Interviu naujienų agentūrai AFP metu M. Vestager teigė, kad ES norėtų, jog vadinamieji Skaitmeninių rinkų akte (Digital Markets Act, DMA) nurodyti prieigos valdytojai keistų savo elgesį, ir kad Briuselis galėtų imtis veiksmų prieš pažeidimus.

„Jei pažvelgtumėte į istoriją, mes tarsi patikimai patvirtinome, kad naudosimės turimais įrankiais“, – sakė M. Vestager.

DMA privers šešias prieigos valdytojų bendroves – JAV informacijos technologijų kompanijos „Google“ patronuojančiąją įmonę „Alphabet“, elektroninės komercijos bendrovę „Amazon“, platformos „TikTok“ patronuojančiąją bendrovę „ByteDance“, socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdančią bendrovę „Meta“ ir programinės ir techninės įrangos gamintojas „Microsoft“ ir „Apple“  – nuo ketvirtadienio laikytis reikalavimų ir nurodymų joms sąrašo.

Vartotojai Europoje turėtų sulaukti nemažai pokyčių, įskaitant pasirinkimo langus įrenginiuose, kuriuose bus siūloma daugiau interneto naršyklių ir paieškos sistemų.

„Tai, ko mums reikia iš prieigos valdytojų, [...] yra elgesio keitimas“, – nurodė M. Vestager.

Naujuoju įstatymu EK bus suteikta daugiau galių skirti didesnes baudas, o Briuseliui suteikta galimybė išsklaidyti įmonių veiklą.

„Matysime, kad kai kurios bendrovės iš esmės laikysis reikalavimų, kai kurios – visiškai. Tačiau manau, kad bus ir nesilaikymo atvejų“, – nurodė EK pirmininkės pavaduotoja.

M. Vestager taip pat atkreipė dėmesį į kelias nuo 2014 metų prieš technologijų bendroves pradėtas bylas, norėdama įrodyti, kad Briuselis turi rimtų ketinimų.

Pirmadienį EK skyrė „Apple“ 1,8 mlrd. eurų už tai, kad ji neleido vartotojams naudotis alternatyviomis muzikos srautinio siuntimo prenumeratomis.

Tačiau M. Vestager tvirtino, kad „mes čia ne tam, kad sugriautume įmones, ir ne tam, kad skirtume jums didelę baudą. Mes čia esame tam, kad priverstume laikytis reikalavimų“.

„Turime prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir, žinoma, likti visiškai įsipareigoję NATO aljansui“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Margrethe Vestager (Margretė Vestager).

„Turime užtikrinti tinkamą transatlantinę pusiausvyrą, nepriklausomai nuo rinkimų dinamikos JAV. Turime prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, tačiau, žinoma, ir toliau būti visiškai įsipareigoję NATO aljansui“, – teigė M. Vestager.

„Dėl geresnio gebėjimo veikti tapsime stipresniais sąjungininkais“, – nurodė ji.

EK parengta Europos gynybos pramonės strategija siekiama ilgainiui paskatinti Europos ginkluotės gamintojus daugiau investuoti, didinti gamybos lankstumą ir pirmą kartą kolektyviai kataloguoti turimą produkciją.

Tačiau žemynui, kuris po Sovietų Sąjungos žlugimo dešimtmečius mažino investicijas į gynybą, kyla problemų dėl šios plataus užmojo iniciatyvos finansavimo.

Finansavimo klausimai

Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) kalbėjo, kad Europos Sąjungai reikės apie 100 mlrd. eurų, kad ji galėtų būti konkurencinga su Pentagonu ir JAV gynybos pramone.

Projektui pradėti EK planuoja skirti 1,5 mlrd. eurų iš dabartinio ES biudžeto iki 2027 metų. M. Vestager pripažino, kad tai „nėra labai daug“, atsižvelgiant į iniciatyvos mastą.

„Tačiau tai vis tiek gali būti paskata, premija [...], nes tikrąjį finansavimą stipresnei gynybai skiria valstybės narės ir šis finansavimas ateinančiais metais didės“, – sakė ji.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, remia idėją ES obligacijomis finansuoti Europos ginklų gamybos bazę, panašiai kaip tai buvo daroma siekiant finansuoti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos.

Dėl geresnio gebėjimo veikti tapsime stipresniais sąjungininkais.

Tačiau taupesnės šalys, pavyzdžiui, Vokietija, tam nepritaria, nes baiminasi, kad tai sutelks biudžeto valdymą Briuselyje ir sumažins nacionalinių sprendimų gynybos klausimais reikšmę.

Siūlomą gynybos pramonės strategiją paskatino prieš dvejus metus įvykęs Rusijos įsiveržimas į Ukrainą.

ES pareigūnai teigia, kad dabar blokas susiduria su „nauja saugumo paradigma“ dėl ekspansionistinės Rusijos, kuri virto į karo ekonomiką.

„Siekdami pasipriešinti sugrįžtančiam didelio intensyvumo karui mūsų pasienyje, nusprendėme įjungti aukštesnę pavarą“, – žurnalistams sakė Th. Bretonas.

Nors ES ir bloko šalys remia Ukrainą finansiškai ir teikia ginkluotę bei karinę įrangą, ginklų gamyba buvo nepakankama – blokas neįvykdė pažado perduoti Kyjivui žadėtą milijoną artilerijos sviedinių.

Th. Bretonas teigė, kad, padedant galiojančiam Aktui dėl paramos šaudmenų gamybai, blokas dabar Ukrainai tiekia apie 80 tūkst. šaudmenų per mėnesį.

M. Vestager sakė, kad nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki praėjusių metų birželio 27 ES valstybės narės gynybos pirkimams išleido daugiau kaip 100 mlrd. eurų.

„Beveik 80 proc. šios sumos buvo išleista už Europos Sąjungos ribų, o vien JAV teko daugiau kaip 60 proc. šių išlaidų. Tai nebėra tvaru“, – sakė ji.

Už šį teisės aktą antradienį balsavo 587 parlamentarai, 10 buvo prieš, 38 susilaikė, pranešė EP.

Aktas numato, kad iki 2030 metų Europos Sąjunga (ES) turėtų padvigubinti lustų gamybos apimtis iki 20 proc. visų pasaulyje pagaminamų puslaidininkių. Siekiant šio tikslo numatoma skirti 43 mlrd. eurų Bendrijos lėšų ir privačių investicijų.

EP patvirtintu planu su lustais susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms bus skirta 3,3 mlrd. eurų, remiami projektai, didinantys ES tiekimo saugumą pritraukiant investicijų bei kuriant gamybos pajėgumus.

Taip pat bus sukurtas kompetencijos centrų tinklas, skirtas pritraukti naujų darbuotojų moksliniams tyrimams, projektavimui ir gamybai.

Briuselyje pernai vasarį šį Europos Komisijos planą pristačiusi eurokomisarė Margrethe Vestager (Margreta Vestager) teigė, jog Europa yra pajėgi kurti specifinius puslaidininkių komponentus, turi jų gamybai reikalingų medžiagų ir įrangos, gali atlikti tyrimus. Kaip vieną pavyzdžių ji nurodė Lietuvą.

Lietuvos daiktų interneto prietaisų gamybos grupei „Teltonika IoT Group“ ir Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutui sausį pasirašius 14 mln. eurų vertės sutartį dėl pasidalijimo puslaidininkių lustų technologijomis, šių komponentų gamybą įmonė tikisi pradėti po penkerių–šešerių metų, yra teigęs „Teltonikos“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys.

Taivane šiuo metu pagaminama maždaug pusė pelningiausių pasaulio mikroschemų. Šalies atstovai bendradarbiauti su Lietuva puslaidininkių technologijų srityje pažadėjo po to, kai Kinija, reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, pradėjo taikyti ekonominį spaudimą Lietuvos verslui.

Europinės skaitmeninės tapatybės piniginėse bus galima saugoti skaitmenines pasų, vairuotojų pažymėjimų, banko sąskaitos išrašų, universitetų diplomų ir kitų svarbių dokumentų kopijas. Jomis bus galima pasinaudoti, norint įrodyti savo tapatybę.

Naudotojai galės kontroliuoti savo duomenis – ES piliečiai galės pasirinkti, kiek informacijos apie save nori pateikti kiekvienu konkrečiu atveju.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager (Margretė Vestager) spaudos konferencijoje sakė, jog svarbu yra tai, kad skaitmeninės tapatybės piniginės bus saugesnė, bereklamė alternatyva, jungiantis prie paslaugų svetainių.

„Taigi, jūs nenaudosite savo konkrečios platformos paskyros – tokios kaip „Google“ paskyra arba „Facebook“ paskyra – bet galėsite pasinaudoti savo tapatybės [duomenimis]. Todėl patys galėsite spręsti, kiek informacijos apie save norite pateikti, su kuo ir kokiu tikslu ja norite pasidalyti“, – sakė ji.

M. Vestager pabrėžė, kad ES piliečiams nebus privaloma naudotis šiuo projektu, kurį oficialiai dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės, tačiau juo siekiama palengvinti ES piliečių naudojimąsi viešosiomis ir privačiomis skaitmeninėmis paslaugomis visoje Bendrijoje.

Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) pridūrė, kad asmeniniai duomenys bus saugomi naudojant sudėtingą šifravimą.

„Todėl raginu visas valstybes nares atkreipti dėmesį į postkvantinę kriptografiją, kad užtikrintų maksimalų saugumą“, – sakė jis.

Pasak M. Vestager, planuojama, jog skaitmeninės tapatybės piniginės bus prieinamos praėjus metams po to, kai bus priimti jos naudojimą reguliuojantys ES teisės aktai, o tai reikštų – anksčiausiai kitų metų pabaigoje.

Ji pridūrė, kad ši procedūra galėtų būti paspartinta, panaudojus atsigavimo po koronaviruso pandemijos fondą, iš kurio ES valstybėms turėtų būti paskirstyta šimtai milijardų eurų.

Pasak M. Vestager, vyksta techninis parengiamasis darbas, kad ES piliečiai pamatytų, jog į skaitmenines tapatybės pinigines „negalima įsilaužti, jie patys kontroliuoja savo duomenis“.

Skaitmeninės tapatybės sistema įgyvendinama pagal Skaitmeninės Europos programą. ES užsibrėžė tikslą, kad iki 2030 metų visos ES viešosios paslaugos būtų prieinamos internete, ir nori užtikrinti, kad iki šio termino visi ES piliečiai turėtų skaitmeninę medicininę kortelę.

Prireiks laiko

Per Tarptautinę moters dieną nuo Azijos iki JAV ritosi protestų banga: Stambule uigūrų moterys protestavo prieš masinio šios musulmonų mažumos kalinimo stovyklas Kinijoje, lenkės tęsė savo kovą prieš itin griežtą abortų draudimą, aktyvios ispanų feministės siekė atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę, o kostiumuotų Briuselio praeivių žvilgsnius masino minia linksmas dainas traukusių nuotaikingų moterų.

Nuo pirmųjų sufražisčių paradų praėjo daugiau nei 100-metis. Moterys seniai iškovojo teisę balsuoti ir bent jau demokratiniame Vakarų pasaulyje priimti savarankiškus gyvenimo sprendimus. Tačiau net ir XXI, galimybių ir laisvės, amžiuje nelygybė tarp vyrų ir moterų vis dar gaji.

Neseniai paskelbtos ES metinės ataskaitos dėl lyčių lygybės išvadose sakoma, kad pandemija sustiprino esamą moterų ir vyrų nelygybę beveik visose gyvenimo srityse.

Be didesnės vaikų priežiūros naštos uždarius mokyklas ir darželius, kaip teigiama, moterys taip pat dažniau dirba mažai apmokamus darbus paslaugų sektoriuje, kurį labiausiai paveikė pandemija, todėl joms kyla didesnė nedarbo rizika.

Gali prireikti kelerių metų ar net dešimtmečių, kol pandemijos sukelta lyčių nelygybė bus įveikta.

Ataskaitos autoriai nuogąstauja, kad gali prireikti kelerių metų ar net dešimtmečių, kol pandemijos sukelta lyčių nelygybė bus įveikta.

Priešakinėse linijose

Trimis įtakingiausiomis pasaulio lyderėmis dažnai tituluojamos Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, JAV viceprezidentė Kamala Harris ir Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern, minint Tarptautinę moters dieną, kreipėsi į Europos Parlamentą (EP), kurio 60 proc. narių – vyrai. Politikės gyrė priešakinėse linijose stovinčias sveikatos priežiūros darbuotojas, kurios sudaro net 70 proc. viso pasaulio šio sektoriaus atstovų, verslininkes ir mamas, kurioms karantino metu krito neįprasta našta.

U.von der Leyen atkreipė dėmesį, kad moterų atlyginimai Europoje yra 14 proc. mažesni nei vyrų, ir tik 67 proc. moterų turi darbą, palyginti su 78 proc. vyrų. "Tai paprasčiausiai nepriimtina", – tądien sakė ji.

ES ekonominės galiūnės Vokietijos vairą rankose laikanti kanclerė Angela Merkel neslėpė nuogąstavimų, kad pandemija gali nublokšti atgalios.

Vokietijoje statistika panaši į pasaulines tendencijas: daugiau nei 75 proc. sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių asmenų yra moterys, pradedant gydytojų kabinetais ir ligoninėmis, baigiant laboratorijomis ir vaistinėmis. Nepaisant to, jos užima vos 30 proc. šių sričių vadovaujamųjų pareigų.

"Taip negali būti, kad moterys būtų tokiu svarbiu mūsų visuomenės ramsčiu, tačiau kartu nebūtų vienodai įtrauktos į svarbius politinius, ekonominius ir visuomenės sprendimus", – pridūrė ji.

Šalyje stebimi vieni didžiausių moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų ES: moterys 2019 m. uždirbo vidutiniškai 19 proc. mažiau nei vyrai – iš dalies todėl, kad daugelis vokiečių moterų dirba ne visą darbo dieną. Palyginti vyrus ir moteris, dirbančius tuos pačius darbus, atotrūkis sumažėja iki 6 proc.

Sektinas pavyzdys

Už Europos pasirengimą skaitmeniniam amžiui ir konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji EK viceprezidentė Margrethe Vestager kaip ir A.Merkel baiminasi to paties – kad dėl pandemijos ES visuomenė rizikuoja grįžti prie klasikinio vaidmenų modelio.

"Daugiau moterų yra nukentėjusios, nes neteko darbo dėl karantino, moterys turi žongliruoti daug daugiau vaidmenų, sudėti visa tai į vieną gyvenimą. Daug daugiau moterų kenčia smurtą namuose, o virš viso šito susiduriame su paradoksu, kad dauguma pirmosiose darbuotojų linijose esančių asmenų yra moterys: medicinos seselės, globos, priežiūros personalas. Bet kai žiūri į koronaviruso komitetus, koordinacinius organus daugybėje valstybių, milžiniška dauguma jų neturi lyčių pariteto arba yra valdomi vyrų – jei neklystu, šiuos organus valdo apie 80 proc. vyrų. Tai veikia moteris visose srityse, bet į jas, priimant sprendimus kaip susidoroti su šia pandemija, menkai atsižvelgiama", – dėl situacijos sunerimusioms pasaulio ir ES lyderėms antrina danų politikė.

Briuselyje Kovo 8-osios proga "Politico" organizuotame interviu apie moterišką lyderystę M.Vestager atviravo, kad penkiolika metų valdžioje esanti ir per šį laikotarpį su dviem itin sudėtingomis krizėmis Europoje – finansų ir pandemija – susidūrusi A.Merkel jai yra sektinas pavyzdys.

"Daugybe atžvilgių jos požiūris yra tikrai įkvepiantis, nes ji nėra lyderė, kuri nori eiti į priekį su vėliava. Ji yra lyderė, kuri gerai įsiklauso, įsitikina, kad ant stalo būtų pateikta tiksli statistika, faktai, skirtingas situacijų vertinimas, ir tik tada ji pati vertina situaciją, ieško pusiausvyros", – išskiria politikė.

A.Merkel žinoma kaip lyderė, kuri labai atsargiai renkasi žodžius. Viename interviu prieš dvejus metus ji sakė, kad nėra feministė. M.Vestager sako esanti. "Man tai yra svarbu, nes tai parodo, kad kovoji už lygias galimybes, ir aš manau, kad yra svarbu plėsti idėją, kas yra tas feminizmas. Neleisti bet kam okupuoti šio pavadinimo, ir būti tikram, kad vyrai, kaip ir moterys, gali prie jo prisijungti", – požiūrį dėsto ji.

Žvilgsnis atgalios

M.Vestager – ryški Danijos politikos žvaigždė. 2014 m. ji buvo už konkurenciją atsakinga eurokomisarė, o prieš tai – 2011–2014 m. – vadovavo šalies ekonomikos ir vidaus reikalų ministerijai, taip pat buvo socialliberalų partijos lyderė. Ekonomikos magistro laipsnį Kopenhagos universitete įgijusi trijų vaikų mama 1998–2001 m. užėmė švietimo ministrės postą, o 1997–1998 m. buvo Danijos finansų valdymo ir administracinių reikalų agentūros sekretoriato vadovė.

Karjeros pradžioje jai įkvėpimo teikė Madeline Albright – pirmoji JAV valstybės sekretoriaus postą užėmusi moteris. "Kai buvau labai jauna, pradedanti politikė, vyko Balkanų karas. Ji ėmėsi iniciatyvos sutelkti Europos lyderius surasti išeitį. Ji neprivalėjo to daryti, tai nebuvo jos darbas, bet ji tai padarė, nepaisant to, kad nepriklausė Europos realybei. Ji tai darė nuosekliai ir tai buvo svarbu taikai, kuri buvo rasta", – susižavėjimo M.Albright priežastis vardija M.Vestager.

Ji tiki, kad pragare yra speciali vieta, skirta moterims, kurios nepadeda viena kitai. EK atstovė sako savo profesiniame kelyje pati tiesiogiai su tuo nesusidūrusi, tačiau pastebinti tendenciją, kad, kalbant apie lyderystę, tarp moterų egzistuoja toks pats šališkumas kaip ir tarp vyrų. "Tikrai svarbu žiūrėti į save praeityje. Ir, pažvelgus atgal, tikriausiai ir aš ne visada buvau tokia paslaugi, norinti padėti, kokia galėjau būti. Todėl svarbu iš naujo nagrinėti pasaulį", – sako M.Vestager.

Vyriškoji populiacijos dalis turėtų tiesiog priimti 50 proc. ir džiaugtis, nes jei egzistuotų teisybė, žinoma, kad mes turėtume gauti 70 proc.

Moterims, kurios nori sukurti karjerą politikoje, gyvenimo kelyje atsirandančioms galimybėms derėtų sakyti "taip", įsitikinusi M.Vestager. "Galvojau apie tai praėjusią dieną, nes tai šiandien vis dar yra svarbu. Vyras paima darbo aprašymą ir sako: "Iš septynių punktų aš galiu padaryti tris, vadinasi, tai yra mano darbas, aš jame būsiu tobulas." O moterys sakys: "Ach, aš galėčiau padaryti septynis iš septynių, bet galbūt tai neskirta man", – apie tai, kad moterys dažnai linkusios save nuvertinti, kalba Danijos atstovė EK.

Tėčių vaidmuo

Šiaurės Europos politinis žemėlapis išsiskiria tuo, kad jame ribas braižo didelė dalis moterų – jos užima aukščiausius postus. Daniją, Norvegiją, Suomiją, Estiją ir Lietuvą valdo moterys premjerės. Švedija yra vienintelė šalis Europoje, kuri į Europos Parlamentą siunčia daugiau moterų nei vyrų.

M.Vestager šį fenomeną aiškina itin dideliu vyrų įsitraukimu į vaikų auginimą. "Taip atsiranda kitokia pusiausvyra namuose: nesistengti būti geresne mama nei yra mama, bet būti tėčiu visą laiką. Mes turime iš naujo interpretuoti savo gyvenimus. Mano šeimoje mes gyvenome kitokį gyvenimą nei mano namuose, bet mano namai taip pat buvo kitokie nei mano senelių namai", – dalijasi politikė.

"Yra nauji vaidmenys auginant vaikus, bet taip pat yra gera vaiko priežiūra nuo ankstyvo amžiaus ir gera profesinio gyvenimo pusiausvyra. Manau, tai suteikia daug drąsos ir noro eiti bei išbandyti save, įrodyti sau", – apie moterų galimybes jos šalyje siekti karjeros pasakoja M.Vestager.

Lygybės Sąjungos vizija

Praėjusiais metais EK pristatė naująją Europos Lyčių lygybės strategiją, kuri nurodo konkrečius žingsnius, kaip ES šalims narėms reikėtų realiai siekti lyčių lygybės. Joje didžiausias dėmesys skiriamas smurto prieš moteris stabdymui; vyrų ir moterų darbo užmokesčio suvienodinimui; profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai; lyčių klausimams, susijusiems su klimato kaita ir dirbtiniu intelektu; lyčių pusiausvyrai bendrovių valdybose.

Į strategiją įtraukta direktyva dėl lyčių kvotų biržinių bendrovių valdybose – nustatytas tikslas, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turėtų sudaryti mažiausiai 40 proc. bendrovių valdybų nevykdomųjų direktorių.

Ši direktyva pirmąkart pasiūlyta dar 2012 m., tačiau ir šiandien Taryboje ji vis dar blokuojama. M.Vestager tikina dėsianti visas pastangas, kad iki 2025-ųjų – šios EK mandato pabaigos – direktyva būtų priimta.

"Tai yra lyčių lygybės Komisija. Aš užaugau būdama stipri kvotų šalininkė, nes supratau, kad neformalios kvotos vyrams, kurios egzistavo per amžius, veikė labai puikiai – 95–98 proc. lygiu. Manau, kad vyriškoji populiacijos dalis turėtų tiesiog priimti 50 proc. ir džiaugtis, nes jei egzistuotų teisybė, žinoma, kad mes turėtume gauti 70 proc. kitam 100 metų", – juokiasi ji.

Skeptikams, kurie sako, kad kvotos ekonominėje plotmėje nebūtinai reiškia kokybę, M.Vestager primena faktą: finansinės krizės metu verslas, kuriame dominavo lyčių lygybė arba kurį valdė moterys, su krize susitvarkė geriau.

Moterys ir dirbtinis intelektas

Europos Lyčių lygybės strategijoje taip pat akcentuojamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų panaikinimas. M.Vestager spėja, kad šio pasiūlymo laukia nelengvas kelias – pasak EK narės, su lytimis susiję klausimai visada yra nelengvi, plačiai aptarinėjami ir sulaukia skirtingų reakcijų.

Ji taip pat tikina, kad EK pasiūlymų poveikio vertinimas bus rengiamas atsižvelgus į poveikį lytims, o teisingam ir visapusiškam vertinimui ypač svarbūs tikslūs ir prieinami duomenys.

"Technologijų įtaka yra didelė visose gyvenimo srityse, o dabar – labiau nei bet kada: darbas, socializacija, mankšta, apsipirkimas – viskas yra technologizuota. Ir bendruomenė, kuri mums kuria šias technologijas, yra gana vienalytė, todėl ruošiame pasiūlymą dėl dirbtinio intelekto (DI), kuriuo galėtume pasitikėti. Tai – svarbu, nes, jei duomenys yra šališki, yra rizika, kad rezultatai, kuriuos pateiks DI, taip pat bus šališki arba netgi didins šališkumą. Norint pasitikėti DI, lyčių perspektyvos yra labai svarbios", – akcentuoja M.Vestager.

Šiuo metu tik 22 proc. DI programuotojų ES yra moterys. Europos Lyčių lygybės strategija siekiama, kad kuo daugiau moterų turėtų tinkamą išsilavinimą ir būtų įgalintos prisitaikyti prie darbo rinkos iššūkių. "Situacija gerėja, bet labai labai lėtai. Tik įsivaizduokite: jei mes EP turėtume tokią pačią kompoziciją kaip ir technologijų bendruomenė, mes nekalbėtume apie nieką kitą, nes laikytume tai skandalu, kad, būdami tokie neįvairūs, jie galėtų leisti įstatymus, skirtus visiems", – sako politikė.

"Šalys narės turi išsiaiškinti, kokios programos, kokie paskatinimai padėtų daugiau moterų pasiekti kvotų kvalifikacijas. Galbūt ir technologijų sektoriui reikėtų atsiverti, pasidalyti, ko reikia, kad galėtum tapti technologijų dizaineriu, nes programavimas ir naujų paslaugų kūrimas yra visiškai kitoks, nei jis buvo prieš 30 metų, kai aš pati, kaip visiška pradedančioji, bandžiau koduoti", – skatina M.Vestager.

„Skaitmeninių paslaugų įstatymas ir Skaitmeninių rinkų įstatymas sukurs saugias ir patikimas paslaugas, tuo pat metu apsaugant žodžio laisvę“, – sakė ji.

ES teigimu, pagal šiuos įstatymus interneto milžinėms grės iki 10 proc. jų apyvartos siekiančios baudos, jei jos pažeistų tam tikras konkurencijos taisykles, ar gali grėsti jų išskaidymas.

Taip pat siūloma bendrovėms skirti 6 proc. pajamų siekiančias baudas ar laikinai uždrausti prieigą prie ES rinkos „rimtų ir pasikartojančių įstatymų pažeidimų atveju, kurie kelia pavojų Europos piliečiams.“

Skaitmeninių paslaugų įstatymas kartu su Skaitmeninių rinkų įstatymu įtvirtins griežtas verslo vykdymo 27 ES šalyse sąlygas, valdžios institucijoms siekiant apriboti dezinformacijos ir neapykantos kalbos plitimą internete bei apriboti didžiųjų technologijų bendrovių dominavimą.

Europos Komisijai (EK) artimas šaltinis sakė, kad, pagal konkurencijos įstatymus, dominuojančiomis planuojama laikyti dešimt bendrovių ir joms taikyti specialius apribojimus, siekiant pažaboti jų galią dominuoti rinkose.

Bendrovės, kurioms būtų taikomi griežtesni apribojimai, yra JAV milžinės „Facebook“, „Google“, „Amazon“, „Apple“, „Microsoft“ ir „SnapChat“, Kinijos „Alibaba“ ir „Bytedance“, Pietų Korėjos „Samsung“ ir Nyderlandų „Booking.com“.

Įstatymų projektai dar turės pereiti ilgą ir sudėtingą ratifikavimo procesą, o galutiniams įstatymams įtakos turės 27 ES narės, Europos Parlamentas (EP), ilgas sąrašas bendrovių ir prekybos asociacijų.

„Mūsų tyrimas sieks užtikrinti, ar duomenų, gaunamų iš nešiojamųjų įrenginių, kontrolės perdavimas „Google“ neiškraipys konkurencijos“, – sakė už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager.

Praėjusių metų lapkritį „Google“ paskelbė, kad pasiekė susitarimą įsigyti bendrovę „Fitbit“, kuri gamina nešiojamuosius sveikatingumo stebėjimo įrenginius ir laikrodžius, kuriuos galima susieti su sveikatos stebėjimo programėlėmis.

Tačiau „Google“ yra sukūrusi išmaniųjų laikrodžių operacinę sistemą, tad Briuselyje kilo susirūpinimų, kad „Fifbit“ vartotojų duomenų perėmimas sustiprins technologijų milžinės galingą poziciją tikslinių reklamų atžvilgiu.

„Manome, kad tarp Europos vartotojų per ateinančius keletą metų smarkiai išaugs nešiojamųjų įrenginių vartojimas“, – EK pranešime, kuriame paskelbta apie naują tyrimą, pridūrė M. Vestager.

„Tai bus neatsiejama nuo milžiniško padidėjimo duomenų, naudojamų šiuose įrenginiuose, srauto. Šie duomenys suteikia esminės informacijos apie šių įrenginių vartotojų gyvenimą ir sveikatos būklę“, – pridūrė eurokomisarė.

„Google“ anksčiau yra pažadėjusi nenaudoti „Fitbit“ sveikatos ir sveikatingumo duomenų savo platformos reklamoms, tačiau įsigijimo sandoris sukėlė vartotojų grupių ir Australijos konkurencingumo komisijos susirūpinimą.

Dominuojama padėtis

EK šį tyrimą turės atlikti per 90 darbo dienų, ar iki gruodžio 9 dienos, ir priimti sprendimą, ar „Google“ reikėtų pritaikyti naujų sąlygų.

Briuselis pripažino, kad „Google“ sukūrė duomenų saugyklą, kurioje atskirai nuo reklamos duomenų dedami vartotojų sveikatos duomenys.

Tačiau buvo pateiktas perspėjimas, kad „Google“ pasiūlyto duomenų saugyklos įsipareigojimo nepakanka atmesti šiame etape identifikuotų rimtų abejonių dėl sandorio padarinių.“

„Be kita ko, taip yra todėl, nes duomenų saugyklos įsipareigojimas neapima visų duomenų, prie kurių „Google“, įvykdžius įsigijimo sandorį, gautų prieigą, ir kurie būtų naudingi reklamos tikslais“, – nurodoma EK pranešime.

Reaguodamas į pranešimą, „Google“ vyresnysis viceprezidentas Rickas Osterlohas bendrovės tinklaraštyje parašė, kad bendrovė perka „Fitbit“ tam, jog galėtų gauti prieigą prie nešiojamųjų technologijų, o ne vartotojų sveikatos duomenų.

„Šis sandoris yra susijęs su įrenginiais, ne duomenimis. Nuo pat pradžių aiškiai sakėme, kad nenaudosime „Fitbit“ duomenų „Google“ reklamoms, – sakė jis. – Neseniai pasiūlėme sudaryti teisinį įsipareigojimą EK dėl „Fitbit“ duomenų naudojimo.“

Jis teigė, kad, „kalbant apie išmaniuosius laikrodžius ir sveikatingumo stebėjimo įrenginius, jau susiduriame su nuožmia „Apple“, „Samsung“, „Garmin“, „Fossil“, „Huawei“, „Xiaomi“ ir daugelio kitų bendrovių, siūlančių daugybę prekių, konkurencija.“

Pranešimas apie išsamų EK tyrimą dar nereiškia, kad bus imamasi veiksmų prieš „Google“, tačiau ES vykdomosios valdžios institucija praeityje ne kartą yra sukėlusi spaudimo JAV technologijų milžinams.

M. Vestager nuo 2014 metų, kai tapo eurokomisare, „Google“ yra paskyrusi iš viso 9,5 mlrd. dolerių sumą sudarančių antimonopolinių baudų, bendrovę apkaltinus dominuojamos pozicijos piktnaudžiavimu reklamose ir „Android“ operacinėje sistemoje.

Kelionių suvaržymai, įvesti siekiant sustabdyti viruso plitimą, pragaištingai paveikė transporto ir turizmo sektorių. Žemyno oro bendrovės buvo priverstos atleisti dešimtis tūkstančių darbuotojų.

Briuselio paskelbtos naujos gairės numato, kad bendrovės galės reikalauti, jog lėktuvų keleiviai dėvėtų kaukes, kad atostogautojai laikytųsi saugaus atstumo paplūdimiuose ir netgi iš anksto registruotųsi, kad galėtų pasinaudoti viešbučių baseinais.

Turizmas – visai Europos Sąjungai itin svarbus sektorius, sukuriantis 10 proc. bloko bendrojo vidaus produkto ir išlaikantis 23 mln. darbo vietų.

Jis dar svarbesnis pietinėms Bendrijos narėms – pavyzdžiui, Graikijai, Italijai ir Ispanijai – jau dabar prislėgtoms didelių skolų ir skaudžiai nukentėjusioms dėl COVID-19 poveikio.

„Šiandienos patarimai gali būti geresnio sezono šansas daugeliui europiečių, kurių pragyvenimas priklauso nuo turizmo, ir, žinoma, tiems, kas norėtų šią vasarą keliauti“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos vykdomoji vicepirmininkė Margrethe Vestager (Margretė Vestager).

Akivaizdus ištikusios krizės ženklas buvo didžiausios pasaulyje turizmo grupės trečiadienį paskelbtas pranešimas, kad ji planuoja atleisti 8 000 darbuotojų. Bendrovė per pirmuosius tris šių metų mėnesius patyrė daugiau kaip 750 mln. eurų grynųjų nuostolių.

Atnaujinti palaipsniui

Sprendimus atidaryti sienas priima nacionalinės vyriausybės, bet Briuselis ragina 27 Bendrijos nares derinti tarpusavyje suvaržymų švelninimą. Tokia taktika turėtų atrodyti kitaip nei šios krizės pradžia, kai ES šalys uždarė savo sienas beveik nesikonsultuodamos tarpusavyje.

ES siūlo laikytis trijų etapų schemos, pradedant nuo dabartinės padėties, kai draudžiama dauguma nebūtinų kelionių į užsienį.

Antruoju etapu turėtų būti panaikinti suvaržymai judėti tarp šalių ir regionų, kuriuose epidemiologinė padėtis yra panaši ir kur visuomenės sveikatos būklė gerėja.

Pasiekus trečiąjį, galutinį etapą būtų atšaukti visi dėl koronaviruso įvesti kelionių suvaržymai ir tikrinimai prie sienų.

Kol kas nepaskelbta, per kokį laiką šis planas galėtų būti įgyvendintas, bet Briuselis ragina vyriausybes sprendžiant dėl sienų atidarymo atsižvelgti ne vien į sveikatos apsaugos, bet ir ekonominius ir socialinius veiksnius.

Vokietija planuoja nuo birželio 15-osios atšaukti suvaržymus kirsti sieną su Liuksemburgu, Austrija, Šveicarija ir Prancūzija. Kelionės šeimų ir verslo reikalais gali būti leistos jau ateinantį penktadienį.

Apsauginės kaukės, rezervacijos baseine

Šios priemonės paveiks ne tik ekonomiką, bet ir milijonų europiečių branginamų vasaros atostogų planus.

„Tai nebus įprasta vasara... bet, jeigu atliksime savo darbą, mums nereikės likti vasarą įstrigus namuose arba visiškai prarasti turizmo pramonę“, – sakė M. Vestager.

Atostogos koronaviruso akivaizdoje turėtų gerokai skirtis nuo ankstesnių, pareigūnams ėmusis priemonių kuo labiau sumažinti infekcijos pavojų.

Pagal EK rekomendacijas, keliautojai turės dėvėti apsaugines kaukes bendrajame transporte – lėktuvuose, traukiniuose ir autobusuose, taip pat tokiose susisiekimo centruose kaip oro uostai ar geležinkelio stotys.

Siekiant išlaikyti saugų atstumą tarp žmonių, į salonus bus laipinama po mažiau keleivių, bus atsisakyta maisto serviravimo vežimėlių ir restorano vagonų.

Viešbučiai ir restoranai bus raginami riboti priimamų svečių skaičių, kad galėtų užtikrinti tarp jų saugų atstumą, taip pat numatyta įvesti reikalavimą internetu registruotis į baseinus ar sporto klubus ribotam laikui.

Siekiant atidžiai stebėti epidemiologinę padėtį ir greitai nustatyti infekcijos židinius ES valstybės susitarė užtikrinti sąlytį turėjusių asmenų atsekimo programėlių tarpvalstybinį sąveikumą.

Trečiadienį pateiktomis rekomendacijomis taip pat bandome spręsti keblų atostogų atšaukimo klausimą.

ES taisyklės suteikia teisę keliautojams susigrąžinti pinigus už atšauktus transporto bilietus arba kelionės paslaugų paketus, tačiau daugelis šiuo metu į sunkią padėtį pakliuvusių kelionių operatorių ir oro bendrovių yra linkusios geriau už neįvykusią kelionę grąžinti čekius.

Norėdamas padidinti tokių čekių patrauklumą Briuselis siūlo, kad jų galiojimo laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 12 mėnesių, už nepanaudotus čekius turėtų būti grąžinami pinigai. Be to, čekiai turėtų būti apsaugoti nuo čekį išdavusio subjekto nemokumo.

Schema patvirtinta pagal šių metų kovo 19 d. Europos Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais balandžio 3 d., praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

„Šiandien patvirtinome Lietuvos parengtą 110 mln. eurų vertės schemą. Pagal ją bus galima teikti valstybės garantijas paskoloms, skirtoms Lietuvos ekonomikai paremti per koronaviruso protrūkį. Tai padės įmonėms patenkinti neatidėliotinus apyvartinio kapitalo poreikius ir tęsti savo veiklą pandemijos metu ir po jos. Šiomis sudėtingomis dienomis itin svarbu laiku, koordinuotai ir veiksmingai, taip pat laikantis ES taisyklių įgyvendinti būtinas nacionalines paramos priemones“, – sakė už konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager.

Lietuva pagal laikinąją sistemą pranešė Europos Komisijai apie 110 mln. eurų vertės garantijų schemą, skirtą apyvartiniam kapitalui ir investicinėms paskoloms, kurias komerciniai bankai teikia nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms įmonėms remti.

Parama pagal Lietuvos schemą bus teikiama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir didelėms įmonėms, patiriančioms sunkumų dėl koronaviruso protrūkio ekonominio poveikio.

Schemos tikslas – padėti įmonėms patenkinti neatidėliotinus apyvartinio kapitalo arba investicijų poreikius ir taip užtikrinti jų veiklos tęstinumą.

EK nustatė, kad Lietuvos priemonė atitinka laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas: pagrindinės paskolos suma, tenkanti vienai įmonei, kuriai suteikiama garantija, yra ribota, kaip nustatyta laikinojoje sistemoje; garantijos bus teikiamos tik iki šių metų pabaigos; garantijos bus teikiamos ne ilgiau kaip šešeriems metams ir garantijos mokesčio priemokos atitinka laikinojoje sistemoje pateiktas gaires.

EK padarė išvadą, kad priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą ir laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas. Tuo remdamasi Europos Komisija patvirtino priemones pagal ES valstybės pagalbos taisykles, sakoma Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje išplatintame pranešime.

„Pirmiausia, [ko pasigesime] – humoro jausmas“, kurį per Europos Komisijos posėdžius žerdavo britų eurokomisarai, žurnalistams sakė šios institucijos pirmininkės pavaduotoja Margrethe Vestager (Margretė Vestager).

„Galbūt tai kyla iš daniško [požiūrio], nes manau, kad mums visiems šiek tiek būdinga sukelti juoką tuo pačiu būdu“, – sakė Danijos deleguota aukšto rango komisarė.

Pastaruosius porą mėnesių Britanija dažnai nebesiųsdavo savo atstovų į ES susitikimus, o paskutinysis britų eurokomisaras Julianas Kingas (Džulianas Kingas) nebebuvo paskirtas į naujos sudėties Europos Komisiją, vadovaujamą Ursulos von der Leyen (Urzulos fon del Lajen).

Žemesnio rango britų pareigūnai, šiuo metu dirbantys Europos Komisijoje, galės tęsti darbą pagal praeitais metais parengtą ES ir JK „skyrybų“ susitarimą.

Vis dėlto jų tolesnės karjeros ES institucijose perspektyvos atrodo ribotos – nebent jie turėtų antrąją, kurios nors Bendrijos narės pilietybę. Daugelio šių pareigūnų statusas yra būtent toks.

M. Vestager taip pat sakė, kad bus pasigendama ne vien britų humoro jausmo, bet ir šios šalies pareigūnų anglų kalbos, kuri yra pagrindinė Komisijos darbo kalba, puikaus išmanymo.

„Aš jų pasigesiu, nes jie pasižymi JK kultūra ir kalbos įgūdžiais, kokių mes ne visi turime“, – pripažino ji.

Nors dabar M. Vestager angliškai kalba beveik visai sklandžiai, ji prisiminė savo darbo Komisijoje pradžią.

„Buvo išties sunku“, – sakė pareigūnė.

M. Vestager papasakojo, kad paklausė tuomečio Britanijos eurokomisaro Jonathano Hillo (Džonatano Hilo): „Ar pavargstate girdėdami, kaip mes visi elgiamės su jūsų kalba? Bet jis atsakė: „Ne, tikrai ne – man didelė garbė, kad jūs visi stengiatės.“

Kita vertus, M. Vestager pripažino, kad kai kuriems ES pareigūnams anglų kalba kelia rūpesčių, ypač kai nagrinėjami techniniai ir sudėtingi klausimai.

„Reikia būti rūpestingam, kad kalbėtum iš tikrųjų tai, ką nori pasakyti. Ir, žinoma, esu girdėjusi iš savo kolegų, kad jie irgi turi galvoti, ką sako“, – pridūrė eurokomisarė.

Nors daugeliui Airijos ir Maltos atstovų anglų kalba yra gimtoji, „Brexit“ taip pat iškėlė klausimų, ar ši kalba turi toliau dominuoti Europos Komisijos darbe.