimo. Bus statomas naujas izoliatorius“, - BNS sakė teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas.

Ministerijos pranešime teigiama, kad naujajame izoliatoriuje būtų laikomi nusikaltėliai iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų.

„Bendrovė, laimėjusi viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės konkursą, turės atlikti naujos įkalinimo įstaigos projektavimo, statybos ir įrengimo darbus (tai gali trukti apie 3 metus). Pradėjus veikti naujai įkalinimo įstaigai, privatus sektorius dar 22 metus prižiūrės šį pastatą, teiks maitinimo ir skalbimo paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems, rūpinsis elektroninių ir ryšių priemonių priežiūra ir aptarnavimu, nuteistųjų socialinėmis programomis, laisvalaikiu ir užimtumu“, - teigiama pranešime.

22 metus planuojama konkurso laimėtojui mokėti po maždaug 45,4 mln. litų kasmet. Dalis šio projekto sąnaudų bus padengiamos pardavus prestižinėse Vilniaus miesto vietose šiuo metu veikiančių įkalinimo įstaigų nekilnojamąjį turtą, įskaitant apie 10 hektarų ploto žemės sklypus.

Kalėjimų departamentui nepavyksta užbaigti Lukiškių iškeldinimo konkurso. Pirmasis Lukiškių kalėjimo iškeldinimo PPP konkursas buvo nutrauktas gegužės pabaigoje dėl, kaip oficialiai nurodoma viešojo pirkimo ataskaitoje, per didelių siūlomų kainų.

Naujausio konkurso etapo dalyvių - „Hanner", „Dailistos" ir „Corpus A" - konsorciumas projektą įgyvendinti siūlė už 273,2 mln. litų, „Pilies projektai" - už 289,4 mln. litų, o „City Service" bei „Realco statybos" konsorciumas - už 233,17 mln. litų.

Departamentas 25 metų trukmės projektui įgyvendinti planavo skirti 103 mln. litų.

Konkurse dalyvavusiai įmonei „City Service" apskundus perkančiosios organizacijos sprendimus Viešųjų pirkimų tarnybai, o vėliau ir skirtingiems teismams, konkursas buvo sustabdytas. Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino, kad konkursas vykdytas neskaidriai, tačiau visi teismai „City Service" ieškinius atmetė kaip nepagrįstus.

Liepos pabaigoje Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo iškeldinimo konkursas atnaujintas neskelbiamų derybų būdu, o į jas kviečiamos bendrovių „Hanner“, „Dailista“ ir „Corpus A“ konsorciumas bei įmonės „MG Valda“ antrinė bendrovė „Pilies projektai“.

Skelbiant pirmąjį konkursą planuota, kad perkeliant Lukiškių kalėjimo kompleksą į Pravieniškes privatus investuotojas per trejus metus turėtų rekonstruoti 4 nenaudojamus Pravieniškių kalėjimo pastatus, kuriuose būtų įrengtas kalėjimas su 320 vietų kaliniams, o vėliau 25 metus juos prižiūrėti. 2017-aisiais Lukiškių kompleksą planuota parduoti - tikėtasi, kad tai leis padengti dalį statybų Pravieniškėse išlaidų.

Kalėjimų departamentui prireikė net savaitės, kad formaliai ir neinformatyviai atsakytų į klausimus, kodėl buvo atnaujinta viešųjų pirkimų Lukiškių kalėjimo iškeldinimo iš Vilniaus centro paslaugai procedūra, nors ji buvo nutraukta, nes atmesti visų dalyvių pasiūlymai.

Pranešė teismui

Dienraštis rašė, kad Kalėjimų departamentas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškeldinimo iš Vilniaus centrinės dalies konkursą paskelbė prieš dvejus metus.
Jo esmė – viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė.

Konkurso laimėtojai už pasiūlytą kainą per trejus metus turėtų rekonstruoti keturis nenaudojamus Pravieniškių kalėjimo pastatus, kuriuose būtų įrengtas kalėjimas su 320 vietų kaliniams, o vėliau 25 metus pastatus prižiūrėtų ir už šią paslaugą gautų pinigų iš Kalėjimo departamento.

Konkurse dalyvavo trys dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus: "MG valdos" antrinė įmonė "Pilies projektai", "Hanner", "Dailistos" ir "Corpus A" konsorciumas, "City Service" ir "Realco statybos" konsorciumas. Dalyvių pateikti pasiūlymai atitinkamai siekė 289 mln., 273 mln. ir 233 mln. litų.

Galiausiai konkurse liko tik du dalyviai, nes iš jo pašalintas mažiausią kainą pasiūlęs "City Service" ir "Realco statybos" konsorciumas. Šis tokį Viešojo pirkimo komisijos sprendimą yra apskundęs teismui.

Skundą pateikę ieškovai teismo paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Viešojo pirkimo komisiją konkursą stabdyti, nebetęsti jo procedūrų, neskelbti nugalėtojo ir su juo nepasirašyti sutarties.

Teismas prašytų laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, nes Kalėjimų departamentas pernai rudenį pateikė raštą, kad viešojo pirkimo procedūros baigtos – konkursas nebevyksta.

Raštų turinys – nežinomas

Šiemet balandį iš konkurso pašalinti dalyviai netikėtai sužinojo, kad viešojo pirkimo procedūra atnaujinta. Tačiau niekas nesiteikė paaiškinti, kas ir kodėl priėmė tokį keistą sprendimą. Įprastai, kai viešojo pirkimo procedūros baigiamos, o paslauga nenuperkama, skelbiamas naujas konkursas, o ne atnaujinamas senasis.

Kalėjimų departamento pasiteiravus, kodėl buvo atnaujintas viešasis pirkimas, kurio procedūros jau buvo baigtos ir Viešojo pirkimo komisija išskirstyta, atsakymų reikėjo laukti savaitę. Iš jų aiškėja, kad Kalėjimų departamentas atnaujinti konkursą, iš kurio buvo pašalinti visi dalyviai, siekė net kelis mėnesius – tiek laiko susirašinėjo su Viešųjų pirkimų tarnyba.

"Pirkimas buvo atnaujintas remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 12 17 raštu Nr. 4S-5045 ir 2014-02-14 raštu Nr. 4S-594 bei paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad vienas iš kandidatų galėjo pateikti tikrovės neatitinkančius dokumentus", – teigiama savaitę rengtame Kalėjimų departamento atsakyme.

Pirkimas esą todėl ir atnaujintas, kad būtų galima iš naujo patikrinti, ar vienas dalyvis atitinka kvalifikacinius reikalavimus.

Nauja Lukiškių kalėjimo iškeldinimo Viešojo pirkimo komisija sudaryta šiemet kovo 26 d.

Kelia įtarimų

Iš konkurso pašalinti dalyviai tikino nė nežinoję, kad Kalėjimų departamentas kelis mėnesius susirašinėjo su Viešųjų pirkimų tarnyba, jiems nežinomas ir raštų, kuriais remiantis atnaujintas konkursas, turinys.

Todėl kyla įtarimų, kad konkursas atnaujintas, o ne paskelbtas iš naujo tik todėl, kad jame ir toliau galėtų dalyvauti tos įmonės, kurių pasiūlymai buvo atmesti dėl per didelių kainų.

"Jokie konkurso dalyviai nėra proteguojami. Kalėjimų departamento Viešojo pirkimo komisija vadovaujasi skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, komisijos nariai yra pasirašę Nešališkumo deklaracijas ir atsako teisės aktų nustatyta tvarka", – formaliai dėstoma Kalėjimų departamento atsakyme dienraščiui.

Viešųjų pirkimų tarnybai dienraštis vakar raštu pateikė klausimus. Tarnybos pasiteirauta, kieno prašymu buvo atnaujintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškeldinimo paslaugų viešojo pirkimo konkursas. Taip pat klausta, kodėl konkursas atnaujintas, o ne paskelbtas naujas, nes atnaujinimo praktika nėra įprasta.

Dienraštis Viešųjų pirkimų tarnybos paprašė pateikti Kalėjimų departamentui siųstus raštus, kuriais remiantis šis ir atnaujino konkursą. Be to, prašyta įvertinti perkančiosios organizacijos – Kalėjimų departamento – kompetenciją, nes šis jau daugiau nei dvejus metus tęsia viešuosius pirkimus įsigyti vieną paslaugą.

Trečiadienį Viešųjų pirkimų tarnyba atsakymų į šiuos klausimus nepateikė ir nė nepranešė, kada ras laiko informuoti visuomenę.

Lukiškių kalėjimo iškeldinimo iš sostinės centro konkursas, regis, pateks į Lietuvos viešųjų pirkimų istoriją. Jis jau nuskambėjo dėl to, kad konkurso organizatoriai neva savavališkai smarkiai padidino vieno pateikto pasiūlymo kainą. Dar vienas įtarimų keliantis sprendimas – nutrauktas konkursas netikėtai vėl buvo atnaujintas, o ne paskelbtas iš naujo.

Departamentas melavo teismui?

Aptilęs Lukiškių kalėjimo perkraustymo į Pravieniškes konkurso skandalas, atrodo, vėl įsilinguoja. Naujai suformuota Kalėjimų departamento Viešųjų pirkimų komisija suskubo lipti ant to paties grėblio kaip ir jos pirmtakai. Pirmu sprendimu komisija Kalėjimų departamentą privertė pameluoti teismui.

Mažiausią kainą pirmajame konkurso etape pasiūliusi ir skandalingai iš derybų pašalinta bendrovė "City Service" teismo prašė konkursui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kitaip tariant, prašyta Viešojo pirkimo komisiją įpareigoti konkursą stabdyti, nebetęsti jo procedūrų, neskelbti nugalėtojo ir su juo nepasirašyti sutarties.

Tačiau teismas prašytų laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, nes Kalėjimų departamentas pateikė raštą, kad viešojo pirkimo procedūros baigtos – konkursas nebevyksta.

"Konkurencinio dialogo pirkimo procedūros baigtos ir Viešojo pirkimo komisija savo darbą baigė", – teigiama praėjusių metų lapkričio 21 d. konkurencinio dialogo dalyviams išsiųstame Kalėjimų departamento rašte.

Tačiau konkurencinio dialogo dalyviai neseniai iš Kalėjimų departamento gavo pranešimą, kad nuo šių metų balandžio 23 d. viešųjų pirkimų Lukiškių kalėjimo iškeldinimo paslaugai procedūra yra atnaujinta.

"Toks pranešimas, švelniai tariant, nustebino. Vadinasi, Kalėjimų departamentas melavo teismui, kad konkursą nutraukė, nes viešieji pirkimai dabar jau yra atnaujinti", – Kalėjimų departamento veiksmais stebėjosi mažiausią kainą konkurse pasiūliusios bendrovės "City Service" administracijos ir teisės direktorius Ignas Krasauskas.

Prašoma istorinių dokumentų

Viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus išmanantys specialistai Kalėjimų departamento veiksmus laiko nusižengimu.

Advokatas Aurimas Pauliukevičius tvirtino, kad atnaujinti nutraukto konkurso teisėtai neįmanoma. "Vienintelis kelias atnaujinti viešųjų pirkimų procedūras yra pradėti neskelbiamas derybas ir į jas pakviesti tuos dalyvius, kurių pasiūlymai buvo atitikę reikalavimus. Ir praktika, ir logika diktuoja tai, kad jei konkursas nutraukiamas, turi būti skelbiamas naujas, o ne atnaujinamas senas", – tvirtino teisininkas.

Mažiausią kainą konkurse pasiūliusios įmonės atstovai neabejojo, kad neteisėtais veiksmais vėl siekiama vienintelio tikslo – pašalinti iš konkurso tuos, kurie yra faktiniai laimėtojai.

"Viešųjų pirkimų principas labai aiškus – jei baigtos procedūros, nes vienas pasiūlymas pašalintas iš konkurso, o kiti atmesti dėl per didelės kainos, vadinasi, konkursas nutrauktas. Jei norima vėl pirkti paslaugą, reikia skelbti naują konkursą. Dabar kažkokiu keistu būdu viešasis pirkimas atnaujintas, o iš dalyvių, kurie pateikė pasiūlymus, bet jie buvo atmesti, vėl prašoma kvalifikaciją įrodančių dokumentų. Ir net ne šių dienų, o istorinių dokumentų, pavyzdžiui, privalome pateikti sertifikatus, kuriuos turėjome 2012 m., nors tai jau istorija, konkursas juk buvo nutrauktas", – teigė I.Krasauskas.

Ilga ir paini istorija

I.Krasauskas teigė, kad bendrovė ketina kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kitas institucijas, Teisingumo ministeriją.

"Kreipsimės ir teirausimės, ar jie žino, ką išdarinėja Kalėjimų departamentas, nes manome, kad pastarasis šiurkščiai pažeidžia įstatymus. Aišku, ne mūsų kompetencija spręsti, ar šiame konkurse nėra proteguojamos kurios nors įmonės, tačiau tokių ženklų yra. Ir jei tie ženklai ryškės, kreipsimės į teisėsaugą", – I.Krasauskas buvo nusiteikęs ryžtingai.

"City Service" Kalėjimų departamento Viešojo pirkimo komisijai pareiškė pretenziją stabdyti atnaujintą viešojo pirkimo konkursą, nebetęsti jo procedūrų.

"Jei mūsų pretenzija bus atmesta, o, atrodo, taip ir gali būti, nes konkursas labai tendencingas, tada dar kartą kreipsimės į teismą ir skųsime Kalėjimų departamento veiksmus. Gal Viešojo pirkimo komisija nežino teisinių reikalavimų, todėl ir daro klaidas?" – svarstė pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad Lukiškių kalėjimo iškeldinimo konkursas tapo ilga ir painia istorija, kurioje pastaruoju metu ypač stebina noras ir veiksmai nutrauktą viešųjų pirkimų procedūrą neteisėtai atnaujinti ir tęsti jau atmestų pasiūlymų nagrinėjimą.

Ministerijai neįdomu

Teisingumo ministerijos, kuriai ir pavaldus Kalėjimų departamentas, ministro patarėjas ryšiams su visuomene Sergejus Tichomirovas teigė, kad ministerija tikrai nesikiš į departamento Viešojo pirkimo komisijos veiklą.

"Teisingumo ministerijai įdomus galutinis rezultatas. Kai konkursas bus baigtas, išrinktas nugalėtojas, tada ir galėsime vertinti jo pasiūlymą. Kol vyksta viešasis pirkimas, ministerija kištis negali, nes tai būtų traktuojama kaip spaudimas Viešojo pirkimo komisijai", – Teisingumo ministerijos abejingumo neslėpė S.Tichomirovas.

Kalėjimų departametas vengia viešumo ir savo elgesio nekomentuoja. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas laikinai einanti Jurgita Žilienė, kuri yra naujoji Viešojo pirkimo komisijos pirmininkė, vos išgirdusi klausimą apie Lukiškių kalėjimo iškeldinimo konkursą pareiškė, kad visa informacija teikiama per atstovą spaudai, tad į jį ir reikia kreiptis.

Kalėjimų departamento atstovai į klausimą, kodėl 2013 m. lapkričio 21 d. raštu konkurencinio dialogo dalyviams pranešta, kad konkurencinio dialogo pirkimo procedūros baigtos ir Viešojo pirkimo komisija baigė savo darbą, o šių metų balandį jau informavo, kad jis nuo 2014 m. balandžio 23 d. atnaujino konkurencinio dialogo "Privataus subjekto atranka valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto "Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus centrinės dalies 1-asis etapas" įgyvendinimui" pirkimo procedūras, vakar taip ir nerado laiko atsakyti.

Kainą padidino 70 mln. litų

Kalėjimų departamentas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškeldinimo iš Vilniaus centrinės dalies konkursą paskelbė prieš dvejus metus.

Konkurse dalyvavo trys dalyviai, kurių kvalifikacinių duomenų atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams patvirtino Kalėjimų departamento komisija.

Tie dalyviai ir jų pateikti pasiūlymai: "MG valdos" antrinė įmonė "Pilies projektai" (289 mln. litų), "Hanner", "Dailistos" ir "Corpus A" konsorciumas (273 mln. litų) ir "CityService" bei "Realco statybos" konsorciumas (233 mln. litų). Visų konkurso dalyvių pasiūlymai esą viršijo projektui numatytas lėšas, nes valstybė Lukiškių kalėjimą norėtų iškeldinti preliminariai maždaug už 100 mln. litų.

Galiausiai konkurse liko tik du dalyviai, nes iš jo pašalintas mažiausią kainą pasiūlęs "City Service" ir "Realco statybos" konsorciumas.

"Išmetimo priežastis buvo labai keista. Viešojo pirkimo komisija pradėjo nepagrįstai analizuoti, kokia forma pateikti skaičiavimai, nors ji pati skaičiavimams nebuvo pateikusi jokių privalomų formų. Komisija formą iškėlė prieš turinį. Nors buvo aišku, kad mūsų pasiūlyta kaina buvo geriausia, tačiau ji kažkodėl neįtiko. Konstatuota, kad viena mūsų pateikta "Excel" lentelė, kurioje įrašyti skaičiai pagrindžia pasiūlymo kainą, neva neatitinka numatytų reikalavimų. Ir tada Viešojo pirkimo komisija padarė tai, ko Lietuvos istorijoje dar nėra buvę – pati perskaičiavo mūsų pasiūlymo kainą ir ją padidino bemaž 70 mln. litų. Kitaip tariant, komisijai neįtiko mūsų pasiūlyta kaina, konstatuota, kad ji netikra, todėl perkančioji organizacija mūsų pasiūlymą perskaičiavo taip, kaip jai atrodė. Taip mūsų pasiūlyta kaina tapo ne mažiausia, o didžiausia", – prisiminė bendrovės "City Service" administracijos ir teisės direktorius I.Krasauskas.