Maisto krepšelio turinys
Į "Kauno dieną" kreipėsi vieno priešmokyklinuko mama Gintarė, papasakojusi, kokį maisto davinį per karantiną gavo jos vaikas. Moterį nustebino, kad vaikams išdalytas cukrus ir daktariška dešra, nors turėtų būti sveikas maistas.
Mokydamiesi įprastu režimu priešmokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai mokyklose maitinami nemokamai. Per karantiną valgykloms užvėrus duris, vaikams ruošiami maisto daviniai į namus. Juose turėtų būti panašūs produktai, kuriuos vaikai valgo švietimo įstaigose, žinoma, skirtumas tas, kad tėvai turi viską pagaminti.
Aš vaiką vien šlapenke turiu maitinti kelias dienas, nes kitaip suges ta dešra.
Tačiau Gintarė, gavusi maisto krepšelį, nustebo. Jame, be kita ko, buvo įdėta ir kilogramas cukraus. Nors mokykloje vaikai skatinami kuo mažiau vartoti cukraus, jo nededa į arbatą.
Ne ką mažiau nustebino ir kilogramas vadinamosios daktariškos dešros. Valgiaraščiuose nurodyta, kad vaikams pietums duodami mėsos kotletai, o dabar mažieji turi tenkintis dešra.
"Pasidomėjau, kodėl mėsa pakeista dešra. Sulaukiau kelių tėvų anoniminių žinučių, kad ir mokykloje vaikams vietoj kotletukų duoda tiesiog gabalą dešros su padažu. Susisiekiau su mokyklos direktore, gavau oficialų raštą, kad ta dešra, esą, atitinka visus reikalavimus ir ją galima naudoti vaikų mityboje. Tai skamba išties absurdiškai. Mokyklos vadovai aiškino, esą, dešra vaikams duodama dėl to, kad karantino metu sudėtinga užtikrinti maitinimo procesą. Tokie argumentai tikrai neįtikina", – stebėjosi Gintarė.
Kai kurių švietimo įstaigų vaikams vietoje mėsos dalijama daktariška dešra. (Evaldo Virkečio nuotr.)
"Be to, vaikui duoda kilogramą dešros. Ant pakuotės parašyta, kad, ją atidarius, dešrą reikia suvartoti per 48 valandas. Taip išeina, kad aš vaiką vien šlapenke turiu maitinti kelias dienas, nes kitaip suges ta dešra", – pridūrė pašnekovė.
Moteris nurodė, kad maisto davinyje dar buvo makaronų ir ryžių. Šių produktų nebūtina suvartoti iš karto, bet visa dešra, ko gero, liks neįveikta.
Sudėtyje – konservantai
Mažamečio vaiko mama atkreipė dėmesį, kokia dešra buvo padalyta priešmokyklinukams. Jos sudėtyje gausu ingredientų. Pastarieji niekaip nedera su jau kelerius metus valdžios reklamuojama vaikų sveiko maitinimo samprata.
Štai ant etiketės rašoma, kad daktariškos dešros sudėtyje yra vištienos, geriamo vandens, kiaulienos lašinių, kiaulių odelių, valgomosios druskos, prieskonių. Dėl šių sudedamųjų dalių priekaištų nėra, jos nepavojingos. Tačiau etiketėje taip pat nurodyta, kad yra stabilizatorių E450, E451, antiosidantų E300, E316, taip pat – tirštiklių E412, E407a, E417. Neapsieita ir be konservantų E250. Mama piktinosi, kad vaikams duodama visa puokštė E priedų.
"Kai vaikui renkamės produktus, vis tiek pasižiūrime, kad geresni būtų. Ant dešros rašo, kad tai aukščiausia kokybė, bet pagal sudėtį į aukščiausią tikrai nepanašu", – teigė Gintarė.
Nors dešroje yra konservantų, galinčių sukelti alergijas, SAM nurodo, kad tai esą galima tiekti vaikams. ("Kauno dienos" skaitytojų nuotr.)
Pasidomėjus, ką reiškia kiekvienas dešroje priedas, paaiškėjo, kad ne visi yra tokie nekalti. Pavyzdžiui, sudėtyje esantis konservantas natrio nitritas (E250) šaltiniuose įvardijamas kaip pavojingas. Jis prailgina dešros galiojimo laiką ir suteikia jai raudonesnę spalvą, tačiau žmonėms gali sukelti astmą ir alergiją. Naudojant šį konservantą jis gali reaguoti su hemoglobinu, skatinti migreną, ypač turėtų būti vengiama jo duoti hiperaktyviems vaikams.
Vengtini ir sudėtyje esantys stabilizatoriai. Dinatrio difosfatas (E450) ir pentakalio trifosfatas (E541) taip pat gali kelti alergijas bei astmą.
"Tikrai nemaniau, kad mokyklose ar darželiuose vis dar vyksta tokie dalykai. Šiek tiek gailiuosi, kad anksčiau nesidomėjau, koks maistas tiekiamas mokykloje. Nenoriu nieko įžeisti ar tuo labiau teisti, tik norisi atkreipti tikrų institucijų dėmesį, kurios turėtų užkirsti kelią tokiems dalykams", – apie tai, kad dabar dažniau stebės, kokį maistą mokykloje gauna jos vaikas, kalbėjo mama.
Nustebino tėvų reakcija
Moteris apie vaiko gautą maisto davinį parašė ir socialiniuose tinkluose. Įrašas sulaukė daug tėvų reakcijų, tačiau dauguma jų gerokai nustebino. Diskusijoje vyravo požiūris, kad reikia džiaugtis, jog iš viso ką nors duoda, o ne kritikuoti maisto krepšelio sudėtį. Esą, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.
"Iš tiesų nustebau, kiek mamų palaiko šią sistemą. Požiūris toks: jei duoda – imk ir džiaukis, o jei nepatinka – neimk ir palik vargingoms šeimoms. Požiūris keistas, kodėl mes turime skriausti vargingas šeimas su tokiais daviniais. Be to, juk vaikai yra maitinami iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tai kodėl jie negali už tą sumą gauti sveikų produktų, o ne beverčių dešrų ir cukraus?" – retoriškai klausė pašnekovė.
Ji laikėsi pozicijos, kad tiek ministerija, tiek pačios mokyklos bendruomenės turėtų būti suinteresuotos, kad vaikai būtų maitinami tinkamai, o konkursus laimėjusios bendrovės turėtų tiekti kokybišką maistą.
Vaikai yra maitinami iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tai kodėl jie negali už tą sumą gauti sveikų produktų, o ne beverčių dešrų ir cukraus?
"Manau, kad didžiausia problema yra ne davinys, bet pati sistema. Ar logiška, kad tokie produktai, su tokiomis sudedamosiomis dalimis, pasiekia ugdymo įstaigas? Ar apskritai šioje sistemoje yra atsakingų asmenų, kurie gilinasi, kokius produktus užsako, o gal vis dar manoma, kad vaikus maitinti galima bet kuo?" – stebėjosi Gintarė.
Nustebino ir savivaldybę
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė "Kauno dienai" teigė, kad tokie maisto daviniai yra netoleruotini, nes vaikams neturėtų būti duodama nei cukraus, nei dešros.
"Sausas davinys turi atitikti sveikatos apsaugos ministro pateiktus reikalavimus. Esant situacijai, kai krepšelis netenkina tėvų poreikio, jie turi teisę jį grąžinti ir pareikalauti, kad produktai atitiktų visavertės mitybos poreikius. Tam, kad tokių nemalonių situacijų būtų išvengta, Švietimo skyrius nuolat tikrina, kokius davinius maitinanti organizacija atiduoda mokiniams. Jei pastebime netinkamų maisto produktų, prašome juos pakeisti. Taip pat mokykloms rekomenduojame iš anksto kalbėti ir derintis su auklėtinių tėvais ir pasitarti, kokių produktų krepšelyje jiems reikėtų labiausiai", – aiškino specialistė.
Švietimo ir ugdymo įstaigų vadovams yra pateiktos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtos rekomendacijos. Jose aiškiai įvardyta, kad sausame davinyje turėtų būti mėsos, daržovių, taip pat prašoma vengti cukraus, aliejaus, majonezo, kečupo. Pagal ministro įsakymą, už maitinimo organizavimą yra atsakingas švietimo įstaigos vadovas. Jis bendradarbiauja su maitinimo paslaugos teikėjais, visuomenės sveikatos specialistais, dirbančiais mokyklose, ir koordinuoja maisto davinio turinį.
"Vaikai turėtų gauti visavertį ir kaip įmanoma sveikesnį maistą. Maisto davinys ir skirtas tam, kad negalėdami pavalgyti šiltų pietų mokykloje vaikai visaverčius pietus galėtų gauti namuose. Todėl jis ir turėtų būti subalansuotas būtent tam. Visuomenės sveikatos specialistai mokyklose turėtų prižiūrėti, ar krepšelio turinys atitinka visus sveiko maisto kriterijus.
Siekiame, kad mažieji kauniečiai būtų maitinami kuo sveikiau ir ekologiškiau. Dėl to pakeista viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvauja maitintojai, tvarka", – komentavo O.Gucevičienė.
Ministerijos paaiškinimas
"Vaikų maitinimui draudžiamų tiekti maisto produktų sąraše nenurodytas nei cukrus, nei virta dešra. Tačiau cukraus kiekis tiekiamuose vaikų maitinimui patiekaluose yra reglamentuotas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše. Kai vaikų maitinimui formuojami maisto daviniai, gali būti cukrus, nors jis neįtrauktas į rekomenduojamų maisto produktų sąrašą. Žinoma, svarbu, kad cukrus nebūtų dalijamas nuolat, nes yra siekiama, kad maisto davinių sudėtis kuo labiau atitiktų reikalavimus.
Bliūkšta valdžios postringavimai apie sveiką vaikų mitybą. (Evaldo Virkečio nuotr.)
Virta dešra taip pat nedraudžiama tiekti vaikų maitinimui, jei tai aukščiausios kokybės mėsos gaminys, atitinkantis nustatytą sudėtį (neturi būti tam tikrų maisto priedų, neviršyti druskos kiekio, nebūti GMO sudedamųjų dalių ir t.t.). Taip pat reikia paminėti, kad virtą dešrą leidžiama tiekti vaikų maitinimui ne dažniau kaip kartą per savaitę. Todėl kilogramas šlapios dešros yra per didelis kiekis", – teigė SAM atstovai.
Pasak specialistų, formuojant maisto davinius rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, vaisiai, grūdiniai (viso grūdo gaminiai, kruopos, kruopų produktai, duonos gaminiai ir kt.), ankštinės daržovės, pienas ir pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti), kiaušiniai, riešutai, liesa mėsa, žuvis ir jos produktai, aliejai, sultys ir sriubos.
SAM pakomentavo ir dešroje nurodytą sudėtį. Pasirodo, kad vaikams galima duoti produktus, kuriuose yra konservantų ir stabilizatorių.
"Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo 3 priede yra išvardyti maisto priedai, kurių neturi būti vaikams tiekiamuose maisto produktuose. Laiške nurodyti virtos dešros sudėtyje esantys maisto priedai į minėtą aprašo priedą neįtraukti. Tvarkos apraše nustatyta, kad vaikų maitinimui tiekiami maisto produktai turi atitikti griežtus maisto saugos ir kokybės reikalavimus, kurie reglamentuoti teisės aktais", – teigė SAM.
Komentaras
Audrius Murauskas
Lietuvos tėvų forumo atstovas
Nors yra tekę matyti ir labai gerų pavyzdžių, deja, bet dažniau vaikams skirtas maisto krepšelis liūdina. Kol kas nežinome, nuo ko priklauso krepšelio turinys, bet didelė tikimybė, kad kai kuriose ugdymo įstaigose yra reiklūs vadovai, kurie sugeba surasti bendrą kalbą ar poveikio priemones neatsakingiems maisto tiekėjams.
Nemažai maisto tiekėjų naudojasi dabartine situacija ir bando uždarbiauti, nes kai kurie produktai yra tiesiog apgailėtini. Jie neatitinka šeimų poreikių, bet, matyt, yra naudingi toms įmonėms. Kai šeima gauna didelį šlapios dešros gabalą, kuris galioja kelias dienas, tai reiškia, kad šis maistas nėra toks maistingas. Be to, neskatinama maisto įvairovė, nes, norint dešros neišmesti, reikia ją kelias dienas valgyti. Kalbėti tokiais atvejais apie visavertę mitybą tikrai negalima.
Abejonių kelia, ar tikrai maisto tiekėjai atsižvelgia į sveikatos ministro įsakymą, kuriame aiškiai reglamentuotas sveikatai palankus maistas. Negalime daviniuose matyti virtų dešrelių, kurios pažaliavusios nuo pelėsio, ar viso litrinio stiklainio majonezo, kuris baigia galioti po kelių dienų. Tai protu nesuvokiami dalykai. Valstybė turi gerų norų karantino metu nuo tėvų nuimti vaikų maitinimo naštą, tačiau, kai siūlomas toks maistas, pinigai švaistomi veltui.
Tokią situaciją galėtų išgelbėti maksimalus ugdymo įstaigų bendruomenių įgalinimas, kad jos pačios nulemtų, kuriuos maisto produktus pirkti, kokius tiekėjus pasirinkti. Šiuo metu daugiausia laimi pasiūliusieji mažiausią kainą. Todėl vaikams vežami ne jiems skirti maisto produktai. Kai mes atliekame tyrimus, matome, kad tiekėjai dažnai negali nupirkti maisto už tas kainas, kurias nurodė konkursuose, todėl jie renkasi žemiausios kokybės produktus.
