Rūpėjo nauji skoniai

Eglė sako gaminti pradėjusi gal devynerių. „Vaikystėje atostogaudama pas močiutę iškepiau citrininį tortą su manų kremo pertepimu – jo skonį atsimenu iki šiol. Kremas buvo švelnus, tirpstantis burnoje. Vėliau pagaminau karamelinius grietinėlės saldainius, bananinį sviestą“, – prisiminimais dalijasi Eglė.

Jos įkvėpimu buvo močiutės prenumeruotas žurnalas „Moteris“, kurio pabaigoje visada rasdavo receptų. „Delnai niežėjo visus išbandyti. Būdavo labai smagu gaminti, o paskui ragauti. Norėjosi kažko daugiau negu blynų, kiaušinienės ar bulvių su rūgpieniu“, – pasakoja Eglė.

Gaminti maistą Eglei ir dabar – smagiausias užsiėmimas. Jai patinka skaniai valgyti, įdomu ragauti kitų ruoštą maistą. Ypač smalsu paragauti kažką naujo kelionėse.

„Dažnai tarsi vaikas nudžiungu paragavusi naujų patiekalų, – prisipažįsta pašnekovė. – Spėlioju, iš kokių produktų jie pagaminti, kokiomis žolelėmis paskaninti. Nebijau paprašyti recepto. Jeigu nepavyksta jo gauti, man patikusius patiekalus bandau atkurti savo virtuvėje.“

Eglės įsitikinimu, maisto gaminimas yra tikrų tikriausia kūryba, o visi, kurie gamina maistą, yra tam tikra prasme menininkai. Juk dažnam yra tekę pasigaminti skanų patiekalą turint tik kelis produktus. Posakis „Iš kirvio sriubą išvirti“ atsirado ne šiaip sau. Dėl to visiškai nebūtina būti baigus ypatingus mokslus – kiekviena mama, močiutė, tėtis ar senelis yra patys geriausi šefai.

Dėl sveikatos ir geros savijautos išmokau rinktis maistą. Atidžiai skaitau kiekvieno produkto sudėtį.

„Ar girdėjote prancūziškos svogūnų sriubos atsiradimo istoriją? Tai pats geriausias kūrybos pavyzdys. Po didelės ir ištaigingos puotos karaliaus rūmų virtuvėje neliko maisto. Virėjas turėjo suktis iš situacijos. Jis iš svogūnų, šampano likučių ir sūrio pagamino vėliau legendinę tapusią sriubą. Kūryba virtuvėje man yra smagiausia maisto ruošimo dalis“, – sako pašnekovė.

Produktus renkasi atidžiai

Prieš gerą dešimtmetį dėl sunkios traumos Eglės organizmas patyrė išsekimą, dėl ilgo medikamentų vartojimo atsirado rimtų sveikatos problemų. Suvalgiusi bet kurį sunkiau virškinamą patiekalą ji jausdavosi blogai, skausmai buvo nepakeliami. Skausmo nejausdavo tik tada, jei valgydavo vien vaisius ir daržoves.

Tačiau ji nusprendė nepasiduoti, nuėjo sunkų ir ilgą kelią, bet susigrąžino sveikatą. 30 dienų badavimas geriant vien vandenį, šviežių sulčių gėrimas, maitinimasis daigais, intensyvus sportas padėjo sugrįžti į gyvenimą.

Dabar moters mityba yra 70 proc. žalia augalinė – valgo daug šviežių, termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių. Kelis kartus per savaitę leidžia sau suvalgyti tai, ko nori, net jei žino, kad tai – ne pats sveikiausias maistas. Sako, laikantis aukso viduriuko taisyklės organizmas sugeba apsivalyti. Visada stebi, kaip jaučiasi suvalgiusi vieną ar kitą produktą – ar nori nuversti kalnus, ar tampa aptingusi ir mieguista. Kaunietės įsitikinimu, maistas turi žmogui duoti energijos, o produktai, kurie yra užauginti ar pagaminti naudojant chemines medžiagas, kenkia, kaupiasi organizme ir ilgainiui sukelia ligų.

„Dėl sveikatos ir geros savijautos išmokau rinktis maistą. Atidžiai skaitau kiekvieno produkto sudėtį. Savo gaminamuose patiekaluose naudoju naminių vištų kiaušinius, mūsų sode užaugusias kriaušes, obuolius, slyvas, pomidorus, agurkus ir žoleles. Grūdus perku iš ekologinio ūkio, kur nenaudojami pesticidai. Aliejų renkuosi tik šalto spaudimo. Visus produktus renkuosi ekologiškus ir tikrinu jų ekologiškumą. Iš tokių produktų patiekalai labai skanūs. Tiesa, chemikalais neapdoroti vaisiai ar daržovės greičiau genda. Tačiau, kai patiekalai skanūs, maisto lėkštėse nelieka. Juk toks ir turi būti maistas: sveikas, skanus, švariai užaugintas ir teikiantis mums energijos“, – sako moteris.

Mėgstantiems skaniai pavalgyti

Kaip pagaminti skanų patiekalą? Eglė tiki, kad svarbiausia – gera nuotaika ir meilė. Ji maistą visada ruošia su užsidegimu. Sako, jeigu esate pikti, pavargę ar nelaimingi – nesistebėkite, kad patiekalai nepavyksta.

„Gamindama maistą jaučiuosi laiminga. Paruošus skanų patiekalą apima džiaugsmas. Žinoma, ne visada sekasi. Būna, kad patiekalą tokį, koks turėtų būti, sukuriu tik iš penkto ar šešto karto. Stengiuosi tol, kol pavyksta. Žinios per dieną neateina. Nebijokite klysti, nes klysdami tobulėjame. Svarbiausia tikėti savimi ir nenuleisti rankų“, – drąsina pašnekovė.

Ilgą laiką savo kūryba virtuvėje džiugindama artimuosius, vieną dieną Eglė sugalvojo savo receptais pasidalyti – taip atsirado jos receptų tinklaraštis „Maistas ant stalo“.

„Restoranai dažnai slepia firminių patiekalų receptus, o restoranų šefai paslaptis atskleidžia tik brangiuose maisto gaminimo kursuose. Todėl pamaniau, kad mano išbandyti ar sukurti receptai gali būti naudingi ir kitiems. Mano receptai tinka tiems, kurie gali valgyti viską, ir tiems, kurie netoleruoja pieno produktų, miltų, cukraus ar nevalgo mėsos. Jie tinka visiems, mėgstantiems skaniai pavalgyti. Tikiuosi, mano receptai jums patiks, palengvins vaišių ruošimą ir praskaidrins artėjančias šventes“, – sveikindama su artėjančiomis Velykomis viliasi E. Angelė.

Džiovintais baravykais įdaryti kiaušiniai

5 kaimiški kiaušiniai,

3 šaukštai džiovintų baravykų (jeigu turite marinuotų grybų, irgi tiks),

1 nedidelis svogūnas,

3 šaukštai majonezo,

pipirų,

druskos.

Į dubenėlį suberkite džiovintus baravykus, užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite pastovėti 2–3 valandas. Kiaušinius išvirkite kietai. Nuluptus kiaušinius perpjaukite per pusę, atsargiai išimkite trynius ir sudėkite į dubenėlį. Smulkiai supjaustykite svogūną. Suberkite į iki vidutinės kaitros įkaitintą keptuvę ir lengvai apkepkite. Baravykus išgriebkite iš vandens, supjaustykite vidutinio dydžio gabalėliais ir sumeskite į keptuvę. Į keptuvę įpilkite tris šaukštus vandens, kuriame mirko baravykai. Pabarstykite druskos ir pipirų. Kiaušinio trynį sutrinkite šakute su dviem šaukštais majonezo. Sudėkite iškepusius svogūnus su baravykais, išmaišykite, paragaukite, jeigu reikia – pasūdykite. Į lėkštę įdėkite salotų ar žalumynų, sudėkite per pusę perpjautus kiaušinių baltymus. Į jų vidurį sudėkite po šaukštą baravykų įdaro. Viršų papuoškite majonezu, pabarstykite pipirais arba laiškiniais česnakais. Taip paruoštus kiaušinius šaldytuve galite laikyti iki dviejų dienų.

Rūkytos lašišos užtepėlė

Užtepėlei:

150 g tepamojo varškės sūrelio,

60 g grietinės,

60 g majonezo,

100 g rūkytos lašišos,

1 sauja laiškinių česnakų.

Patiekimui:

putpelių kiaušinių (tinka ir vištų),

ikrų, citrinos arba žalumynų papuošti,

pyrago arba juodos duonos.

Visus ingredientus sudėkite į elektrinę trintuvę ir sumalkite iki vientisos masės. Ant duonos užtepkite užtepėlės, uždėkite griežinėlį virto kiaušinio, papuoškite ikrais arba žolelėmis. Jei norisi aitrumo, įdėkite pusę šaukštelio kaparėlių. Jei norisi daugiau rūgšties, prieš trindami užtepėlę įspauskite šaukštą citrinos. Užtepėlę laikykite sandariame inde šaldytuve.

Orkaitėje kepta lašiša žolelių ir acto padaže

1 kg lašišos filė,

druskos,

alyvuogių aliejaus.

Žolelių padažui:

1 sauja petražolių,

1 sauja laiškinių česnakų,

1 sauja baziliko,

3 šaukštai obuolių acto,

5 šaukštai alyvuogių aliejaus,

1/4 šaukštelio druskos,

žiupsnis juodųjų pipirų,

2 žaliosios citrinos.

Nuplaukite lašišos filė. Įdėkite į kepimo skardą, paviršių ištepkite alyvuogių aliejumi. Tolygiai pabarstykite druska. Skardą su lašiša dėkite į iki 105–110 °C temperatūros įkaitintą orkaitę, per vidurį, nustatykite kaitinimą viršus–apačia. Kepkite 40–50 min. Iškepus ant žuvies susidaro baltos spalvos baltymų. Juos atsargiai nuvalykite. Padažui nuplaukite žoleles, nusausinkite, smulkiai supjaustykite. Suberkite į dubenį, supilkite alyvuogių aliejų, druską, šiek tiek juodųjų pipirų. Sugrūskite mediniu šaukštu, kad išleistų sultis. Įpilkite 1–2 šaukštus acto (paragaukite pagal skonį). Kai lašiša iškeps, ją supjaustykite 6 cm gabalėliais – porcijomis. Sudėkite į gražią lėkštę, ant viršaus sudėkite žoleles. Žaliąją citriną perpjaukite pusiau ir ant kiekvienos porcijos užspauskite šiek tiek sulčių. Patiekite su ryžiais ar šviežiomis daržovėmis.

Šokoladiniai putėsiai

Juodojo šokolado sluoksniui:

80 g juodojo šokolado,

60 g pieno (naudojau avižų),

150 g riebios grietinėlės,

2 g želatinos.

Pieniško šokolado sluoksniui:

80 g pieniško šokolado,

60 g pieno (naudojau avižų),

150 g riebios grietinėlės,

2 g želatinos.

Baltojo šokolado sluoksniui:

80 g baltojo šokolado,

60 g pieno (naudojau avižų),

150 g riebios grietinėlės,

2 g želatinos.

Pasiruoškite desertinius indus. Pasverkite 2 g želatinos, suberkite į indelį. Želatiną užpilkite verdančiu pienu (60 ml), išmaišykite ir palikite. Kartkartėmis pamaišykite, kol visai ištirps. Į nedidelį puodą įpilkite truputį vandens, į jį įstatykite stiklinį indą taip, kad dugnas liestųsi su vandeniu. Įjunkite vidutinę kaitrą, kad vanduo po stikliniu indu užvirtų. Į stiklinį indą sumeskite 80 g juodojo šokolado, uždenkite, kad ištirptų. Kai šokoladas ištirps, supilkite pieną su ištirpusia želatina ir viską išmaišykite iki vientisos masės. Išimkite iš puodo ir padėkite kiek atvėsti. Į plakimo indą supilkite 150 g riebios grietinėlės, išplakite, kol sustandės. Į išplaktos grietinėlės indą plakdami supilkite kiek atvėsusį šokolado ir pieno mišinį. Plakite iki vientisos masės. Kremą tolygiai supilstykite į desertines taures. Išplaukite ir išvalykite indus ir tą patį procesą pakartokite su pieniško ir baltojo šokolado sluoksniais. Turėkite omenyje, kad pilant ant viršaus naują kremo sluoksnį, tai daryti reikia labai pamažu, atsargiai, kad dėl stipresnės srovės sluoksniai nesusimaišytų, išeitų vienodi ir tolygūs. Desertines taures sudėkite į šaldytuvą ir palikite per naktį, patiekite kitą dieną.

– Kada pajutote aistrą gaminti ir tuo dalytis su kitais?

– Dar maža būdama vis bėgdavau pas mamą ar močiutę į virtuvę ir prašydavau leisti gaminti kartu. Norėjau išmokti pasigaminti kažką labai labai skanaus, pavaišinti kitus ir taip parodyti savo meilę. Visą gyvenimą tai mačiau šeimoje, dėl to ir pati norėjau išmokti maistu džiuginti artimuosius. Na, o viena pati virtuvėje suktis pradėjau aštuntoje klasėje. Iš pradžių gaminau tik sau ir net bijojau kažkam duoti paragauti – maniau, kad niekam nebus skanu, labai save nuvertindavau. Po truputį įgijau daugiau praktikos ir pasitikėjimo, o tada su sese pradėjome gaminti visai šeimai, draugams, giminėms. Svarbiausia yra norėti ir bandyti, nebijoti klysti, prašyti pagalbos, nes tik taip galima išmokti. Kai matai, kad kitiems patinka, – motyvacija gaminti, eksperimentuoti ir dalytis dar labiau didėja.

– Savo instagramo paskyrą valdote kartu su jaunesne seserimi. Kaip pavyksta sutarti virtuvėje?

– Meluosiu, jei sakysiu, kad visada sutariame puikiai. Dažniausiai gaminimo procesas būna linksmas, smagus, netgi sustiprina mūsų ryšį, sužinome viena apie kitą vis kažką naujo. Tačiau kartais pasitaiko ir nesutarimų, ginčų, kuriuos stengiamės kuo greičiau išspręsti. Nuo mažens išmokome tėvų diegtą taisyklę, kad maistas turi būti ruošiamas su meile – tai svarbiausias patiekalo ingredientas.

– Socialiniuose tinkluose dalijatės ne tik receptais, bet ir patarimais, informacija, susijusia su maistu, sveikata. Ar, būdama devyniolikos, pati laikotės maisto planavimo taisyklės, kurią siūlote kitiems? Jei taip, kokios patirties sukaupėte?

– Taip, domiuosi maisto planavimu maždaug trejus metus. Vienuoliktoje klasėje supratau, kad maistas mokykloje man ne visuomet patinka, porcijos man per mažos. Tada nusprendžiau gamintis maistą namuose kelioms dienoms į priekį ir atsinešti į mokyklą. Pradėjau gaminti pietus ir tėvams. Galbūt kai kam gali atrodyti, kad iš anksto ruošiamas maistas  labai greitai atsibosta. Galiu užtikrinti, kad tikrai ne: pakeitus padažą ar daržoves, pasikeičia ir patiekalo skonis.

Mokykloje manęs klausdavo, kaip randu laiko pasigaminti pietus iš anksto – juk namų darbai, poilsis, lankomi būreliai užimdavo daug laiko. Tačiau aš virtuvėje daug laiko nepraleisdavau. Kol virdavo makaronai ar kruopos, pakepdavau mėsos, tofu ar kito maisto, turinčio baltymų, daržovių, o kartais jų įsidėdavau šviežių. Tuomet, viskam baigus virti ar kepti, išdėliodavau į savo ir tėvų maisto indelius, greitai paruošdavau padažą, – ir pietūs pagaminti. Kitą dieną rinkdavausi kitas kruopas ir daržoves. Dažnai kepdavau vaflius (špinatų, rikotos, avinžirnių ar morkų ir sūrio skonio – variacijų labai daug). Užmaišius daug tešlos ir prikepus daug vaflių, juos galima užsišaldyti. Neturint laiko gaminti – atšildyti, ir turėsite puikų patiekalą. Priruošdavau ir puodus troškinių – jie skanūs net šalti, o įdėti į juos galima savo mėgstamiausių ingredientų.

Taigi, planuoti, iš kokio maisto gaminsite, ir ruošti jį namuose yra didelis pranašumas: tai skaniau, sveikiau, taupiau. Be to, taip pasirūpini savo artimaisiais, kad jie taip pat valgytų skaniai ir subalansuotai.

– Turbūt daugeliui pažįstama situacija – skanu, bet neskaniai atrodo. Ką patartumėte norintiems ne tik nepakartojamo skonio, bet ir estetiško patiekalo?

– Man kur kas skaniau valgyti, kai maistas atrodo gražiai ir estetiškai. Juk pirmiausia valgome akimis. Turiu kelias gudrybes, ką padaryti, kad patiekalas atrodytų gražiau. Visų pirma – spalvos. Kuo daugiau spalvų – tuo gražiau. Spalvingos daržovės suteiks ne tik grožio, bet ir naudos sveikatai – juk jose tiek daug svarbių organizmui medžiagų, vitaminų. Antra gudrybė – žolelės. Užberdami jų ant patiekalo išgauname dar daugiau spalvų – ryški žalia spalva sukelia efektą, kad maistas gaivaus, sodraus skonio, šviežias ir kokybiškas. Gražu pabarstyti sėklų ar šiek tiek smulkintų riešutų. Svarbu maistą gražiai išdėlioti lėkštėje ir jos neišteplioti.

Maisto planavimas ir jo gaminimas namuose turi daug pranašumų: tai skaniau, sveikiau, taupiau. Be to, taip pasirūpini savo artimaisiais, kad jie taip pat valgytų skaniai ir subalansuotai.

– Ką labiausiai mėgstate gaminti? Kuriam dienos patiekalui ruošti skiriate daugiausia laiko?

– Labiausiai mėgstu eksperimentuoti su saldžiais skoniais, pavyzdžiui, pasigaminti saldžios avižinės košės arba išsikepti sveikuoliškų keksiukų, sausainių, pyragėlių. Ilgiausiai užtrunku ruošdama pietus. Mano nuomone, pietūs – pagrindinis dienos patiekalas. Juos visuomet ruošiu skanius ir sočius, tad tam laiko negailiu. Pusryčius pasigaminu greitai, per penkias minutes, nes kasryt valgau avižinę košę, tik kiekvieną kartą šiek tiek keičiu receptą. Keičiu pieną, vaisius, uogas, kitus pagardus, taip pat ir gaminimo būdą – kartais verdu, kartais kepu, o kartais palieku brinkti per naktį šaldytuve. Vakarienei taip pat neskiriu daug laiko. Renkuosi patiekalus, kuriuos galiu pagaminti iš jau turimų šaldytuve produktų. Su sese šiais metais atradome be galo skanų būdą panaudoti šaldytuve esančius likučius ir pasigaminti labai greitai ir skaniai. Tam tereikia keptuvėje pakepinti daržoves su norima mėsa, keptu kiaušiniu ar tofu. Tuomet šį įdarą dėti ant tortilijos, ant jos uždėti salotų lapų, norimo padažo, avokado arba net lydyto sūrio. Telieka tortiliją gerai susukti, apkepti keptuvėje, kol šiek kiek apskrus, ir skani vakarienė paruošta!

– Jūsų pagaminti ir nufotografuoti patiekalai atrodo labai skaniai, bet kyla klausimas dėl kalorijų. Ar sutinkate, kad skanus maistas būtinai yra kaloringas? Ar turite patarimų, kaip pasiekti pusiausvyrą maitinantis?

– Mudvi su sese Juste esame aktyvios. Kalorijų nesibaidome ir kiekvienas to neturėtų daryti. Svarbu pabrėžti, kad kalorijos nevienodos. Noriu pasakyti, kad, pietums pasirinkus greitąjį maistą, kalorijų kiekis gali būti toks pat, o gal net mažesnis nei maisto, paruošto namuose, bet kyla klausimas, kaip jausitės pavalgę? Kaip greitai vėl norėsite valgyti? Kiek maistinių medžiagų gausite suvalgę šį patiekalą? Manau, sutiksite, kad namie pagamintas maistas gausesnis medžiagų, sotesnis ir sveikesnis, jį suvalgę jausitės gerai, nejausite pilvo skausmų, kaip suvalgę greitojo maisto. Bet ir tokio maisto nereikia visiškai atsisakyti. Kai norime, suvalgome ir jo, ir bet kokių sausainių, ledų, bulvių traškučių. Savęs riboti negalima, nes tai nesveika. Svarbu klausti savęs, ar aš tikrai to noriu, kaip jausiuosi suvalgęs tokio maisto. Mes atradome pusiausvyrą, taisyklę – daugiausia gaminame namie, valgome sveikai, bet, jei labai norime, kartais pasirenkame ir ne tokį sveikatai palankų maistą.

– Iš kur semiatės idėjų receptams? Kurios šalies virtuvė jums arčiausiai širdies?

– Idėjų semiamės iš kitų instagramo paskyrų, bet pagal save keičiame skonius, proporcijas. Stengiamės atkartoti ir restoranuose ragautus patiekalus, bet taip pat pridedame kažko savo. Visko šiais laikais tiek daug, tik spėk gaminti! Įkvėpimo suteikia ir žurnalai, knygos, idėjų kyla aplankius kitas šalis. Ko gero, šalis, kurios virtuvė mums artimiausia, – Meksika. Kaip minėjau, labai pamėgome tortilijas, buritus, ryžių dubenėlius su avokadais, pupelėmis ir kukurūzais. O kur dar pomidorų sriubos, aštrūs padažai!.. Labai labai skanu ir artima širdžiai.

– Kuo užsiimate už virtuvės ribų? Kokių dar pomėgių turite?

– Mano sesė Justė – profesionali sportininkė, užsiima sportiniu ėjimu, daug dėmesio skiria mokslams mokykloje, knygoms, šuns dresūrai ir, žinoma, laikui su draugais. Aš studijuoju odontologiją, šoku ansamblyje, domiuosi sveikatingumu, o žiniomis dalijuosi kurdama įrašus apie sveikatą mūsų instagramo paskyroje @skanumynas.

– Ar maisto gaminimas yra tik jūsų laisvalaikio užsiėmimas, ar su tuo siejate ir ateitį?

– Maisto ruošimas – mėgstama veikla, rūpinimasis savo ir artimųjų, kuriems gaminame, sveikata. Labai norėčiau, kad mūsų paskyra augtų, mes tobulėtume, kurtume daugiau receptų ir dalytumės patarimais, kaip ir iki šiol. Esame sugalvojusios keletą naujų projektų, apie kuriuos daug šnekėti dar nenoriu, bet naujienos visus pasieks jau greitai! Labai toli į ateitį nežvelgiame, gyvename šia diena ir mėgaujamės tuo, ką darome.

– Kaip manote, kulinariniai gebėjimai – įgimti ar igyti?

– Šiuos gebėjimus tikrai galima išsiugdyti. Pažįstu daug žmonių, kurie net neketino kelti kojos į virtuvę, užsisakydavo maisto į namus, o dabar labai skaniai gamina. Esu girdėjusi daug istorijų, kaip žmonės, kurie be galo mėgdavo nesveiką maistą ir norėjo pasikeisti, pradėjo gaminti sveikiau, o paskui taip pamėgo ruošti maistą, kad dabar be to nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Tad, manau, reikia tik labai norėti ir nebijoti klysti. Savo virtuvės šefu gali būti kiekvienas. Ir ne bet kokiu, o puikiu!

– Kokių taisyklių laikotės gamindama?

– Jų daug, tačiau viena svarbiausių – gaminti iš maisto likučių ir jų neišmesti. Išmetamas maistas mūsų amžiuje, kai daugybė pasaulio žmonių kenčia badą, yra milžiniška problema. Todėl, jei lieka mėsos, košės, avinžirnių, lęšių ar kitko, nepatingėkite ir, pasižiūrėję receptų mūsų ar kitoje instagramo paskyroje arba tiesiog internete suradę idėjų, gaminkite. Mano šūkis: „Stop maisto švaistymui!“.

Batonėliai

Be cukraus, pieno – tinka veganams.

65 g juodojo šokolado,

100 g riešutų kremo,

100 g kukurūzų dribsnių be cukraus,

50 g kokosų drožlių,

1 šaukštas sirupo (jei norisi saldžiai).

Šokoladą išlydykite ir sumaišykite su riešutų kremu. Jei naudosite sirupą – supilkite. Tuomet rankomis šiek tiek patrupinkite dribsnius ir suberkite kartu su kokosų drožlėmis į šokolado ir riešutų sviesto masę. Viską sudėkite į formą ir gerai suspauskite. Kelioms valandoms palikite šaldytuve ir supjaustykite norimo dydžio gabaliukais.

Batatų vafliai ir burokėlių salotos

(3–4 porcijoms)

2 batatai,

1 morka,

1 svogūnas,

1 šaukštas krapų,

1 šaukštas persilado,

2 kiaušiniai,

200 ml pieno,

70 g kvietinių miltų,

80 g avižų miltų,

1 šaukštelis kepimo miltelių,

70 g tarkuoto sūrio.

Salotoms:

išvirtų ir sutarkuotų burokėlių,

žiedinio kopūsto,

kelių saujų kedrų riešutų,

dviejų šaukštų majonezo.

Batatus ir morkas nuskuskite, supjaustykite kubeliais ir virkite, kol suminkštės. Trintuvu sutrinkite išvirusius batatus, morkas, pieną ir kiaušinius. Tuomet suberkite sūrį, miltus, prieskonius, kepimo miltelius. Smulkiai supjaustykite svogūną ir kartu su krapais įmaišykite į tešlą. Kepkite vaflinėje ir pagardinkite norimais priedais. Salotoms žiedinį kopūstą smulkiai supjaustykite ir kepkite keptuvėje, kol šiek tiek suminkštės ir apskrus. Tada jį sumaišykite su burokėliais, majonezu, druska ir suberkite pakepintus riešutus.

Tofų kukuliukai padaže

150 g tofu „Sojalita“ su prieskoniais,

30 g avinžirnių miltų (tiks ir avižiniai, ir kvietiniai),

2 šaukštai kečupo,

žiupsnelis druskos,

1 česnako skiltelė, sutrinta,

paprikos prieskonių.

Padažui:

1 nedidelis svogūnas,

1 skiltelė česnako,

1 šaukštas alyvuogių aliejaus,

1 stiklinė (250 ml) pomidorų padažo,

2 šaukštai kokosų pieno,

1 šaukštelis krakmolo su šaukštu vandens,

1/2 šaukštelio kario prieskonių,

žiupsnelis druskos.

Patiekti:

sojų jogurto,

šviežių žolelių.

Visus ingredientus, skirtus kukuliams gaminti, sutrinkite trintuvu. Iš šios  masės formuokite rutuliukus ir kepkite 180 °C įkaitintoje orkaitėje 25 min. Jiems kepant, galite ruošti padažą. Smulkiai supjaustykie svogūną ir česnaką ir kepkite keptuvėje su aliejumi apie 3 min. ant vidutinės kaitros. Suberkite visus prieskonius, supilkite pomidorų padažą, kokosų pieną. Tada krakmolą sumaišykite su vandeniu ir supilkite į padažo masę, visą laiką maišydami. Kai padažas sutirštės ir kukuliai iškeps, juos sudėkite į padažą, o ant viršaus užpilkite šiek tiek jogurto ir žolelių.

Kančia virto džiaugsmu

A.Pulmickienei kilusios įdomiausios patiekalų idėjos sugula „Instagram“ paskyroje „Patiekalai iš likučių“. Pasak jos, net paprasčiausiam receptui nuostabaus skonio gali suteikti netikėtas ingredientas, todėl verta dažniau apžiūrėti virtuvės spinteles ir panaudoti jose užsilikusias kruopas ar džiovintus vaisius.

Su vyru Andriumi dvejų metų Andrėją ir šešerių Herkų auginanti Aušra pasakoja, kad maisto gaminimas ilgą laiką jai buvo tikra kančia. Kasdienis rūpestis, kuo pamaitinti šeimą, keldavo tikrą galvos skausmą, tad viskas neretai baigdavosi tiesiog maisto užsisakymu į namus.

„Būdavo sunku sugalvoti, ką naujo pagaminti pietums ar vakarienei, kad maistas tiktų ir mums su vyru, ir mažiems vaikams. Idėjų trūko, tad dažniausiai valgėme žuvį, mėsą ar makaronų patiekalus. Kadangi naminis maistas buvo nuobodokas, viliojo kavinės, siūlančios ką nors naujo“, – prisipažįsta Aušra.

Prieš kurį laiką pašnekovė apsisprendė atsisakyti blogų įpročių, maitintis sveikiau ir įvairiau, kad galėtų džiaugtis puikia sveikata ir gražiu kūnu. Iš pradžių ji užsisakė mitybos planą, kurį sudarė įvairūs receptai ir maisto gamybos idėjos.

„Mano požiūris į maistą ėmė sparčiai keistis, – teigia pašnekovė. – Supratau, kad galima valgyti gausybę skirtingų produktų ir kasdien išbandyti naujus skonius. Iš naujo atradau pupeles, avinžirnius, įdomesnes kruopas. Naudojant šiuos ingredientus galima konstruoti daugybę skirtingų patiekalų. Tačiau pastebėjau, kad, norint į mitybą įtraukti daug įvairių produktų, apsipirkti tampa brangu. Siekdama, kad niekas nesugestų, produktus ėmiau šaldyti. Taip gimė įprotis ne tik maitintis įvairiau, bet ir laiku sunaudoti visus namie turimus ingredientus.“

Siekdama, kad niekas nesugestų, produktus ėmiau šaldyti. Taip gimė įprotis ne tik maitintis įvairiau, bet ir laiku sunaudoti visus namie turimus ingredientus.

Tvaraus gyvenimo įpročiai

Aušra namuose visada turi bazinių produktų. Tai – kiaušiniai, šviežios ir šaldytos daržovės, įvairios kruopos, konservuoti ankštiniai. Šie ingredientai ilgai negenda, turint jų, lengviau pagaminti ką nors skanaus. Pasak pašnekovės, įdomiausi receptai gimsta eksperimentuojant ir svarstant, kaip panaudoti šaldytuve ar spintelėje užsilikusį produktą.

„Neseniai, gaminant vieną patiekalą, liko saujelė varškės. Tad nusprendžiau ją panaudoti tradiciniam savo pusryčių patiekalui. Rytais valgau iš vakaro augaliniu pienu užpiltą avižinę košę. Taip sutaupau laiko besiruošdama į darbą, nes gaminti pusryčių jau nebereikia. Į užpiltą košę iš vakaro įdėjus varškės, pavyko išgauti išties įdomų skonį, – sako Aušra. – Taip pat gaminau plovą iš ryžių, mėsos ir morkų. Spintelėje radusi po saujelę razinų, džiovintų slyvų ir saulėje džiovintų pomidorų, nusprendžiau juos supjaustyti ir sudėti į patiekalą. Plovas pavyko išties netikėto, išskirtinio skonio.“

A.Pulmickienei svarbi ekologija ir tvarumas, todėl ji stengiasi maisto produktų nešvaistyti. Be to, sunaudojant viską, kas guli šaldytuve ir spintelėse, pavyksta sutaupyti lėšų. Siekiantiems gyventi tvariau, Aušra pataria šaldyti produktus. Matant, kad artimiausiu metu nesunaudosite bananų, špinatų ar daržovių, šias gėrybes galima sudėti į šaldymo kamerą ir ištraukti, nusprendus ką nors iš jų pagaminti.

„Visada užšaldau ir varškės sūrio, taip pat duonos ir batono. Jei duonos nusipirkome daugiau ir matau, kad jos per dvi artimiausias dienas nesunaudosime, bent kelias riekeles įdedu į šaldytuvą. Tai padeda duonos gaminius išlaikyti šviežius ir neprarasti puikaus jų skonio. Be abejonės, užšaldytus produktus stengiamės pakankamai greitai suvartoti, šaldiklyje mėnesių mėnesius jų tikrai nelaikome“, – tikina tinklaraštininkė.

Kitas svarbus A.Pulmickienės įprotis – ji niekada neina į parduotuvę be pirkinių sąrašo. Prieš keliaudama apsipirkti, tinklaraštininkė visada apžiūri šaldytuvą ir spinteles, kad žinotų, ko konkrečiai trūksta. Toks įprotis padeda sėkmingai panaudoti šaldytuve užsilikusius ingredientus.

„Visada pirmiausia pagalvoju, ko reikėtų nusipirkti, kad greičiau sunaudočiau turimus likučius. Stengiuosi gaminti tokius patiekalus, į kuriuos galėčiau įtraukti užsilikusius ingredientus. Jei namuose turiu pakankamai produktų, iš kurių būtų galima ką nors pagaminti, į parduotuvę tikrai neskubu“, – sako ji.

Vaikus ugdo savo pavyzdžiu

Visa Pulmickų šeima stengiasi kuo mažiau kenkti gamtai ir tvarumo principų laikytis ne tik virtuvėje.

„Niekada nemėgau švaistyti maisto. Todėl buvau išsiugdžiusi nelabai gerą įprotį pabaigti vaikų nesuvalgytus likučius. Dėl to neretai kentėdavo figūra ir savijauta. Šiandien elgiuosi kitaip – jei po pietų liko mėsos gabaliukų, juos sudedu į šaldytuvą ir vėliau su sūriu susuku į tortilijas. Taip galime mėgautis puikiu užkandžiu ir nesijaudinti dėl išmetamo maisto, – pasakoja Aušra. – Gyvename nuosavame name, tad patys auginame daržovių. Smagu, kad dalį galime užsiauginti patys. Vis dėlto turiu pripažinti, kad savo mitybos įpročiais ir gamta labiau ėmėme rūpintis visai neseniai. Dabar pagalvojus, kiek daug maisto anksčiau buvo išmetama, nukrato šiurpas.“

Aušra su vyru Andriumi sveikos ir tvarios mitybos įpročius stengiasi išugdyti ir savo atžaloms. Pašnekovė tiki, kad geriausias būdas tai padaryti, – rodyti vaikams savo pavyzdį.

„Andrėja ir Herkus dar maži, tad labai linkę perimti tėvų įpročius. Matydami, kaip elgiamės, ką valgome, ir jie atkartoja mūsų elgesį. Kartais būna sunku vaikams įsiūlyti suvalgyti kokią nors daržovę. Tačiau vėliau tą pačią daržovę išvydę tėvų lėkštėse, mažieji patys veržiasi jos paragauti. Tad tikiu, kad užaugę jie sieks maitintis subalansuotai ir supras, kokią įtaką mūsų sveikatai turi greitasis, gausus cukraus, maistas“, – kalba ji.

Netikėti eksperimentai

Atradus tvarią mitybą, pavyko sutaupyti nemažai lėšų. Visų pirma dėl to, kad taip smarkiai nebevilioja kavinių maistas.

„Namuose išbandydami įvairius maisto produktus, patiriame tikrą skonių jūrą, tad nebesinori mokėti pinigų už kavinės siūlomus patiekalus. Net jei užsimanome greitojo maisto, namuose gaminame alternatyvius jo variantus. Pavyzdžiui, suvožtinius su pačių iškepta jautiena ir sveikesniu padažu“, – pasakoja A.Pulmickienė. Norintiems naujų skonių atrasti ir savo namų virtuvėje, tinklaraštininkė pataria nepamiršti turėti svarbiausių bazinių produktų.

„Reikia daug žalumos – žirnelių, šparagų, brokolių, lapinių daržovių. Kad daržovės nesugestų, verta jas šaldyti. Nepamirškite ir konservuotų ankštinių produktų, taip pat įvairių kruopų – lęšių, bolivinių balandų, grikių. Konservų ir kruopų verta virtuvinėje spintelėje turėti visada, nes jie ilgai negenda ir praverčia gaminant daugelį patiekalų, – dalijasi patarimais tinklaraštininkė. – Iš patroškintų daržovių ir kruopų galima pagaminti įvairiausių skanių ir maistingų salotų. Pavyzdžiui, su svogūnais ir morkomis pakepkite cukiniją ir sumaišykite su grikiais – tokios salotos nustebins savo skoniu ir maistingumu. Jei gaminate tradicines salotas, galite į jas įdėti vieną kitą šaldytuve užsilikusį netikėtą ingredientą. Tarkime, Cezario salotose vietoj skrebučių panaudoti konservuotas raudonąsias pupeles ar bolivines balandas. Eksperimentuojant galima sugalvoti netikėčiausių patiekalų.“

Pasak Aušros, pagaminti ką nors įdomaus – nesudėtinga. Tereikia apsižvalgyti, kas likę šaldytuve? Spintelėse? Koks produktas greitai bus nebetinkamas vartoti? „Patikėkite, eksperimentuojant pavyksta išgauti įdomiausių skonių“, – ragina pabandyti A.Pulmickienė.

Tuno salotos

Konservuotos pupelės,

1 mažas indelis tuno,

1/2 cukinijos,

1/2 paprikos,

1 svogūnas,

salotų,

žiupsnelis druskos,

saldžiosios paprikos miltelių,

citrinos sulčių,

alyvuogių aliejaus.

Svogūną, papriką, cukiniją pakepinti aliejuje arba lydytame svieste, apibarstyti prieskoniais. Visus ingredientus sudėti į lėkštę, apšlakstyti citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi.

Saldus bananinis užkandis

1/2 pakelio varškės,

1 bananas,

1 visų grūdo dalių lavašas,

riešutų sviesto,

kokoso drožlių,

agavų sirupo.

Ištepti lavašą riešutų sviestu, varške, pabarstyti kokosų drožlėmis. Į jį įvynioti bananą, supjaustytą mažais gabalėliais, ir keptuvėje pašildyti iš abiejų pusių. Patiekti su agavų sirupu. Pusryčiams labai tinka graikiškas jogurtas.

Varškės užkepėlė

200 g grūdėtosios varškės,

3 kiaušiniai,

keli pievagrybiai,

1 svogūnas,

1 paprika,

1 brokolis,

druskos,

pipirų,

česnako miltelių,

mocarelos (nebūtinai).

Svogūną pakepinti, tada į keptuvę sudėti pjaustytus pievagrybius, pabaigoje trumpai apkepti smulkiai supjaustytą papriką. Paskaninti druska ir pipirais. Brokolio gabalėlius užpilti karštu vandeniu ir palaikyti 2 min. Sudėti visas daržoves į kepimo indą. Kiaušinius išplakti su prieskoniais. Į plakinį sudėti grūdėtąją varškę, sumaišyti ir užpilti daržoves. Daržovės tiks tokios, kokias turite. Galima naudoti žiedinį kopūstą, žirnelius, špinatus, tarkuotas morkas. Ant viršaus išdėlioti mocarelos gabalėlius (nebūtinai). Kepti 180 laipsnių orkaitėje apie 20 min.

Skirmantės virtuvės taisyklės

S.Sirevičienė pasakoja nesivaikanti maisto gamybos tendencijų. Tinklaraščio sekėjams ji pateikia šeimos pamėgtų receptų. Dviejų berniukų mama savo veikla siekia ir kitus paskatinti dažniau gaminti.

Pasak pašnekovės, pagaminti skanų ir maistingą patiekalą yra paprasta. Svarbiausia – gaminti su meile ir kūrybiškai. Skirmantė pastebi, kad moterys neretai be reikalo apsunkina savo gyvenimą manydamos, jog dėmesio verti tik įmantrūs receptai. Tačiau skanaus maisto paslaptis – ingredientų šviežumas ir produktų sudėtis.

„Pati stengiuosi ir kitiems patariu maistą gaminti iš produktų, kurių sudėties aprašymas trumpas. Pavyzdžiui, morka yra tiesiog morka, o malta mėsa yra tiesiog malta mėsa. Tačiau jei perkame faršą, tai jau malta mėsa su druska, prieskoniais, skonio stabilizatoriais, maisto priedais. Tokios mėsos geriau nesirinkti, nes negalite žinoti, kokios kokybės priedų į ją įdėta“, – pataria Skirmantė.

Taisyklės, kurių S.Sirevičienė laikosi savo virtuvėje, yra šios: kuo mažiau pridėtinio cukraus, konservantų, kenksmingų maisto priedų.  Svarbu gaminant naudoti kuo daugiau šviežių daržovių, sezoninių ir vietinių ingredientų. Tai padės pagaminti sveiką, maistingą ir skanų patiekalą.

„Gaminant svarbios net smulkmenos. Pavyzdžiui, neretai skundžiamasi, kad makaronai yra prėski. Paslaptis – virti juos pasūdytame vandenyje. Nesvarbu, kad vėliau makaronus sumaišome su padažu ir prieskoniais. Jie nebus tokie skanūs, jei virdami nepasūdysime, – atkreipia dėmesį pašnekovė. – Vis kitokio skonio patiekalui gali suteikti netgi skirtingai supjaustytos daržovės. Vienoks efektas bus smulkiais kubeliais pjaustytų morkyčių, kitoks – jei morkas pjaustysime stambesniais griežinėliais.“

Visada stengiuosi įsiklausyti į tai, ko nori mano organizmas. Todėl žiemą nevengiu sotesnio ir aštresnio maisto.

Mėgsta vieno puodo patiekalus

Skirmantė kasdien gamina trims savo šeimos vyrams – sutuoktiniui Arūnui ir sūnums Vainiui ir Vytarui. Pašnekovė žino ne vieną gudrybę, kaip taupyti laiką gaminant.

„Mažiausiajam Vytarui – dar tik ketveri, bet devynmetis Vainius jau valgo tiek pat, kiek tėtis. Tad dažniausiai gaminu daug ir sočiai, – juokiasi S.Sirevičienė. – Kad būtų lengviau gaminti, mėgstu vieno puodo patiekalus – troškinius, sriubas ir orkaitėje kepti mėsą.“

Beje, S.Sirevičienė pripažįsta, kad jos šeimoje mėsos valgoma nemažai. „Kad nereikėtų kiekvieną dieną stovėti prie puodų, dažniausiai pagaminu daugiau troškinio ar kepsnių. Kitą dieną tereikia pasiruošti garnyrą – taip sutaupau laiko. Kadangi skirtingas garnyras tam pačiam patiekalui gali suteikti naujo skonio, jį ruošiu vis kitokį, – pasakoja pašnekovė. – Sūnūs ne visada valgo tą patį, ką ir mes, tad garnyrą stengiuosi patiekti kiekvienam pagal norą. Tarkime, mes su vyru pagrindinį patiekalą valgome užkąsdami salotomis, o vaikai – makaronais“, – pasakoja pašnekovė.

Svarbiausios mityboje – daržovės

Tinklaraštininkės virtuvėje svarbią vietą užima daržovės. Pašnekovė pastebi, kad lietuviai, deja, žiemą jų valgo per mažai. O gaila – juk daržovės yra ne tik vitaminų ir reikalingų skaidulų bombos, bet ir svarbūs skanių ir maistingų patiekalų ingredientai. Tad Skirmantė ragina atrasti ir dar neprisijaukintas daržoves.

„Vasarą mūsų noriai valgomi agurkai ir pomidorai šaltuoju laikotarpiu yra importuojami ir dažniausiai neturi skonio. Tačiau galima valgyti  kažkodėl mūsų pamirštus burokėlius, moliūgus, ropes, ridikus. Taip pat – atrasti egzotiškesnių daržovių, tarkime, batatus, – vardija ji. – Nepamirškite ir raugintų daržovių, kurios labai svarbios žarnyno mikroflorai. Pati dar vasarą užsiraugiu agurkų žiemai. Žinoma, marinuotų ar raugintų agurkų galima nusipirkti ir parduotuvėje. Jie tiks prie kotletų, bulvių košės ar į mėgstamą mišrainę.“

Pasak pašnekovės, natūralu, kad žiemą norisi riebesnio, sotesnio maisto. Tad šiuo metų laiku Skirmantė dažnai gamina mėsos patiekalus, troškinius. Šeimą ji lepina įdarytomis daržovėmis ir sočiais lietuviškais bulvių patiekalais: kugeliu, cepelinais.

„Visada stengiuosi įsiklausyti į tai, ko nori mano organizmas. Todėl žiemą nevengiu sotesnio ir aštresnio maisto. Pavyzdžiui, mūsų šeima šaltuoju metų laikotarpių mėgsta valgyti aštrią ir tirštą aitriųjų paprikų sriubą-troškinį su pupelėmis. Pastebiu, kad nemažai žmonių tokio maisto vengia, nes laiko jį nesveiku. Žiemą mūsų organizmui reikia tokio maisto, kad išlaikytume energiją. Todėl, nepamirštant saiko, tikrai galite pasimėgauti ir riebesniais patiekalais“, – tikina ji.

Nėra planavimo šalininkė

Gamindamos šeimai daugelis moterų mėgsta pirkinius susiplanuoti iš anksto. Skirmantė pasakoja taip pat išbandžiusi šiuo metu itin populiarų maisto planavimo būdą, kai iš anksto susidaromas visos savaitės pirkinių ir mitybos planas. Tačiau tokia praktika neprigijo.

„Sekmadienį atsisėsti ir suplanuoti visos savaitės mitybą yra ne mano stilius. Juk pirmadienį negali žinoti, ką norėsis valgyti penktadienį! Taip planuojant, šaldytuve gali užsilikti nemažai ingredientų, kurie pagal pirminį planą jau nebetinka. Todėl nustojau kruopščiai planuoti“, – pripažįsta Skirmantė.

Nors kruopštus mitybos planas nesudaromas, tačiau šeima maisto beveik neišmeta. „Visada sunaudojame visus likučius, – tikina pašnekovė. – Tiesą pasakius, taip ir gimsta įdomiausi receptai. Tarkime, šaldytuve liko šiek tiek paprikų, vištienos, kokosų pieno. Paeksperimentuoji su šiais ingredientais – štai ir naujas, puikus patiekalas, kurį kitą kartą jau gaminsi specialiai.“

Lengvai: savo sekėjams tinklaraštininkė dviejų vaikų mama S.Sirevičienė siūlo nesudėtingų šeimos pamėgtų patiekalų receptų. / Skirmantės Sirevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Kūrybiškai panaudoja likučius

Užuot kruopčiai sudarius ateinančios savaitės mitybos planą, Skirmantė siūlo kiek kitokią strategiją. Verčiau gaminti iš to, ką jau turite. Tačiau naudojant šį būdą, reikia gerai apgalvoti, kokių pagrindinių produktų visada privalo būti spintelėse. Toks maisto planavimas bus lengvas, neužims papildomo laiko ir neįspraus į rėmus.

„Namų spintelėse ir šaldytuve visada turiu ilgai galiojančių produktų, kurių vis nusiperku per akcijas. Tai pagrindiniai, daugeliui patiekalų reikalingi ingredientai: miltai, makaronai, prieskoniai, ryžiai, kruopos, konservuotos pupelės, konservuoti pomidorai, marinuoti ir rauginti agurkėliai. Kiekvieną savaitę taip pat nusiperku greičiau gendančių produktų: pieno, kumpio, sūrio, šviežių daržovių, šviežios mėsos“, – pasakoja ji.

Užsimanius pagaminti tam tikrą patiekalą, ingredientą, kurio neturime,  nesunkiai galime pakeisti turimu. Pasak S.Sirevičienės, vienas kitą puikiai pakeičia grietinė ir majonezas, sūris ir varškė. Grietinėlę galima keisti kokosų pienu arba jogurtu. Skirmantė pataria neužmiršti sunaudoti likučių ir šaldytuve užsilikusių produktų.

„Patikėkite, taip gimsta geriausios idėjos, – šypsosi ji. – Jei liko šiek tiek maltos mėsos, jos galima įdėti į vištienos suktinukus ar pagaminti Bolonijos makaronų padažą. Užsiliko šiek tiek bulvių košės? Pagaminkite švilpikų. O iš daržovių likučių pavyksta skaniausi troškiniai ir sriubos.“

Racionalios mitybos principai

Skirmantės tinklaraštyje galima rasti nemažai sveikuoliškų patiekalų receptų. Tačiau pašnekovė tikina sveikos mitybos principų beatodairiškai nesilaikanti. Svarbiausia – saikas ir racionalumas.

„Kartais savo gaminamų patiekalų ingredientus pakeičiu sveikesnėmis alternatyvomis. Pavyzdžiui, vietoj cukraus naudoju datules ar stevijas. Vis dėlto yra receptų, kurie be cukraus neįmanomi. Tarkime, migdoliniai makarunai... Į baltą naminę mišrainę vietoj majonezo niekaip neįdėsi graikiško jogurto. Patiekalas tiesiog nebus skanus, – pastebi ji. – Tad elgiuosi racionaliai ir mažiau sveikus ingredientus pakeičiu tik tokiuose patiekaluose, kurių skonis dėl pokyčių nesuprastės. Apskritai, neskirstau maisto į sveiką ir nesveiką. Esu įsitikinusi, kad tereikia nepamiršti saiko ir racionalumo. Jei saldų pyragą valgysime kaip desertą, o ne kasdienį patiekalą, viskas bus gerai.“

Prie stalo – jokių ginčų

S.Sirevičienė nori, kad jos atžalos valgytų kuo daugiau daržovių ir maisto produktų, kuriuose gausu vitaminų. Tačiau, kaip ir daugumai vaikų, sūnums Vytarui ir Vainiui skanesni ne tokie sveiki užkandžiai.

„Iš pradžių labai dėl to jaudinausi, bet vėliau prisiminiau save vaikystėje. Tuo metu mano mėgstamiausi patiekalai buvo blynai, makaronai, karšti sumuštiniai ir keptos bulvės. Apie daržoves ir skaidulas man nesinorėjo nė girdėti. Atsimenu, kaip mama pykdavo, kai iš lėkštės išrankiodavau net mažiausius svogūno gabalėlius, nes man jie būdavo neskanūs, – prisiminimais dalijasi pašnekovė. – Tačiau su laiku viskas pasikeitė, net ir šiandien vis atrandu naujų skonių. Pavyzdžiui, prieš penkerius metus visiškai nevalgiau grybų, o dabar ne tik grybauju, bet ir gamindama naudoju grybus.“

Tad iš pradžių liūdėjusi ir pykusi dėl atžalų mitybos pasirinkimo, vėliau Skirmantė ėmė ramiau reaguoti. „Jei vaikai nori keptų bulvių, jų ir iškepu. Bet visada stengiuosi įsiūlyti paragauti ir sveikesnio maisto. Kartais būna stebuklų – paragavę salotų, jie prašo jų dar įdėti. Tačiau neretai paragavimu sveikesnė mityba ir baigiasi. Vis dėlto tikiuosi, kad savo pavyzdžiu berniukus paskatinsiu ateityje maitintis sveikiau. Juk ir aš pati ne iškart pamėgau daržoves, dėl mitybos kitados būta daug ginčų su mama, – mąsto ji. – Manau, kad geriausiai vaikai mokosi iš realaus pavyzdžio. Jeigu pats maitiniesi subalansuotai, atžalos anksčiau ar vėliau taip pat išsiugdys tokį įprotį. Nesinori barnių ir pykčių prie stalo, nes jie vaikams kelia stresą ir įtampą. Tad ieškau kompromisų ir stengiuosi sūnus užkrėsti savo pavyzdžiu.“

Vištienos ir avinžirnių troškinys

Maistingą vištienos ir avinžirnių troškinį pagaminsite per 20 min. Puikiai tinka vakarienei ar įsidėti į pietų dėžutę. Pasak Skirmantės, šiam patiekalui svarbu pasirinkti išraiškingesnio skonio prieskonius: puikiai tinka maltas imbieras, paprikos, aitriosios paprikos, ciberžolės, kuminai, karis, kalendrų lapeliai. Troškinys gali būti ir aštresnis. Druskos ji pataria nenaudoti arba berti labai nedaug, nes sojų padažas – sūrus.

500 g vištų krūtinėlių filė,

1 paprika,

4 skiltelės česnako,

2 pomidorai,

1 skardinė konservuotų avinžirnių,

sezamų sėklų,

50–80 ml sojų padažo,

1 šaukštelis krakmolo.

Keptuvėje apkepkite vištų krūtinėlių gabalėlius, papriką, česnaką. Įdėkite du pjaustytus pomidorus. Uždengę patroškinkite, kol viskas iškeps (apie 10 min.). Supilkite skardinę konservuotų avinžirnių (be skysčio). Užbarstykite prieskonių. Galima įberti sezamų sėklų ar lukštentų kanapių. Puodelyje sumaišykite sojų padažą (apie trečdalį puodelio) ir šaukštelį krakmolo. Šią masę pilkite į troškinio ir dar porą minučių pakepinkite lengvai maišydami, kad krakmolas su sojų padažu susijungtų.

Vištienos ir avinžirnių troškinys / Skirmantės Sirevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Vištienos ir kalafiorų maltinukai

1/2 kalafioro,

1 vištos krūtinėlė,

1 kiaušinis,

3 šaukštai miltų,

druskos,

prieskonių vištienai,

aliejaus kepti.

Kalafiorą susmulkinkite, galima – smulkintuvu. Vištos krūtinėlę supjaustykite labai mažais gabalėliais. Įmuškite kiaušinį, suberkite miltus, prieskonius, druską. Kepkite su šlakeliu aliejaus ant vidutinio karštumo kaitros. Kalafiorai ir vištiena yra švelnaus skonio, todėl Skirmantė rekomenduoja papildomai įberti prieskonių.

Kadangi tai ne įprasti kotletai, svarbu įsiminti kelias taisykles. Formuokite mažesnius maltinukus. Jei darysite delno dydžio, subyrės. Kepdami neskubėkite apversti. Gerai apkepkite vieną pusę. Susidarys plutelė, todėl bus lengviau apversti. Užmaišę masę palaukite 10 min., tada miltai išbrinks ir ingredientai geriau susijungs. Nesusmulkinkite kalafioro per daug, nes išsiskirs sultys ir masė bus skysta. Kalafioras turi būti susmulkintas trupinukais; jokiu būdu neturi būti ištežusi masė.

Vištienos ir kalafiorų maltinukai / Skirmantės Sirevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Morkų tango ant kepsnio

1 kg kiaulienos nugarinės,

prieskonių,

druskos,

1 svogūnas,

1 morka,

mangų ir aitriųjų paprikų padažo (tiks ir pomidorų padažas),

6 pievagrybiai,

200 g fermentinio sūrio.

Kiaulienos nugarinę supjaustykite piršto storumo griežinėliais ir pamuškite. Pabarstykite prieskoniais, druska. Kepkite orkaitėje 180 °C temperatūroje apie 15 min. Kol kepsnys kepa orkaitėje, keptuvėje pakepinkite svogūną, tarkuotą morką. Į keptuvę įpilkite mangų ir aitriųjų paprikų padažo. Jis suteikia gerą skonį ir sujungia ingredientus. Ant mėsos uždėkite keptų morkų, pievagrybių, sūrio griežinėlių. Dar pakepkite, kol sūris išsilydys.

Morkų tango ant kepsnio / Skirmantės Sirevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Laiko subrandinti receptai

K.Remeikaitė aistrą maistui pajuto studijų metais. Nors vaikystėje ir paauglystėje ji kartais padėdavo mamai virtuvėje, rimčiau į maisto gaminimą įsitraukė pradėjusi gyventi atskirai nuo tėvų.

"Įstojus į universitetą ir išsikrausčius į sostinę, viskuo teko rūpintis pačiai. Iš pradžių maitinausi paprastai – išsikepdavau vištienos, išsivirdavau ryžių arba bulvių, pasipjaustydavau pomidoro. Vėliau tą patį valgyti atsibodo ir ėmiau daugiau eksperimentuoti, – prisimena Kotryna. – Pradėjus ieškoti naujų patiekalų idėjų ir atradus netikėtų skonių gimė vienas didžiausių mano pomėgių."

Pašnekovė tikina, kad ilgą laiką laikėsi taisyklės – jei gali nerašyti, nerašyk. Todėl daug dėmesio sulaukusį tinklaraštį "Ko nors skanaus" socialiniame tinkle "Instagram" ji sukūrė tik prieš pusmetį.

"Norėjosi sukaupti pakankamai žinių, kad receptai gimtų natūraliai, o žodžiai dėliotųsi patys savaime. Maisto tinklaraščių yra labai daug, tad užsibrėžiau tikslą pradėti rašyti tik tada, kai mano įrašus skaityti taps išties įdomu ir naudinga, – paaiškina K.Remeikaitė. – Man iki šiol sunku tuo patikėti, tačiau tinklaraštis surinko išties nemažai sekėjų. Sulaukiu ir skaitytojų žinučių, kuriose jie dėkoja už receptus ir idėjas. Tai išties džiugina ir motyvuoja."

Atrado mitybos pusiausvyrą

K.Remeikaitė valgo mažai mėsos, tad jos receptuose dominuoja daržovės. Vis dėlto mergina pripažįsta, kad eksperimentuojant buvo ir paklydimų. Kurį laiką pašnekovė gyveno tarsi sūpynėse – itin sveikuolišką mitybą keisdavo greitasis maistas ir atvirkščiai.

"Pradėjusi daugiau gaminti, ėmiau domėtis sveika mityba. Tačiau neišvengiau kraštutinumų. Tam tikrais gyvenimo etapais maitindavausi labai sveikai – valgydavau tik liesą mėsą, pupeles, daržoves. Žinoma, tokios griežtos mitybos ilgai neištverdavau. Tad vėliau prasidėdavo gruzdinto maisto su daug riebalų etapas. Šiuos patiekalus gamindavau pati, tačiau jie nebūdavo sveiki. Supratusi, kad nebegaliu taip blaškytis, atradau pusiausvyrą. Dabar savęs neriboju, valgau intuityviai, tiesiog į racioną įtraukiu kuo daugiau įvairių daržovių", – patirtimi dalijosi ji.

Nebijo eksperimentuoti

Pašnekovė pastebi, kad dauguma žmonių norėtų papildyti savo racioną įvairesnėmis daržovėmis, tačiau neretai pritrūksta fantazijos – ką dar įdomaus būtų galima iš jų pagaminti? Pasak tinklaraštininkės, daržovės puikiai pritaikomos gaminant kone visus patiekalus.

"Jų galima dėti į desertus, įmaišyti į blynų tešlą, daržovėmis gardinti mėgstamas košes. Verdant rytinę košę, nuostabiai tiks cukinijos, brokoliai, špinatai. Skonio jie per daug nepakeis, tačiau organizmas gaus papildomų vitaminų. Todėl mano patarimas būtų nebijoti eksperimentuoti. Net jei vienąkart kas nors nepavyks, pasimokius iš savo klaidos, pasiseks kitą kartą, – šypsosi Kotryna. – Žinoma, į desertus bet kokių daržovių neįdėsi. Pavyzdžiui, pomidorai saldėsiams nelabai tinka. Įgijus praktikos, ateina supratimas, kokios daržovės kuriuose patiekaluose dera. Desertams puikiai tiks morkos, moliūgai, cukinijos. Pastarosios daržovės gali atsidurti gaminant bet kokius pyragus."

Pati K.Remeikaitė išbandė šokoladinių burokėlių keksiukų receptą. Anot jos, nežinodamas, nė neįtartum, kad šiuose skanumynuose yra daržovių. Pašnekovė tikina, kad daržovių nenorinčius valgyti vaikus, pasiūlius tokių keksiukų, galima lengvai apgauti.

Pomėgis: studijų metais priversta daugiau gaminti K.Remeikaitė vėliau taip įsitraukė į skanius eksperimentus, kad dabar jais dalijasi su sekėjais.

Pirmenybė – sezono gėrybėms

Tinklaraštininkė išbandė karamelizuotą tofu su daržovėmis ir tahinio padažu. Pasak jos, toks maistas puikiai tinka karštomis vasaros dienomis, kai norisi valgyti skaniai ir maistingai, tačiau nesijausti apsunkus.

Nemažai dėmesio sulaukė ir jos daržovių salotos su ropėmis. K.Remeikaitė pasakoja senovės lietuvių pamėgtų ropių nevalgiusi nuo vaikystės. Tačiau vieną dieną prekybos centre ji netikėtai pamatė šias daržoves lentynoje ir nusprendė jas prisijaukinti.

"Jei norite pradėti valgyti daugiau daržovių, mano pasiūlymas būtų kiekvieną kartą apsiperkant į savo krepšelį įdėti naują dar neišbandytą daržovę, – pataria pašnekovė. – Pasidomėkite, kaip reikia ją ruošti, ir  galbūt atrasite naują mėgstamiausią savo patiekalą. Be to, daugelį daržovių galima valgyti šviežias, jų nebūtina specialiai apdoroti. Pastebiu, kad cukinijas žmonės dažniausiai kepa. Tačiau jas galima valgyti kaip agurką. Pavyzdžiui, pjaustyti juostelėmis ar kubeliais ir dėti į salotas."

Kotryna laikosi sezoninio principo – renkasi tuo metu šviežiausias daržoves. Juk norint pasigaminti skanų ir maistingą patiekalą, būtina naudoti geros kokybės produktus.

"O kokybiškos daržovės, žinoma, turi būti sezoniškos ir kuo šviežesnės. Tad žiemą, kai Lietuvoje sunku surasti gerų pomidorų, iš jų beveik nieko nebegaminu. Juk skonio neturinčią daržovę paversti skaniu patiekalu labai sunku, – pastebi gaminti mėgstanti mergina. – Šiuo metu yra gaiviųjų daržovių sezonas – pomidorų, paprikų, cukinijų. Tad būtent jas įtraukite į savo mitybą."

Neskuba išmesti

K.Remeikaitė nesibaido ir atvežtinių vaisių, itin mėgsta greipfrutus. Per karščius iš šių citrusinių vaisių ji gamino gaivinantį limonadą, išbandė ir keptų greipfrutų receptą. Pasak jos, kepti šie vaisiai praranda dalį savo kartumo ir tampa kur kas saldesni. Orkaitėje juos kepė apšlaksčiusi medumi ir užbarsčiusi rozmarinų, cinamono ir aitriųjų paprikų dribsnių.

"Prie rimto maisto puikiai tinka persikai, nektarinai, citrusiniai vaisiai, arbūzai, melionai, – vardija vaisių pritaikymo galimybes Kotryna. – Rekomenduoju juos supjaustyti ir berti į apkepus arba pradėti nuo paprasčiausių salotų. Puiki idėja – į salotas įberti saujelę pjaustytų vaisių, šilauogių, braškių, serbentų. Man braškės ir šilauogės puikiai dera netgi tunų salotose. Paeksperimentavus atsiveria išties daug skonio galimybių. Tad nebijokite nutolti nuo jau žinomų receptūrų."

Savo patiekaluose K.Remeikaitė itin mėgsta naudoti arbūzus. Vasarą puikiai tiks gaivios ir greitai paruošiamos salotos su šiais sultingais vaisiais. Jo gabalėlius pašnekovė derina su lęšiais, avokadais, feta, bazilikų lapeliais ir kepintomis saulėgrąžomis.

Vienas įdomiausių tinklaraštininkės receptų – pesto padažas su dilgėlėmis. "Galite naudoti netgi tai, kas dažnoje virtuvėje laikoma atliekomis. Pavyzdžiui, pesto padažui puikiai tiks šviežių morkų, ridikėlių ar burokėlių lapai. Tad skatinu kuo kūrybiškiau žiūrėti į maisto produktus ir nebijoti dėti į lėkštę to, kas atrodo neįprasta. Svarbiausia – naudoti kokybiškas sezonines daržoves. Tada maistas išties bus skanus, sveikas ir teiks malonumą", – įsitikinusi tinklaraštininkė.

Lengva vasaros mityba

Nors K.Remeikaitei patinka suktis virtuvėje ir ji gali joje praleisti net pusdienį, pašnekovė turi keletą patarimų, kaip pernelyg negaišti gaminant.

"Manau, kad svarbiausia – viską suplanuoti. Aš mėgstu apsipirkti vieną kartą per savaitę, tad iš anksto apgalvoju, ką gaminsiu, kokių produktų reikės. Gaminti verta kiek didesnes porcijas, kad užtektų ne tik vakarienei, bet ir kitos dienos pietums, – pastebi ji. – Pasikartosiu, tačiau norint greitai pagaminti maistą, svarbu po ranka turėti kokybiškų produktų. Turint šviežių sezoninių daržovių, kokybiško alyvuogių aliejaus, viskas bus skanu."

Pati K.Remeikaitė šaldytuve visada turi ne tik daržovių, bet ir skirtingų baltymų alternatyvų dėl sotumo: sūrio, mėsos, konservuotų ankštinių daržovių. Pašnekovė itin vertina lęšius, nes juos išvirti itin paprasta. "Mano mėgstamiausias greitasis maistas yra salotos. Jas galima pagaminti ne vien iš salotų lapų, kaip neretai įsivaizduojama, bet išties sočias. Aš salotomis vadinu veiksmą, kai visus likučius iš šaldytuvo – baltymus, daržoves, sudedu į lėkštę ir sumaišau su padažu, – šypsosi tinklaraštininkė. – Kadangi valgau mažai mėsos, ieškau jai alternatyvų. Jei mėsa kiek pabodo ir norisi naujų skonių, galite pabandyti troškiniuose ją keisti lęšiais. Šios kruopos puikiai dera net visų pamėgtame Bolonijos makaronų padaže. Dalį jautienos pakeitus lęšiais, niekas nė nepajus skirtumo. Jei norisi, jais galima pakeisti net visą jautieną – padažas taps kur kas lengvesnis. O juk lengvumo pojūčio vasarą ir norisi."

Burokėlių keksiukai

120 g kvietinių miltų,

120 g viso grūdo speltų miltų,

35 g nesaldintos kakavos,

120 g rudojo cukraus,

1 šaukštelis kepimo miltelių,

0,5 šaukštelio sodos,

2 virti burokėliai (apie 350 g),

2 kiaušiniai,

80 g alyvuogių aliejaus,

80 g kefyro.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C. Sumaišykite sausus ingredientus. Burokėlius sutrinkite maisto smulkintuvu. Kitame dubenyje šiek tiek paplakite kiaušinius, pilkite aliejų ir kefyrą, sudėkite 300 ml burokėlių tyrės. Masę pilkite ant sausų ingredientų ir gerai išmaišykite. Supilstykite į formeles ir kepkite apie 30 min. Ar iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku.

Greipfrutų limonadas

1 didelio greipfruto sultys,

1 šaukštas medaus,

0,5 l gazuoto mineralinio vandens,

ledukų,

mėtos šakelė.

Jei nemėgstate gėrimų su tirščiais, per sietelį nusunkite sultis. Jose ištirpdykite medų. Pilkite į ąsotį, užberkite porą saujų ledukų (jei serviruosite iškart) ir iki viršaus pripilkite mineralinio vandens. Įdėkite mėtos šakelę. Serviruokite iškart arba laikykite šaldytuve.

Arbūzų salotos

(2 porcijos)

100 g nevirtų lęšių (tinka žalieji, juodieji ar rudieji, galite naudoti jau virtus – prireiks vienos skardinės),

¼ mažo arbūzo,

1 avokadas,

50 g fetos,

1 sauja kepintų saulėgrąžų,

šviežių bazilikų lapelių,

mėgstamos duonos patiekti.

Padažui:

1 šaukštas balzaminio acto,

1 šaukštas alyvuogių aliejaus,

0,5 šaukštelio medaus,

¼ šaukštelio druskos,

pipirų.

Išvirkite lęšius. Arbūzą supjaustykite kąsnio dydžio gabalėliais ir išimkite sėklas. Lęšius, arbūzą, ir avokadą sudėkite į dubenį, užpilkite padažu ir išmaišykite. Dėkite į lėkštes, ant viršaus berkite fetos, kepintų saulėgrąžų ir bazilikų lapelių.

Cukinijų košė

(1 porcija)

40 g skaldytų avižų (tiks ir stambūs dribsniai),

10 g šalavijų sėklų,

170 g vandens,

pusė vidutinio dydžio cukinijos,

0,5 šaukštelio medaus,

žiupsnis druskos,

mėgstamų pagardų: granolos, cinamono, uogų, riešutų, jų sviesto, jogurto ar pan.

Smulkia trintuve sutarkuokite cukiniją. Į puodą berkite avižas, šalavijus, druską, sudėkite medų, cukiniją ir užpilkite vandeniu. Išmaišykite, užkaiskite ant vidutinės kaitros. Kai užvirs, ugnį sumažinkite iki silpnos, ir virkite uždengtą 5 min. vis pamaišydami. Išjunkite kaitrą ir palikite uždengtą puodą 15min. (tai svarbu, nes cukinija dar iškirs drėgmės – jei nepalauksite, rizikuojate valgyti pavandenijusią košę). Patiekite su pasirinktais priedais. Kotryna renkasi šokoladinę granolą.

Moliūgų ir morkų keksas

3 kiaušiniai,

150 g rudojo cukraus (dar šiek tiek pabarstyti),

100 g skysto kokosų aliejaus,

1 šaukštelis vanilės ekstrakto,

žiupsnis druskos,

150 g tarkuotų morkų,

150 g tarkuoto moliūgo,

150 g kvietinių miltų,

150 g kvietinių viso grūdo miltų,

2 šaukšteliai kepimo miltelių,

1 šaukštelis cinamono,

1 šaukštelis meduolių prieskonių.

Įkaitinkite orkaitę iki 190 °C. Kiaušinius išplakite su cukrumi, aliejumi, vanile, druska. Įmaišykite tarkuotas daržoves, suberkite sausus produktus – kepimo miltelių šiek tiek įmaišykite į miltus, kad sudrėkę nesušoktų į gumulėlius. Kekso formą išklokite kepimo popieriumi, supilkite tešlą, jos viršų pabarstykite ruduoju cukrumi – nuo jo plutelė taps dar traškesnė. Kepkite apie 55–60 min., bet patikrinkite šiek tiek anksčiau – įsmeigę medinį pagaliuką, turite jį ištraukti sausą. Kelias paskutines kepimo minutes galite padidinti orkaitės kaitrą, kad viršus apskrustų labiau.

Naujų skonių paieškos

Visada gaminti mėgusi K.Požienė yra sukaupusi gausią receptų knygų ir kulinarijos žurnalų kolekciją. Tad Karinos draugės žino, kur kreiptis prireikus idėjų šventiniam stalui ar sumanius paįvairinti kasdienę  vakarienę.

Nenorėdama užmiršti gerų receptų, tinklaraštininkė pradėjo fotografuoti pagamintus patiekalus, o fotografijas kelti į instagramo platformą. Taip gimė "Receptų kolekcionierės" paskyra, kurioje galima rasti patarimų, kaip suteikti naujų spalvų tradiciniams patiekalams.

"Stengiuosi tuos pačius patiekalus paruošti taip, kad jie neatsibostų. Pavyzdžiui, vasarą dažnai valgome šaltibarščius. Vieną kartą juos patiekiu su karštomis bulvėmis, kitą – su bulvių kroketais, trečią – su bulvių koše. Taip pat galima virtas bulves sutraiškyti grūstuvu, apibarstyti prieskoniais ir užkepti orkaitėje", – vardija mėgstamo valgio patiekimo galimybes.

Anot K.Požienės, į patiekalą įdėjus vieną neįprastą ingredientą, atsiranda įdomus naujas skonis. "Pavyzdžiui, į pikantišką mišrainę galima įtarkuoti šviežio agurko, į pomidorinę ryžių sriubą įpilti kokosų pieno arba, kepant vištieną džiūvėsėliuose, juos sumaišyti su tarkuotu parmezanu", – išduoda mažas gudrybes maisto tinklaraštininkė.

Kotletai taip pat nebūtinai privalo būti patiekti su tradiciniu baltu padažu. "Aš kartais juos užkepu orkaitėje su pomidorais ir paprikomis. Iš tos pačios kotletų mėsos galima išsikepti maltinukų ant iešmelio grilio keptuvėje. Patiekite juos ne su bulvėmis, o salotomis ir dzadzikiu",– pataria Karina.

Vokiškos virtuvės atradimai

Ne vienerius metus Brandenburge gyvenanti K.Požienė gerai susipažino su vokiška virtuve. Ji dažnai perka vietinius maisto gaminimo žurnalus ir stengiasi išbandyti kuo daugiau naujų receptų. Kai kuriuos patiekalus moters šeima labai pamėgo.

"Vokiška virtuvė nėra vien dešrelės ir kopūstai, kaip daugelis įsivaizduoja. Iš tikrųjų ji gana panaši į lietuvišką, nes maistas gana riebus, neaštrus, o porcijos – didelės ir sočios. Čia vyrauja mėsos patiekalai – kukuliai, suktiniai, šniceliai, dešrelės. Vokiečiai mėgsta daržoves: bulves, morkas, baltuosius smidrus, ropes, žinoma, ir kopūstus – žiedinius, briuselinius, lapinius. Vis dėlto ši virtuvė yra labai regioninė, todėl sunku įvardyti tradicinius patiekalus, kurie būtų populiarūs visoje šalyje. Daugiau galiu papasakoti apie maistą, kurį pamėgome savo namuose, – sako pašnekovė. – Regione, kuriame gyvename, gana populiarus picą primenantis patiekalas – flammkuchen. Ant jo pado tepamas creme fraiche – tokia riebi grietinė, tada dedama šoninės ir svogūnų, jokio sūrio. Jis dažniausiai valgomas su daržovėmis. Taip pat čia populiarūs bulviniai blynai. Tačiau juos vokiečiai valgo ne su spirgučiais ir grietine, kaip esame įpratę, bet su obuoliene. Šį variantą labai pamėgo mano vaikai, tai vienas jų mėgstamiausių patiekalų."

Anot K.Požienės, Vokietijoje populiarus ir pusryčių patiekalas kaiserschmarrn. Tai purus blynas, kuris dar keptuvėje suplėšomas į gabaliukus ir patiekiamas su milteliniu cukrumi ir uogiene.

Pavasarį vokiečiai dažnai gamina baltuosius smidrus su virtomis bulvėmis ir olandiško sūrio padažu. O pačios pašnekovės mėgstamiausi vokiški patiekalai yra tiršta mėsos ir daržovių sriuba-troškinys "Eintopf" bei silkė su gaiviu padažu ir virtomis bulvėmis.

Pusryčiai būna gausūs, pusryčiaujame ilgai. Visada laikomės nerašytos taisyklės – jokių telefonų ir televizoriaus žiūrėjimo prie stalo. Tiesiog valgome, bendraujame, diskutuojame, planuojame.

Sužavėjo lietuviška mišraine

Karina kartais pavaišina kaimynus lietuviškais patiekalais. Tačiau vokiečiai atsargūs ir ragauja tik tai, kas jiems pažįstama. Pavyzdžiui, šaltibarščių paragauti išdrįsta ne kiekvienas. Tačiau jie prašo keptos duonos.

"Tik labai svarbu nepadauginti česnako, nes jo kvapo ir skonio vokiečiai nemėgsta, netgi bijo, – juokiasi pašnekovė. – Kai pas vaikus apsilanko draugai, jie prašo mielinių bandelių su dešrelėmis. Vokiečiams taip pat patinka balta mišrainė, kuri primena jų tradicinę bulvių mišrainę. Daugelis išdrįsta paragauti ir cepelinų, nes savo tešla jie primena jų patiekalą kartoffelkloesse. Jis gaminamas iš panašios tešlos, tik viduje nėra įdaro, arba jam naudojama duona."

Kalbėdama apie vokiečių mitybos įpročius K.Požienė pastebi, kad pusryčius jie mėgsta gana saldžius. Rytais dažnai valgomos bandelės su saldžiais įdarais, nors ant stalo padėta ir sūrio, daržovių, dribsnių su pienu.

"Vokietijoje sekmadieniais maisto parduotuvės nedirba. Tačiau kiekvienas miestelis turi savo kepyklėlę, kuri veikia iki pietų. Tad vokiečiai sekmadienio rytais važiuoja pirkti bandelių. Ne karantino metu sekmadieniais populiari popietinė kava. Ryte nusipirkę saldžių kepinių, vokiečiai kviečia svečius pyrago ir kavos. O pagrindinis maistas jiems yra pietūs. Vakarienei dažniausiai valgomi pietų likučiai arba lengvas užkandis", – pasakoja pašnekovė.

Kaip įtikti kiekvienam?

Skanų ir vertingą maistą šeimai norinčioms pagaminti moterims kartais pritrūksta idėjų, o kartais sunku prisiderinti prie kiekvieno pageidavimų. Ar K.Požienei tenka susidurti su panašiomis problemomis? Juk neretai vaikai ir paaugliai būna labai išrankūs valgytojai.

"Namų virtuvė yra ta vieta, kur susiformuoja vaikų santykis su maistu, jie pradeda vertinti skonius, išmoksta elgtis prie stalo. Visada stengiuosi, kad maistas būtų kuo įvairesnis, tačiau kiekvienam tikrai negaminu atskirai. Kartais moterys visus gaminimo rūpesčius pasilieka tik sau, tada ir pritrūksta fantazijos bei jėgų. Maisto ruošimo procese turėtų dalyvauti visa šeima, – mano pašnekovė. – Nemėgstu švaistyti laiko, tad sudarau meniu ir pirkinių sąrašą visai savaitei, o tada vienu kartu nusiperku, ko reikia. Turime tradiciją, kad kiekvienas man pasiūlo po dvi idėjas, ką norėtų valgyti kitą savaitę. Ir man lengviau, ir vaikai patenkinti, nes valgome jų išrinktą maistą. Jie sklaido mano žurnalus ir užklijuoja lipnius lapukus prie patikusių receptų."

K.Požienė pataria, kai tik įmanoma, leisti patiems šeimynykščiams pasidėlioti savo patiekalo kompoziciją. Pašnekovės šeimoje labai mėgstamos salotos – jos valgomos kone kasdien. Tačiau moteris ingredientų su padažu niekada nemaišo.

"Tarkime, gaminu Nicos salotas. Paimu platesnį indą ir jame išdėlioju visus supjaustytus ingredientus. Tada visi įsideda tai, ko nori, ir užsipila padažo. Mano dukra nemėgsta virtų kiaušinių, o sūnus – šparaginių pupelių, tad jie į savo lėkštę šių komponentų ir nedės. Taip pat gaminant mėsą su keptomis daržovėmis nebūtina visko keptuvėje sumaišyti", – pateikia pavyzdį.

Patiekalų paruoštukai

Pasak pašnekovės, viską suspėti jai padeda ir griežtas planavimas. Moteris ne tik kruopščiai pasiruošia pirkinių sąrašą ir meniu. Grįžusi iš parduotuvės, ji taip pat skiria laiko paruoštukams pasigaminti.

Ji nuskuta morkas, nuvalo ridikėlius, nuplauna agurkus ir salierų kotus. Paruoštas daržoves sudeda į indelius, užpila vandeniu ir palieka šaldytuve. Tereikia nepamiršti kas antrą dieną vandenį pakeisti šviežiu.

"Daržovės išlieka traškios ir šviežios, o aš sutaupau laiko. Kai sugalvoju ką nors gaminti, jau nereikia pulti skusti morkų. Apsipirkusi ir grįžusi namo, taip pat skiriu laiko svogūnams, salierams, morkoms pakepinti. Indelį įdedu į šaldytuvą. Tad vėliau, gaminant troškinį ar sriubą, viso to jau nereikia daryti, – pasakoja ji. – Kartu paruošiu ir padažo salotoms. Į 0,5 l stiklainį įpilu alyvuogių aliejaus, įspaudžiu citrinų sulčių, įdedu prieskoninių žolelių, kartais – garstyčių. Vėliau užtenka iš šaldytuvo išimti stiklainį, jį suplakti ir padažu apšlakstyti daržoves. Neretai paruošiu ir dzadzikio. Nusiperku tris didesnius indelius jogurto, du palieku vaikams valgyti su granola ir vaisiais, o iš vieno paruošiu graikišką padažą su agurkais, česnakais. Aišku, paruošti užima laiko. Bet vėliau tie paruoštukai labai palengvina ir pagreitina maisto ruošimą."

Pietūs kelyje

Naminį maistą vertinanti K.Požienė visiems šeimos nariams paruošia ir pietų dėžutes į darbą bei mokslus.

"Darbo reikalais tenka nemažai keliauti, didžiąją laiko dalį praleidžiu greitkeliuose. Degalinėse ir greitojo maisto restoranuose nevalgau, nes man neskanu ir organizmas tokio maisto nepriima", – atvirauja pašnekovė.

Jos teigimu, paprasčiausias būdas pasiruošti pietų dėžutę – pasigaminti daugiau vakarienės ir įsidėti rytojaus pietums. Tačiau į darbo keliones moteris stengiasi imti maistą, kuris skanus ir šaltas.

"Dažniausiai tai kiaušiniai, ne tik virti. Fritatą išsikepu iš vakaro, gaminu omleto ir daržovių keksiukus arba suvožtinį su keptu kiaušiniu ir daržovėmis. Taip pat mėgstu kepti kišą. Jis puikiai tinka norint sunaudoti daržovių likučius. Viską užpilu kiaušinių ir grietinėlės plakiniu ir iškepu nesaldų pyragą, kuris skanus tiek šiltas, tiek šaltas, – sako tinklaraštininkė. – Tinka ir tortilijų suktinukai: su žuvimi, kumpiu, kepta vištiena, daržovėmis. Neretai valgau ir grikius. Iš vakaro juos užpilu karštu vandeniu, o ryte jie jau išbrinkę. Grikius skanu valgyti su avokadais, kiaušiniais, iš Lietuvos atsivežtu kastiniu."

Moteriai svarbūs ir maistingi užkandžiai. Ji mėgsta nusipirkti juodojo šokolado, džiovintų bananų, anakardžių ir viską sumaišyti. Tokių užkandžių K.Požienė visada turi automobilyje, nes Vokietijoje neretai tenka ir po keturias valandas pastovėti spūstyse. Šis užkandis puikiai tinka ir praalkus darbe, bet nenorint prisivalgyti bet ko.

Raugas – iš Lietuvos

Tinklaraštininkė džiaugiasi išmokusi kepti ir natūralaus raugo duoną. Dabar ji duonos parduotuvėje nebeperka. Raugas duonai į Vokietiją atkeliavo iš Lietuvos.

"Pirmojo karantino metu bandžiau pasiruošti raugo namuose, tačiau niekaip nepavykdavo. Problema pasidalijus socialiniame tinkle, viena sekėja raugą stiklainėlyje atsiuntė iš Lietuvos. Laimei, kad orai buvo dar šalti. Duonos kepimas man – savotiška meditacija. Viską turi susiplanuoti, nes tai ne keksas, kurį gali išsikepti vos sugalvojęs. Turi paruošti tešlą kepti, duona turi iškilti, pastovėti, subręsti. Kai kuriuos žmones tai gali išvesti iš kantrybės, tačiau man šiuo metu tai labai padeda atsipalaiduoti", – juokiasi tinklaraštininkė.

K.Požienė labiausiai didžiuojasi savo šeimos savaitgalio pusryčiais. "Tai tradicija ir tam tikras ritualas, nes visi pusryčiauti kartu galime tik savaitgaliais. Mano dvylikametis sūnus darbo dienomis mokosi ir gyvena kitame mieste. O likę šeimos nariai keliasi skirtingu laiku, – atskleidžia pašnekovė. – Atsikeliu anksčiau, kol visi dar miega, ir paruošiu šeimos narių mėgstamus patiekalus. Pusryčiai būna gausūs, pusryčiaujame ilgai. Visada laikomės nerašytos taisyklės – jokių telefonų ir televizoriaus žiūrėjimo prie stalo. Tiesiog valgome, bendraujame, diskutuojame, planuojame."

Pusryčių stalo nuotraukomis K.Požienė dažnai dalijasi instagramo paskyroje. Savo pavyzdžiu ji užkrėtė ne vieną sekėjų šeimą. "Gaunu nemažai nuotraukų ir žinučių, kad kitos moterys savo namuose taip pat įvedė savaitgalio pusryčių tradiciją. Mano nuomone, kad ir kas dabar vyksta pasaulyje, namie nuotaiką susikuriame patys. Tad kodėl gi nepasiruošus mėgstamo patiekalo ir nepasidarius mažos šventės?" – klausia ji.

Silkė su gaiviu padažu

8 silkių filė,

1 svogūnas,

1 saldžiarūgštis obuolys,

4 marinuoti agurkėliai,

4 šaukštai agurkų marinato iš to paties stiklainio,

1 šaukštelis kreminių garstyčių,

200 g graikiško jogurto,

200 g liesos grietinės,

žiupsnelis cukraus,

juodųjų pipirų,

druskos (jei silkė nesūri).

Svogūną, obuolį ir agurkėlius supjaustykite kubeliais. Viską sumaišykite su jogurtu, grietine, agurkų marinatu ir garstyčiomis, pagardinkite cukrumi, pipirais ir, jei reikia, druska. Patiekite su silke. Labai skanu su karštomis virtomis bulvėmis ir marinuotais burokėliais.

Datulių užtepėlė

150 g datulių be kauliukų,

1 česnako skiltelė,

300 g tepamo varškės sūrelio,

200 g riebios grietinės,

2 šaukšteliai kario,

žiupsnelis druskos ir pipirų.

Visus produktus sudėkite į maisto smulkintuvą ir sumalkite. Net jei ir nemėgstate datulių ar kario, labai rekomenduoju išbandyti.

Marinuotos alyvuogės

1 indelis žaliųjų alyvuogių,

1 indelis juodųjų alyvuogių,

1 citrina,

2 nedidelės aitriosios paprikos,

3 česnako skiltelės,

po 4–6 šakeles šviežių rozmarinų ir čiobrelių,

50 ml alyvuogių aliejaus,

druskos, jei alyvuogės nesūrios.

Alyvuoges nusausinkite, citriną su žieve supjaustykite nedideliais gabaliukais, aitriąsias paprikas ir prieskonines žoleles susmulkinkite, česnako skilteles sutarkuokite, viską sumaišykite su alyvuogių aliejumi ir palikite porai valandų pasimarinuoti. Geriausia – per naktį.

Raugintų kopūstų salotos

500 g raugintų kopūstų,

2 morkos,

2 raudonieji svogūnai,

1 nedidelis stiklainis marinuotų agurkų,

1 šaukštas medaus,

2 šaukštai garstyčių,

2 šaukšai alyvuogių aliejaus,

druskos,

pipirų.

Morkas nuskuskite ir stambiai sutarkuokite, svogūnus supjaustykite žiedais, agurkus – griežinėliais. Atidėkite į šalį 50 ml agurkų marinato. Visas susmulkintas daržoves gerai išmaišykite su raugintais kopūstais. Atskirame indelyje paruoškite padažą – iki vientisos masės išmaišykite agurkų marinatą, aliejų, medų ir garstyčias. Viską supilkite ant kopūstų ir gerai išmaišykite, pagardinkite druska ir pipirais. Paruoštas salotas šaldytuve galima laikyti tris keturias dienas.

Pieniška vanilinė ryžių košė

1 l pieno,

120 g desertinių (apvalių) ryžių,

3 šaukšai cukraus,

1 vanilės ankštis.

Patiekti:

cinamono,

vyšnių iš kompoto ar kitų mėgstamų pagardų.

Į pieną suberkite cukrų, įmeskite vanilės ankštį, užkaitinkite, bet neužvirkite. Karštu pienu užpilkite ryžius, palikite pastovėti apie porą valandų, galima – ir per naktį. Išmirkusius ryžius virkite ant labai silpnos ugnies nuolat pamaišydami. Visas procesas trunka apie valandą – kuo ilgiau ryžiai brinko, tuo trumpiau juos reikia virti. (Jei turite "Slow Cooker" puodą, į jį reikia tik sudėti produktus ir "Low" režimu virti 5–6 val., "High" režimu – apie 3 val., šiame puode maišyti nereikia.) Išvirus ryžiams, išimkite vanilės ankštį. Košę patiekite su mėgstamais pagardais. Gerai atšaldžius, galima patiekti kaip ryžių pudingą.