– Galbūt šaltis sutrukdė žmonėms ateiti?

– Turbūt taip, nes ir savivaldybėje, ir seniūnijose žmonių antplūdis pastarosiomis dienomis tikrai buvo nemažas, taip, kaip ir prekybos centruose, kuriuose mobiliosios komandos dalijo priemones.

– Kokie yra rezultatai? Kiek maišelių, kibirėlių išdalyta?

– Praėjo septyniolika dienų, kai savivaldybė dalija šias priemones, ir šiandien jau yra išdalyta 41 tūkst. kibirėlių ir maišelių komplektų.

– Kaip matau, dar liko, visiems užteks.

– Tikrai visiems užteks, kviečiame drąsiai ateiti tuos, kurie dar neturi, ir tinkamai rūšiuoti maisto atliekas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur vėliau keliaus tokios atliekos? Ar jūs stebėsite, kaip vilniečiams sekasi rūšiuoti?

– Taip, žinoma, stebėsime. Dar gana anksti kalbėti apie rezultatus. Po mėnesio nuo atskiro maisto atliekų rūšiavimo pradžios, sausio 1 d., galėsime matyti, kokie gi tie pirminiai rezultatai. Žinoma, taip greitai tikėtis stulbinančių rezultatų turbūt neverta ir reikėtų palaukti ilgesnį laikotarpį, tada jau galėtume matyti realią situaciją.

– Šiek tiek užtrunka pakeisti žmonių įpročius. Kiek žinau, reikia berods 20 ar 30 dienų.

– Labai norėtume, kad tiek užtektų šiai naujai sistemai ir naujam rūšiavimo įpročiui. Manome, kad reikės tikrai daugiau įdirbio, daugiau šviečiamosios veiklos, ką tikrai esame pasiruošę daryti – aiškinti, nuolat priminti, kodėl reikia atskirti, ką reikia atskirti ir kuo tai naudinga. Labai tikimės, kad tie gyventojų įpročiai susiformuos, bet iš esmės dabar reikia tik noro.

– Kibirėliai ir maišeliai dabar dalijami seniūnijose, savivaldybėse, taip pat populiariose vietose, kaip minėjote, prekybos centruose. O kur vėliau vilniečiai jų galės įsigyti? Ar jie bus parduodami parduotuvėse?

– Kibirėliai bus dalijami tol, kol visi gyventojai apsirūpins šia priemone. Maišelių vėliau pasipildyti galės ten, kur dalijami ir kibirėliai, nes tikrai dalysime dar kurį laiką. Labai tikimės, kad prekybininkai taip pat iniciatyviai pažiūrės į šį reikalą ir pradės prekybą tinkamais maišeliais, skirtais atliekų rūšiavimui, ir gyventojai galės ne tik atsiimti jų tam tikrose vietose, bet ir patogiai nusipirkti važiuodami būtiniausių prekių.

Pokalbį pratęsė „Vilnius TECH“ Tvarumo centro ekspertė Aušra Zigmontienė.

– Paskaičiuokime. 25 maišeliai trims mėnesiams – misija įmanoma?

– Misija tikrai įmanoma, jei rūšiuojame pakuočių atliekas. Paskaičiuokime, jei trims mėnesiams, vadinasi, savaitei – du maišeliai. Pradėjus rūšiuoti visas pakuočių atliekas – plastiką, stiklą, metalą, popierių, mišrių atliekų pas mus susidarytų tikrai nedaug, o iš jų reikia atskirti biologiškai skaidžias, organines maisto ir virtuvės atliekas. Tikrai tai nėra didelė problema.

– Maišelius, bent jau Vilniaus savivaldybėje, reikia mesti į mišrių atliekų konteinerį. Kokių čia galėtų būti minusų?

Visuomenę tikrai reikėtų šviesti ir atsakyti jiems į klausimus.

– Kažkada teko domėtis ir sužinojau, kad vienoje iš Norvegijos komunų tokia pati tvarka kaip Vilniuje. Taip pat žinau, kad praeitais metais gegužės mėnesį Ukmergės savivaldybė turėjo tokį bandomąjį projektą, kur atrūšiuotos maisto atliekos su tuo pačiu maišeliu buvo metamos į mišrių atliekų konteinerį. Privalumas galbūt, kad nereikia atskirai surinkti maisto ir virtuvės atliekų, nes jos kartu metamos į tą patį konteinerį. Tačiau kitas niuansas – kokia bus tų maisto ir virtuvės atliekų kokybė, kiek mes jų iš tikrųjų atskirsime? Tikrai ne visi gyventojai žino, kad tuos oranžinius maišelius prieš metant į mišrių atliekų konteinerį būtina kelis kartus užsukti ir užrišti, kad maisto atliekos neiškristų. Dar kitas niuansas – vežant kartu su mišriomis atliekomis, šiukšliavežėje visos atliekos yra presuojamas. Klausimas, ar tie maišeliai iš tikrųjų bus tokie patvarūs, ar jie netruks ir pan.

– Klausimų iš tikrųjų yra ne vienas, o sprendimas jau yra priimtas. Ar jums neatrodo, kad dabar vežimas yra pastatytas, o arklio nėra, kad visuomenė dar yra per mažai informuota?

– Labai daug dar yra į ką atkreipti dėmesį ir visuomenę tikrai reikėtų šviesti ir atsakyti jiems į klausimus.