Penktadienį posėdžiavusi teisėjų kolegija nusprendė Minsko teismo rugsėjo 6 dieną priimtą „apkaltinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą, o apeliacinių skundų netenkinti. Nuosprendis įsiteisėjo“, rašoma pranešime.

Baltarusijos teismas svarbiai opozicijos veikėjai M. Kalesnikavai, pernai vadovavusiai beprecedenčiams masiniams protestams prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, skyrė 11 metų įkalinimo bausmę, o M. Znakui toje pačioje byloje skirta 10 metų įkalinimo bausmė.

Per teismą, kuris vyko už uždarų durų, jie abu buvo kaltinami siekiais pakenkti nacionaliniam saugumui ir sąmokslu siekiant nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią.

Rugsėjo 16 dieną gynyba pateikė Aukščiausiajam Teismui apeliacinius skundus.

M. Kalesnikava yra vienintelė Baltarusijoje likusi protestų lyderė. Ji buvo sulaikyta 2020 metų rugsėjo 8 dieną, prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos. Remiantis oficialiai paskelbta Baltarusijos valstybės sienos komiteto spaudos tarnybos versija, M. Kalesnikava drauge su opozicionieriais Ivanu Kravcovu ir Antonu Radniankovu bandė prasiveržti pro sieną ir buvo išstumta iš automobilio salono.

Vėliau M. Kalesnikavos bendražygiai pranešė, kad KGB agentai užmovė jai maišą ant galvos, įsodino ją į mikroautobusą ir norėjo prievarta išsiųsti iš šalies, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą, norėdama išvengti prievartinės deportacijos, ir iššoko iš automobilio.

M. Znakas buvo areštuotas pernai rugsėjo 9 dieną. Rugsėjo 18-ąją pateikus jam kaltinimus jis protestuodamas pradėjo bado streiką, kurį tęsė daugiau kaip savaitę.

Baltarusių teisių gynimo organizacijos juos laiko politiniais kaliniais.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

„Rugsėjo 16 dieną gynyba pateikė Aukščiausiajam Teismui apeliacinius skundus“, – sakoma pranešime.

Baltarusijos teismas rugsėjo 6-ąją svarbiai opozicijos veikėjai M. Kalesnikavai, pernai vadovavusiai beprecedenčiams masiniams protestams prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, skyrė 11 metų įkalinimo bausmę, o M. Znakui toje pačioje byloje skirta 10 metų įkalinimo bausmė.

Per teismą, kuris vyko už uždarų durų, jie abu buvo kaltinami siekiais pakenkti nacionaliniam saugumui ir sąmokslu siekiant nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią.

M. Kalesnikava yra vienintelė Baltarusijoje likusi protestų lyderė. Ji buvo sulaikyta prieš metus, rugsėjo 8 dieną, prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos. Remiantis oficialiai paskelbta Baltarusijos valstybės sienos komiteto spaudos tarnybos versija, M. Kalesnikava drauge su opozicionieriais Ivanu Kravcovu ir Antonu Radniankovu bandė prasiveržti pro sieną ir buvo išstumta iš automobilio salono.

Vėliau M. Kalesnikavos bendražygiai pranešė, kad KGB agentai užmovė jai maišą ant galvos, įsodino ją į mikroautobusą ir norėjo prievarta išsiųsti iš šalies, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą, norėdama išvengti prievartinės deportacijos, ir iššoko iš automobilio.

M. Znakas buvo areštuotas pernai rugsėjo 9 dieną. Rugsėjo 18-ąją pateikus jam kaltinimus jis protestuodamas pradėjo bado streiką, kurį tęsė daugiau kaip savaitę.

Baltarusių teisių gynimo organizacijos juos laiko politiniais kaliniais.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

Teismas vyksta už uždarų durų.

Gegužę M. Kalesnikavai ir M. Znakui buvo pareikšti galutiniai kaltinimai pagal kelis baudžiamojo kodekso straipsnius.

Opozicionieriai kaltinami raginimais imtis veiksmų siekiant pakenkti nacionaliniam saugumui, sąmokslu siekiant nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią, taip pat ekstremistinio darinio įkūrimu ir vadovavimu jam.

Jei bus pripažinti kaltais, jiems gali būti skirta iki 12 metų nelaisvės.

M. Kalesnikava buvo sulaikyta 2020-ųjų rugsėjo 8 dieną prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos. Remiantis oficialiai paskelbta Baltarusijos valstybės sienos komiteto spaudos tarnybos versija, M. Kalesnikava drauge su Konstitucinės tarybos nariais Ivanu Kravcovu ir Antonu Radniankovu bandė prasiveržti pro sieną ir buvo išstumta iš automobilio salono.

Vėliau M. Kalesnikavos bendražygiai pranešė, kad ją pareigūnai norėjo prievarta išsiųsti iš šalies, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą, norėdama išvengti prievartinės deportacijos.

M. Znakas buvo areštuotas rugsėjo 9 dieną. Rugsėjo 18-ąją pateikus jam kaltinimus jis protestuodamas pradėjo bado streiką, kurį tęsė daugiau kaip savaitę.

Baltarusių teisių gynimo organizacijos juos laiko politiniais kaliniais.

39 metų M. Kalesnikava, buvusi šalies filharmonijos orkestro fleitininkė, tapo protestų judėjimo Baltarusijoje simboliu.

Ji kartu su opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja ir aktyviste Veranika Capkala pernai vasarą vadovavo protestams prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

Vaizdo įraše iš teismo salės matyti, kaip juoda suknele vilkinti ir lūpas raudonai pasidažiusi M. Kalesnikava šypsodamasi šoka greta M. Znako teisiamųjų narve.

Ji taip pat parodė pirštais širdelės ženklą, kurį dažnai rodydavo per protestus.

M. Kalesnikava yra vienintelė Baltarusijoje likusi protestų lyderė. S. Cichanouskaja, kovoje dėl prezidento posto pakeitusi savo įkalintą vyrą, iškart po rinkimų buvo priversta išvykti iš šalies; jai prieglobstį suteikė Lietuva. V. Cepkala taip pat išvyko iš Baltarusijos.

Trečiadienį paskelbtame interviu nepriklausomam Rusijos televizijos kanalui „Dožd“ ji nurodė, kad režimas bijo pradėti teismą, nes „visi pamatytų, jog tikrasis pavojus ir grėsmė Baltarusijos nacionaliniam saugumui yra pačios valdžios institucijos“.

M. Kalesnikava ir M. Znakas anksčiau dirbo su prezidento posto ketinusiu siekti Viktaru Babaryka, kuris praėjusį mėnesį buvo nuteistas kalėti 14 metų už sukčiavimą.

Baltarusijoje daugiau nei pusmetį tęsėsi masiniai protestai po praėjusių metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas A. Lukašenka. Opozicija ir Vakarų demokratijos nepripažįsta tų rinkimų rezultatų ir tikrąja nugalėtoja laiko S. Cichanouskają.

Vykstant protestams S. Cichanouskajos šalininkai įkūrė Koordinacinę tarybą, raginančią pradėti platų visuomeninį dialogą krizei užbaigti, be kita ko, ir dėl mechanizmo pakartotiniams prezidento rinkimams surengti. Minsko režimas šią tarybą laiko nekonstitucine.

S. Cichanouskaja ragina Vakarų šalis sugriežtinti sankcijas Minsko režimui. Praėjusią savaitę ji susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), o antradienį – su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu).

„Aš labai pasiilgau Mašos ir Maksimo!“, – trečiadienį parašė S. Cichanouskaja savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“, pavadindama M. Kalesnikavą mažybiniu vardu.

„Netrukus jie bus namuose, kaip ir visi kiti, kalintys dėl politinių priežasčių“, – rašė ji.

Interviu televizijai „Dožd“ M. Kalesnikava sakė nesigailinti pasilikusi Baltarusijoje, nes tai parodė, „kad gandai apie visagalę KGB yra gerokai perdėti“.

Visgi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) atstovė Marta Hurtado pareiškė, kad padėtis Baltarusijoje „aiškiai blogėja“.

Kaimyninė Ukraina pažadėjo skirti papildomą apsaugą augančiam skaičiui tėvynę palikusių baltarusių šalyje, kai šią savaitę Kijevo parke buvo rastas pakartas vienas baltarusių aktyvistas.

Baltarusių aktyvistas Vitalis Šyšovas, organizacijos „Baltarusių namai Ukrainoje“ vadovas, antradienį buvo rastas pakartas viename Kijevo parkų. Jo šalininkai dėl jo mirties kaltina Baltarusijos režimą.

Baltarusių olimpietė Kryscina Cimanouskaja pranešė, kad jos šalies olimpinė komanda bandė ją prievarta išsiųsti iš Tokijo olimpinių žaidynių į Baltarusiją, gavusi atitinkamą politinį nurodymą.

Trečiadienį ji išskrido iš Japonijos į Vieną, iš kur tikisi pasiekti galutinį kelionės tikslą – Lenkiją.

„Maksimas Znakas ir Maryja Kalesnikava liks tardymo izoliatoriuje dar dviem mėnesiams. Šiandien paaiškėjo, kad Maksimui sulaikymą pratęsė iki gegužės 9-osios, Maryjai – iki gegužės 8-osios“, – sakoma pranešime.

V. Babarykos štabas priminė, kad M. Kalesnikavai ir ir M. Znakui gresia įkalinimas iki 12 metų.

Jie buvo sulaikyti atitinkamai rugsėjo 8-ąją ir 9-ąją, ir apkaltinti viešais raginimais imtis veiksmų siekiant pakenkti nacionaliniam saugumui, sąmokslu siekiant užgrobti valdžią, ekstremistinio darinio įkūrimu ir vadovavimu jam.

Baltarusių teisių gynimo organizacijos juos laiko politiniais kaliniais.

Baltarusijoje jau daugiau kaip pusmetį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Baltarusijos valdžia suėmė virtinę opozicijos lyderių, dalis buvo priversti išvykti iš šalies. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių išlaisvinimo ir naujų rinkimų. Jėgos struktūroms nuožmiai slopinant protesto akcijas, jos iš gatvių persikėlė į kiemus ir vyksta įvairiuose Minsko rajonuose.

„Kaltinimai, kaip ir įtarimai, vis dar nekonkretizuoti, todėl neaišku, kurie Maksimo pasisakymai yra vertinami kaip kenkiantys valstybės saugumui, o tai vis dar prilygsta persekiojimui už nuomonės išsakymą“, – sakė M. Znako advokatas Dzmitryjus Lajevskis. Jį cituoja portalas tut.by.

„Dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ir savavališko suėmimo advokatas Maksimas Znakas rugsėjo 18 dieną, nuo kaltinimų pateikimo akimirkos, oficialiai paskelbė atsisakantis maisto. Apie tai jis raštu informavo laikino sulaikymo izoliatoriaus administraciją“, – nurodė jo teisinis gynėjas.

Pasak M. Znako, maisto atsisakymas sulaikymo izoliatoriuje jam yra „vienas iš nedaugelio likusių būtų kovoti su neteisėtumu ir neteisybe šalyje“, pridūrė D. Lajevskis.

„Maksimas Znakas paaiškino, kad maisto atsisakymas turi paskatinti visus, ypač teisėsaugos pareigūnus, prisiminti tas dvasines ir moralines vertybes, ant kurių laikosi teisė, ir jų negriauti“, – pabrėžė advokatas.

M. Znakui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl viešų raginimų imtis veiksmų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Jeigu bus pripažintas kaltu, M. Znakui gresia nuo dvejų iki penkerių metų laisvės atėmimo.

M. Znakas dirbo kalinamo buvusio pretendento į Baltarusijos prezidentus Viktaro Babarykos teisininku. Jis taip pat yra buvusios kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos iniciatyva įkurtos Koordinacinės tarybos prezidiumo narys.

Kartu su M. Znaku buvo sulaikyta kita tarybos narė Maryja Kalesnikava ir jos advokatas Ilja Salejus.

Pasak tyrėjų, Koordinacinės tarybos narių veiksmais buvo siekiama „destabilizuoti socialinę-politinę, ekonominę ir informacinę padėtį šalyje, pakenkti Baltarusijos nacionaliniam saugumui“.

Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

„Įtariamiesiems Maryjai Kalesnikavai ir Maksimui Znakui nuspręsta pritaikyti kardomąją priemonę – suėmimą“, – informavo institucija.

Pasak jos, šioje byloje sulaikytas ir M. Kalesnikavos advokatas Ilja Salejus.

„Šiuo metu atliekami tyrimo veiksmai, kuriais siekiama nustatyti visas aplinkybes baudžiamojoje byloje“, – nurodė Komiteto atstovai.

„Advokato Dzmitryjaus Lajevskio duomenimis, Koordinacinei tarybai iškeltą baudžiamąją bylą „dėl raginimų imtis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Baltarusijos Respublikos nacionaliniam saugumui“, veda Tyrimų komitetas“, – rašoma sulaikytojo kolegų išplatintame pareiškime.

M. Znakas anksčiau figūravo šioje byloje kaip liudytojas.

„Jo teisinis statusas šiuo metu nežinomas“, – nurodė Koordinacinė taryba.

Anksčiau buvo pranešta, kad M. Znakas buvo išvežtas civiliais drabužiais vilkinčių žmonių su balaklavomis, jis nebeatsiliepia telefonu.

M. Znakas, kuris dirbo kalinamo buvusio pretendento į Baltarusijos prezidentus Viktaro Babarykos teisininku, turėjo dalyvauti vienoje vaizdo konferencijoje, bet nepasirodė, tik atsiuntė tai grupei žodį „kaukės“, pranešė V. Babarykos spaudos tarnyba.

„Maksimas paliko Babarykos štabą lydimas civiliais drabužiais vilkinčių žmonių su kaukėmis. Jie įlipo į mikroautobusą ir išvažiavo“, – sakė štabo sekretoriato atstovas.

Koordinacinė taryba buvo įsteigta siekiant užtikrinti taikų valdžios perdavimą, pagrindinei opozicijos kandidatei Sviatlanai Cichanouskajai nepripažinus Aliaksandro Lukašenkos pareiškimo, kad jis per rugpjūčio 9-osios rinkimus buvo perrinktas šeštai kadencijai.

Ginčijami rinkimai išprovokavo didžiausias antivyriausybines demonstracijas per visą 26 metus trunkantį A. Lukašenkos valdymą. Jau mėnesį dešimtys tūkstančių žmonių išeina į gatves reikalauti jo pasitraukimo ir laisvų rinkimų.

A. Lukašenkos saugumo tarnybos atsakė areštų bangomis, kruvinu smurtu prieš protestuotojus ir opozicijos lyderių bauginimo bei išvarymo kampanija.

„Skundas pateiktas. Sprendimas dėl nagrinėjimo pradžios bus per tris dienas“, – jungtiniame štabe sakė jis.

Tokį patį skundą ketvirtadienį teismui pateikė kita kandidatė į prezidentus – Hana Kanapatskaja.

Anksčiau visi kandidatai, išskyrus prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, rinkimų rezultatus apskundė Centrinei rinkimų komisijai, bet ši juos atmetė.

Baltarusiją jau beveik dvi savaites krečia masiniai protestai dėl suklastotais laikomų rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskalbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis lyderis A. Lukašenka. Rinkimų komisija paskelbė, kad A. Lukašenka surinko 80,1 proc., o jo pagrindinė varžovė S. Cichanouskaja – 10,12 proc. balsų.

Teisėsaugai brutaliai malšinant opozicijos šalininkų protestus buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių. Neramumai Baltarusijoje pareikalavo mažiausiai trijų demonstracijų dalyvių gyvybių, šimtai buvo sužeisti.

Nuo rugpjūčio 13 dienos daugelyje Baltarusijos įmonių prasidėjo protestai ir streikai.