Reikalavimai – labai aiškūs

Bendrojoje ES rinkoje visiems vartotojams turi būti teikiami vienodos kokybės to paties prekės ženklo produktai. Vienai valstybei spręsti skirtingos produktų kokybės problemą sudėtinga, todėl ES šalių bendradarbiavimas atliekant tyrimus yra ypač svarbus.

Įstatymai verslininkus įpareigoja vartotojams suteikti išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamus produktus ir jų sudėtį bei atitinkamai ženklinti prekes. Naudoti analogišką pakuotę (tą patį prekės ženklą ir prekinę išvaizdą) skirtingo skonio ir sudėties produktams yra nesąžininga, nes tokiu būdu piktnaudžiaujama vartotojų pasitikėjimu prekės ženklu.

Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT), patikrinimų metu planuojama įsigyti prekių, kuriomis prekiauja ūkio subjektai, gaunantys jas tiesiai iš užsienio, ir palyginti šių prekių ženklinimą su parduodamomis didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose. Kilus įtarimų dėl analogiškų ne maisto produktų skirtumų, taip pat bus atliekami bandymai laboratorijose, kurių metu bus tiriamos analogiškų produktų fizikinės savybės. Numatyta atlikti palyginamuosius bandymus šių gaminių: skalbimo, valymo priemonių, higienos reikmenų, vaikų priežiūros prekių.

Situacija mažai keičiasi

2019 m. pristatytoje pirmojoje tyrimo dalyje daugiausia dėmesio buvo skiriama maisto produktų sudėties skirtumams įvertinti. Tuomet tyrimas parodė, kad maždaug trečdalis išbandytų maisto produktų skiriasi savo sudėtimi. VVTAT paskelbė, kad antrąja tyrimo dalimi siekta išsiaiškinti, ar šiuos sudėties skirtumus galima atpažinti jusliniais žmogaus pojūčiais. Tyrimus atliko Jungtinių tyrimų centras.

VVTAT teigimu, juslinių skirtumų tyrimo rezultatai dabar nepaneigė pirmojo tyrimo išvados, kad maisto produktų skirtumai neatitinka geografinio modelio. Nepaisant to, nauji rezultatai parodė, kad jusliniai skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi produktuose, kurių sudėtis reikšmingai skiriasi. Pavyzdžiui, reikšmingi cukraus kiekio skirtumai pusryčių dribsniuose gali turėti įtakos bendram produkto saldumui. Priešingai, kai produktų skirtumai buvo nedideli, pavyzdžiui, nežymūs riebalų kiekio svyravimai bulvių traškučiuose, ekspertai negalėjo jų atpažinti.

Nauji rezultatai parodė, kad jusliniai skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi produktuose, kurių sudėtis reikšmingai skiriasi.

Naujo tyrimo metu išbandyta 20 maisto produktų, pirmojoje tyrimo dalyje parodžiusių sudėties skirtumus. Kiekvieno produkto pavyzdžiai buvo įsigyti 5–10 skirtingų valstybių narių. Kadangi produktų bandytojai buvo specialiai apmokyti atlikti tokius testus, tikėtina, kad paprastas vartotojas nebūtinai jaus tuos pačius produktų skirtumus. Ar ekspertai galėjo nustatyti juslinius skirtumus, priklausė ne tik nuo didelių ar mažų sudėties skirtumų, tačiau ir nuo naudojamų ingredientų rūšių: buvo galima nustatyti skirtumą tarp įvairių sintetinių saldiklių, tačiau skirtumo tarp natūralių saldiklių gazuotuose gaiviuosiuose gėrimuose nepastebėta. Beje, vartotojai savo sprendimą pirkti atitinkamą produktą grindžia ne tik jutimine patirtimi, tam įtakos gali turėti ir kiti elementai, pavyzdžiui, išlaidos.

Čekai prabilo pirmieji

Problema dėl dvejopos kokybės produktų Bendrijoje pradėta gvildenti 2016 m. pavasarį. EK atstovai akcentavo, kad nesąžininga praktika klaidinant vartotojus yra draudžiama, tačiau ES teisės aktai nenumato prievolės užtikrinti tą pačią produktų sudėtį visoje ES. Čekijos delegacijai pateikus akivaizdžių įrodymų, kad produktų kokybė skiriasi, Briuselis pažadėjo pasidomėti situacija ir ją ištirti. 2017 m. kovo 16 d. EK Teisingumo ir vartotojų generalinio direktorato organizuotame Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo komiteto posėdyje nustatytus produktų skirtumus pristatė ir Slovakijos atstovai.

2017 m. rugpjūtį dvejopos maisto produktų kokybės klausimas Lietuvoje buvo aptartas tarpžinybiniame pasitarime, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir VVTAT atstovai. Pasitarimo metu buvo pristatyta EK komisarų informacija, kad visoje ES bus siekiama nustatyti vienodą maisto produktų tyrimo metodologiją ir taip spręsti dvejopos maisto produktų kokybės problemas.

2017 m. rugsėjo 28 d. Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo komiteto posėdyje pristatytos ir aptartos EK gairės dėl ES teisės aktų taikymo dvejopos kokybės produktų atveju. Iki 2018 m. kovo numatyta parengti ir pristatyti bendrą maisto produktų kokybės tyrimų metodologiją, kuri turėtų detaliai aprašyti tyrimų procedūrą.

Lietuvoje atlikti tyrimai

Pas mus irgi 2017 m. VMVT ištyrė 33 rūšių maisto produktus (gyvūninės kilmės produktus, sausus pusryčius, kavą, arbatą, kakavą, sausainius, šokoladus, gaiviuosius gėrimus, majonezą, padažus, bulvių traškučius, kūdikių maistą, šokoladinį kremą) ir nustatė, kad 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Tyrimo metu taip pat buvo atlikta vartotojų apklausa, per kurią respondentų prašyta įvertinti, ar skiriasi to paties prekės ženklo (gamintojo) maisto produktų, parduodamų Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, kokybė. 77,2 proc. apklaustųjų atsakė, kad taip, 8,9 proc. – ne, 3,2 proc. teigė, kad jiems nesvarbu, o 10,8 proc. nurodė, kad renkasi lietuviškus produktus.

Pasak VVTAT, jau tada reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 75 proc. jų mano, jog vienos ES šalys gauna geresnės kokybės (tų pačių prekės ženklų) maisto produktus nei kitos. Vartotojų paklausus, ar pirktų Lietuvoje produktą, jeigu ant jo pakuotės būtų nurodyta, kad šio produkto sudėtis kitokia, nei tokios pačios prekės kitoje ES šalyje, 43,69 proc. respondentų nurodė, kad tokia informacija neigiamai paveiktų jų pasirinkimą: 30,8 proc. vartotojų tokio produkto greičiau nepirktų, o 12,88 proc. tikrai nepirktų.

Pusė respondentų, žinodami, kad produktas skirtas tik Rytų Europos šalių rinkoms, suabejotų, ar tokį produktą įsigyti. Tokį produktą pirktų vos 2,85 proc. respondentų. Tačiau net 60,55 proc. rinktųsi produktą, skirtą Vakarų Europos šalims, net ir žinodami, kad jis nei kaina, nei kokybe nesiskiria nuo kitoms šalims skirtų prekių. Atskleista, kad, vertinant produkto kokybę, sveikumą ir pasitikėjimą gamintoju, vartotojams pakanka pamatyti informaciją apie pagaminimo ir pardavimo šalį. Labiausiai pasitikima produktais, skirtais Vokietijai, Danijai ir Nyderlandams, mažiausiai – Lietuvai ir Latvijai.

Paprašius nurodyti, kurios ES šalys, respondentų nuomone, gauna geresnės kokybės tų pačių tarptautinių prekės ženklų produktus, iš 28 ES šalių respondentai iš viso nurodė septyniolika (sąraše pirmauja Vokietija, Švedija, Prancūzija), devynios šalys respondentų buvo nurodytos kaip gaunančios tokios pačios kokybės produktus kaip Lietuvoje (Lenkija, Latvija, Estija ir kt.) ir tik viena šalis (Rumunija) buvo nurodyta kaip gaunanti prastesnės kokybės prekes, nei tiekiamos Lietuvai.

Net 88 proc. respondentų mano, kad už vienodą produktų kokybę atsakingi gamintojai. Paklausus, kam labiausiai rūpi, kad tarptautinių prekės ženklų maisto produktų kokybė visose ES šalyse būtų vienoda, 43 proc. respondentų nurodė EK, 33 proc. – Lietuvos institucijas, o pačius gamintojus nurodė 32 proc. respondentų.

„Lietuva yra viena iš tų valstybių, kuri aktyviai kelia klausimą dėl dvigubos kokybės prekių Europos Sąjungos šalyse. Šiuo metu atrinkome konkrečias prekes ir jų gamintojų prašome paaiškinti, kodėl kai kurių prekių sudėtis Lietuvoje yra kitokia nei kitose ES valstybėse. Jei tie paaiškinimai nebus svarūs ir įtikinami, gali būti pradėtas tyrimas dėl nesąžiningos komercinės veiklos, už kurią numatytos baudos iki 100 tūkst. eurų“, – sako teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.

Atrenkant abejonių sukėlusius produktus buvo atsižvelgta į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos siūlymus, t. y. produktai buvo atrinkti pagal galimai „nesveikus“ ingredientus (tokius kaip palmių aliejus ir pan.), taip pat tam tikrų sudėtinių dalių skirtumus, kurie buvo akivaizdžiausi palyginus su kitomis valstybėmis, bei į produktų populiarumą tarp vartotojų. 

Bendrovių atsakymai į VVTAT paklausimą turi būti gauti iki spalio pabaigos.

Šis tyrimas – Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro tyrimų tąsa. Birželio mėn. centras paskelbė Europoje vykdyto maisto produktų tyrimo dėl dvejopos maisto kokybės rezultatus. 19-oje valstybių narių buvo įvertinti 128 skirtingi maisto produktai, siekiant išsiaiškinti dvejopos maisto produktų kokybės problemą. Lietuva pateikė duomenis apie daugiau nei 90 skirtingų maisto produktų.

Rezultatai parodė, kad nors daugeliu atvejų skirtingose šalyse parduodamų vienodos pakuotės produktų sudėtis nesiskyrė, tačiau 9 proc. atvejų rasta sudėties neatitikimų. Dar 22 proc. atvejų nustatyta ir pakuotės, ir produktų sudėties skirtumų. Lietuva taip pat nebuvo išimtis – palyginti su kitomis ES šalimis skyrėsi vienodos arba panašios pakuotės maisto produktų sudėtis. 

„Prekybininkas neturi nei svertų, nei priemonių kontroliuoti produktų sudėtį“, – ketvirtadienį parlamentinei tyrimo komisijai teigė mažmeninės prekybos bendrovės „Maxima LT“ teisės vadovė Inga Bartkevičiūtė.

Jos teigimu, produktų sudėtį lemia tai, jog gamintojai „skirtingus fabrikus turi skirtingose šalyse“.

„Gal iš vieno važiuoja šiek tiek vienokios sudėties, o iš kito – kitokios“, – sakė I. Bartkevičiūtė.

„Iki“ prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink“ komercijos direktorė Nijolė Kvietkauskaitė taip pat tvirtino, kad prekybininkai neturi galimybės pasirinkti, kuo prekiauti.

„Niekada nesame situacijoje, kad vietos platintojas ar gamintojas užsienyje pateiktų spektrą produktų ir sakytų – išsirinkite kokybę“, – aiškino N. Kvietkauskaitė,

Maisto produktų importuotojos „Eugestos“ komercijos direktorius Aurimas Stabingis pabrėžė, kad įmonė „neturime galimybės spręsti, kokios kokybės produkcija prekiaus“.

Tą patį tvirtino ir Austrijoje, Vokietijoje bei Vengrijoje gaminamus produktus į Lietuvą importuojančio „Nuko“ atstovas Artūras Daunoravičius.

„Receptūrų mes negalime įtakoti. Mes receptūrų nekuriame“, – aiškino A. Daunoravičius

Jis pripažino, kad kalakutienos į lietuvišką vaikams skirtą produktą dedama daugiau nei kitose šalyse, tačiau pabrėžė, kad tas skirtumas yra labai nedidelis – 0,4 gramo.

Tarptautinės maisto produktų gamintos „Nestle“ padalinio „Nestle Baltics“ korporatyvinių reikalų vadovė Ariana Rastauskaitė teigė, kad kai kurių to paties prekės ženklo produktų sudėties skirtumai galimi dėl vartotojų skonio, kurį aiškinasi pats gamintojas.

„Nestle“ investuoja į vartotojų pasitenkinimo ir skonio testus, kompanija daug investuoja tam, kad sužinotų, kaip patenkinti tuos lūkesčius, o skonis yra vienas esminių kriterijų,“ – aiškino A. Rastauskaitė.

Pasak jos, tokia pati kava, kuri tiekiama į Lietuvos rinką, patenka ir į Kroatiją, Serbiją, Bulgariją, Lenkiją, Daniją bei kitas Baltijos šalis.

Seimo komisijos dėl skirtingos kokybės prekių vadovė Guoda Burokienė po posėdžio teigė įsitikinusi, kad prekybininkų iniciatyvos, kad Lietuvoje vartotojams patiekiami maisto produktai būtų kitokios sudėties nei kitose ES šalyse, nėra. Tačiau ji apgailestavo, kad nei prekybininkai, nei tiekėjai sąlygų dėl sudėties gamintojams nediktuoja.

„Prekybininkai prie sudėties neprisideda. Dabar tai jau aišku. Ir jie įtikino. Bet tai, kad jie neieško, ar geresni, ar blogesni produktai – neišsiaiškina kokybės, tai yra truputėli gaila“, – kalbėjo G. Burokienė.

Seimas spalį sudarė šią komisiją aiškintis, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai. Tyrimą ji turi baigti iki pavasario sesijos, kovo 10-osios.

Tyrimas pradėtas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pernai rugpjūtį paskelbus, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Po tyrimo gamintojai teigė, kad pretenzijos dėl produktų kokybės – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi vartotojų skoniai, o ne produkto kokybė.

Aiškinsis, kodėl tyrimas vėlavo

Pasak komisijos vadovės „valstietės“ Guodos Burokienės, pirmame posėdyje trečiadienį bus išklausyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai.

„Tarnyba ne tik šiais metais yra atlikusi tyrimus. Ji ir anksčiau turėjo atlikinėti tyrimus. 2013 metais tirtos etiketės ir niekas nereagavo“, - BNS sakė G.Burokienė.

Seimas komisiją įpareigojo išanalizuos, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai ir ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių.

Tarnyba ne tik šiais metais yra atlikusi tyrimus. Ji ir anksčiau turėjo atlikinėti tyrimus. 2013 metais tirtos etiketės ir niekas nereagavo.

Komisija taip pat aiškinsis, kodėl VMVT produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.

Be to, komisija nustatys, kokių priemonių būtina imtis, kad būtų ištaisyta padėtis bei užkirstas kelias galimai diskriminacijai ateityje. Komisijai  be kita ko teks nustatyti, ar nesiskiria tuo pačiu prekės ženklu pažymėti Lietuvos ir kitų ES valstybių narių rinkoms tiekiami ne maisto produktai.

VMVT neseniai paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų produktų receptūra.  Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.

Turėjo tirti vartotojų teisių gynimo organizacijos?

Žemės ūkio ministerija, kurios nurodymu buvo tirta Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse parduodamų maisto produktų kokybė, dabar priekaištauja, kad tyrimui nebuvo pasitelktos visuomeninės vartotojų teisių gynimo organizacijos.

Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai pripažįsta, kad tyrimas, per kurį paaiškėjo, kad kai kurių to paties prekės ženklo produktų sudėtis skiriasi, nelaikomas oficialiu, todėl kai kurie parlamentarai mano, kad jis gali būti nepripažįstamas.

Žemės ūkio viceministras Saulius Savickis pareiškė, kad tarnybai reikėjo pasitelkti vartotojų teisių gynimo organizacijas arba veikti „bent su ambasadoriaus Vokietijoje žinia“.

„Būtų buvę geriau, kad tai būtų atlikusi vartotojų organizacija, paėmusi mėginius, pristačiusi ir ištyrusi. Dabar taip išeina, kad veterinarija važiavo į Berlyną daryti tų mėginių“, - pirmajame laikinosios tyrimo komisijos posėdyje teigė viceministras.

„Reikėjo pasitelkti vartotojų teisių organizacijas“, - priekaištavo konservatorius Kazys Starkevičius, kuriam iškilo abejonių dėl tyrimo legalumo.

Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas aiškino, kad jos specialistai viską padarė legaliai, gavus pavedimą iš Žemės ūkio ministerijos, suformavus komandą.

„Mes netraktavome, kad yra oficiali kontrolė, tai yra tik tyrimas. Netaikome jokių sankcijų, netraukiame (tyrimo rezultatų  - BNS) į mūsų oficialios kontrolės ataskaitas“, - posėdyje teigė D. Kliučinskas.

Jis vėliau žurnalistams teigė, kad daugelyje šalių, kur buvo atlikti analogiški tyrimai, juos atliko nevyriausybinės vartotojų teisių gynimo organizacijos.

„Jos visos instrumentus turi patikrinti, nupirkti, atvežti, rezultatus pristatyti mums ir tada mes galime sakyti, kad nevyriausybinės vartotojų teisių gynimo organizacijos tą atliko“, - teigė pareigūnas.

Jis taip pat pridūrė, kad nuo 2011 metų tarnyba nesėkmingai kvietė tokias organizacijas atlikti maisto produktų sudėties ir kainų tyrimus skirtingose šalyse.

Komisijos pirmininkė „valstietė“ Duoda Burokienė pranešė, kad šių organizacijų bus prašoma imtis tyrimų.

S.Savickis taip pat priekaištavo, kad į maisto produktų kokybę dėmesio nekreipia Sveikatos apsaugos ministerija.

„Šiandien pagal viską Sveikatos apsaugos ministerija dėmesį turėjo kreipti. Lygtai Žemės ūkio ministerija atsakinga už tai, kad vysta dvigubas ženklinimas, o ministerijos šitie žaidimai tarsi nedomina“, - priekaištavo žemės ūkio viceministras.

Anot jo, Lietuvos gamintojai taip pat gamina dvigubos kokybės produktus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktas tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23-jų iš 33-jų tirtų maisto produktų sudėtis, pranešė Žemės ūkio ministerija. Išsamūs tyrimo rezultatai bus paskelbti antradienį.

„Jei vartotojas perka visoje Europos Sąjungoje žinomą produktą, jis natūraliai viliasi, kad ragaus tą patį nuo Vilniaus iki Lisabonos, ir gamintojai turi tai užtikrinti“, - pranešime spaudai sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Anot jo, tyrimo rezultatai leis Lietuvai ir kitoms Vidurio ir Rytų regiono šalims siekti, jog visos Europos Sąjungos (ES) maisto rinka būtų vieninga kokybės atžvilgiu.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) praėjusią savaitę pareiškė, kad valstybių narių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės maisto produktų pardavimui kai kuriose ES šalyse.

B.Markauskas tada BNS teigė, jog toks siūlymas - EK bandymas „nusimesti atsakomybę“. Jo nuomone, Europos Sąjunga (ES) turėtų uždrausti tarptautinėmis korporacijoms gaminti Rytų Europos šalių rinkai skirtus maisto produktus su kitokia receptūra nei Vakarų europiečiams.

Vidurio ir Rytų Europos valstybės ne kartą perspėjo dėl jų šalyse parduodamų produktų, kurių sudėtis skiriasi nuo tų pačių produktų, stovinčių Vakarų Europos šalių parduotuvių lentynose. Produktų gamintojai teigia, kad šios pretenzijos - nepagrįstos ir atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne turinys.