Toks sprendimas priimtas papildomai įvertinus situaciją regionuose ir siekiant užtikrinti kultūros paslaugų teikimo juose tęstinumą, pranešė Kultūros ministerija.

„Lankydamasis regionuose išgirdau nemažai savivaldos atstovų ir kultūros centrų bendruomenių argumentų ir prašymų dėl šio reikalavimo. Jam įsigaliojant nuo 2025 metų yra sudaromos sąlygos tiems kultūros centrų vadovams, kurie šiandien puikiai dirba, tačiau neturi reikiamo išsilavinimo, per šį laikotarpį jį įgyti ir dalyvauti tolesniuose vadovų konkursuose“, – ministerijos pranešime teigė kultūros ministras Simonas Kairys.

Jo sprendimu rengiant naujus konkursus aukščiausios ir pirmos kategorijos juridinį statusą turinčių savivaldybių kultūros centrų vadovams turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją bus privalu nuo 2025 metų sausio 1 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 160 juridinį statusą turinčių savivaldybių kultūros centrų, iš jų 88 yra aukščiausios ir pirmos kategorijos.

Antros ir trečios kategorijos kultūros centrų vadovams nustatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Kultūros centro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Savivaldybių kultūros centrams kategorijos suteikiamos atsižvelgiant į jų vykdomą veiklą, darbuotojų skaičių, turimą materialinę bazę.

X. Bettelis sakė paprašęs Lotaringijos universiteto Prancūzijoje panaikinti 1999 metais jam suteiktą magistro laipsnį, „kad pašalintų bet kokias abejones dėl DEA (laipsnio) nuopelnų ir neprarastų pasitikėjimo akademiniu darbu“.

Jis neprisipažino plagijavęs, o pareiškime teigė: „Tuo metu neturėjau tikslo nieko suklaidinti.“

Kaltinimai plagiatu pasirodė Liuksemburgo leidiniui „Reporter“ spalį paskelbus straipsnį, kuriame teigiama, kad „daugiau nei trys ketvirtadaliai“ 1998 metais parašyto X. Bettelio baigiamojo darbo apie balsavimo reformą Europos rinkimuose buvo paimta iš nenurodytų šaltinių.

X. Bettelis tuo metu sakė, kad neprisimena detalių apie tai, ką jis veikė prieš kelis dešimtmečius, bet pabrėžė: „Galėjau – taip, galbūt ir turėjau – daryti dalykus kitaip“ savo akademiniame darbe, siekdamas šio laipsnio.

48 metų premjeras, pagal išsilavinimą teisininkas, anksčiau priimtas į Liuksemburgo advokatūrą, taip pat yra įgijęs kitą teisės magistro laipsnį Lotaringijos universitete.

Universitetas paskelbė savo pareiškimą, kuriame nurodė, kad po vidinio tyrimo paprašė X. Bettelio greitai perrašyti savo baigiamąjį darbą, įtraukiant „trūkstamas citatas“ ir pritaikyti jį prie dabartinių standartų kalbant apie nuorodas į kitus darbus.

Jis pranešė apie savo sprendimą X. Bettelį informavęs pirmadienį.

Savo pareiškime X. Bettelis pabrėžė universiteto išvadą, kad jis parašė „originalų darbą“, tačiau pripažino, kad nepateikė „atskirų teksto nuorodų atskiroms ištraukoms, kurios gali būti laikomos „plagiato forma“.

„Apgailestauju dėl šios situacijos ir prašau Universiteto priimti mano atsiprašymą ir mano sprendimą“, – sakė jis.

Vienas gairių iniciatorius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sako, jog tokia nuostata – siekiamybė, o ne imperatyvas.

Gairėse, kurioms Vyriausybė iki gruodžio turėtų parengti įgyvendinimo planą, įrašyta, kad „mokytojai pradeda dirbti savarankiškai tik įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį“.

Dabar Lietuvoje mokytojai turi būti įgiję aukštąjį išsilavinimą, bet magistro laipsnis nebūtinas. Reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją dabar pedagogai gali įgyti universitetuose ar kolegijose.

Įvertinant dabartinę vidurinio švietimo padėtį gairėse konstatuojama, kad mokytojų kolektyvai neatsinaujina: šalies mokyklose dirba daug vyresnių nei 50 metų pedagogų, o jaunesni nei 30 metų mokytojai bendrojo ugdymo mokyklose pernai tesudarė 3–5 procentus.

Pasak dokumento tam, kad geriausi abiturientai rinktųsi pedagogo profesiją, turi keistis pedagogo profesijos statusas visuomenėje. Anot gairių, tam būtinas kokybiškas pedagogų rengimas, patrauklios darbo sąlygos, profesinio tobulėjimo galimybės bei adekvatus atlyginimas.

„Manau, kad yra bendra siekiamybė turėti kuo stipresnius, kuo labiau išsilavinusius mokytojus. Ar tai daryti privaloma arba kaip tai daryti nuosekliai – tai ir reikia sudėlioti“, – BNS trečiadienį sakė ministrė.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ir dar penki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos parlamentarai užregistravo Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių projektą, kuriame nurodyta, kad „mokytojai pradeda dirbti savarankiškai tik įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį“.

Ministrė svarstė, kad šis reikalavimas galėtų būti taikomas tik tam tikros kvalifikacijos mokytojams, taip pat, ar tai tikrai turėtų būti būtina sąlyga pradėti mokytojo darbą.

Dabar Lietuvoje mokytojai turi būti įgiję aukštąjį išsilavinimą, bet magistro laipsnis nebūtinas. Reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją dabar pedagogai gali įgyti universitetuose ar kolegijose.

Tai numatyta Seime šešių parlamentarų registruotame Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių projekte. Jame nurodyta, kad „mokytojai pradeda dirbti savarankiškai tik įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį“.

„Čia yra tokia siekiamybė ir jinai yra svarstoma. Gairės yra programinis dokumentas, tai nėra imperatyvas, kad būtinai taip ir bus, tai reikės svarstyti, bet tai yra labai pageidautina. Daugelyje pasaulio šalių toks dalykas egzistuoja, kad mokytojai turi turėti magistro laipsnį“, – BNS antradienį sakė E.Jovaiša.

Anot jo, norint įgyvendinti šią naujovę reikės ir mokytojų rengimo institucinės reformos.

„Tai iš dalies su aukštojo mokslo reforma vyksta“, – teigė parlamentaras.

Jis negalėjo pasakyti, kokiai daliai pedagogų tektų papildomai mokytis.

„Aš nepasakysiu kokia dalis dabar turi magistro laipsnį, bet tai – ne retenybė“, – sakė E.Jovaiša.

Dabar Lietuvoje mokytojai turi būti įgiję aukštąjį išsilavinimą, bet magistro laipsnis nebūtinas. Reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją dabar pedagogai gali įgyti universitetuose ar kolegijose.