Lūpinė armonikėlė Lietuvoje nėra labai populiarus instrumentas, daugelis ją prisimena iš vaikystės ir net nepagalvoja, kad šiuo instrumentu galima groti ir džiazą ar net klasikinę muziką. Šį mitą bandys paneigti lūpinės armonikėlės virtuozas iš Italijos Gianluca Littera, kuris pasistengs publiką įtikinti, kad šis muzikos instrumentas gali garbingai skambėti netgi su simfoniniu orkestru.

Nuo paauglystės susižavėjęs lūpine armonikėle, šiandien G. Littera yra vienas iš nedaugelio solistų pasaulyje, lūpine armonikėle atliekantis klasikinę ir džiazo muziką. Jis yra koncertavęs su žymiausiais pasaulio orkestrais ir išleidęs keletą įrašų, kurie sulaukė nemažo visuomenės susidomėjimo ir palankių kritikų įvertinimų.

G. Littera yra lūpinei armonikėlei atsidavusi asmenybė. Jo iniciatyva 2022 m. Romos šv. Cecilijos konservatorijoje buvo įsteigta lūpinės armonikėlės klasė, vienintelė tokia klasė visame pasaulyje, kurioje šio instrumento atlikimo meną studijuoja jaunieji muzikantai iš įvairiausių valstybių.

Atlikėjas Lietuvoje lankosi ne pirmą kartą, G. Littera yra koncertavęs vasaros festivaliuose su Lietuvos kameriniu orkestru ir Klaipėdos muzikinio teatro simfoniniu orkestru. Šį kartą jis atvyksta pristatyti pasaulinę premjerą – meksikiečių kompozitoriaus Marcoso Lifshitzo koncertą lūpinei armonikėlei ir orkestrui, kurį kompozitorius parašė specialiai G. Litterai. Kauno valstybinės filharmonijos salėje šis kūrinys pirmą kartą nuskambės gyvai.

„Lūpinė armonikėlė yra kažkas tarp vokalo ir pučiamojo instrumento, ja grojama tiek įkvepiant, tiek iškvepiant, taip išgaunamas skirtingas garsas. Iš to atsiranda specifika, kai atlikėjui reikia truputį atsikvėpti ar pagroti šiek tiek gyviau, o į tai turi sureaguoti orkestras, – apie repeticijų niuansus pasakojo koncerto dirigentas R. Šervenikas. – Tai tylus instrumentas, koncerto metu jis bus įgarsintas. Atlikėjas, be lūpinės armonikėlės, rankoje laiko ir mikrofoną, o jį priartindamas ar atitolindamas išgauna dar daugiau spalvų.“

Pristatydamas koncerto programą, R. Šervenikas pažymi, kad klausytojų laukia dvi labai skirtingos vakaro dalys. „Pirmoje koncerto pusėje grosime populiariąją romantinę muziką – J. Brahmso „Tragiškąją uvertiūrą“ ir Franzo Schuberto „Nebaigtąją simfoniją“. Tai bus visiškai kita stilistika nei antros dalies programoje, kurioje, be M. Lifshitzo koncerto premjeros, nuskambės airių kompozitoriaus Jameso Moody Lotynų Amerikos ritmais paremta pjesė, taip pat italų kompozitoriaus Enio Morricone’ės dvi kompozicijos iš legendinių kino filmų garso takelių“, – pasakojo dirigentas.

Kūrinių, parašytų specialiai lūpinei armonikėlei, nedaug, todėl dažnai šio instrumento atlikėjai groja populiarių kūrinių aranžuotes. Anot dirigento, lūpinė armonikėlė puikiai žinomiems kūriniams suteikia naujų spalvų, naują melodijos artikuliavimą. Armonikėlės atliekama muzika dažniausiai būna melodinga, yra daug virtuoziškų dalykų, kuriuos įmanoma išgauti tik šiuo mažu instrumentu.

Kas: Koncertas „Netikėtas duetas: orkestras ir lūpinė armonikėlė“.

Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada: Spalio 27 d. 18 val.

Žaviai žilstelėjęs italas Gianluca Littera į sceną žengia taip, lyg ruoštųsi joje dainuoti: tuščiomis rankomis. Ir tik pasisveikinęs su publika, dirigentu bei orkestro primarijumi iš kelnių kišenės išsitraukia koncerto publikai vos įžiūrimą savąjį muzikos instrumentą – lūpinę armonikėlę.

Su ja, padedamas Roberto Šerveniko diriguojamo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro, svečias scenoje rodo virtuoziškumo stebuklus. Pirmasis stebuklas vadinosi Michaelo Spivakovsky Koncertas lūpinei armonikėlei ir simfoniniam orkestrui, antrasis – publiką ypač sužavėjęs paties G. Litteros aranžuotas Niccolo Paganini Kapričas Nr. 24.

Koncerte „Vasaros nakties sapnas“ nuskambėjo ir Felixo Mendelssohno „Vasarvidžio nakties sapno“ ištraukos: Scherzo, Noktiurnas, Uvertiūra ir Maršas, daugeliui geriau žinomas kaip civilinės metrikacijos rūmuose iškilmingiausios gyvenimo akimirkos metu skambantis maršas.

Užbaigė koncerto programą Eduardo Balsio Habanera, tapusi savotiška įžanga į būsimą festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ renginį – to paties kompozitoriaus baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjerą.

Temperamentingosios Habaneros įkvėptą Lotynų Amerikos tematiką pratęsė bisui į sceną sugrįžęs G. Littera, kartu su simfoniniu orkestru nudžiuginęs plojimais prapliupusią publiką aranžuotais argentiniečių kompozitoriaus Astoro Piazzolos „hitais“ – „Oblivion“ ir „Libertango“.

Penktadienį Chaimo Frenkelio vilos parke vyks koncertas „Vasaros nakties muzika“, kurio metu scenoje pasirodys lūpinės armonikėlės virtuozas Gianluca Littera (Italija) ir Klaipėdos muzikinio teatro simfoninis orkestras. Dirigentas Robertas Šervenikas.

Lūpinė armonikėlė Lietuvoje nėra labai populiarus instrumentas, o ir daugelis ją pažįsta tik iš filmų, nesusimąstydami, kad ja galima groti ir klasikinę muziką ar džiazą. Tad penktadienį svečias iš Italijos – lūpinės armonikėlės virtuozas G. Littera – pasistengs įtikinti, kad šis muzikos instrumentas gali garbingai skambėti netgi su simfoniniu orkestru.

Nuo paauglystės susižavėjęs lūpine armonikėle, šiandien G. Littera yra vienas iš nedaugelio solistų pasaulyje, lūpine armonikėle atliekantis klasikinę ir džiazo muziką. Jį nuolat kviečia koncertuoti įvairūs orkestrai ir muzikos festivaliai, atlikėjas yra įrašęs keletą kompaktinių plokštelių, kurios sulaukė nemažo visuomenės bei kritikų dėmesio, sakoma festivalio organizatoriaus – Šiaulių „Aušros“ muziejaus pranešime.

Kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru G. Littera Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio scenoje atliks D. Spivakovskiio Koncertą lūpinei armonikėlei ir orkestrui, N. Paganinio Kapričą Nr. 24 lūpinei armonikėlei ir orkestrui. Taip pat skambės F. Mendelssohno siuitos „Vasarvidžio nakties sapnas“ dalys, E. Balsio, P. Mascagnio kūriniai.

Koncerto dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, festivalio meno vadovas R. Šervenikas, kalbėdamas apie artėjantį koncertą, kurį išvys Šiaulių ir Klaipėdos publikos, viename interviu yra pasakęs, kad išgirsti, kaip skamba lūpinė armonikėlė ir orkestras, bus įdomu bei netikėta net ir profesionalams.

Gaivaus muzikos gūsio pasirodymas vyks išskirtinėje Chaimo Frenkelio vilos parko erdvėje, kur visą vasarą žydi tūkstančiai rožių žiedų. Festivalio organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus – norėdamas, kad lankytojų patirtis muziejuje taptų dar įsimintinesnė, kviečia prieš pasirodymą į nemokamą ekskursiją. Lankytojai, įsigiję bilietus į koncertą „Vasaros nakties muzika“, prieš koncertą bus pakviesti nemokamai apžiūrėti Chaimo Frenkelio viloje veikiančią parodą „Rožės kodas“. Muziejaus gidas papasakos apie parodos eksponatus ir jų istorijas, rožės reikšmę skirtingose religijose, Europos kultūroje. Norintieji galės pasigaminti rožės formos papuošalą iš odos.

„Tikiuosi, visiems bus įdomu išgirsti, kaip kartu su orkestru skamba lūpinė armonikėlė. Tai bus netikėta net profesionalams“, – žada ne tik Lietuvoje pripažintas dirigentas.

Tarptautinė R. Šerveniko karjera prasidėjo 1997 m., kai Mstislavas Rostropovičius pakvietė jį dirbti asistentu statydamas Sergejaus Prokofjevo baletą „Romeo ir Džuljeta“ Eviano festivaliui Prancūzijoje. Nuo 1998 m. jiedu drauge koncertavo žymiausiose pasaulio salėse. Vėliau R. Šervenikas dirigavo daugelyje Europos šalių, taip pat Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Izraelyje, Rusijoje. Įsimintini jo koncertai Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje, Amsterdamo „Concertgebouw“, Madrido „Auditorium de nationale“, Frankfurto „Alte Oper“, Londono „Cadogan Hall“, Berlyno „Konzerthaus“, Osakos „Festival Hall“ ir „Symphony Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, „Metropolitan Art Space“, Kelno, Hamburgo, Sankt Peterburgo filharmonijų salėse.

Nuo 2000 m. R. Šervenikas – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas. 2008–2018 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovas. Nuo 2008 m. dirigentas bendradarbiauja su Bavarijos valstybiniu operos teatru.

Koncerte „Vasaros nakties muzika“ pasirodys vienas žymiausių lūpinės armonikėlės virtuozų Europoje italas Gianluca Littera. Muzikantas yra parašęs straipsnių ir net knygų apie grojimo šiuo muzikos instrumentu techniką.

Klaipėdoje G. Littera atliks Michaelo Spivakovsky Koncertą lūpinei armonikėlei ir simfoniniam orkestrui. Tai vienas iš nedaugelio kūrinių, parašytų specialiai lūpinei armonikėlei. Svečias taip pat atliks savo paties aranžuotą Niccolo Paganini Kapričą Nr. 24 lūpinei armonikėlei ir orkestrui.

„Prieš keletą metų jau bendravome su G. Littera – tuomet su Lietuvos kameriniu orkestru jis atliko visai kitokią muziką. Grojome Pažaislio muzikos festivalyje ir Palangoje, „Nakties serenadose“. O ar žinojote, kad G. Littera su savo lūpine armonikėle vienas jachta iš Europos nuplaukė į Ameriką? Klaipėdos publikai, kur daug buriuojančių žmonių, dėl to jis turėtų būti dvigubai įdomus ir savas“, – pastebi R. Šervenikas.

Pasak dirigento, tam, kad instrumentas skambėtų su orkestru, reikia repertuaro. Kad būtų repertuaras, reikia atlikėjų, kurie išvystytų konkretaus instrumento grojimo techniką ir atsirastų kompozitorius, kuris tam instrumentui parašytų kūrinių. Kai neįprastų instrumentų virtuozams, tokiems kaip G. Littera, norisi simfoniniuose koncertuose pasirodyti kaip solistams, kūriniai dažniau būna pritaikomi konkrečiam instrumentui, o ne kuriami nauji. Bet kuriuo atveju atlikėjas, gerai įvaldęs savo instrumentą, užkariauja jam daugiau erdvės koncertų salėse.

O tai, kas pas mus nepopuliaru, kitose šalyse gali būti netgi labai populiaru. Pavyzdžiui, lūpinė armonikėlė labai populiari Kinijoje. Ji pamažu užkariauja ir Europą, rasdama sau vietos koncertinėse programose.

„Koncerto programą, kuri taip pat skambės Šiauliuose, sugalvojome kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene. Programa nėra tradicinė ar rutininė – klausytojams pasiūlysime tai, ko jie niekada negirdėjo. Džiaugiuosi, kad mane pakvietė diriguoti. Net orkestro muzikantams profesine prasme bus įdomu išgirsti, kaip skamba lūpinė armonikėlė, ypač M. Spivakovsky Koncerte lūpinei armonikėlei ir simfoniniam orkestrui. Manyčiau, šis kūrinys Lietuvoje bus atliktas pirmą kartą“, ­– džiaugiasi R. Šervenikas.

Festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ koncertas pavadintas „Vasarvidžio nakties muzika“, todėl nieko nuostabaus, kad jame nuskambės ir Felixo Mendelssohno „Vasarvidžio nakties sapno“ ištraukos: Intermezzo, Scherzo, Noktiurnas ir Uvertiūra. Klausytojai taipogi išgirs Intermezzo iš Pietro Mascagni operos „Kaimo garbė“, tapusios itališkojo verizmo pradininke, bei Eduardo Balsio Habanerą, prieš 60 metų parašytą Vytauto Žalakevičiaus filmui „Adomas nori būti žmogumi“.