Sprendimą trauktis M. Gelžinis priėmė įvertinęs tai, kad jau sėkmingai įgyvendino visus pagrindinius sau kadencijos pradžioje keltus tikslus, o įmonė kaip tik šiuo metu pereina į naują etapą – nuo liepos mėnesio iš valstybės įmonės tampa akcine bendrove, pranešė bendrovė. 

„Su teisinio įmonės statuso pasikeitimu verčiamas naujas Lietuvos oro uostų puslapis, todėl manau, kad tai yra puiki proga įmonės vairą perduoti kitam“, – pranešime teigė M. Gelžinis, bendrovei vadovavęs nuo 2018 metų kovo.

„Tai visiškai mano paties sprendimas, nes įmonė nuo liepos 1 dienos bus akcinė bendrovė ir šiaip mano kadencija yra iki 2023 metų kovo, lieka keletas mėnesių, manau, yra prasminga, kad įmonė naują puslapį pradėtų su nauju vadovu, todėl ir priėmiau tokį sprendimą, pasiūliau valdybai, pakalbėjau su ministru“, – BNS sakė M. Gelžinis.

Jis teigė dėl savo veiklos nesulaukęs priekaištų nei iš įmonės valdybos, nei iš susisiekimo ministro.

„Rezultatai oro uostų visada buvo puikūs, ir iki kovido, ir dabar esame vieni sparčiausiai atsigaunančių Europoje, taip kad tiesioginių priekaištų neturėjau. Galbūt irgi geras laikas išeiti aukštai pakelta galva, perduoti kitam vadovui stabilią ir tvirtai stovinčią ant kojų, augančią įmonę. Galbūt tapus akcine bendrove kitas žmogus galės įžvelgti dar naujų galimybių, kurių aš galbūt jau nematau“, – teigė M. Gelžinis.

Jis taip pat sakė kol kas neturintis konkrečių ateities planų: „Dabar visas bus fokusas į kokybišką poilsį, savęs ieškojimą, perkrausiu savo sistemą“.

„Mes konstruktyviai darbavomės, daug svarbių dalykų padaryta, ir dabar gerbiame vadovo apsisprendimą pasitraukti“, – BNS sakė bendrovės valdybos pirmininkė Eglė Čiužaitė.

Pasak jos, dabar bus siekiama užtikrinti veiklos tęstinumą pereinamuoju laikotarpiu bei ruošiamasi naujo vadovo atrankos procesui.

Tarptautinę vadovo atranką valdyba skelbs liepos pradžioje, pakeitus bendrovės teisinę formą į akcinę bendrovę.

Pasak E. Čiužaitės, artimiausi įmonės tikslai – naujos strategijos iki 2030 metų pristatymas, siekis sumažinti veiklos poveikį klimato kaitai ir mažiau nei per dešimtmetį tapti neutralia CO2 organizacija, tęsti pradėtus infrastruktūros plėtros darbus, kurių vienas svarbesnių – naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo modulis ir kiti svarbūs strateginiai projektai.

Šią savaitę buvo renkami 7 nauji Tarptautinės oro uostų tarybos valdybos nariai, kurių kadencija truks tris metus. Iš viso Briuselyje įsikūrusios organizacijos valdyboje dirba 23 renkami atstovai iš Europos skirtingų regionų.

„Šis kitų mūsų žemyno oro uostų atstovų išreikštas pasitikėjimas yra didelis įvertinimas bendrai Lietuvos oro uostų pasiekimams per praėjusį laikotarpį. Mes kartu su visa komanda tikrai darėme ir darome daug labai teisingų, būtinų veiksmų, kuriuos mato ir semiasi teigiamos patirties kiti oro uostai regione“, – pranešime cituojamas Lietuvos oro uostų vadovas M. Gelžinis.

Anot M. Gelžinio, šiuo metu visame pasaulyje dėl pandemijos iššūkių aviacija išgyvena vieną sunkiausių laikotarpių, todėl pagrindinis ir artimiausias Tarptautinės oro uostų tarybos tikslas yra padėti oro uostams atstatyti įprastas veiklos apimtis kiek įmanoma greičiau.

Pasak Mariaus Gelžinio, paraiškas nuo praėjusio penktadienio yra pateikusios Vengrijos oro linijos „Wizzair“ ir Baltarusijos „Belavia“, tačiau nei Užsienio reikalų ministerija, nei Vyriausybė jų dar nepatvirtino.

„Yra neaiški sistema ir neaiškūs atrankos kriterijai. (...) Nėra kriterijų, kokia šalis saugi, nėra šalių sąrašo ir tie kriterijai, kiekvienu atveju sprendžiama atskirai. Aviakompanijoms tai kelia nerimą, nes jie norėtų aiškiai žinoti, ar jiems dar apsimoka su mumis derėtis, ar jie ieško kitų šalių, kur pradėti skrydžius“, – BNS sakė oro uostų vadovas.

Anot jo, „Wizzair“ norėtų skraidinti į Londoną, Alesundą ir Bergeną (Norvegija), Belfastą (Šiaurės Airija), Belundą (Danija), Kijevą, Turku (Suomija), o „Belavia“ – į Minską. 

„Kol kas dar SAS nepriėmė sprendimų dėl skrydžių į Kopenhagą gegužės pabaigoje, jie laukia aiškesnių atrankos kriterijų“, – sakė M. Gelžinis.

Paraišką buvo pateikusi ir Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ – Vyriausybė trečiadienį jai leido nuo kito pirmadienio atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Rygą, o dar po savaitės – į Taliną.

Pasak M. Gelžinio, „Air Baltic“ taip pat norėtų skraidinti į Dubliną, Londoną, Norvegiją. 

Trečiadienį turėjo įvykti pirmasis „Air Baltic“ skrydis iš Vilniaus į Rygą, tačiau įmonė jį atidėjo vėlesniam laikui. Pasak M. Gelžinio, įmonei kol kas neapsimoka pradėti šio reiso.

„Jie planavo anksčiau pradėti tikėdamiesi kitų krypčių, tų, kur mūsų žmonės, kurie dirba, skristų – tiek į Norvegiją, Airiją, Jungtinę Karalystę, bet kadangi susisiekimas yra tik tik tarp Baltijos šalių, jiems nėra kol kas tikslo, nes keleivių skaičius būtų per mažas“, – sakė M. Gelžinis.

„Yra per mažas susidomėjimas ir nėra prasmės, nes Latvija irgi dar nėra pakankamai atsivėrusi, nėra ko skristi į Rygą, nes tranzitas taip pat nevyktų“, – pridūrė jis.

Lietuvoje oro erdvė keleiviniams skrydžiams ir keltams buvo uždaryta balandžio 4-ąją.

Mariaus Gelžinio teigimu, ketvirtadienį, kai pirmą kartą per visus veiklos metus, išskyrus 2017 metų vasarą vykusį kilimo-tūpimo tako remontą, Vilniaus oro uoste nelaukiama nė vieno keleivinio lėktuvo, galima pavadinti „istorine diena“.

„Žinome, kad rinkoje tikrai sunku rasti aviacijos specialistų, sunku juos paruošti, tai mūsų tikslas yra išlaikyti visus žmones, kad jei rinka atsigaus, jog staigiai nebūtų kitos krizės, kad mes negalime užtikrinti skrydžių saugos ir kitų operacijų“, – BNS teigė Lietuvos oro uostų vadovas.

„Mes esame paskelbę dalinę prastovą ir planuojame, kad ji bus mažiausiai porą mėnesių. Matysime, kaip rinka atsigauna, reaguoja dėl koronaviruso“, – pridūrė M. Gelžinis.

Pasak jo, tiek įmonės vadovai, tiek paprasti darbuotojai išleisti į dalinę prastovą, kiekvienas filialas pats koreguoja oro uosto darbo laiką ir grafikus.

Anot jo, Vilniaus oro uoste nebelikus keleivinių skrydžių, darbo apimtys sumažėjo 30-40 proc.

„Dabar krūvis yra apmažėjęs kažkur 30-40 proc. Dar buvo ir repatriacinių skrydžių, peronas ir aerodromas taip pat turi būti paruošti, tai žmonės darbuojasi“, – sakė M. Gelžinis.

„Sodros“ duomenimis, įmonėje Lietuvos oro uostai dirba 657 darbuotojai.

Kaip BNS informavo Lietuvos oro uostai, ketvirtadienį Vilniaus oro uoste neplanuojama priimti nė vieno keleivinio lėktuvo – tik krovininius. Nė vieno keleivinio lėktuvo ketvirtadienį nelaukiama ir Palangos oro uoste.

Tuo metu į Kauno oro uostą vakare turėtų atskristi vienintelis keleivinis lėktuvas iš Oslo.

Iki kovo 27 dienos į Lietuvą specialiais reisais dar pargabenami Lietuvos piliečiai iš užsienio šalių.

Skrydžių bumas

Tarptautinės Europos oro uostų tarybos duomenimis, 2010–2016 m. Europos oro linijų pardavimai, skaičiuojant keleivių srautus, išaugo 25 proc. Tokį prieaugį labiausiai paskatino mažų sąnaudų oro linijų bendrovės, daugiausia keleivius skraidinančios būtent Europoje. Net 76 proc. visų oro uostų keleivių srautų augimo priklausė būtent nuo šių oro linijų bendrovių.

Lietuvos oro uostai 2017 m. aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Tai yra rekordiniai skaičiai. Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis teigė, kad tam įtakos turėjo daug veiksnių.

"Keleivių srautai auga visame pasaulyje, tam įtakos turi įvairios ekonominės priežastys, pavyzdžiui, skrydžių bilietų prieinamumas plačiajai visuomenės daliai. Dėl palankių ekonominių sąlygų rinkoje daugiau žmonių gali sau leisti keliauti. Lietuvoje keleivių skaičius didėja dėl besiplečiančio maršrutų tinklo – praėjusiais metais Lietuvos oro uostuose pradėta vykdyti vienuolika naujų maršrutų (iš Vilniaus į Geteborgą, Grenoblį, Miuncheną, Paryžių, Niurnbergą, Kelną, Agadirą, Gdanską, iš Kauno – į Neapolį, iš Palangos – į Glazgą, Sankt Peterburgą), daugėja ir užsakomųjų skrydžių krypčių. Aviakompanijos didina skrydžių populiariausiomis kryptimis skaičių, taip pat naudoja orlaivius, kuriuose yra daugiau vietų", – teigė M.Gelžinis.

Kasmet oro uostai Europoje aptarnauja 23,7 mln. lėktuvų, 2 mlrd. keleivių, perskraidina 20 mln. t krovinių. Juose dirba 12,3 mln. žmonių, sukuriančių 4,1 proc. viso Senojo Žemyno bendrojo vidaus produkto (BVP).

Svarbi ekonomikos dalis

Lietuvos oro uostai šįmet atseikės ir didžiausią dividendų sumą į valstybės biudžetą už už 2017 m. per įmonės veiklos istoriją – 3,4 mln. eurų. Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus, nuoseklų augimą planuojama išlaikyti ir šiais metais, tad ir kitąmet galima tikėtis solidžios finansinės grąžos dividendų išraiška.

Susisiekimo ministerija įsitikinusi, kad valstybei mokamų dividendų suma ateityje ir toliau augs, esą tam impulsą ateityje duos įgyvendinami svarbūs projektai, pavyzdžiui, Vilniaus oro uosto keleivių terminalo atnaujinimas, leisiantis didžiausio šalies oro uosto metinį keleivių skaičių padidinti nuo 3,5 iki 4,5 mln.

Keleivių srautai auga visame pasaulyje, tam įtakos turi įvairios ekonominės priežastys, pavyzdžiui, skrydžių bilietų prieinamumas plačiajai visuomenės daliai.

"Prieš kelerius metus trys šalies oro uostai buvo sujungti į vieną įmonę, kuri kasmet pasiekia vis geresnių veiklos rezultatų. Prie puikių įmonės finansinių rezultatų prisidėjo ne tik išaugęs aptarnautų skrydžių bei keleivių skaičius, bet ir tai, kad Lietuvos oro uostai nuolat stengiasi didinti atliekamų procesų efektyvumą", – teigė Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Saulytė-Šulgat.

Lietuvos oro uostai buvo sujungti į vieną bendrą įmonę 2014 m. birželį. Nuo to laiko oro uostų pelnai stabiliai augo: 2014 m. grynasis pelnas siekė 1,2 mln. eurų, 2015 m. – 2,1 mln., o 2016 m. – 3,4 mln. Tik 2017 m. pelnas sumažėjo dėl Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos sąnaudų – darbuotojų ir įrangos perkėlimo į Kauno oro uostą, laikinųjų terminalų įrengimo.

Galimybė Kaunui

Duris platesnei rinkai atveria ne tik gerėjanti oro uostų finansinė situacija. Štai Kauno oro uostas, praeitais metais puikiai išlaikęs pagrindinio šalies oro uosto egzaminą, turėjo progą pasirodyti prieš visą Europą. Kaip tik tuo metu pabaigtas statyti viešbutis prie pat oro uosto taip pat pagyvino infrastruktūrą, o klientų, norinčių apsistoti, apstu ir dabar. Lietuvos oro uostų direktorius įsitikinęs, kad plėtra ties tuo nesustos ir bus siekiama vis geresnių oro uosto rezultatų.

"Praėjusią vasarą Kauno oro uosto pademonstruotas profesionalumas aptarnaujant smarkiai išaugusius skrydžių ir keleivių srautus gali tapti viena iš priežasčių oro linijų bendrovėms apsisprendžiant dėl naujų maršrutų. Aviakompanija LOT pernai perkėlė skrydžius iš Vilniaus į Kauno oro uostą, o nuo šių metų gegužės mėnesio jau šešis kartus per savaitę yra reisas Kaunas–Varšuva", – sakė M.Gelžinis.

Prieš rekonstrukcijos laikotarpį Kauno oro uostas pertvarkė keleivių terminalus – anksčiau veikė du aviacijos saugumo patikros postai, skirti atskirai Šengeno ir ne Šengeno zonų keleiviams, o dabar – vienas. Atsinaujino parduotuvių ir kavinių zonos, buvo atnaujinti rūkomieji ir tualetai. Kaip teigė M.Gelžinis, praėjusią vasarą Kauno oro uostas tapo patogesnis ir malonesnis keleiviams, o šią tobulėjimo kryptį bus stengiamasi išlaikyti ir toliau.

Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje infrastruktūra ir logistika yra tarp svarbiausių kriterijų, lemiančių investicinių projektų atėjimą į šalį. Pasak Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausiosios specialistės, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, infrastruktūrą, logistiką, verslo reguliavimą ir aplinką užsienio įmonės įvardija kaip svarbiausius motyvus renkantis investuoti Lietuvoje.

Daugės skrydžių krypčių

"Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros komanda dėl naujų krypčių atsiradimo nuolat bendrauja su įvairiomis oro linijų bendrovėmis – tiek tomis, kurios jau dirba mūsų šalies oro uostuose, tiek tomis, kurios potencialiai galėtų pradėti čia skraidyti, – tikino Lietuvos oro uostų direktorius. – Derybų metu pristatome Lietuvą kaip kryptį, patrauklią ir turistams, ir verslininkams. Svarbiausią ir galutinį sprendimą dėl naujo maršruto priima jau pati aviakompanija, įvertinusi visus turimus duomenis."

Prie aviakompanijų ir naujų skrydžių pritraukimo prisideda ir Susisiekimo ministerija, skirdama 1 mln. eurų kasmet, siekiant skatinti pradėti naujus ar finansiškai rizikingus, tačiau Lietuvai svarbius tiesioginius reguliarius skrydžių maršrutus į (iš) Lietuvos oro uostus (-ų).

"2015 m. paramos oro vežėjams biudžetu pasinaudojo septynios oro linijų bendrovės, 2016 m. – penkios oro linijų bendrovės, o 2017 m. – trys oro linijų bendrovės, kurios pasiūlė papildomus skrydžius, taip pat atidarė naujus maršrutus. Skrydžių skatinimo priemonėms 2018 m. taip pat numatyta 1 mln. eurų", – sakė G.Saulytė-Šulgat.

"Be to, prie skrydžių skatinimo prisideda ir VĮ Lietuvos oro uostai, taikydami tinklo kainodarą, kai oro linijų bendrovėms, vykdančioms skrydžius iš kelių Lietuvos oro uostų, taikomos oro uostų mokesčių nuolaidos", – pridėjo specialistė.

Šiemet jau pradėti skrydžiai iš Vilniaus į Atėnus, Astaną ir Korfu, iš Kauno į Burgasą, Riminį, Varšuvą ir Cheroną. Rudenį Lietuvos oro uostų krypčių žemėlapį papildys naujos kryptys iš Vilniaus į Amaną, Marakešą ir Trevizą, o iš Kauno į Boloniją, Milaną ir Tel Avivą.

Tai lems į Vilniaus oro uostą iš Rygos savo veiklą nusprendusi perkelti krovininių skrydžių bendrovė „Turkish Cargo“. Pastarosios orlaiviai su įvairiausiais siuntiniais iš sostinės oro vartų kils du kartus per savaitę.

Balandžio 19 d. veiklą Vilniaus oro uoste pradedanti „Turkish Cargo“ yra visame pasaulyje garsios „Turkish Airlines“ antrinė krovinių pervežimo bendrovė.

Reguliariuosius krovininius skrydžius iš Lietuvos kiekvieną ketvirtadienį ir šeštadienį bendrovė vykdys su vienu didžiausių orlaivių Vilniaus oro uoste – „Airbus A330F“, kurio krovininė talpa siekia 69 tonas. Iš Vilniaus turkų bendrovės lėktuvai skris į Stambulą su sustojimu Prahoje.

„Džiaugiamės, kad vis didėjantis į ir iš Lietuvos keliaujančių krovinių srautas ir palanki investicinė aplinka lėmė „Turkish Cargo“ sprendimą skrydžius perkelti iš Rygos į Vilnių. Šiandien Lietuva yra vienintelė Baltijos šalis, į kurią įmonė vykdys skrydžius“, – teigė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis, pridūręs, kad naujos oro jungtys gerokai paspartins krovinių pervežimą tarp Baltijos šalių ir Artimųjų bei Tolimųjų Rytų regiono.

„Vilnius tapo 85-ąja „Turkish Cargo“ krovininiu orlaiviu aptarnaujama kryptimi, leisiančia Baltijos šalis dar tampriau susieti su viso pasaulio ekonomika. Tikimės, kad naujojo maršruto naudą netruks pajusti viso regiono verslo bendruomenė, kuri vis aktyviau mezga ryšius su partneriais tolimesnėse rinkose“, - sakė Efe Ozler, „Turkish Cargo“ krovinių vadovas Suomijai ir Baltijos šalims.

Skaičiuojama, kad „Turkish Cargo“ atėjimas per Vilniaus oro uostą pervežamų krovinių kiekį gali išauginti dvigubai. Pasak M. Gelžinio, didžiąją jų dalį sudarytų siuntiniai iš lietuvių tarpe vis labiau populiarėjančių prekybinių interneto platformų.

Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų krovinius reguliariai skraidina dar trys oro bendrovės: „DHL Aviation“, „Transaviabaltika“ ir „Sprint Air“.

Apie Vilniaus oro uostą

Vilniaus oro uostas priklauso Lietuvos oro uostų tinklui, valdančiam trejus oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2017 m. jie aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 79 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 29 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Apie „Turkish Cargo“

„Turkish Cargo“ yra viena sparčiausiai augančių krovininių skrydžių bendrovių pasaulyje. Šiuo metu įmonė krovinius gabena daugiau nei 300 krypčių, iš kurių 85 aptarnauja 18 bendrovės turimų krovininių orlaivių. Iš viso „Turkish Cargo“ veiklą vykdo 121 pasaulio šalyje, o šįmet aptarnaujamų valstybių sąrašą papildys Ekvadoras, Japonija, Kazachstanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Uzbekistanas ir Etiopija.

Sprendimą Lietuvos oro uosto generalinio direktoriaus pareigas siūlyti M. Gelžiniui šių metų sausio pabaigoje paskelbė naujojo įmonės vadovo atranką vykdžiusi Susisiekimo ministerija.

Nuo 2014 m. liepos iki šiol M. Gelžinis buvo Palangos oro uosto direktorius, o prieš tai dirbo Vilniaus oro uosto antžeminio aptarnavimo vadovu. Be to, naujasis Lietuvos oro uostų direktorius anksčiau atstovavo antžeminio aptarnavimo kompanijoms, veikiančioms Varšuvos Šopeno, Reikjaviko Keflaviko ir Kasteljono oro uostuose.

„Simboliška, kad vadovauti Lietuvos oro uostams pradėsiu minėdamas darbo aviacijos srityje dvidešimtmetį. Nors turiu sukaupęs didžiulę profesinę patirtį, vadovaujuosi taisykle, kad vienas lauke – ne karys, todėl dideles viltis dedu ir į profesionalią Lietuvos oro uostų specialistų komandą. Su jų pagalba bei neeiline patirtimi toliau sieksime aukščiausių bendrovės tikslų“, – sako naujasis Lietuvos oro uostų vadovas.

M. Gelžiniui palikus Palangos oro uosto direktoriaus kėdę, šias pareigas laikinai eis Algirdas Makulavičius, iki šiol vadovavęs Palangos oro uosto Operacijų skyriui.

Šią vasarą Palanga turėtų sulaukti didesnio turistų iš Baltarusijos srauto – tiesioginius skrydžius į Lietuvos pajūrį iš Minsko birželio mėnesį pradės vykdyti aviakompanija „Belavia“. Penktadienį (vasario 5 d.) 11 val. Palangos savivaldybėje bus pasirašoma oficiali sutartis tarp oro linijų ir Palangos oro uosto.

Skrydžiai bus vykdomi nuo birželio 19 d. iki rugsėjo 4 d. kartą per savaitę – sekmadieniais.

Sutarties pasirašyme dalyvaus Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, „Belavia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Igoris Tcherginetsas, kelionių agentūros „Vokrug sveta“ direktorė Marina Kondrašova ir Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis.