Kaip antradienį pranešė Kultūros ministerija, įvairiems Lietuvos etnokultūriniams regionams atstovaujantys mažųjų kultūros sostinių atrankos laimėtojai didelį dėmesį skyrė pristatyti mažosios kultūros sostinės renginius, vietos tapatybę ir įvaizdį įtvirtinančias veiklas, kurios stiprina partnerystę ir ryšius bendruomenėje.

Jos taip pat siekia kurti naujas kultūros tradicijas bei atgaivinti ir puoselėti esamas, taip pat minėti bendruomenių jubiliejines datas.

Nuo 2018 metų Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50 tūkst. eurų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių svarbiausiems jų projektams.

„Daugelyje mažųjų sostinių vietinių entuziastų, kultūros darbuotojų ir savanorių pastangomis sukuriami įsimintini kultūriniai renginiai vietos bendruomenei, auga profesionalaus meno prieinamumas ir sklaida, atsiranda naujų kultūrinio turizmo iniciatyvų“, – rašoma pranešime.

Lietuvos mažosios kultūros sostinės kasmet išrenkamos konkurso būdu.

Mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Kultūros ministerija, Savivaldybių asociacija, Seniūnų asociacija.

Šv. Simonas, dar vadinamas Kananiečiu arba Uoliuoju, globoja visus, kurie pjausto medį, marmurą. Jo pagrindinis atributas – pjūklas. Judas Tadas buvo artimas Jėzaus giminaitis ir vienas iš Apaštalų laiškų autorius. Judas Tadas ikonografijoje dažnai vaizduojamas su Viešpaties atvaizdu ant krūtinės, kuriuo išgydė karalių Abgarą nuo raupsų, ir keliautojo lazda. Nuo senų laikų Bažnyčia jį gerbia kaip nelaimingųjų, viltį praradusiųjų ir beviltiškose padėtyse atsidūrusiųjų užtarėją. Šventieji Simonas ir Judas Tadas skelbė Evangeliją Sirijoje, Mesopotamijoje, vėliau Persijoje, kur, pagal legendą, buvo nukankinti: Judas – su kuoka, Simonas – su pjūklu.

Po mišių, kurias laikė klebonas Povilas Paukštė, parapijiečiai ir svečiai buvo pakviesti į kleboniją, kurioje veikė turgelis. Jame buvo galima nusipirkti vaško žvakių, naminės duonos, medaus, džiovintų grybų, žolelių arbatos, megztų rankdarbių ir kitų dzūkiškų gėrybių.

Svetingai pavaišinti kugeliu, grikine babka, pyragėliais su grybais, žolelių arbata ir kitomis miško, laukų ir pelkių dovanotomis gėrybėmis, atlaidų dalyviai neskubėjo į namus.  Marcinkoniškiai ir svečiai bendravo, dalinosi džiaugsmais ir rūpesčiais, ateities viltimis, o lietuviškomis dainomis visus džiugino „Varpilės“ choristai.  

Vyriausios kartos marcinkoniškiai praeityje taip švęsdavo po kiekvienų atlaidų. Pasak senolių, Marcinkonių ir aplinkiniuose kaimuose Simajudui  pjaudavo avį ar baroną, kepdavo duoną, virdavo šaltanosius, šusdavo grikius. Tai, ką Dievas duodavo užauginti, aukodavo ne tik bažnyčiai, bet ir elgetoms. Per Simajudą kaime vykdavo rudens gėrybių ir amatų jomarkai. Savaip atlaidus švenčia Marcinkonių bičiulis iš Olandijos Henkas Reinderinkas. Nuo 1993 m., kai Marcinkonių ir Diepenhaimo (Olandija) etnografiniai ansambliai draugauja, šis žmogus kas antrus metus atvyksta į Marcinkonis ir atveža savo surinktą labdarą – drabužių ir buitinių daiktų. 

Pasak organizatorių, noras atgaivinti senąsias Simajudo šventimo tradicijas kirbėjo jau seniai, nes jas atsimena ir žino ne visi net ir viduriniosios kartos gyventojai. Visgi tikimasi, kad senosios atlaidų tradicijos sėkmingai gyvuos.

Jau trečius metus festivalis gamtoje „Vidur girių“ kviečia pavasarį švęsti nuostabioje Dzūkijos gamtoje.

Jau šį savaitgalį festivalio svečių laukia nepamirštama naktis pelkėje, naktinės gamtos koncertas, šilčiau nei bet kada kaitinantis laužas, ekskursija mažiesiems, žygis dviračiais paslaptingųjų šilagėlių ieškoti, išskirtinės garso operatoriaus Vidmanto Blažio dirbtuvės, aplinkosaugos menininkų Alak Pathak ir Tamaros dirbtuvės, „Montis Magia“ klubo ir drevinės bitininkystės atrakcija „Lipk į medį kaip senovės dzūkas arba šiuolaikinis ekstremalas“. Ir, žinoma, visos Dzūkijos gėrybės: grikinė babka, pyragaiciai, sula, dzūkiška šnekta… Festivalio žvaigždės – visiškai nesenai iš gastrolių užsienyje grįžusios trimituojančios gervės.

„Šiuo gamtos festivaliu norime pakviesti žmones švęsti pavasarį, būti bundančios gamtos apsuptyje ir pailsėti nuo miesto triukšmo,“ – teigia renginio koordinatorė, Baltijos aplinkos forumo atstovė Rita Norvaišaitė. Ji įsitikinusi, kad tokio pobūdžio renginiai, prie kurių organizavimo prisideda tiek vietos valdžia, tiek aplinkosaugos organizacijos, tiek kiekvienas festivalio dalyvis, ir į kurį įtraukiami gyventojai, prisideda prie išskirtinių vertybių puoselėjimo ir Lietuvos regionų plėtros. „Festivalis „Vidur girių“ parodys visa, ką Dzūkija turi geriausio, pakvies žmones čia leisti atostogas, įsigyti vietos gyventojų produktus. Tik per pristatymą ir išbandymą gali būti skatinamas vietos gyventojų verslas,“ – priduria Rita Norvaišaitė.

Nors daugiausia festivalio renginių prasideda šeštadienį nuo pusiaudienio, festivalio svečiai kviečiami į Dzūkiją atvykti jau penktadienio vakare. Šilinių dzūkai parengė specialią ilgąją festivalio programą. Joje siūloma pažinti regioną giliau kepant grikines babkas, bulvines bandas ar dzūkišką duoną, periantis dūminėje pirtyje ar plaukiant baidarėmis. „Siūlome vieną arba dvi patogias nakvynes, vietos gamybos pusryčius ir dzūkiškas atrakcijas. Ilgosios programos dalyvius patys sekmadienį ryte iš lovų išversime ir palydėsime gervių klausyti. Dzūkai nuo seno garsėja svetingumu!“ – apie paslaugas pasakoja viena iš ilgosios programos organizatorių Lina Černiauskienė.

Festivalio pagrindinė programa prasideda balandžio 16 d. 12.30 val. prie Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro Marcinkonyse (Miškininkų g. 61, Marcinkonių k., Varėnos r.)

Į festivalį organizatoriai ragina vykti atsakingai – rinktis traukinį, autobusą ar dviratį.

Varėnos rajone, Marcinkonyse, duris atvėręs lankytojų centras kviečia susipažinti su Dzūkijos nacionalinio parko gamta, dzūkų gyvenimu ir buitimi. Čia pat jaunimo laukia ir gamtos mokykla.

Marcinkonių lankytojų centre Dzūkijos nacionalinio parko svečiai gaus visą informaciją apie saugomą teritoriją. Čia paaiškins kaip nuvykti prie Bobos daržo ar drevinės bitininkystės muziejaus, kur išgirsti tetervino ar gervės balsą, kaip užlipti ant gaidžio kopos ar kur paragauti grikinės bobos.

Naujojoje interaktyvioje lankytojų centro ekspozicijoje – informacija apie paukščius, medžius, kraštovaizdį.

„Mes matome kopų susidarymą – tai labai gražus animacinis filmukas. Kita ekspozicijos dalis pasakoja apie šilinių dzūkų gyvenimą, pristato jų buitį, namų apyvokos daiktus, amatus ir šventes, medinę architektūrą. Duris atvėrė ir nauja gamtos mokykla, kuria siekiama jaunimą priartinti prie gamtos, suteikiant teorinių žinių, dviračiais ar pėsčiomis keliaujant parko pažintiniais takais“, – pasakojo Dzūkijos nacionalinio parko Marcinkonių lankytojų centro vedėja Lina Čerbiauskienė.

„Yra įvairių grupių mokiniams, pavyzdžiui, apie pušį – svarbiausią medį. Jeigu dzūkai rinktų savo medį, tai be abejo būtų pušis. Yra apie pelkę, kadangi kaimynystėje yra Čepkelių rezervatas. Yra ir apie tai, kas Dzūkijos šiluose gyvena, auga ir bėgioja. Visos temos yra susijusios su šituo kraštu“, – teigė Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė.

Gamtos mokykloje įrengti kambariai -juose moksleiviai galės pernakvoti, čia veiks įvairios vasaros stovyklos.

Varėnos rajone pasieniečiai sulaikė 4 tūkst. pakelių cigarečių ir, įtariama, su šiuo kroviniu susijusius vilnietį, druskininkietį bei marcinkoniškį.

Ketvirtadienį vakare Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir Kabelių užkardos pareigūnai Varėnos rajono Marcinkonių kaimo ribose, kaimo keliuke, patikrinimui sustabdė automobilius „Volkswagen Passat“ ir „Volkswagen Golf“. Pirmuoju važiavo 27 metų Vilniaus ir 32 metų Druskininkų gyventojai. Jie iš automobilio bandė pasprukti. „Volkswagen Passat“, kaip paaiškėjo, buvo išnuomotas. Tikrinimo metu bagažinėje ir salone pasieniečiai rado 4 tūkst. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos akcizo ženklais.

Kartu važiavusį „Volkswagen Golf“ vairavo 32 metų Marcinkonių kaimo gyventojas.

Sulaikytą trijulę pasieniečiai uždarė į areštinę. Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis VSAT pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Už tokį nusikaltimą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Cigaretės ir automobiliai saugomi Varėnos rinktinėje.