Reguliariai užsienio koncertų salėse ir įvairiuose festivaliuose pasirodantys pianistai šį kartą išskirtinai M. K. Čiurlionio namų prašymu parengtas koncertines programas, į kurias įtraukti ir M. K. Čiurlionio kūriniai, atliks Vilniaus publikai. M. K. Čiurlionio namai drauge su partneriais kviečia nepraleisti išskirtinės progos išgirsti šiuos fortepijoninės muzikos talentus M. K. Čiurlionio namuose.

Balandžio 11 d., ketvirtadienį, 18 val. ciklo atidarymo vakaro programoje atlikėjas Petro Bondaras derins dviejų skirtingų epochų kūrinius: J. S. Bacho ir J. Haydno muziką atliks greta kitų dviejų amžininkų C. Debussy ir M. K. Čiurlionio.

Balandžio 25 d., ketvirtadienį, 18 val. pirmą kartą M. K. Čiurlionio namuose pasirodysiantis atlikėjas Kristianas Riisageris, „Gradus“ mokyklos Orhuse (Danija), „Hanns Eisler“ (Berlynas) bei Karališkosios akademijos (Danija) absolventas atliks C. Nielsen, M.K. Čiurlionio ir J. Brahms kūrinius.

Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas.

Tęstiniame, nuo 2020 m. M. K. Čiurlionio namų vykdomame muzikiniame projekte – koncertų cikle „Dialogai su Čiurlioniu“ – savo muzikines programas, interpretacijas ir mintis jau pristatė kelios dešimtys tarptautinės fortepijoninės muzikos scenos solistų, taip pat duetai ir kolektyvai.

Programos, sulaukusios itin didelio susidomėjimo, atliktos ir kituose, nacionalinio kultūros kelio „M. K. Čiurlionio kelias“ partnerių, miestuose. Projekto gyvavimo metu įvyko ir pasaulinė premjera – kompozitoriaus ir smuikininko Mihkelio Keremo (Estija) drauge su pianistu Roku Zubovu pagal Čiurlionio sonatos smuikui ir fortepijonui eskizus sukurto naujo kūrinio „Neatsisveikinęs“ pristatymas.

„Dialogų su Čiurlioniu“ atlikėjų geografija iš tiesų įspūdinga. 2023 metais cikle dalyvavo mokslininkė Sara Crombach (Olandija), muzikologas, kompozitorius Charris Efthimiou (Graikija), fortepijoniniai duetai „Wasko“ (Lenkija) ir „Miroirs“ (Italija), Augusto Gocento (violončelė) ir Gabrielės Sutkutės (fortepijonas) duetas, solistai Johanas Randvere (Estija), Andrew Brownellas (JAV) ir Athina Giliopoulou (Graikija). 2022 metais pasirodė Gustavas Piekutas (Danija), fortepijoninis Vilijos Poškutės ir Tomo Daukanto duetas.

Džiazines programas atliko Dmitrijus Golovanovas (fortepijonas) drauge su Janu Maksimovičiumi (saksofonas) bei svečiai iš Latvijos trio „Equanimity“: Janis Rubikis (kontrabosas), Edgars Cirulis (fortepijonas) ir Rudolfs Dankfelds (mušamieji). Specialiai projektui buvo suburtas jungtinis styginių kvartetas „ČiurLys“: Nikita Nekh, smuikas (Ukraina), Natalia Radkova, smuikas (Ukraina), Ugnė Gaučiūtė, altas (Lietuva), Gaudas Paulius Krištaponis, violončelė (Lietuva).

2021 ir 2020 metais M. K. Čiurlionio namų publika ir Vilniaus miesto svečiai mėgavosi Peterio Laulo (Estija), Urio Brenerio (Izraelis), Alexanderio Panizzos (Kanada), Dmitryjaus Mayborodos (Vokietija), Steno Lassmanno (Estija), Mariuszo Drzewickio (Lenkija) rečitaliais.

Ketvirtus metus vykdomas M. K. Čiurlionio namų projektas sėkmingai prisideda prie užsienio šalių atlikėjų įtraukimo į Lietuvos muzikos pasaulį. Projekte dalyvavę atlikėjai, įtraukdami Čiurlionio kūrinius į savo repertuarą ir juos atlikdami kitose tarptautinėse scenose, garsina mūsų šalies kultūrą ir, žinoma, didį kūrėją.

Muzika – tai viena universaliausių kalbų, leidžiančių šiuos tikslus įgyvendinti. Kaip yra sakęs pats Čiurlionis, „muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas“.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneris knygynų tinklas VAGA.

Tai jau bene penkiolikta vieno svarbiausių M. K. Čiurlionio palikimo tyrinėtojo V. Landsbergio knyga apie garsiausiąjį lietuvių menininką. Joje, kaip pažymi pranešime M. K. Čiurlionio namai, skaitytojas atras labai įvairius tyrinėtojo užrašus iš asmeninio archyvo, įvairiomis progomis sakytas kalbas, mintis apie atskirus M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos kūrinius bei saitus, jungiančius skirtingas M. K. Čiurlionio saviraiškos sritis.

Knygoje, suskirstytoje į kelias pagrindines tematines erdves, apimančias mažiau nagrinėtus menininko biografijos aspektus, muzikos ir tapybos raiškos giminingumą, kūrybos išsaugojimą ir sklaidą po autoriaus mirties bei apmąstymus apie čiurlionistikos ateities kelius, vietą atranda ir niekur iki šiol neskelbti straipsniai, ir naujai parašyti V. Landsbergio apmąstymai, todėl kai kuriuos knygos tekstus skiria daugiau kaip 60 metų. Mozaikiškas knygos tekstų išdėstymas skaitytojui leidžia pajusti tyrėjo, visą gyvenimą neapleidusio M. K. Čiurlionio tematikos, dėmesio lauko kaitą ir jo santykio su didžiojo Lietuvos genijaus raidą – tai tarsi V. Landsbergio čiurlionistinė autobiografija.

V. Landsbergio knygos „Debesies laivu. Užrašai apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį“ pristatyme M. K. Čiurlionio namuose antradienį taip pat dalyvaus knygos redaktorė Dainora Mozerė, muzikologas Donatas Katkus bei leidyklos „Dominicus Lituanus“ vadovė Ramunė Landsbergienė. Vakarą moderuos pianistas Rokas Zubovas.

Gegužės 5 d., 19 val. susitikimų ciklo „Pasaulio kino vakarai su Audriumi Stoniu“ peržiūroje – dokumentinis ilgametražis filmas „Varpas“ (The Bell, 2007, režisierius Audrius Stonys) – užmojis patikrinti vietinę Platelių ežero legendą.

Legenda pasakoja, kad vieno skaidriausio ir paslaptingiausio Lietuvos ežero dugne jau keli šimtmečiai guli paskendęs varpas, atsiliepiantis iš gelmės. Ar šie gelmėje aidintys varpo dūžiai tikri? Ar juntamos vibracijos kadaise iš tiesų turėjo varpo pavidalą? Ar tiesa, kad varpas nuskendo ir tebėra dugne? Siekdami išnarplioti šios legendos prigimtį ir atsiradimą, filmavimo grupė ir narų komanda leidosi į paieškų ekspediciją – legendos pėdsakais nėrė į didžiausio ir giliausio ežero Žemaitijoje dugną.

Sakoma, kad laikui bėgant legenda turi kisti – tuomet ji išliks gyvybinga ir tikroviška. Taip įvyksta ir pagrindinio kino juostos subjekto „Varpo“ atveju. Kol Ekstremalaus nardymo klubo komanda ieško varpo gyvavimo įrodymų ežero dugne, vietos gyventojai, sodriai žemaitiškai šnekantys senieji plateliškiai, svarsto, ar tai tiesa, ar ne, ar jie girdėję, ar visai nieko nežinoję apie nugrimzdusį varpą. Tokiu būdu kino juostoje fiksuojama nauja legendos versija, kylanti iš mistika alsuojančio ežero dugno, lydima vis dar gyvo žodžio ir netikėtų atradimų.

Pasakodamas apie šį filmą, režisierius A. Stonys pabrėžia, kad „Varpas“ pirmiausiai buvo pabandymas pakalbinti žmones: „Iš tiesų visas filmas sukasi apie tai, ką žmonės prisimena ir kaip apie tai papasakoja. Galima sakyti, jie pasakoja apie tai, kad prisiminimas ir žmogaus atmintis yra svarbiau už faktinę egzistenciją, už materiją. Tai yra priežastis, kodėl kalbinau žmones – man buvo labai įdomu stebėti, kaip įvairios istorijos susikerta, viena kitai prieštarauja, viena kitą paneigia, arba tai, kaip tiesa yra slepiama po tuo istorijos pasakojimu. Tai kažkas labai svarbaus.“

A. Stonys, tarptautinį pripažinimą pelnęs Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, vienintelis tarp lietuvių dokumentinių filmų kūrėjų 1992 m. apdovanotas Europos kino akademijos prizu „Feliksas“, filmą „Varpas“ pirmiausiai pristatė tarptautiniame dokumentinių filmų forume Indijoje, Kalkutos mieste, kur sykiu skaitė paskaitas apie filmų kūrimo meistriškumą Satyajito Ray kino ir televizijos instituto studentams.

Filmo trukmė 56 min. Po filmo, kaip įprasta, bus kviečiama pasilikti pokalbiui. Renginys nemokamas, be išankstinės registracijos (gyva eilė). Durys atidaromos 18.30 val. Savičiaus gatvėje 11, Vilniuje.

Žodis ir muzika. Kūryba ir refleksija. Bendri siekiai ir skirtingos saviraiškos. Šių kultūros renginių metu pinsis abiejų menininkų žodinė kūryba ir Čiurlionio muzikos puslapiai, sujungiant viską į nenuspėjamą teksto, garso ir judesio ekspresiją.

Visus metus truksiančio kultūrinio-meninio ciklo „Vaizdavausi laimę...“ ašis – tai dvasinis Sofijos ir Konstantino ryšys, atsiskleidžiantis per jų intymius susirašinėjimus, pasakojimus ir išgyvenimus, aprašytus juos stebėjusių akių. Ciklas pristatys mažiau girdėtus, žinomus ar net iki tol dar nepažintus Čiurlionio ir Sofijos kūrybinės raiškos aspektus.

Teatralizuotuose muzikiniuose renginiuose aktoriai, šokėjai, muzikai atliks ir interpretuos Čiurlionio ir jo mylimosios Sofijos tekstus, lydimus Čiurlionio muzikos akcentų, taip primindami menininko talento daugiaplaniškumą, darbų dialogiškumą ir jo Vilniaus aplinkos spalvas, kurios vis dar mažai pažįstamos didžiajai visuomenės daliai.

„Pasitelkiant skirtingų sričių menininkus – aktorius tekstų skaitymui ir išpildymui, režisierę meninių idėjų vystymui ir novatoriškui jų pateikimui, muzikus, atstovaujančius įvairius muzikinius stilius, apšvietimo bei garso efektų profesionalus – stengsimės šiuos kultūros vakarus išauginti iš jau pabodusių ir nusistovėjusių muzikos ir tekstų renginių taisyklių. Sieksime juose darnaus tarpdiscipliniškumo, teatrališkumo, ieškosime performatyvių sprendimų. Šiuo ciklu norime žiūrovus nukelti į Čiurlionio laikmetį, nepamiršdami šiuolaikinio žiūrovo poreikių“, – pasakoja ciklo bendraautorė, režisierė Livija Krivickaitė.

K. Pleitos nuotr.

Ciklo „Vaizdavausi laimę...“ pristatomasis renginys „Čiurlionio laiškai į Vilnių“ vyks vasario 23 d. 18 val. Renginio metu jaunosios kartos aktorius Povilas Jatkevičius skaitys Čiurlionio Peterburge rašytų laiškų Sofijai Kymantaitei į Vilnių, Uosto gatvę, ištraukas, kurias papildys pianisto Roko Zubovo atliekami Čiurlionio Peterburge sukurti fortepijoniniai kūriniai.

Režisierė Livija Krivickaitė meninį vyksmą „Čiurlionio laiškai į Vilnių“ apibūdina kaip „dviejų Čiurlionių“ – rašytojo ir muziko – sintezę, patikint skirtingas jo saviraiškas profesionalams – žodinę dalį aktoriui Povilui Jatkevičiui, o muzikinę – pianistui Rokui Zubovui. „Šiuo renginiu siekiame supažindinti žiūrovus su buvusia Vilniaus Uosto gatve bei vieno ypatingo jos namo istorija, parodyti, jog pastarasis namas, kuriame gyveno ir mylimojo Čiurlionio laiškų laukdavo pati Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, vis dar tvirtai tebestovi dabartinėje Pamėnkalnio gatvėje”, – teigia Livija Krivickaitė.

Renginys nemokamas. Viso renginio metu vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys privalo dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną.

Šiuo ciklu M. K. Čiurlionio namai taip pat prisideda prie kvietimo švęsti 700-ąjį Vilniaus gimtadienį jau dabar, nes, kai gimtadienis 700-asis, pradėti švęsti nebus per anksti!

Pirmųjų seansų metu gausiai M. K. Čiurlionio namų fortepijono salėje susirinkusiai publikai buvo pristatyti dokumentiniai filmai „Laikas eina per miestą“ (rež. A. Grikevičius, 1966), „Tishe“ (rež. V. Kosakovskis 2003) ir „Neklystamas pasirinkimas“ (Unmistaken Child, 2008, rež. Nati Baratz, Izraelis), skatinę naujai permąstyti savo santykį su pasauliu.

Trečiasis susitikimas, kuris vyks lapkričio 11 d., ketvirtadienį, 19 val., kvies pažvelgti į paslaptingą menininko pasaulį. Šio vakaro programoje – trys trumpametražiai filmai, žvelgiantys į pašalinėms akims nematomą menininko pasaulį, kur iš skausmingo savęs nugalėjimo, geležinės valios ir nesuvokiamo pasišventimo gimsta neįtikėtino lengvumo kūriniai, maitinantys mūsų sielas. Šie trys filmai suteiks galimybę iš arčiau įsižiūrėti į pačią meno prigimtį.

Pirmasis vakaro filmas „Bolero būgnininkas” (1992) – garsaus prancūzų režisieriaus Patrice Leconte mini esė apie būgnininką Maurice Ravel „Bolero” koncerte. Antrasis, lenkų režisieriaus Rafal Skalski dokumentinis filmas „52%” (2007), kuris pasakoja vienuolikmetės Allos bandymo įstoti į prestižinę Sankt Peterburgo Vaganovos baleto akademiją istoriją. Trečiasis – „Keletas istorijų apie žmogų” (1983), režisieriaus Bogdan Dzivorski pasakojimas apie berankį dailininką Ježį Orlovskį.

Trijų filmų programos trukmė 47 minutės. Po filmų peržiūros žiūrovai kviečiami pasilikti pokalbiui.

„Kino vakarų metu mes praversime tik nedidelį plyšį į tą, kartais nematomą, dažnai neatrastą arba užmirštą kino lobyną. Kalbu ne apie dešimtmečiais nutolusią kino istoriją, bet ir naujausius filmus, kuriems prasibrauti iki mūsų sutrukdo paradoksali priežastis – jų gelmė, įdomesnė forma, nevienaplanis turinys – tai, kas daugeliui komercinio kino rodytojų kelia alergiją, neįveikiamą siaubą ir baimę“, – kviečia A. Stonys

Renginys nemokamas. Be išankstinės registracijos (gyva eilė). Durys atidaromos: 18.30 val.

Skambant Čiurlionio ir Mindaugo Urbaičio muzikai, trimatėje erdvėje prasideda žiūrovo pažintis su šešiasdešimčia dailininko paveikslų – tiek rečiau matomų, tiek puikiai atpažįstamų.

Menininko kūrybą ir jo kūrinių personažus jungiantis siužetas pristato Čiurlionio kurtą magišką pasaulį, jame gyvenančius veikėjus ir jų aplinką. Pradėjęs kelionę kaip žmogus, žiūrovas netrukus supras esantis kūrinio dalis: personažas, įgavęs sparnus, žvelgiantis į pasaulį iš paukščio skrydžio perspektyvos. Ištirpusios pasaulio ribos, kojos, paskendusios miglos ir rūko patale, kažkur toliuose sužibančios švieselės ir visą matantis žvilgsnis, įtaigiai perteikia šio itin įstabaus pasaulio subtilybes: žiūrovo kūnas tarsi ištirpsta ir tampa angelų gyvenimo dalimi. Tai – projektas, sužavėjęs ne vieną, teigiama M. K. Čiurlionio namų pranešime.

„Kaip kokybiškai ir pagarbiai kūrybinė komanda pažvelgė į M. K. Čiurlionio palikimą! Sutvertas pasaulis tiesiog spinduliuoja: ne vien tik Čiurlionio spalvomis, potėpiais, bet ir tam tikra čiurlioniška dvasia. „Angelų takai“ pranoko mano lūkesčius. Pasidariau jų gerbėjas ir džiaugiuosi... daugiau tokių angelų!“ – taip apie šį virtualios realybės projektą atsiliepia M. K. Čiurlionio namų vadovas, pianistas Rokas Zubovas.

Po patyrimų keliaujant „Angelų takais“ pažintį su Čiurlionio kūrybą kviečiama pratęsti apsilankant atnaujintame M. K. Čiurlionio memorialiniame kambaryje, kuriame jis 1907–1908 metais gyveno ir kūrė. Taip pat dar galima susipažinti ir su laikinąja paroda „Ferdinandas Ruščicas. Lilija Veneda“.

Filmo trukmė – 20 minučių. Čiurlionio namuose veikia dvi virtualios realybės stotelės. Vienu metu viena stotele gali naudotis vienas lankytojas.

Skambant Čiurlionio ir Mindaugo Urbaičio muzikai, trimatėje erdvėje prasideda žiūrovo pažintis su 60 dailininko paveikslų – tiek rečiau matomų, tiek puikiai atpažįstamų. Menininko kūrybą ir jo kūrinių personažus jungiantis siužetas pristato Čiurlionio kurtą magišką pasaulį, jame gyvenančius veikėjus ir jų aplinką. Pradėjęs kelionę kaip žmogus, žiūrovas netrukus supras esantis kūrinio dalimi: personažas, įgavęs sparnus, žvelgiantis į pasaulį iš paukščio skrydžio perspektyvos. Ištirpusios pasaulio ribos, kojos, paskendusios miglos ir rūko patale, kažkur toliuose sužibančios švieselės ir visą matantis žvilgsnis, įtaigiai perteikia šio itin įstabaus pasaulio subtilybes: žiūrovo kūnas tarsi ištirpsta ir tampa angelų gyvenimo dalimi. Tai – projektas, sužavėjęs ne vieną:

„Kaip kokybiškai ir pagarbiai kūrybinė komanda pažvelgė į M. K. Čiurlionio palikimą! Sutvertas pasaulis tiesiog spinduliuoja: ne vien tik Čiurlionio spalvomis, potėpiais, bet ir tam tikra čiurlioniška dvasia. „Angelų takai“ pranoko mano lūkesčius. Pasidariau jų gerbėjas ir džiaugiuosi... Daugiau tokių angelų!“ – apie VR projektą atsiliepia M. K. Čiurlionio namų vadovas, pianistas Rokas Zubovas.

Po patyrimų keliaujant „Angelų takais“ pažintį su M. K. Čiurlionio kūrybą kviečiama pratęsti apsilankant atnaujintame M. K. Čiurlionio memorialiniame kambaryje, kuriame jis 1907–1908 metais gyveno ir kūrė. Taip pat dar galima susipažinti ir su laikinąja paroda „Ferdinandas Ruščicas. Lilija Veneda“.

Filmo trukmė: 20 min. M. K. Čiurlionio namuose veikia dvi virtualios realybės stotelės. Vienu metu viena stotele gali naudotis vienas lankytojas. Bilietus į „Angelų takais“ platina Paysera.lt.

Organizatoriai: M. K. Čiurlionio namai Vilniuje ir „OKTA studio“.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras, „Telesoftas“ ir „Nebulos klasteris“.

Besitęsiantis karantinas ir COVID–19 pandemijos iššaukti suvaržymai verčia kultūros įstaigas ieškoti naujų bendravimo su kultūros mylėtojais galimybių, erdvių ir būdų. M. K. Čiurlionio namai Vilniuje nuo vasario mėnesio pradėjo kviesti antradieniais ir ketvirtadieniais apsilankyti jų internetinėse paskyrose ir pasmaguriauti pačia įvairiausia su Čiurlionio gyvenimu, kūryba, aplinka ir įamžinimu susijusia informacija. Labai plačiai auditorijai skirtose kaleidoskopiškai skelbiamose žinutėse ir Čiurlionio bendražygių portretai, ir jo vaikystės atsiminimai, ir visame pasaulyje atrandami menininko atminties įamžinimo faktai.

O kovo 10 dieną Čiurlionio namų YouTube kanale prasidės šešis mėnesius truksianti kelionė į Čiurlionio muzikos pasaulį, į kurią kviečia pianistas ir Čiurlionio namų Vilniuje vadovas Rokas Zubovas. Kiekvieną trečiadienį 17 val. Čiurlionio muzikos mylėtojai bus kviečiami pasiklausyti vis naujos muzikinių susitikimų ciklo „M. K. Čiurlionio etiudai su pianistu Roku Zubovu“ laidos.

Pianistas šiose trumpose Čiurlionio namų YouTube kanalui kuriamose laidose dalinsis savo įžvalgomis apie Čiurlionio kūrybą, menininko gyvenimo aplinkybes, laikmetį ir skambins savo prosenelio fortepijoninius kūrinius. Ciklą sudarys trisdešimt muzikinių susitikimų, aprėpiančių visą genijaus kūrybą ir gyvenimą. Paskutinysis, trisdešimtasis susitikimas planuojamas per Čiurlionio gimtadienį rugsėjo 22 dieną.

Šių koncertinių susitikimų forma Čiurlionio namai Vilniuje siekia užpildyti dėl karantino apribojimų atsiradusį kultūrinių renginių stygių, suteikti muzikos mylėtojams galimybę bent kiek patenkinti gyvo kultūrinio bendravimo poreikį.

Pianistas Rokas Zubovas paatviravo, kad šio ciklo idėja atsirado ieškant būdų nenutraukti koncertinės ir švietėjiškos veiklos: „karantino metu, man asmeniškai labai sunku susitaikyti su nuolat kintančiomis renginių organizavimo nuostatomis, nuolat tvyrančia nežinomybe kada ir kokiomis sąlygomis bus galima susitikti su muzikos ir kultūros mylėtojais. Pradžioje į galimybę internetu rengti klasikinės muzikos koncertus ar tiesioginiame eteryje susitikti su muzikos mylėtojais ir jiems gyvai skambinti žvelgiau labiau skeptiškai: neatrodė, kad techninės galimybės leistų užtikrinti tokio bendravimo kokybę, o tuo pačiu ir prasmę. Tačiau mėnesiai, leidžiami karantino sąlygomis, reikalavo pergalvoti aplinkybes ir ieškoti būdų. Supratau, kad muzikinis pasaulis jau niekada nebebus toks, koks buvo vos prieš metus, kad mes vis labiau įprasime internete atrasti gyvo bendravimo pakaitalų. Taip atsirado šių muzikinių susitikimų formatas, manau, pritaikytas labai plačiam interneto naudotojų ratui.“

M. K. Čiurlionio namai kviečia jau šį trečiadienį, kovo 10 dieną, 17 val. Čiurlionio muzikos mylėtojus į ciklo „M. K. Čiurlionio etiudai su pianistu Roku Zubovu“ pirmos laidos premjerą YouTube kanale.