Mados ekspertė Marija tvariu gyvenimo būdu susidomėjo dar prieš dešimtmetį, kai Lietuvoje daugeliui tvarumo sąvoka buvo menkai pažįstama. Šiandien šia tema informacijos daugėja – tai keičia ir viso pasaulio gyventojų, ir mūsų tautiečių prioritetus bei elgseną.

Tvarumas yra pirmiausiai atsiradęs gastronomijos, o tik po to mados pasaulyje.

Vis daugiau žmonių išsigrynina savo vertybes ir renkasi aplinkai draugiškesnius produktus bei paslaugas. Kalbėdama apie tokias su tvarumu susijusias tendencijas, Marija pabrėžė, kad mada yra ne tik drabužiai, bet ir apskritai visas materialus paviršius – miestų architektūra, interjerai, apželdinimas, transporto priemonės, gyvenimo būdas, pramogos, kurias mes renkamės, gastronomija: „Viskas yra paremta tendencijų kūrimosi, vystymosi ir žlugimo procesais. Netgi sakyčiau, kad tvarumas yra pirmiausiai atsiradęs gastronomijos, o tik po to mados pasaulyje.“

Anot Marijos, ilgą laiką tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vyravo greitoji mada. Iš dalies ji leido daugeliui atrodyti stilingai, tačiau, kita vertus, panaikino žmonių unikalumą, kadangi visi tapo vienodi. Vis dėlto pastaruoju metu vykstantys globalūs pokyčiai lemia žmonių norą grįžti prie išskirtinumo, kuris nebūtinai reiškia dideles išlaidas ar naujus drabužius. Jeigu anksčiau dėvėti drabužiai žmonėms asocijavosi su nepritekliumi, šiandien vintažiniai drabužiai yra globali šio laikmečio tendencija – visiškas fenomenas. Asmeniškai pačiai Marijai, tai yra tiltas į istoriją – dėvėdama tokius daiktus ji jaučia visą jo istorinę galią ir išskirtinę kokybę.

TV3 nuotr. 

Vieno iš bankų Tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas pritaria idėjai, kad norint gyventi tvariau, tikrai nebūtina turėti daug pinigų – užtenka atidžiau patyrinėti savo kasdienius veiksmus. Anot jo, tvarumas yra sąmoningas vartojimas. Kasdien atsakingai vartodami prekes, tausodami gamtos išteklius ir rinkdamiesi minimalistiškesnį gyvenimo būdą, ne tik tausojame aplinką, tačiau ir sutaupome.

O tam, kad vartojimą mažinančių įpročių rezultatas būtų akivaizdesnis, specialistas siūlo pamėginti sudaryti savo „šešėlinį“ mėnesio biudžetą: „Jeigu pagalvojate, kad jums kažko reikia, bet galiausiai nusprendžiate nepirkti, užrašuose pasižymėkite visų tų dalykų kainas. Mėnesio pabaigoje sudėsite visą sumą ir matysite, kiek iš tikrųjų sutaupėte.“

„Tvarumo istorijos“  – šeštadieniais, 9.30 val. per TV3.

Jos pastebėjimu, sportinės aprangos pardavimus itin išaugino staiga visus užklupęs karantinas, per kurį daugumai susiliejo privati ir darbo erdvė.

Dėvėtų drabužių parduotuvėje sutikta Greta (22-ejų) nešioja iš mamos paveldėtą treningą „Reebok“. Kelnės, batai irgi atitinkamai sportiški. Ant galvos dar vienas atributas tarytum iš dešimtojo dešimtmečio – panamkė. „Iš nostalgijos tai“, – sako mergina, praėjusiame amžiuje gyvenusi vos porą pirmųjų savo gyvenimo metų.

Aukštaūgis Lukas (28-erių) vilki su didele nuolaida Palangoje įsigytą lengvą „Hummel“, žemiau juosmens – irgi viskas sportiška. „Visi pasigavo 10-ojo dešimtmečio madą, nors niekas tada net negyveno. Kažkoks įkvėpimas. Aš pats savo akimis dar mačiau kažkiek tų laikų bardako“, – pasakoja vaikinas.

Miestietė ant dviračio Vismantė (29-erių) vilki sportines vyriškas „Adidas“ kelnes, kurias įvardija kaip gražias. „Man tai siejasi su laisva gatvės kultūra. Ji nebūtinai nurodo į budulius, bet ir, pavyzdžiui, šokėjus. Kaip patogiau važiuoti dvirka? Aišku, su treningu“, – aiškina ji.

Linksmai nusiteikęs Vitalijus (26-erių) apskritai į miestą išeina vien su pižaminėmis kelnėmis. „Kuo mano nuotaika geresnė, tuo daugiau treningų“, – pastebi jis.

Milda (15-metė) savo sportinę striukę tarsi iš praėjusio amžiaus įsigijo dėvėtų drabužių parduotuvėje, nors pačią vintažo madą sako pasigavusi iš tinklinių mados parduotuvių. „Dabar 50 proc. rengiasi vintažiškai“, – skaičiuoja ji.

Mykolas (13 metų) treninginį stilių renkasi pagal šeimos pavyzdį. „Prisimenu, kartą Lenkijoje tėtis nusipirko treningą, ir man patiko. Todėl paprašiau ir sau“, – sako jaunuolis su treningine apranga ir Čikagos „Bulls“ kepurėle.

Savo sportinius laisvalaikio drabužius Jurgita (35-erių) pasakoja irgi įsigyjanti iš antrinių rankų. „Investuoju į save ir į keliones, todėl nematau reikalo dar išleisti 300 eurų tokiai striukei“, – sako kalnine vintažine striuke, sportinėmis timpomis ir kelioniniais batais vilkinti praeivė.

Šiuos septynis miestiečius sieja ne tik treningas, bet ir įspūdis, kad jie tarsi atkeliavę iš XX a. paskutiniojo dešimtmečio. Kažin ar jų aprangos pasirinkimas susijęs su mene nuvilnijusia nostalgijos 10-ajam dešimtmečiui banga? Juk garsusis Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ – jau ne vienintelis romanas apie tuos laikus, o modernaus meno muziejuje MO netgi veikė šiam laikmečiui dedikuota didelė paroda.

Iš kur kyla sentimentai?

Milda supranta nepatirianti tiesioginės nostalgijos, nes aname amžiuje jos pačios dar nebuvo. „Jauni žmonės dabar laisvi, o 10-asis dešimtmetis irgi buvo laisvas – tada juk ir atsirado laisvė. Dabar irgi yra mūsų laisvės metai“, – sako penkiolikametė miestietė.

Mykolas sportinį stilių tarytum paveldėjo iš šeimos pasakojimų, prisiminimų apie legendines amerikiečių sporto kovas, kuriomis pamažu ir pats persiėmė. Pirmąją savo kepurėlę su Čikagos „Bulls“ emblema jis išsirinko būdamas vos septynerių. „Todėl kai Ispanijoje palikau ją taksi, buvo labai daug ašarų“, – prisimena vaikinas.

Anot Luko, pastaruosius porą metų trunkančia nostalgijos vintažui banga netruko pasinaudoti ir antrinių drabužių rinka – kai kuriose žinomo tinklo parduotuvėse įvairūs spalvoti treningai iškabinami matomiausioje vietoje ir sudaro didžiąją asortimento dalį.

Kaip prisimena Milda, prieš porą metų šitaip senoviškai rengtis dar nebuvo įprasta: „Būtų žiūrėję kreivai.“ Ji pabrėžia instagramo poveikį, iš kur atseit kyla didysis įkvėpimo, kaip rengtis, impulsas. Tačiau bendraamžiui Mykolui pavyzdžiai internete – nė motais. „Socialiniuose tinkluose praleidžiu daugiausia 10 minučių per dieną“, – tikina trylikametis.

Praktiška ir ekologiška

Sentimentai įprastai yra antrinis treningus nešiojančių individų kriterijus – pirmiausia jie aiškina ieškantys patogumo. „Nespaudžia, netrina, geriau priglunda, be to, visai stilinga“, – sako Mykolas. Lukas atskleidžia pasirinkęs treningus, nes neberanda sau tinkančių džinsų.

Septynerius metus Norvegijoje gyvenusi Jurgita savęs nebelaiko taisyklių žmogumi, todėl teigia su sportine apranga galinti eiti bet kur, išskyrus nebent operą. „Skandinavijoje panos vien timpas praktiškai ir tenešioja. Džiaugiuosi, kad ir Lietuva laisvėja: anksčiau daugelis labai daug dėmesio skirdavo aprangai nepaisydami, kad ji juos kausto ir varžo, verčia jaustis ne savame kailyje. Dabar vietoje savivertės stokos atsiranda daugiau saviraiškos“, – svarsto ji.

Ne tik laisvėjanti saviraiška, bet ir ekologijos kriterijus vis svarbesnis, papildo Milda. „Tai todėl dėvėtų drabužių parduotuvės tampa normaliu pasirinkimu, o ne tinklai, kurių parduodamus drabužius siuva Indonezijos penkiamečiai. Nešioti tokius drabužius tampa nehumaniška“, – atkreipia dėmesį mergina, bet čia pat pripažįsta, kad apie tvarumo kriterijų susimąstanti rečiau, negu turėtų.

O paloskės jau nebesvarbios?

Pati mada trina ribas ir imasi provokacijų, laužo stereotipus ir standartus, pavyzdžiui, tarp sezoninių drabužių, tarp formalios ir neformalios aprangos, aiškina madų tendencijų tyrėja M.Palaikytė. „Mada semiasi inspiracijų iš įvairių subkultūrų ir etninių grupių. Šįkart viskas prasidėjo nuo sportbačių avėjimo, kuriuos prieš kelerius metus prie suknelių ir kt. pradėjo derinti „Chanel“, – atsimena ji.

Pirmieji posovietinę Rytų Europos agresyvaus, sportiško jaunuolio estetiką atseit iškėlė prancūzų mados namai „Vetements“. „Jie ir sužadino nostalgiją forsiškai aprangai. Kai mums tai jau buvo patirta, pasauliui pasirodė nauja, neregėta, avangardiška“, – aiškina M.Palaikytė.

Jos žodžiais, paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį treningas turėjo simbolinę reikšmę, priskirdamas žmones prie tam tikros visuomenės grupės. „Treningas buvo ir statuso simbolis – didesnis juostelių skaičius rodydavo didesnį asmens šaunumą. Dabar treningų dėvėtojai jau nebepriskiria savęs agresyviajai visuomenės grupei, todėl jiems rūpi ne juostelių kodas, o prekės ženklas“, – įvardija skirtumą M.Palaikytė.

Paloskių simboliką savo bestseleryje „Pietinia kronikas“ priminusiam rašytojui R.Kmitai įspūdį darė į teminius romano renginius 2017–2018 m. susirinkdavusios auditorijos apranga, kai staiga į treningus šokdavo netgi stilingiausios moterys, iš kurių tokio staigaus išvaizdos pokyčio tarytum nesitikėtum, ir laisvai priėmė karnavalo logiką.

„Matyt, žmonės atranda dar vieną nišą, kuri gali būti atlaisvinta nuo marozo stereotipo, sąsajų su agresija ir nusikaltimais. Turbūt treningas tampa dar viena alternatyva nuobodžiam, oficialiam stiliui ir įgyja subkultūros požymių“, – sako rašytojas.

Vis dėlto ir šis treninginis karnavalas baigsis. „Sportiniai batai vėl mažėja ir darosi elegantiškesni. Šitie metai turėtų būti paskutiniai sportinei aprangai“, – prognozuoja M.Palaikytė.

O treningų renesansą mieste bene taikliausiai apibendrina jų vilkėtoja Vismantė: „Man po*ui. Drabužiams kartais neturiu laiko, todėl man tiesiog po*ui.“

Apie baltos spalvos triumfą, skrybėlių bei džinso sugrįžimą, atsisveikinimą su leopardo raštais ir tai, kaip būti stilingu žmogumi kardinaliai nekeičiant savo drabužinės, o ją tiesiog papildant keliais esminiais atributais – interviu su mados tendencijų prognozuotoja-analitike, „Vyrų mados savaitės“ organizatore Marija Palaikyte.

Dominuos drąsios spalvos

M. Palaikytė tikina madą mylinti vienodai, nepriklausomai nuo metų laiko. „Dabar nebėra ribų tarp sezonų, tam tikriems metų laikams ypač būdingų spalvų ar faktūrų. Neretai išsitrina ribos ir tarp to, kas kažkada buvo tik vyriška arba tik moteriška. Vasaros klasika laikoma balta ar marinistinis stilius dabar ypač madingi ir šaltuoju metų laiku, o žiemiškos kailio detalės buvo vasaros tendencijų topuose net keletą metų iš eilės“, – pasakoja M. Palaikytė.

Nors sezoniškumas ir nyksta, visgi ryškios spalvos tradiciškai dar daugybę metų bus neatsiejamos nuo pavasario. Pašnekovės teigimu, šiemet dėmesį reikėtų atkreipti į tris jų. Be baltos Marija siūlo rinktis ir kitas šiemet ypatingai madingas spalvas: „Visų pirma siūlau atkreipti dėmesį į oficialia metų spalva tituluojamą koralinę, tuomet ypač madingą geltoną, oranžinę. Mėgstantiems žaisti naujausių ir labiausiai matomų tendencijų akcentais šiemet siūlomos neoninių spalvų detalės“, – vardija ji.

Vienas hitų – įvairiausių modelių šortai (nuo dviratininko iki klasikinio kirpimo). Kombinezoną galime drąsiai vadinti dar vienu hitu.

Vyrams renkantis spalvas irgi rekomenduojama nepamiršti baltos, smėlinių atspalvių. Mėgstantiems rengtis ryškiau siūloma samaninė, geltona, sodriai mėlyna.

Sveika sugrįžusi, hipiška estetika

„Kalbant apie raštus verta paminėti, kad visų jau pamėgtas leopardo raštas keičiamas populiarėjančias zebro arba gyvatės. Taip pat bus ypač madingi taškeliais ir langeliais marginti audiniai. Mada vėl įsileidžia nepamirštamą hipišką estetiką, kurioje gausu džinso bei batikos technika dažytų audinių“, – atskleidžia mados tendencijų prognozuotoja-analitikė.

Mada ypač mėgsta judesio efektą, kai mums judant gyvybę įgauna ir pats drabužis. Tokiam efektui išgauti labai tinka kutai, raukiniai, plunksnos ar šią vasarą į madą grįžtantis tinklinis audinys.

M. Palaikytė išskyrė ir keletą ypatingai pastebimų sezono hitų. Vienas jų – įvairiausių modelių šortai (nuo dviratininko iki klasikinio kirpimo). Kombinezoną galime drąsiai vadinti dar vienu hitu.

„Kalbant apie aksesuarus, ypatingai madingas dviejų rankinių derinimas – mini dekoratyvios ir maksimaliai funkcionalios. Į mados topus žengianti avalynė – platformos, batai mažu žemu plonu kulniuku bei ilgaauliai (iki kelių, ne virš jų), po truputį grįžta kvadratinė batų „nosis“, – vardijo ji.

Su kuo derėtų atsisveikinti

Paklausta, ką šiemet derėtų kišti į spintos gilumą, M. Palaikytė paaiškina, kad paprastai nemadinga yra tai, kas buvo ypač įkyriai madinga ankstesnį sezoną. Ji tai vadina „smūginėmis tendencijomis“, kurios paverčia drabužius ar detales ypač atpažįstamais, todėl ir greitai pabostančiais.

„Aš siūlyčiau atsisakyti siaurų raudonos ar baltos spalvos rėmeliu apvestų akinių, kurie nugulė kone ant visų veidų pastaraisiais metais, kailiukais puoštos sportinio tipo avalynės ir išdidintų milžiniškų baltų sportinių batų, kurie buvo praeito sezono topas“, – vardijo ji, pridurdama, kad turėti šiuos daiktus nėra klaida. Didesnė stiliaus klaida yra ne laiku ir ne vietoje dėvimi arba netinkamo dydžio drabužiai.

Dar daugiau M. Palaikytės patarimų, mados patirčių laukia Kauno „Akropolyje“ vyksiančiame gero dizaino, kūrybinės nuotaikos ir susitikimų su mados kūrėjais renginyje „Designer Space“ POP–UP. Kovo 30–31 dienomis 11-19 val. antrame aukšte bus galima bendrauti ir asmeniškai pasikonsultuoti su Lilija Larionova, Kristina Kruopienyte, Diana Paukštyte, Serge Gadzumian ir kitais.

Fotogalerijoje galite pamatyti prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ ketvirtadienį pristatytas naujausias 2019 metų makiažo ir grožio pavasario/vasaros tendencijas.

Vestuvių renginyje naujovėmis domėjosi daugiau nei trys šimtai lankytojų ir kviestinių svečių. Kartu su kitais garbingais svečiais reginį stebėjo ir mados tendencijų prognozuotoja Marija Palaikytė. Ji vestuvinių madų pasaulyje pastebi vis ryškėjančią naują tendenciją, ateityje turėsiančią milžinišką įtaką vestuvių versle, rašoma pranešime spaudai.

Ryškėja nauja tendencija

Karščiausias naujienas akylai sekanti mados tendencijų prognozuotoja M. Palaikytė pastebi, kad vestuvių mada pagaliau pabudo iš amžinojo miego. Naujoji kitokia šiuolaikinė nuotaka diktuoja naujus dinamiškus vestuvių mados pokyčius, atspindinčius modernumo kupiną laikotarpį.

„Pasaulyje vis ryškėja tendencija, ateityje atliksianti didžiulį vaidmenį vestuvių versle. Moterys tuokiasi kur kas vėliau, o tai daro milžinišką įtaką ne tik stiliaus laisvei, bet ir siluetų tendencijoms. Vestuvių mados ateitis – brandi nuotaka“, – pasakojo ji.

Vestuvių mados ateitis – brandi nuotaka.

Mados tendencijų prognozuotoja-analitikė atkreipia dėmesį, kad mada yra sukurta žmonių ir skirta žmonėms, tad, jei kinta vartotojų gyvenimo būdas, kinta ir mados tendencijos.

„Žmonės kuria šeimas vėliau, šiuolaikiniai jaunavedžiai yra veržlūs, kūrybiški žmonės, norintys laisvės plačiąja prasme. Tad tradicijos tampa ne vestuvių pagrindu, o žavingu prieskoniu. Dėl to šventinė atmosfera ir galiausiai vestuvinė apranga virsta vis drąsesnė ir kūrybiškesnė“, – sakė M. Palaikytė.

Nebijo griauti stereotipų

Antrajame Baltijos šalių mados renginyje lietuvių dizaineriai naujausias savo kolekcijas taip pat skyrė drąsioms ir nebijančioms išsiskirti šiuolaikinėms nuotakoms. Išskirtines kolekcijas pristatė Robertas Kalinkinas, Agnė Deveikytė, Raimonda Silė, Aida Kapočiūtė, Airida Skrickienė bei Lietuvoje įsikūrusios DIVA studija, RC mados studija ir „Zolotas Baltic“. Taip pat vestuvines sukneles pristatė Baltarusijoje įsikūrę mados namai „Mugako“ bei „Anastasia Falkovich“, Latvijos dizainerė Dace Bachmann, estų papuošalų dizainerių darbus pristatė mados tinklaraštis WURUHI .

Supažindindami su vestuvinių bei vakarinių suknelių tendencijomis Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos dizaineriai ir mados namai griovė nusistovėjusius stereotipus ir suvokimą apie tobulą nuotaką. Mados tendencijų prognozuotoja atkreipia dėmesį, kad rinkdamosi vestuvinį įvaizdį bei aksesuarus poros vis drąsiau įtraukia naujausias populiariausias mados tendencijas, eksperimentuoja su netikėtais siluetais, asimetrija.

„Balta jau seniai nebe vienintelė vestuvinio įvaizdžio spalva: nuotakos drąsiai renkasi įvairius pastelinius atspalvius ar net juodą bei raudoną. Pati suknelė neretai keičiama kostiumėlio ar kelnių deriniu. Vestuvinė mada net įsileidžia ilgaaulius ar sportinius elementus pabrėžiančius aksesuarus“, – atkreipė dėmesį M. Palaikytė.

Pagal naujausias tendencijas būsimoms nuotakoms siūloma rinktis aukso ar kūno spalvos, taip pat rožinius atspalvius, vis dažniau eksperimentuojama su „nuogos suknelės“ įvaizdžiu, kai tarsi per šydą apnuoginamas kūnas.

Naujausios mados tendencijos atspindi modernumo kupiną laikotarpį, į madą grįžo trumpos, spalvotos ar gėlių, kaspinų ir kitomis kompozicijomis puoštos vestuvinės suknelės. Garsiausių pasaulio mados namų pristatytos naujausios vestuvinių suknelių kolekcijos aiškiai atspindi pagrindines 2018 metų vestuvinių suknelių mados tendencijas. 

Pagal pademonstruotas 2018 metų naujausias vestuvinių suknelių kolekcijas, karaliaus kostiumėliai, tradicinę baltą spalvą keičiančios ryškios arba pastelinės spalvos vestuvinės suknelės, bus naudojami etnografiniai motyvai, kuriamos dviejų dalių, trumpos arba gėlėmis puoštos suknelės, trikotažinių marškinėlių ir pūsto sijono miksas, V formos iškirptė, blizgus audinys, nuotaka, vilkinti smokingo tipo suknele su šortais, suknelėmis tapę švarkai.

„Taigi, pagal naujausias tendencijas būsimoms nuotakoms siūloma rinktis aukso ar kūno spalvos, taip pat rožinius atspalvius, vis dažniau eksperimentuojama su „nuogos suknelės“ įvaizdžiu, kai tarsi per šydą apnuoginamas kūnas, – pasakojo M. Palaikytė. – Išskirtiniai šių metų suknelės elementai: gausu kaspinų detalių, asimetrijos bei dizaino sprendimų aukštu kaklu. Visgi, jei nuotakos akivaizdžiai darosi vis drąsesni, to paties palinkėčiau ir vyrams. Juk vestuvės – dviejų žmonių meilės triumfas, tad stilinga turėtų būti ne nuotaka, o pora!“

Taip tvirtina mados tendencijų prognozuotoja Marija Palaikytė bei dviračių žinovas Edvinas Paulauskas, antradienį pristatę vilniečiams naujausias dviračių mados tendencijas.

Prosport.lt susirinkę dviračių ir mados entuziastai ir žinomi žmonės pirmieji išbandė 2017 metų žymiausių pasaulio gamintojų naujienas – pasaulio topuose reitinguojamus dviračių modelius, be kurių savo kasdienybę jau sunkiai įsivaizduoja Romos, Londono, Berlyno ar Briuselio gyventojai.

Žinoma mados tendencijų prognozuotoja M. Palaikytė pripažįsta, kad dviratis tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio miesto gyventojo aksesuarų.

“Dinamiškoje miestų kultūroje požiūris į dviračius labai pasikeitęs. Dviratis jau seniai ne tik susisiekimo ar sporto priemonė, aktyvios gyvensenos ar jaunimo laisvalaikio praleidimo atributas. Dabar tai laisvės plačiąja prasme išraiška – individualaus stiliaus akcentas, galintis būti ir statuso simboliu,” - tikina M. Palaikytė

Moterims svarbi mada, vyrams – stilius

Mados tendencijų prognozuotoja M. Palaikytė sako, kad savitas aprangos būdas, eksperimentai netikėtais deriniais ir dviratis kalba apie žmogų, jo vidinę laisvę ir nevaržomą polėkį.

Pasak jos, moterys gali ir nori būti madingos, o štai vyrai verčiau būna stilingi. Stilius nepavaldus kas sezoną besikeičiančioms madoms, tačiau nėra joms abejingas. Moderniam miesto žmogui svarbi vidinė ir išorinė harmonija, įvaizdis, šalia kurio ir dviratis tampa neatsiejama stiliaus detale, o neretai pagrindiniu jo akcentu.

Spalva atspindi istoriją

Dviračių ekspertas E. Paulauskas, pristatydamas Taivane vykusios pasaulio dviračių parodos „Taipei International Cycle Show 2017” naujienas pabrėžė, kad pasauliniai dviračių mados diktatoriai vis garsiau kalba ne tik apie technologines naujoves, sudėtingus sprendimus, bet ir apie dizainą, spalvą, akcentuoja dviratį kaip individo socialinės raiškos priemonę.

Taivane išryškėjo pagrindinė 2017 m tendencija: stengiantis išvengti vizualinio triukšmo, vyrauja ramios, nuosaikios spalvos, disonuojančios su vis ryškesne dviratininkų apranga. Pasaulio dviračių gamintojai akcentuoja harmoniją ir tvarumą.  Toliau karaliauja turkio spalva, ypač būdinga italų dviračių gamintojams. Kažkada nužengusi nuo rūbų ar aksesuarų ant dviračių, turkio arba unikalioji Celeste (ital. čeleste) spalva yra naujai prabilusi klasika, atpažįstama iš Romos ar Milano gatvių, mūsų miestus pripildo romantikos dvasia.

Praktiškiems keliautojams

Praktiškieji sulankstomi dviračiai ne naujiena, tačiau naujos kartos miesto mažyliai stebina techninėmis charakteristikomis: itin tvirti, lengvai sulankstomi, puikiai pritaikomi prie dviratininko ūgio ir mažai sveria – 10-12 kg. Jie tinka ne tik vežti automobiliu, troleibusu, bet ir skristi lėktuvu.  Modernaus miestiečio rūpestis mažiau teršti gamtą automobiliu yra vienas iš įkvėpimo šaltinių sulankstomų dviračių gamintojams.

Elektriniai dviračiai – sutverti miestui

Europos didmiesčių gyventojai jau pripažįsta, kad galimybė derinti dviračio malonumą ir elektrinio variklio patogumą yra miestų ateitis. Italijos gamintojai čia vėl nepralenkiami, nes šimtai tūkstančių italų nebeįsivaizduoja kasdienės kelionės į darbą be elektrinio dviračio. Ypač žaviai atrodo jaunos italės, derinančios romantiškus ar klasikinio stiliaus rūbus su būtinu dviratininko šalmu, be didelių fizinių pastangų įveikiančios įkalnes. Gamintojai prognozuoja elektrinių dviračių šuolį dėl infrastruktūros plėtros, prieinamos kainos, galimybių lengvai ir greitai įveikti transporto grūstis.

Profesionalų sportas – tradiciniam dviračiui

Į miestų gatves atrieda dviračiai, kurių gamyboje naudojami profesionalių sportinių dviračių technologiniai sprendimai. Devintajame dešimtmetyje į dviračių rinką įsiveržę kanadiečiai ir toliau dirba miesto dviračiui pritaikydami profesionalių dviračių elementus. Pavyzdžiui, rėmo gamybai naudoti plieno ir aliuminio lydynių technologijas arba anglies pluoštą. Vis labiau miesto dviračių kūrime susilieja inžinierių, konstruktorių ir profesionalių dviratininkų pastangos – nyksta riba tarp sportui ir miestui skirto dviračio.