Galėjo važiuoti kitur

Kulautuvos reabilitacijos ligoninė yra Kauno klinikų filialas.

Vykti į reabilitaciją po širdies operacijos kaunietis Darius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) galėjo pasirinkti bet kurią tokias pasaugas teikiančią įstaigą.

„Galėjau dviem savaitėms važiuoti į Druskininkus, Abromiškes ar Palangą, tačiau pasirinkau Kulautuvą. Rinktis Palangą arba Kulautuvą medicinos personalas intensyviai siūlė man po operacijos gulint Kauno klinikose. Kulautuvoje tikėjausi gauti aukščiausio lygio reabilitacijos paslaugas. Jas gavau, tačiau vykdamas į Kulautuvą nesitikėjau, kad, užuot valgęs karštą maistą, dvi savaites maitinsiuosi tik drungnu“, – pasakojo pusamžis vyras.

Darius teigė, kad visas maistas, kuris turėtų būti karštas, pacientus čia pasiekdavo atvėsęs.

Atsidarai tą padėklą ir matai, kad turintis būti karštas maistas net negaruoja.

„Maistas mums buvo dalijamas uždengiamuose padėkluose. Atsidarai tą padėklą ir matai, kad turintis būti karštas maistas net negaruoja. Košė atvėsusi, sriubos ir antrieji patiekalai – taip pat. Aš nesu išrankus maistui, bet čia valgiau, kaip sakoma, atbulais dantimis“, – pasakojo vyras.

Netrukus pajusdavo alkį

Dariaus teigimu, apetito nepridėjo ir tai, kad visas maistas buvo pagamintas pagal specialią dietą. „Maiste visiškai nesijautė prieskonių. Jei dribsnių košė – tai virta be druskos, jei bulvių košė – tai tik bulvės ir vandens pėdsakai. Jokio sviesto ar grietinėlės. Suprantu, kad mes, kardiologiniai pacientai, turime būti maitinami pagal specialią dietą. Tačiau man toks maistas ir karštas neskanus, o kai jis šaltas – keliskart neskanesnis. Ne visi jį ir valgė. Mano palatos kaimynas tas dvi savaites taip ir prasimaitino iš namų jam atvežtu maistu“, – sakė Darius.

Pasak jo, netrukus paaiškėjo atvėsusio maisto priežastis.

„Pastebėjome, kad, prieš patiekiant mums pusryčius, pietus ir vakarienę, prie ligoninės pastato privažiuodavo automobilis, iš kurio iškraunamos dėžės su maistu. Paskui ir ligoninės personalas prasitarė, kad maistą mums atveža iš Klinikų Kaune. Taigi, apie pusvalandį tą maistą veža, paskui kol išdėlioja į padėklus, kol išvežioja į palatas, jis ir atšąla“, – pasakojo Darius.

Nors ir nebuvo skanu, vyras teigė stengęsis suvalgyti visą maistą. Tačiau netrukus pasijusdavo alkanas.

„Lėkštės, kuriose patiekiamas maistas, nedidelės, tad jos atrodo pilnos. Tuo metu lyg ir pasisotini, bet netrukus po pusryčių pradedi laukti pietų, po pietų – vakarienės. Įsivaizduokite, jei pietums gauni vieną nedidelį samtį sriubos, maltinį su dviem šaukštais bulvių košės ir papjaustytu kopūstu, tai išlaukti po keturių valandų tiekiamos vakarienės nebūdavo lengva“, – pasakojo vyras.

Per dvi savaites, spalio mėnesį praleistas reabilitacijos ligoninėje, jis teigė numetęs 3 kg svorio.

Kitokia nuomonė

„Kauno dienai“ pradėjus domėtis šia tema, redakcija sulaukė ir teigiamo atsiliepimo apie maistą Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Daiva (vardas pakeistas), prieš pusmetį čia reabilitavusis po stuburo operacijos, tvirtino, kad iš Kauno klinikų atvežtas maistas buvęs skanus ir neatšalęs.

„Tikrai labai geras maistas. Kartą net cepelinai buvo. Na, maistas gal kažkiek kitoks nei Klinikose. Tačiau ir skanus, ir daug, ir tikrai neatsimenu, kad būtų šaltas. Tiesa, neturėjau apetito, bet palatoje gulėjo dar viena moteris, tai, jei ko nenorėdavau, suvalgydavo ji ir labai gyrė, kad skanu kaip restorane. Dėl porcijos dydžio – tai juk ne valgyti ten važiuojame, o gydytis. Man net per daug to maisto buvo“, – teigė Daiva.

Kitaip paskirstė erdves

Kaip skelbiama Kauno klinikų interneto svetainėje, „Kauno klinikų filialas Kulautuvos reabilitacijos ligoninė yra vienas moderniausių reabilitacijos centrų, akredituotas teikti stacionarines ir ambulatorines I ir II lygio paslaugas pacientams, sergantiems kraujotakos ir nervų sistemų ligomis“.

Pozicija: Kulautuvos reabilitacijos ligoninė pristatoma kaip vienas moderniausių reabilitacijos centrų, teikiantis paslaugas pacientams, sergantiems kraujotakos ir nervų sistemų ligomis./ Kauno klinikų nuotr. 

Pacientai į šią ligoninę atvyksta po infarktų, insultų, taip pat po širdies ir neurologinių operacijų, kitų įvykių.

Ligoninės administracijos paprašėme pakomentuoti su maistu susijusią situaciją.

Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius teigė, kad, jau atidarant ligoninę, buvo nuspręsta kiek įmanoma didesnę ligoninės erdvę skirti reabilitacijos procesui, inovatyviai įrangai, pacientų patogiam naudojimuisi, sportavimo erdvėms.

Atvežamo maisto temperatūra nuolat stebima, prieš patiekiant maistą pacientams, įvertinamas jo kvapas, skonis, išvaizda.

„Tuo metu Kauno klinikose, rekonstravus ir atnaujinus maitinimo sistemą, buvo įdiegtos pažangios maisto gaminimo technologijos, todėl, atsižvelgiant į gamybinius pajėgumus, maistas gaminamas ir filialų pacientams. Nors maistas tiek Kauno klinikų pacientams, tiek ligoninės filialų pacientams gaminamas toje pačioje virtuvėje, tačiau valgiaraščiai skiriasi, atsižvelgiant į kiekvieno filialo poreikius“, – tvirtino R.Kubilius.

Jo žodžiais, Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje nuolat stebima, ar  pacientus tenkina maitinimo paslaugos.

„Siekiame, kad pasitenkinimo įvertinimas būtų didesnis nei 8 balai iš 10-ies. Daug dėmesio skiriama ir maisto tiekimo grandinei: atvežamo maisto temperatūra nuolat stebima, prieš patiekiant maistą pacientams, įvertinamas jo kvapas, skonis, išvaizda. Iki šiol, siekiant užtikrinti infekcijų kontrolę dėl COVID-19 ligos plitimo, pacientams maistas turi būti tiekiamas į palatas, tačiau net ir tada jis į palatas pristatomas ne mažesnės nei 63 °C temperatūros. Todėl komentaras, kad maistas buvo patiektas vos šiltas, yra abejotinas“, – teigė ligoninės vadovas.

Nekarštas: Dariaus teigimu, visas jam į palatą tiektas karštas maistas buvo atvėsęs. Skaitytojo nuotr.

Gali pasirodyti neįprastas

Į šią ligoninę reabilitacijos dažnai atvyksta pacientai, sergantys ūminėmis širdies ir kraujagyslių ligomis. Spalio pabaigoje procedūros čia buvo atliekamos 88 pacientams, sergantiems šiomis ligomis.

Profesoriaus teigimu, vienas iš reabilitacijos tikslų – pagal galimybes pakoreguoti ir gyvensenos būdą.

„Tad natūralu, kad daliai pacientų, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, maistas gali pasirodyti neįprastas: pusryčiams tiekiamos įvairiausių grūdų košės, patiekalus gaminant naudojama mažiau druskos ir riebalų, tiekiami daugiau skaidulų turintys patiekalai, – profesoriaus žodžiais, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės pacientai supažindinami su sveikesnio maisto pasirinkimo svarba ir stengiamasi visuomet tai pabrėžti. – Tam tikru sezono laikotarpiu organizuojame ir labai palankių pacientų įvertinimų sulaukusių sveikų patiekalų gaminimo užsiėmimų, kad jie, grįžę į namus, mokėtų ir žinotų, kaip pasigaminti sveikesnio maisto.“

Ligoninės vadovo teigimu, Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje gydomiems pacientams dietos parinkimas priklauso nuo ligos, rizikos veiksnių, gretutinių ligų, diagnozuoto cukrinio diabeto.

„Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis arba neurologinėmis ligomis, skiriame dietą, pagal kurią gaminant maistą, naudojama mažiau druskos ir riebalų. Ši ligoninė – pirmoji įstaiga Lietuvoje, kurioje vyresnio amžiaus pacientams, kuriems diagnozuotas senatvinio silpnumo sindromas, taikoma speciali dieta, kai, gaminant maistą, naudojama daugiau baltymų, pacientų dienos racione – daugiau baltyminių produktų“, – teigė R.Kubilius.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pokyčiai inicijuoti, siekiant, kad pacientai būtų maitinami kokybišku, subalansuotu, jų poreikius pagal susirgimą atitinkančiu maistu. Tai iki šiol užtikrino tik dalis gydymo įstaigų, kitoms, kaip parodė mobilios ekspertų komisijos vizitai įvairiuose šalies regionuose, tikrai būta kur pasitempti.

„Privalomų mitybos organizavimo taisyklių nustatymas buvo būtinas žingsnis, siekiant spręsti dešimtmečiais egzistavusią problemą. Džiaugiuosi, kad tą būtinybę suprato ir pačios įstaigos, palaikiusios idėją, aktyviai dalyvavusios derinimo procese. Šie sprendimai priimti tariantis, nes visų interesas tas pats – užtikrinti, kad pacientai gautų sveiką ir skanų maistą“, – sako ministras A. Veryga.

Aiškūs reikalavimai pacientams tiekiamam maistui iki parengiant naują tvarką nebuvo nustatyti. Tad problemų, pasak SAM, būta daug ir įvairių. Pavyzdžiui, maistas skurdus, mažai atsižvelgiama į mitybinę vertę, raciono subalansuotumą, itin trūksta daržovių, kurios sveikstančiam žmogui yra labai svarbios, baigiant tuo, jog maistas į palatas atkeliauja atšalęs, patiekiamas neestetiškai atrodančiuose induose ir kt.

Vadovaujantis naujausiais tyrimais sveikos mitybos srityje, Europos Komisijos (EK) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, nuo lapkričio 1 d. nustatyti tiekiamų maisto produktų kokybės reikalavimai, leidžiami cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekiai pacientų maitinimui tiekiamuose maisto produktuose. Taip pat nustatytas netiektinų maisto produktų sąrašas.

Be to, gydymo įstaigoms rekomenduojama maisto produktus įsigyti iš vietinių ūkių, kas leistų užtikrinti, kad į gydymo įstaigas būtų tiekiami švieži, sezoniniai produktai. Vis dėlto šis siūlymas yra rekomenduojamas, o ne privalomas.

Taip pat jau numatyta, kad darbuotojai, gaminantys dietinį maistą gydymo įstaigose, turės dalyvauti mokymuose, įgyti reikiamas žinias ir kompetencijas. Antraip tokio darbo jie dirbti tiesiog negalės. Tiesa, šiam reikalavimui įgyvendinti nustatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis. Jo metu bus parengta dietinių patiekalų gaminimo mokymų programa ir kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams, kurie galės vesti mokymus.

Kontrolę, kaip aprašo reikalavimų gydymo įstaigose laikomasi, kaip ir iki šiol vykdys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Bet mūsų medicina visagalė! Ministrą vis dėlto ištraukė iš ligos gniaužtų. Pagaliau. Praėjusią savaitę visiškai pasveikęs A.Veryga konstatavo, kad gydymo įstaigose maistas nėra skanus. Nesubalansuotas nei vyrams, nei moterims. Skurdus. Kartais ir atšalęs. O išvaizda patrauklus tik tokiam molberto meistrui kaip Pikaso, kuris, gaila, šių dienų nesulaukė ir lietuviškos ligoninių kulinarijos neįamžins drobėje "Pacientas kopūstuose".

Vis dėlto, vertinant iš šiuolaikinio meno pozicijų, apmaudu, kad pusryčių, priešpiečių, pietų, pavakarių ir vakarienės fluxus’sai uždraudžiami. Juk tai nepakartojama. Kol dar leidžiama, reikia filmuoti valgius ir valgytojus, įrašus skelbti "YouTube", viršyti visus žiūrimumo rekordus ir išgarsinti Lietuvą. Juk pasaulis nematęs, ką daro bedantė močiutė, kai slaugos ligoninėje ant spintelės tarp pietų ir vakarienės padedamos trys "barankytės" ir artipilnė stiklinė arbata vadinamo skysčio nepakartojamos spalvos. O kokiu skvarbiu žvilgsniu žiūri į nenusakomos spalvos bulvių tyrelę, rodos, tuoj plastmasinį "bliūdelį" lyg koks Kašpirovskis nustums žemėn.

Tačiau gal A.Veryga dar pasigailės pasveikęs. Negražus, neskanus maistas turi ir pranašumų. Pacientai neužsiguli ligoninėse. Jei patiekalai bus lyg iš restorano valgiaraščio, visi stengsis valstybės sąskaita sveikti kuo ilgiau. Nemokama medicina valstybei bus ne pagal kišenę.

Tokias aiškias mitybos organizavimo taisykles, kurios bus privalomos, o ne rekomendacinės kaip iki šiol, ligoninėms parengė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), padedama Lietuvos dietologų draugijos, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) atstovų.

„Ko mūsų pacientai neras savo lėkštėse, tai patiekalų, kurie bus riebaluose virti, skrudinti ir pagaminti tokia technologija, kuri neleidžia išsaugoti maisto savybių (...) Ligoninė nėra restoranas, pacientai neturėtų tikėtis restoraninio maisto, bet reikia pripažinti – bent jau dalyje sveikatos priežiūros įstaigų maistui tikrai pakankamai nebuvo skiriama dėmesio, maistas būdavo skurdus ir nebuvo atsižvelgiama į jo mitybinę vertę. Nors esame kraštas, kuriame patys auginame daržoves, bet pacientų mityboje daržovių ir vaisių trūkdavo. Pacientai skųsdavosi, kad maistas yra atšalęs ir patiekiamas neestetiškai. Ne visi maisto produktai yra blogi, bet jei sumetama į vieną lėkštę ir batono gabalą, ir dešrelę, ir viską užpila, nors ir skania ir gerai išvirta koše, tai, matyt, ir geriausias maistas neestetiškai patiektas nebus gerai vertinamas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

Ministro teigimu, aiškūs reikalavimai pacientams tiekiamam maistui iki šiol nebuvo nustatyti, tad problemų būta daug ir įvairių: pradedant tuo, kad maistas skurdus, mažai atsižvelgiama į mitybinę vertę, raciono subalansuotumą, itin trūksta daržovių, kurios sveikstančiam žmogui yra labai svarbios, baigiant tuo, jog maistas į palatas atkeliauja atšalęs, patiekiamas neestetiškai atrodančiuose induose ir kt.

„Reikia pripažinti, kad problema egzistuoja jau ne vieną dešimtmetį, dalis gydymo įstaigų išties per mažai dėmesio kreipia į pacientų maitinimą, o maistas ir skoniu, ir išvaizda primena sovietmetį. Žinoma, patekę į ligoninę neturėtume tikėtis maitinimo kaip aukščiausio lygio restorane, tačiau vienareikšmiškai maistas privalo būti kokybiškas, subalansuotas, pagamintas atsižvelgus į paciento būklę. Tad vertinu visų drauge nuveiktą darbą ir jo rezultatą, kuriuo, tikiu, netrukus galės įsitikinti ir ligoninėse gydomi žmonės“, – sakė ministras A. Veryga.

Tvarkos apraše, vadovaujantis naujausiais tyrimais sveikos mitybos srityje, Europos Komisijos (EK) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, nustatyti tiekiamų maisto produktų kokybės reikalavimai, leidžiami cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekiai pacientų maitinimui tiekiamuose maisto produktuose. Taip pat nustatytas nerekomenduojamų tiekti maisto produktų sąrašas.

Be to, gydymo įstaigoms rekomenduojama maisto produktus įsigyti iš vietinių ūkių. Tai leistų užtikrinti, kad į gydymo įstaigas būtų tiekiami švieži, sezoniniai produktai. Vis dėlto tai rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio nuostata.

Pasak LRVVKA atstovės Aidos Matulevičiūtės, maisto gaminimas pacientams – sudėtingas uždavinys tiek dėl specifinių pacientų poreikių, tiek dėl apimties. Tačiau tai, kad gerųjų pavyzdžių yra, ir ne vienas, jos teigimu, parodo, kad pacientams tiekti ir skanų, ir sveiką maistą nėra misija neįmanoma.

„Išties maitinimas ligoninėse yra itin specifiškas, virėjams tenka pasirūpinti keliasdešimčiai skirtingų dietų tinkančiais patiekalais, atsižvelgti į individualius poreikius. Tačiau tai tikrai ne priežastis užsimerkti ir pro pirštus žiūrėti į situaciją. SAM sprendimas parengti aiškias, pagrįstas taisykles sveikintinas. Jos tikrai pasitarnaus gydymo įstaigoms, siekiant užtikrinti, kad maisto gamyba nebūtų nuolatinė problema kaip iki šiol. O svarbiausia – laimės pacientai. Juk kiekvienas, atsidūręs ligoninėje, norėtume ne tik kokybiško gydymo, bet ir maksimalaus rūpinimosi, įskaitant ir sveikti padedantį maistą“, – sako A. Matulevičiūtė.

Svarbi ir darbuotojų, gaminančių dietinį maistą gydymo įstaigose, kvalifikacija, kuri ne visada yra pakankama. Pavyzdžiui, jei pacientas alergiškas pienui, virėjai, neturėdami reikiamų žinių, gali neįvertinti, kad tokiam pacientui negalima vartoti ir sviesto, arba kad sergantys celiakija negali vartoti perlinių kruopų ar sojų padažo, nes šiuose produktuose gali būti glitimo. Dėl to numatyta, kad maistą gaminantys darbuotojai turės dalyvauti mokymuose, įgyti reikiamų žinių, kompetencijų, antraip tokio darbo jie dirbti tiesiog negalės.

Šiam reikalavimui įgyvendinti nustatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis. Jo metu bus parengta dietinių patiekalų gaminimo mokymų programa ir kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams, kurie galės vesti mokymus.

Savo ruožtu gydymo įstaigų atstovai sako, kad naujoji tvarka papildomų rūpesčių nesukels, nes ir dabar dalies įstaigų administracijos, siekdamos, kad pacientai būtų maitinami kokybiškai, tvarkosi šeimininkiškai. Kitoms – teks pasitempti.

„Mūsų prioritetai, kalbant apie pacientų maitinimą, – šviežias, tinkamos temperatūros, skanus ir paciento poreikius pagal jo susirgimą atitinkantis maistas. Siekiant to, ligoninėje prieš dvejus metus atkurtas maitinimo skyrius, maistas pacientams gaminamas čia pat, tam specialiai įrengtose patalpose. Pacientų maitinimo kokybei užtikrinti jau dabar dedame ypatingas pastangas, naujos tvarkos įgyvendinimas mūsų įstaigoje nebus problematiškas. Atvirkščiai – kokybės reikalavimų nustatymas palengvins ligoninės darbą, padės įveikti tiekėjų atrankos, logistinius iššūkius bei leis ir toliau gerinti pacientų maitinimo paslaugos kokybę“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė dr. Jelena Kutkauskienė.

Jai pritaria ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė Diana Sokolovienė.

„Prieš keletą metų pradėjome maitinimo organizavimo pokyčius Kauno klinikose. Pakeitėme maitinimo sistemą, įsigijome modernią gamybos technologinę įrangą, intensyviai dirbame su valgiaraščio tobulinimu, todėl naujovės mūsų įstaigai nėra iššūkis. Esame pasirengę naujiems pokyčiams”, – teigia ji.

Tvarka įsigalios lapkričio 1 d., jos paisyti privalės visos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Ar pacientams užtikrinama teisinga mityba, kaip laikomasi tvarkos, ir toliau stebės bei vertins atsakingos institucijos.

Lėkštėje įdėta dešra, duonos ir batono riekė, gabalėlis sviesto. Šalia jų – pakelis cukraus.

„Negali sakyti, kad ministro Aurelijaus Verygos pastangos ir komisijos, tikrinančios ligoninės maistą, nedavė vaisių. Štai Jonavos ligoninė prie dešros ir duonos jau duoda ir paketėlį cukraus gyvenimui pasaldinti. Prasiplėši, susipili į burną, ko dar norėt.

Ir patalynė – švari, kvepianti. Tiesa su užrašu „Minzdrav“, tai maždaug 35-40 metų senumo, bet vis tiek geriau negu nieko“, – kritikos ministerijai negailėjo A. Tapinas.

Po šiuo įrašu internautai pasidalijo maisto nuotraukomis iš kitų Lietuvos gydymo įstaigų.

„Gruodžio 17 d. gulėjome su vaiku Klaipėdos infekciniame skyriuje. Vaiką, pamačius maistą, sublogino. Kvapas atitiko vaizdą. Paprašiau, kad kuo skubiau išneštų“, – rašė viena internautė.

Kai kurie internautai pasidalijo vaizdais ir iš užsienio ligoninių. 

„Maistas Norvegijos ligoninėje. Nieko „mandro“ – daržovės ir žuvies kotletai“, – pastebėjo viena moteris.

Portalas primena, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ekspertai pernai vyko į šalies ligonines ir vertino pacientams tiekiamą maistą.

Ministro Aurelijaus Verygos įsakymu sudaryta mobili ekspertų komisija ne tik vertino maisto kokybę, bet ir teikė patarimus bei rekomendacijas, kaip pagerinti ligonių maitinimą.

Tokie tikrinimai inicijuoti viešojoje erdvėje padaugėjus pranešimų apie prastai atrodantį ir nekokybišką maistą šalies ligoninėse.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tinklalapyje pirmadienį paskelbtos technologinės kortelės ir receptai, ministerijos teigimu, turėtų tapti pagrindu vaikų mitybą mokyklose organizuojančioms įstaigoms.

„Tai nebus, kad mes šimtui metų patvirtinsime tą valgiaraštį ir jis visą laiką toks ir bus – galima teikti pasiūlymus ir po kelių savaičių, suderinus, bus galima juo naudotis. Bet tai nebus prievolė – ir šiandien gali įstaigos ką nors naują paimti ir susikurti“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė ministras.

Pasak A. Verygos, nauji valgiaraščiai sudaryti atsižvelgiant į tėvų skundus, kad rugsėjį pakeitus moksleivių mitybos tvarkos aprašą, ne visose įstaigose pateikiamas skanus, estetiškas maistas. Ministras teigė, kad kai kurioms mokykloms „pritrūko fantazijos ką daryti“, tad valgiaraščiai, jo nuomone, bus reikšminga pagalba.

Tarp šimto patiekalų – ir egzotiškai skambantys: čija sėklų pudingas, burokėlių maltinukai, trintos brokolių, špinatų, tai pat pastarnokų sriubos, miežių, avižų, grikių košės.

Mes atsižvelgėme į tai, kas vaikams atrodė per stipru.

Technologines korteles ir patiekalus ministerija paskelbė savo tinklalapyje – šiuo metu dar laukiama visuomenės ir ekspertų pastabų, vėliau valgiaraščiai bus teikiami derinti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Tikimasi, kad iki vasaros pradžios virėjai panašias rekomendacijas parengs ir darželiams bei ligoninėms.

Ministras kartu pabrėžia, kad nebus keičiamas pats mokyklų maitinimo tvarkos aprašas, kuriuo apriboti druskos, cukraus kiekiai, draudžiamas šokoladas, apribotas bulvinių patiekalų racionas, įpareigota atsisakyti kito nesveiko maisto.

Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių (LRVVK) asociacijos prezidentas Jaroslavas Orševskis sakė, kad valgiaraščiai tėra „darbo pradžia“, laukia visuomenės, ekspertų pasiūlymų, ko trūksta valgiaraščiuose.

„Kortelių kol kas yra sukurta apie 100, su aprašais, su temperatūromis, bet jos yra dar tobulintinos, tas darbas yra tik pirmas žingsnis“, – sakė J. Orševskis.

Jis taip pat akcentavo, kad siūlomos receptūros nėra privalomos, o tėra „pagalba tiems, kurie pamiršo, ką daryti, arba kurie nebežino, ką naujo daryti“.

LRVVK atstovė Aida Matulevičiūtė tvirtino, kad naujasis meniu yra „sveikesnis ir su įvairesnėms alternatyvomis“, jis jau išbandytas vienoje mokykloje.

„Mes atsižvelgėme į tai, kas vaikams atrodė per stipru. Kita pusė – mes turime galvoti, kad maistas turi būti galimas paruošti šefams, virėjams (...), turime atsižvelgti į alergenus patiekalų sudedamosiose dalyse, turime atsižvelgti ir į kaštus“, –  aiškino ji. 

A. Matulevičiūtės teigimu, valgiaraščiai maitinimo paslaugų tiekėjams palengvins darbą, kadangi jau patvirtintų valgiaraščių nebereikės atskirai derinti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

Tarp siūlomų patiekalų nėra įprastų lietuviškos virtuvės akcentų – cepelinų, bulvinių blynų, plokštainio – pastarąjį ekspertai pakeitė į paprastą bulvių apkepą.

LRVVK atstovai patikino, kad pirmieji eksperimentai mokyklose parodė, jog vaikai mielai valgo net ir įprastai nemėgstamas daržoves – brokolius, špinatus, – jei jie patiekiami patraukliai ir skaniai.

A. Matulevičiūtė pripažino, kad čija pudingas vaikų nesužavėjo, nes jame nebuvo papildomų priedų, bet tokias naujoves, kaip viso grūdo avižų sausainiai, burokėlių pyragas, moksleiviai įvertino teigiamai.

J. Orševskis sakė, kad moksleiviams bus siūloma daugiau šviežių daržovių, nors neatsisakoma ir bulvių košės, taip pat, pavyzdžiui, orkaitėje keptos vištienos.