„Gasunie“ jis dirbs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų projektų vystymo patarėju ir bus atsakingas už dviejų plaukiojančių laivų-saugyklų (FSRU) statybą Nyderlanduose ir Vokietijoje.

„Projektas stipriai prisideda prie Europos dujų diversifikavimo, leidžia atsisakyti rusiškų dujų, kas šioje geopolitinėje situacijoje yra didelis motyvatorius“, – sprendimą priimti Nyderlandų įmonės pasiūlymą BNS komentavo M. Bartuška.

Jo teigimu, „Gasunie“ penkeriems metams jau išsinuomojo du laivus-saugyklas, kurios Nyderlanduose ir Vokietijoje turėtų pradėti veikti dar šiemet.

„Tai yra kompetentingų ministerijų atsakomybė, bet buvo pasirinktas kitas kelias: visą atsakomybę paversti vien tik bendrovės vadovo atsakomybe. Ir, kaip matote, visuomenė turi labai aiškią savo nuomonę, kad toks atsakomybės permetimas yra atpirkimo ožio ieškojimas, ir tai nėra priimtina“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė valstybės vadovas.

Jo teigimu, atsakomybę turėjo prisiimti M. Bartuška, tačiau, prezidento vertinimu, atsakingiausios šioje situacijoje yra ministerijos, kadangi JAV sankcijų įgyvendinimu pradėta rūpintis paskutinėmis dienomis iki jų įsigaliojimo, „jau iškilus realioms bėdoms ir problemoms“.

Anot G. Nausėdos, valdantieji nuo rugpjūčio, kai buvo paskelbta apie gruodį įvedamas JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro sankcijas „Belaruskalij“, turėjo užtektinai laiko pasirengti.

„Turėjome keturis mėnesius pasiruošti, burti sąjungininkus, minimizuoti galimus nuostolius, jei tokie kiltų dėl sutarčių peržiūrėjimo. Šito nebuvo padaryta ir dabar reikia tą daryti verčiantis per galvą“, – įsitikinęs prezidentas.

ELTA primena, kad M. Bartuška „Lietuvos geležinkelių“ valdybos sprendimu pašalintas iš pareigų po to, kai gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.

Skandalas kilo paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ prieš pat sankcijų įsigaliojimą gavo netipinius avansinius mokėjimus iš „Belaruskalij“  už jų prekių tranzitą iki kovo mėnesio, tačiau nei užsienio, nei susisiekimo ministrai teigė apie tai nežinoję.

Tiek užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tiek susisiekimo ministras Marius Skuodis, kilus skandalui, pateikė premjerei Ingridai Šimonytei prašymus atsistatydinti, tačiau, Vyriausybės vadovės sprendimu, liko dirbti toliau.

M. Bartušką keičia laikinasis vadovas – antrinės LTG krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ direktorius Egidijus Lazauskas – jis šias pareigas eis nuo antradienio iki bus paskirtas nuolatinis vadovas.

Buvęs naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius M. Bartuška „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavo nuo 2016 metų gruodžio 16 dienos.

Vyriausybinė komisija gruodžio 21 dieną paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat šių metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 

Jei Vyriausybė pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai galėtų tapti pagrindu nutraukti trąšų tranzitą su mažiausiais nuostoliais. 

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Įmonės valdyba trečiadienį pritarė darbo sutarties su M. Bartuška nutraukimui abipusiu sutarimu.

Jam bus išmokėta 6 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija, be to, sutarta, kad valdybai įvertinus grupės 2021 metų pasiekimus ir jei bus patvirtintos skatinamosios išmokos darbuotojams, M. Bartuškai bus skirta išmoka, numatyta LTG vadovų atlygio politikoje.

M. Bartuškos mėnesio atlyginimas iki mokesčių siekia 9305 eurus.

M. Bartušką keičia laikinasis vadovas – antrinės LTG krovinių vežimo bendrovės direktorius „LTG Cargo“ Egidijus Lazauskas – jis šias pareigas eis pereinamuoju laikotarpiu – nuo sausio 4 dienos iki bus paskirtas nuolatinis vadovas.

Pasak pranešimo, valdybos sprendimą lėmė E. Lazausko patirtis geležinkelių sektoriuje bei pasirengimas vadovauti ir sutelkti komandą pokyčių laikotarpiu. Jis prie LTG vadovų komandos prisijungė 2017 metų sausį.

„Ilgametė E. Lazausko patirtis, sukauptos žinios ir strateginės įžvalgos yra būtinos tiek ieškant geriausių išeičių iš dabartinės situacijos, tiek ir siekiant Grupės tikslų, įtvirtintų naujoje strategijoje“, – pranešime sakė LTG valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas. 

Pasak E. Lazausko, šiuo metu LTG turi du didelius iššūkius: išspręsti Baltarusijos trąšų tranzito klausimą ir diversifikuoti veiklą.

„Šiuo metu koncentruojamės į tokias rinkas, kaip Ukraina, Lenkija, plėtojame intermodalinių krovinių gabenimą į Vakarų Europą. (...) Galime užtikrinti nenutrūkstamą krovinių srautą Azijos, Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių kryptimis, taigi, turime išnaudoti šias galimybes“, – pranešime sakė E. Lazauskas.

Egidijus Lazauskas. „Lietuvos geležinkelių“ nuotr.

Naujojo LTG vadovo vieša atranka bus paskelbta artimiausiu metu.

K. Šliužas prieš savaitę paskelbė, kad siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą M. Bartuška pasitrauks po pereinamojo laikotarpio, tačiau konkretaus termino nenurodė.

M. Bartuška prieš savaitę BNS teigė, jog kartu su valdyba rastas geriausias sprendimas.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija antradienį paskelbė, kad 2018 metų kovą pasirašyta „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ ir šių metų spalį pasirašyti jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui. Galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė.

M. Skuodis praėjusią savaitę sakė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ derino avansinius mokėjimus su Baltarusijos bendrove, o sutarties pakeitimai galėjo būti pasirašyti, kad sankcijos nesutrikdytų tranzito.

Anot jo, avansiniai mokėjimai už trąšų vežimą po gruodžio 8-osios – iki 2022-ųjų kovo mėnesio – neįkrito patys – jie buvo suderinti prieš juos pervedant su „Lietuvos geležinkeliais“.

M. Skuodis tikino, kad spalį pakeitus sutartį su „Belaruskalij“ buvo ne tik pereita prie avansinių mokėjimų, bet ir padaryti kiti pakeitimai – kai kurie jų sumažino galimybes nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu strigtų mokėjimai.

Buvęs naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius M. Bartuška „Lietuvos geležinkeliams“ vadovauja nuo 2016 metų gruodžio 16 dienos.

„Dalinimasis informacija – labai svarbus, ir kontroliuojančios institucijos, tokios, kaip nacionalinio saugumo aspektą vertinanti komisija prie Vyriausybės, turėjo gauti tam tikrą informaciją. Bet nei komisija, nei įmonės valdyba nebuvo supažindinta su ta informacija. Jau nekalbant apie tai, ką žinojo ministras Skuodis arba ministras Landsbergis“, – interviu portalui „Delfi“ teigė G. Landsbergis.

G. Landsbergio teigimu, viešumoje sklindantys kaltinimai, kad ministrai žinojo daugiau informacijos, tačiau ją slėpė, nėra tiesa.

„Viešojoje erdvėje kartais sakoma, kad mes žinojome daug, nors iš tiesų mus supažindindavo tik su tuo, ką pasirinkdavo generalinis direktorius – kas atitiko jo, bet nebūtinai valstybės, įmonės ar valdybos interesus“, – pridūrė G. Landsbergis.

Be to, ministras priduria, kad dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito aplinkybių ilgainiui informacijos gali atsirasti dar daugiau.

„Yra tam tikrų niuansų. Premjerė yra apie tai kalbėjusi, manau, ilgainiui atsiras ir daugiau informacijos. Kyla pagrįstų klausimų ir pačiai valdybai – ne tik reputacinių klausimų. Bartuškos atstatydinimas – valdybos ir generalinio direktoriaus santykio padarinys“, – sakė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad gruodžio 8 d. dieną įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms valstybinei Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, įmonės krovinių judėjimas Lietuvos geležinkeliais nesustojo, kadangi geležinkelių tinklą valdantys „Lietuvos geležinkeliai“ lapkričio pabaigoje iš bendrovės gavo netipinį avansą už pervežimus keliems mėnesiams į priekį.

Dėl neužkardyto tranzito „Lietuvos geležinkelių“ valdyba priėmė sprendimą po pereinamojo laikotarpio atleisti įmonės direktorių Mantą Bartušką.

„Žinau preliminariai, kad kalba yra apie pasitraukimą sausio pradžioje, bet tai valdybos ir vadovo susitarimo klausimas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.

„Esu tik bendrai apie tokius svarstymus informuotas, bet galutinių detalių nežinau“, – pridūrė jis.

„Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas antradienį paskelbė, kad siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą M. Bartuška pasitrauks po pereinamojo laikotarpio, tačiau konkretaus termino jis nenurodė.

K. Šliužas ketvirtadienį LTR radijui sakė, kad valdyba dėl M. Bartuškos atleidimo datos turėtų apsispręsti tikriausiai kitą savaitę.  

„Tiek įmonės interesas, tiek Manto interesas, tiek visų darbuotojų interesas, kad tas sprendimas būtų kuo greičiau. Mes šitą puikiai suprantam“, – sakė K. Šliužas. 

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, kad valdybos posėdis planuojamas kitą trečiadienį.

M. Bartuška BNS antradienį teigė, jog kartu su valdyba rastas geriausias sprendimas.

Buvęs naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius M. Bartuška „Lietuvos geležinkeliams“ vadovauja nuo 2016 metų gruodžio 16 dienos.

Tačiau jo penkerių metų kadencija skaičiuojama nuo 2018 metų sausio 1 dienos, kai įsigaliojo tokią kadenciją numatančios Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisos.

Pagal jas tas pats žmogus negali eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Anot jos, už tebesitęsiantį „Belaruskalij“ prekių pervežimą per Lietuvą yra atsakingi politikai.

„Įmonės vadovas, kuris sakosi derinęs savo veiksmus su Vyriausybe, neturėtų tapti atpirkimo ožiu, nes tai nėra atsakomybė, tai jos imitacija. O atsakomybė yra politikų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

„Lietuvos geležinkelių“ valdyba šią savaitę sutarė dėl M. Bartuškos pasitraukimo iš pareigų, siekiant deeskaluoti situaciją dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ tranzito nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai Baltarusijos įmonei.

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė pranešė netenkinsianti užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų Gabrieliaus Landsbergio ir Mariaus Skuodžio atsistatydinimų prašymų dėl to, jog tai nepadėtų stabdyti tranzito, ir dėl to, kad ministrai veikė negaudami pilnos informacijos.

Įmonės vadovas, kuris sakosi derinęs savo veiksmus su Vyriausybe, neturėtų tapti atpirkimo ožiu, nes tai nėra atsakomybė, tai jos imitacija.

Vis dėlto A. Skaisgirytė teigia, kad klausimas dėl postuose paliktų ministrų ateities pareigose „tikrai nėra uždarytas“.

„Politikams slėptis už valstybinių įmonių vadovų nugarų nebūtų sąžininga“, – kalbėjo patarėja.

„Sankcijų politiką vykdo valstybė. Čia yra esminis dalykas ir jeigu įmonės klausia dėl sankcijų, reikia sąžiningai pasakyti įmonėms, kaip elgtis. Tik tas koordinuotas veikimas duos atsakymus“, – tvirtino ji.

A. Skaisgirytė tvirtino, kad galbūt valstybės valdomų įmonių vadovų atleidimas „net bus naudingas vienai ar kitai partijai“.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

„Buvo konstruktyvios diskusijos, visi profesionalai. Manau, kad radome geriausią sprendimą iš esamos situacijos“, – BNS vėlų antradienio vakarą sakė penkerius metus geležinkeliams vadovaujantis M. Bartuška. 

Jis sakė, kad dėl pereinamojo laikotarpio trukmės kol kas nėra sutarta.

„Šiandien pasiekėme principinį sutarimą, kad įgyvendinsime pokytį (vadovų – BNS), dėl detalių kol kas anksti komentuoti. Reikia užbaigti pokalbius. Bet ką svarbu pažymėti, kad šiandien turime bendrą abipusį sutarimą, kad tą pokyti įgyvendinsime“, – kalbėjo M. Bartuška.

Geležinkelių vadovas konkrečiai neatsakė, ar likęs jo darbo laikas susijęs su sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimu.

„Tai susiję su situacija, kai reikia pabaigti tą susitarimą konkretizuojant detales, kurį priėmėm siekdami geriausių interesų tiek „Lietuvos geležinkeliams“, tiek Lietuvos valstybei, siekiant deeskaluoti situaciją, stabilizuoti situaciją ir užtikrinti tolimesnę stabilią „Lietuvos geležinkelių“ veiklą ir įgyvendinti strategiją“, – aiškino M. Bartuška.

Jis taip pat neatsakė į klausimą, ar antradienį įteikė valdybai atsistatydinimo pareiškimą. Kas laikinai perims vadovavimą įmonei, anot M. Bartuškos, valdyboje nekalbėta.

Komentuodamas, kaip, jo nuomone, turi išsispręsti trąšų tranzito per Lietuvą problema, įmonės generlainis direktorius aiškino, jog vertinami visi scenarijai.

„Teisinis geriausias scenarijus, jeigu ES sankcijos būtų įvestos. Kitas scenarijus, jeigu Lietuva nacionaliniu lygiu įvestų, kas yra inicijuota, ir čia „Lietuvos geležinkeliai“ labai aktyviai padeda tokį teisinį režimą įgyvendinti. Arba kiti scenarijai, jeigu nieko neįvyksta, yra – vistiek įtaka tai logistikos grandinei bus“, – kalbėjo M. Bartuška.      

„Kada sustos trąšų vežimas, priklausys, ar valstybė iki tol laiko priims teisinius sprendimus (...) Tikslas toks yra – kad nuo sausio nevažiuotų“, – teigė jis.  

Įmonės valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas antadienį pranešė, kad M. Bartuška trauksis po pereinamojo laikotarpio – iki tol jis turės rasti sprendimus suvaldyti situaciją, susijusią su „Belaruskalij“ trąšų tranzitu.

Pasak jo, M. Bartuška trauksis siekiant deeskaluoti situaciją dėl nepaisant JAV sankcijų „Belaruskalij“ tebesitęsiančio trąšų tranzito per Lietuvą ir sumažinti reputacines įmonės rizikas.

Pasak K. Šliužo, iki atsistatydinimo M. Bartuška su komanda turės sukurti „labai aiškų, skaidrų ir efektyvų“ veiksmų planą, kaip toliau valdyti situaciją.

Buvęs naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius M. Bartuška  „Lietuvos geležinkeliams“ vadovauja nuo 2016 metų gruodžio 16 dienos.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

„Kai prasidėjo kalbos gal prieš mėnesį, kai jūs pradėjote klausti, kada įmonės turėtų nutraukti sutartis su sankcionuota įmone, sakiau, kad viena iš priežasčių yra reputacija. Jeigu nekyla jokios teisinės pasekmės, jeigu tai nėra tiesioginės sankcijos, tada yra galima reputacinė žala įmonei. Akivaizdu, kad tai buvo įvertinta, reputacinė žala buvo padaryta. Manau, kad tai yra teisingas sprendimas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas antradienį pranešė, kad įmonės vadovas Mantas Bartuška iš pareigų trauksis po pereinamojo laikotarpio – prieš tai jis turės rasti sprendimus suvaldyti situaciją, susijusią su „Belaruskalij“ trąšų tranzitu.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi, nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.