Už tokias Veterinarijos įstatymo pataisas antradienį balsvo 78 Seimo nariai, prieš – 28, susilaikė 21.

Dabar tarnybos vadovą žemės ūkio ministro teikimu priima ir atleidžia Vyriausybė, o jo kadencija trunka ketverius metus. 

Seimas taip pat įteisino naują vyriausiojo veterinaro pareigybę. Šį pareigūną į pareigas skirs tarnybos vadovas ir bus atsakingas už veterinarijos politikos įgyvendinimą. Jis privalės turėti veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.  Dėl jo parlamentarai diskutavo ilgiausiai, jų pozicijos skyrėsi.  

Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika piktinosi, kad priėmus pataisas, leidžiančias tarnybos vadovui neturėti veterinaro išsilavinimo, Lietuvai atstovaus žmogus be specialiųjų kompetencijų.

„Dabar atsiras politinis vadovas ir kažkoks pilkasis kardinolas dar veterinarijos gydytojo pavaduotojas, kuris bus nepakeičiamas, nežinau, kiek kadencijų. Ir tas politinis vadovas, lyg turėtų atstovauti Veterinarijos tarnybai, bet, Europos kontekste visi veterinarijos tarnybų vadovai yra specialistai, jie diskutuoja dėl užkrečiamųjų ligų, dėl visokiausių kitų dalykų, kurie yra jų kompetencijų ribose. Ir žmogus be specialiųjų kompetencijų dabar atstovaus Lietuvai. Galbūt, aišku, bus siunčiamas tas pavaduotojas, bet jis, žinodamas, kad vadovo nuomonė yra vienokia ar kitokia, jis bus šališkas“, – svarstė K. Mažeika.

Tas dvigalvis slibinas, kurį bandoma sukurti, tikrai neatneš tos naudos, kurios tikimasi.

„Tas dvigalvis slibinas, kurį bandoma sukurti, tikrai neatneš tos naudos, kurios tikimasi“, – pridūrė jis.

Tame pačiame komitete dirbantis „darbietis“ Vigilijus Jukna taip pat pabrėžė, kad vyriausiojo veterinaro nebus galimybės pakeisti keičiantis įstaigos vadovams.  

Tuo tarpu konservatorius Vilius Semeška teigė, kad pataisomis tarnyba bus „pakeliama į kitą lygį“, nes jos vadovas gali nebūtinai būti veterinaras, tačiau gali būti geras vadovas, vadybininkas, gebantis atstovauti Lietuvos pozicijai, vykdyti tarnybos funkcijas ir politiką.

„Dar daugiau, pasipildo, žinoma, pavaduotoju arba vyriausiuoju veterinaru ir tai yra galima kokybiška, gera komanda, kuri galėtų papildyti viena kitą“, – pridūrė jis.  

Tarnybos vadovo skyrimo tvarką buvo siūloma keisti dar nuo 2021 metų sausio, kai konservatorius Andrius Vyšniauskas siūlė nustatyti, kad į vadovus galėtų pretenduoti žmonės, neturintys veterinarijos gydytojo kvalifikacijos. 

Tada parlamentaras aiškino, kad panaikinus šią prievolę kandidatuoti į pareigas galėtų ir aukštos kvalifikacijos vadybininkai iš šalies. Tuo piktinosi kai kurie parlamentarai, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija, jos nepalaikė tuometinis tarnybos direktorius Darius Remeika, turėjęs veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.  

Tarnyba nuolatinio vadovo neturi nuo praėjusių metų lapkričio, kai Vyriausybė atleido korupcija įtariamą Mantą Staškevičių.

Direktoriaus pareigas M. Staškevičius pradės eiti nuo balandžio 28 dienos, dabartiniam direktoriui Dariui Remeikai baigus kadenciją.

Numatytas pareiginės naujojo direktoriaus algos koeficientas –19,5.

Iki šiol M. Staškevičius dirbo VMVT direktoriaus pavaduotoju.

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, prašydamas ištirti, ar Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo protokole įrašytas sprendimas „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus veiklos ataskaitos“ ir su juo susijęs rugsėjo 28 d. nutarimas „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai ir Vyriausybės įstatymui.

Pareiškėjo prašyme nurodoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus veiklos ataskaita buvo svarstyta Vyriausybės pasitarime ir protokole įrašytu sprendimu jai nepritarta. Pareiškėjo teigimu, šis sprendimas buvo priimtas nesant Vyriausybės narių kvorumo: dalyvavo Ministras Pirmininkas ir šeši ministrai, nors Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir keturiolika ministrų. Pareiškėjas pažymi, kad šis Vyriausybės pasitarimo protokole įrašytas sprendimas buvo pagrindas jai priimti 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, kuriuo J. Milius buvo atleistas iš pareigų.

J. Milius, Vyriausybės sprendimu, iš pareigų atleistas 2016 m. nuo spalio 5 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas suabejojo Vyriausybės sprendimu iš pareigų atleisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių J. Milių ir prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Ministrų Kabineto sprendimas yra teisėtas. Teisėjui abejonių sukėlė tiek Vyriausybės sprendimas nepritarti J. Miliaus veiklos ataskaitai, tiek ir sprendimas jį atleisti.

Paties J. Miliaus teigimu, jo atleidimą lėmė politiniai motyvai, o Vyriausybė jo ataskaitos realiai nenagrinėjo, svarstymo metu pasitarime nebuvo visų Vyriausybės narių.

J. Milius 2016 m. vasarą sulaukė tyrimų dėl galimo piktnaudžiavo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Įtarta, kad buvęs tarnybos vadovas, veikiamas Seimo nario Petro Gražulio, siekė nuslėpti įmonėje „Judex“ rastus sanitarinius pažeidimus. Taip pat buvo susidomėta J. Miliaus dalyvavimu medžioklėje ir vakarienėje kartu su tuomete žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene, Latvijos žemės ūkio ministru Janiu Duklavu ir privačiais verslininkais.