Tarptautinę moters dieną UNICEF paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius aštuonerius metus maždaug 30 mln. moterų buvo atlikta ši procedūra, kurios metu iš dalies arba visiškai pašalinami išoriniai lytiniai organai.

UNICEF pranešė, kad mažėja moterų ir mergaičių, kurioms žalojami lytiniai organai, procentas. Tačiau UNICEF įspėja, kad pastangos išnaikinti šią praktiką, siejamą su kultūrinėmis, religinėmis ar socialinėmis priežastimis, yra per lėtos, atsižvelgiant į sparčiai augančią žmonių populiaciją.

„Moterų lytinių organų žalojimo praktika nyksta, tačiau nepakankamai sparčiai“, – sakoma ataskaitoje.

Klaidingai manoma, kad ši praktika leidžia kontroliuoti moterų ir mergaičių seksualumą, tačiau ji, be kitų dalykų, gali sukelti rimtą kraujavimą ar net baigtis mirtimi.

Išorinių lytinių organų žalojimas ilgainiui gali sukelti šlapimo takų infekcijas, menstruacijų sutrikimus, skausmą, mažesnį seksualinį potraukį ir gimdymo komplikacijas, taip pat depresiją, žemą savivertę ir potrauminio sindromo sutrikimą.

Mergaitėms ši procedūra atliekama nuo kūdikystės iki paauglystės.

„Taip pat pastebime nerimą keliančią tendenciją, kad vis daugiau mergaičių šią praktiką patiria jaunesniame amžiuje, dažnai dar nesulaukusios penktojo gimtadienio. Tai dar labiau sumažina galimybę įsikišti“, – sakė UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell (Ketrin Rasel).

Pasak ataskaitos, vien tik Afrikoje lyties organų žalojimą patyrė apie 144 mln. moterų ir mergaičių, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose – šie skaičiai atitinkamai siekia 80 mln. ir 6 milijonus.

Moterų lytinių organų žalojimo praktika nyksta, tačiau nepakankamai sparčiai.

Somalis pirmauja tarp šalių, kuriose ši praktika, dar vadinama moterų apipjaustymu, yra paplitusi. Nurodoma, kad net 99 proc. Somalio 15–49 metų amžiaus moterų yra patyrusios lytinių organų žalojimą.

Remiantis ataskaita, didžiausią pažangą šioje srityje padarė Burkina Fasas, kur per tris dešimtmečius 15–49 metų amžiaus apipjaustytų moterų dalis sumažėjo nuo 80 proc. iki 30 procentų.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad 4 iš 10 moterų ar mergaičių, kurioms buvo atlikta ši procedūra, gyvena konfliktų draskomose šalyse, ir dėl spartaus gyventojų skaičiaus augimo ir politinio nestabilumo ten sunku užkirsti kelią šiai praktikai ir suteikti pagalbą nukentėjusiosioms.

„Etiopijoje, Nigerijoje ir Sudane yra daugiausia mergaičių ir moterų, kurioms konfliktų paveiktose šalyse buvo atliktas moterų lyties organų žalojimas“, – teigiama ataskaitoje.

Nors UNICEF teigiamai įvertino kai kurių šalių padarytą pažangą, ataskaitoje įspėjama, kad toli gražu nepakanka pastangų pasiekti JT tikslą iki 2030 metų išnaikinti šią praktiką visame pasaulyje.

„Kai kuriose šalyse, norint pasiekti tikslą iki 2030 metų, pažanga turėtų būti dešimteriopai spartesnė už didžiausią istorijoje pasiektą pažangą“, – teigiama ataskaitoje.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios labdaros organizacijos „Five Foundation“, kovojančios su moterų lytinių organų žalojimu, generalinė direktorė Nimco Ali (Minko Ali) teigė, kad UNICEF duomenys yra šokiruojantys ir kad reikia skirti daugiau lėšų siekiant kuo greičiau išnaikinti šią praktiką.

„Paskutinius šešerius šio dešimtmečio metus turime išnaudoti tam, kad pagaliau susidorotume su šiuo bjauriu mergaičių žmogaus teisių pažeidimu ir išgelbėtume kitą kartą nuo moterų lytinių organų žalojimo baisumų“, – išplatintame pranešime teigė ji. 

Tačiau, kitaip nei tūkstančiams kitų mergaičių visoje Rytų Afrikoje, E. Omwengai moters lytinių organų žalojimo (angl. female genital mutilation, FGM) operacija buvo atlikta ligoninėje, kur ją atliko sveikatos priežiūros specialistas. Tai – nerimą kelianti tendencija siekiant užtikrinti šios neteisėtos praktikos gyvavimą.

„Man buvo septyneri... niekas man nesakė, kad dėl to kils tiek daug problemų“, – prisiminė E. Omwenga, kuriai dabar yra 35 m.

Kenijai 2011 m. uždraudus FGM, mažai kas tikėjosi, kad ši, tradiciškai su viešomis iškilmėmis ir ceremonijomis susijusi praktika persikels į slaptas klinikas ir privačius namus, kur operacijas slapta atlikinės slaugės ir vaistinių darbuotojai.

Tiek vadinamąsias FGM operacijas pasitelkiant mediciną atliekantys sveikatos priežiūros darbuotojai, tiek bendruomenės teigia, kad, nepaisant pavojaus aukos fizinei, psichologinei ir lytinei sveikatai, tai yra „saugus“ būdas išsaugoti šį paprotį.

UNICEF 2021 m. paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad FGM operacijos pasitelkiant mediciną vis dažniau atliekamos Egipte, Sudane, Gvinėjoje ir Kenijoje, kur kyla grėsmė, kad bus nušluota visa pastarosios Rytų Afrikos šalies padaryta pažanga siekiant išnaikinti šią tradiciją, pagal kurią pašalinamas visas klitoris ar jo dalis.

Kenijos duomenimis, FGM operacijų skaičius sumažėjo dvigubai – „nuo 38 proc. 1998 m. iki 15 proc. 2022 m.“ Tačiau aktyvistai perspėja, kad tikrieji skaičiai gali būti didesni.

„Tradicijos nustelbia išsilavinimą“

Valdžios duomenimis, už 300 km į vakarus nuo Nairobio esančioje Kisio apskrityje daugiau nei 80 proc. FGM operacijų atlieka sveikatos priežiūros specialistai.

Doris Kemunto Onsomu metų metus atlikinėjo mokyklinio amžiaus mergaičių apipjaustymą šiame kalnų regione, manydama, kad tai yra kur kas saugesnis būdas nei jos pačios paauglystėje patirta tradicinė procedūra.

„Kadangi žinau apie infekcijos riziką, kaskart naudoju naują skalpelį“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo ji.

„Maniau, kad padedu bendruomenei.“

Užsiimant šia veikla, jai pavykdavo nemenkai prisidurti sveikatos priežiūros specialistės mėnesio atlyginimo, kol galų gale ji liovėsi tuo užsiiminėti.

Jos klientūra buvo pati įvairiausia, į ją kreipdavosi net aukštesniosios vidurinės klasės atstovai.

„Tradicijos nustelbia išsilavinimą. Prireikia daug laiko kai kurioms praktikoms pamiršti“, – teigė 67 m. moteris.

Sakoma, kad neapipjaustyta mergina taps kekše.

Inžinieriaus duktė Tina (tikrasis vardas yra žinomas) viešėjo savo senelės namuose Kisyje, kai vėlai vakare prisistatė sveikatos specialistas, kad jai ir jos aštuonerių metų pusseserei atliktų operaciją.

„Jaučiausi, tarytum pasaulio pabaiga, labai skaudėjo“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo ji, prisimindama, kad po to senelė liepė jai niekur nesirodyti, kol žaizda užgis.

Šiuo metu Nairobio universitete studijuojanti dvidešimtmetė siekia, kad ši praktika būtų uždrausta ir kalba, kad šį paprotį išnaikinti stengiasi vis daugiau FGM operaciją išgyvenusių merginų ir moterų.

Būdama jauniausia iš penkių Kisyje augusių seserų, Rosemary Osano sako „jautųsi spaudimą“ būti apipjaustyta.

„Visiems atrodo, kad mes persisunkėme Vakarietiška kultūra... todėl šią praktiką norima išsaugoti kaip būdą neprarasti ryšio su savąja kultūra“, – naujienų agentūrai AFP sakė 31 m. diplomuota specialistė.

„Išgelbėkite mane nuo FGM“

Šios tradicijos paiso ir daugelis emigrantų – nekreipdamos dėmesio į vietos įstatymus, į Keniją operacijai atlikti keliauja ištisos šeimos.

Praėjusių metų spalį Londono teismas vieną britę nuteisė už tai, kad trejų metų mergaitę nuvežė į Kenijos kliniką FGM operacijai pasitelkiant mediciną atlikti.

„Taip elgiasi ir elitas, jie žino, kad tai negerai, bet tai daro, kad apsaugotų savo kultūrą“, – naujienų agentūrai AFP sakė aktyvistė Esnahs Nyaramba.

„Sakoma, kad neapipjaustyta mergina taps kekše“, – pridūrė ji.

Prezidentas Williamas Ruto paragino Kenijos gyventojus liautis praktikuoti FGM, tačiau E. Nyaramba teigimu, valdžia pažeidėjų – tiek sveikatos specialistų, tiek aukų šeimų – atžvilgiu turėtų imtis griežtesnių veiksmų.

„Jei (patupdysite) vieną iš tėvų... už grotų ir tai nušviesite, žmonės ims bijoti.“

Tačiau kiti aktyvistai perspėja, kad dėl tokių priemonių ši praktika galėtų pasitraukti giliau į pogrindį.

Vietoje to organizacijos daugiau dėmesio skiria visuomenės informavimo kampanijoms ir stengiasi įtikinti šeimas rinktis kitokias apeigas brandai pažymėti, šventinius ritualus apjungiant su tradiciniais mokymais.

Neseniai Kenijos nepelno organizacijos „Manga HEART“ Kisyje surengtoje ceremonijoje maždaug 100 septynerių-vienuolikos metų amžiaus kitenge sijonus dėvinčių mergaičių dainavo dainas ir deklamavo eilėraščius, prašydamos savo tėvų „išgelbėti mane nuo FGM“.

Kuomet vaikams buvo įteikti „pasiekimų liudijimai“, švytintys jų artimieji ėmė ploti ir ūkti, o pati vieša ceremonija parodė, kad vis daugiau žmonių mano, jog šią pavojingą praktiką reikia užbaigti.

Kai kurios iš tą dieną šventėje dalyvavusių močiučių ir mamų labai gerai žinojo, apie ką yra kalbama.

„FGM metu praradau labai daug kraujo... tačiau negalėjau nieko padaryti, kad to neįvyktų“, – pasakojo E. Omwenga, gimdymo metu vos nemirusi trijų vaikų motina.

„Šiandien esu čia, nes mano mergaitei FGM operacijos nebus“, – sakė ji.

„Nenoriu, kad mano dukros kentėtų taip, kaip kentėjau aš.“